Ažubalytė, Rima
Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsaugaItem type:ETD, [Domestic Violence Against Women: Protection by Criminal Law]Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.
677 758 Teisėjų (teismų) nepriklausomumo ir nešališkumo principai baudžiamajame proceseItem type:ETD, [The principles of the judges (courts) independence and impartiality in the criminal process.]master thesis[2018][S001]Šarkutė, RamintaŠiame baigiamajame darbe analizuojamas teisėjo (teismo) nepriklausomumo ir nešališkumo principo tarpusavio ryšys baudžiamajame procese. Tyrimu siekiama visapusiškai išanalizuoti teisėjo (teismo) nepriklausomumo ir nešališkumo principų turinį baudžiamajame procese, ištirti šių principų turinio įgyvendinimo problemas, bei pateikti pasiūlymus, kaip jas išspręsti. Tyrime aptarta teisėjo (teismo) nepriklausomumo ir nešališkumo principų raiškos formos. t. y. išorinis ir vidinis teisėjo (teismo) nepriklausomumas ir subjektyvusis ir objektyvusis teisėjo (teismo) nešališkumas baudžiamajame procese. Analizuojamas šių, atskirų baudžiamojo proceso principų aspektų turinys atskleidžiant jų reikšmę ir įgyvendinimo problemas bei pasiūlant sprendimo būdus. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados pabrėžiant, jog priimdamas procesinius veiksmus, teisėjas (teismas) remiasi tik vidiniu įsitikinimu, kuris yra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
138 14 Parens patriae doktrinos raiška baudžiamajame procese, kuriame dalyvauja vaikaiItem type:ETD, [The expression of parens patriae doctrine in the criminal procedure involving children]Šio disertacinio tyrimo pagrindinis tikslas – išanalizuoti ir įvertinti priemones, kuriomis remiantis turi būti modeliuojamas baudžiamasis procesas, kuriame dalyvauja vaikai. Todėl tyrimo atspirties tašku buvo pasirinkta senoji parens patriae doktrina, kuri yra pamatinė šios specifinės baudžiamojo proceso formos paradigma, išlikusi aktuali iki šių dienų. Šios doktrinos įtaka baudžiamajam procesui, kuriame dalyvauja vaikai, reiškiasi per du pagrindinius iš jos kildinamus principus – geriausių vaiko interesų ir reabilitacijos. Su geriausių vaiko interesų principu tiesiogiai susiję vaiko atstovavimo ir vaiko apklausos institutai. Šie institutai darbe analizuojami atskleidžiant jų teisinio reguliavimo ypatumus ir praktinio taikymo problemas. Reabilitacijos principo turinys disertaciniame tyrime atskleistas per vaiko informavimo, specialios pagalbos suteikimo ir viešumo principo ribojimo aspektus. Disertaciniame tyrime taip pat analizuojama vaikų skirtumų nuo suaugusiųjų doktrina. Remiantis šia doktrina, buvo atskleistas formalusis kriterijus (amžius) ir vertinamieji kriterijai (branda ir procesinio veiksnumo ypatumai), kurie lemia poreikį diferencijuoti tokį baudžiamąjį procesą.
109 57 - master thesis[2017][S001]Jarulienė, Gintarė
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas, dažniausiai iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių taikomas – susitaikymo viešojo kaltinimo bylose instituto paskirtis ir taikymo procedūros. Šis institutas taikomas dažnai ir reguliuojamas gana aiškiai. Tačiau tai, kad teismams suteikta diskrecija, t. y., teisė, o ne pareiga nutraukti bylas nuosprendžiu, lėmė būtinybę išsiaiškinti, į kokius aspektus atsižvelgiama taikant šį institutą. Būtent todėl vienas iš nagrinėjamų darbe aspektų – viešojo intereso turinys. Taip pat analizuojamas susitaikymo viešojo kaltinimo bylose reguliavimas bei esminiai šio instituto reguliavimo trūkumai.
11 19 Asmens teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojamsItem type:ETD, [The person’s right to examine or have examined witnesses against him]master thesis[2017][S001]Tarasevičiūtė, LolitaMagistro baigiamojo darbo – asmens teisės užduoti klausimus kaltinimo liudytojams siekis buvo nustatyti probleminius aspektus su kuriais susiduria gynyba realizuojant šią teisę. Šiuo tikslu bandyta analizuoti pažeidžiamų baudžiamojo proceso dalyvių, tokių kaip vaikai, seksualinių nusikaltimų aukos, anoniminiai liudytojai, apklausos ypatumus. Išanalizavus EŽTT bei LAT praktiką tokiose bylose, galima teigti, kad gynyba dažniausiai teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams realizuoja netiesiogiai, o per ikiteisminio tyrimo teisėją arba visai neturi galimybės realizuoti šios teisės, tačiau EŽTT bei LAT praktikoje tai nevisada laikoma Konvencijos ar esminiu BPK pažeidimu. Kadangi EŽTT praktikoje pažymėta, kad apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti gynybos neapklaustų liudytojų parodymais, todėl analizuojant EŽTT taip pat ir LAT praktiką tokiose bylose, pateikiamos išvados, kurios padės suprasti kuria linkme einama bylose, kuriose gynyba negalėjo užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Pateikiami pasiūlymai, leistų mažiau riboti asmens teisę į gynybą.
9 25 Baudžiamosios bylos nutraukimas nuosprendžiu: materialiniai ir procesiniai aspektaiItem type:ETD, [Termination of Criminal Proceedings by Judgement: Material and Procedural Aspects]master thesis[2017][S001]Baikauskaitė, JūratėDarbe analizuojamas baudžiamosios bylos nutraukimo nuosprendžiu institutas, jo materialiniai bei procesiniai aspektai. Darbo temos aktualumą sąlygoja tai, kad pagrindžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto reikšmę bei tikslus, ignoruojamas jo procesinis realizavimas. Prieštaravimai tarp materialiosios bei proceso teisės normų, reguliuojančių šį institutą, sukelia ne tik doktrininių, tačiau ir teisės taikymo problemų. Esant nenuosekliam reguliavimui atsiranda prielaidos nevienodam baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimui bei taikymui. Mokslinė analizė leidžia tvirtinti, kad iki šiol situacija lieka nepakitusi - optimalus būdas, kaip šį institutą reglamentuoti taip, jog nepaneigus jo koncepcinių tikslų, neliktų tiesioginio prieštaravimo nekaltumo prezumpcijai, nebuvo rastas. Darbas yra naujas, kadangi šis institutas tyrinėtas tik fragmentiškai. Kompleksinė šio instituto reglamentavimo bei taikymo analizė nebuvo atlikta. Taigi, darbe keliamas tikslas – kompleksiškai išanalizuoti baudžiamosios bylos nutraukimo nuosprendžiu instituto teisinio reglamentavimo bei taikymo problematiką, pateikti galimus problemos sprendimo būdus ir siūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo. Atlikus kompleksinę baudžiamosios bylos nutraukimo nuosprendžiu reglamentavimo ir taikymo analizę, daroma išvada, kad optimaliausia baudžiamosios bylos nutraukimo nuosprendžiu veikimo sąlyga yra tinkama jo taikymo procedūra, užtikrinanti pakankamas teisines garantijas proceso šalims.
7 22 - master thesis[2016][S001]Sabestinaitė, Aira
Baigiamajame darbe, atsižvelgiant į konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, tiriamas susitaikymo viešojo kaltinimo bylose institutas. Darbe nagrinėjamas baudžiamojo proceso nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius teorinis reglamentavimas (vertinamas jo atitikimas konstituciniams reikalavimams ir tarptautiniams įsipareigojimams) bei praktinis taikymas (vertinamas praktikos nuoseklumas). Prieinama prie išvados, jog siekiant užtikrinti iš konstitucinių ir baudžiamosios teisės principų kylančių reikalavimų bei nukentėjusiojo ir įtariamojo (kaltinamojo) teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimą, baudžiamuosiuose įstatymuose būtina aiškiai reguliuoti susitaikymo proceso veiksmų atlikimo tvarką. Darbe siūloma įtvirtinti galimybę susitaikyti su neveiksnaus ar nepilnamečio asmens atstovu pagal įstatymą, nustatyti susitaikymo su valstybės institucijos atstovu tvarką, teisėsaugos institucijų pareigūnų pareigą informuoti proceso dalyvius dėl susitaikymo galimybės, ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigą rengti posėdį šalių susitarimui, pareigą kontroliuoti susitarimo dėl žalos kompensavimo vykdymo ir jos atlikimo tvarką, taip pat bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarką, kai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Darbe taip pat nurodoma, kad asmens kaltės klausimas susitaikymo taikymo kontekste neturi būti svarstomas, kiekvienoje byloje turi būti vadovaujamasi iš viešojo intereso kylančia taisykle, įpareigojančia motyvuoti nagrinėjamo instituto taikymą.
20 10 Nepilnamečio proceso dalyvio procesinis statusasItem type:ETD, [The Status of a Juvenile in Criminal Proceedings]master thesis[2016][S001]Mažrimaitė, GiedrėMagistro baigiamasis darbas skirtas nustatyti, ar nepilnamečio, kaip baudžiamojo proceso teisės subjekto, statusas ir jo realizavimas yra pakankamai sureguliuotas Lietuvos nacionalinės teisės normomis, taip pat identifikuoti problemas, su kuriomis susiduriama nepilnamečiui savarankiškai negalint realizuoti visų teisių ir pareigų bei prisiimti atsakomybės.
24 14 Mediacijos, kaip atkuriamojo teisingumo modelio ir susitaikymo instituto santykis viešojo kaltinimo bylose, įgyvendinant direktyvą Nr. 2012/29/ES"Item type:ETD, [The Relationship of Mediation, as a Restorative Justice Model, and Reconciliation Institute in Public Prosecution Cases During Implementation of the Directive No 2012/29/EU]master thesis[2016][S001]Palepšaitis, ArvydasEuropos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, siekdami užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų tinkamą informaciją, paramą ir apsaugą baudžiamojo proceso metu, 2012 m. spalio 25 d. priėmė direktyvą Nr. 2012/29/ES, kuria įpareigojo valstybes nares ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 16 d. priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad LR baudžiamuosiuose įstatymuose iki Direktyvoje numatyto termino pabaigos nebuvo atlikti jokie pakeitimai, darbe buvo užsibrėžtas tikslas - ištirti, ar LR baudžiamuosiuose įstatymuose reglamentuotas susitaikymo institutas atitinka Direktyvoje keliamus minimalius reikalavimus, būtinus užtikrinti atkuriamojo teisingumo paslaugas viešojo kaltinimo bylose. Atlikus tyrimą, darbe daroma išvada, kad susitaikymo instituto viešojo kaltinimo bylose reguliavimas ir taikymo procedūros tik iš dalies užtikrina Direktyvoje numatytos mediacijos paskirtį, nukentėjusiojo ir įtariamojo interesus. Pagrindinė to priežastis - Lietuvos baudžiamajame procese nėra numatyta procedūra, kurios metu nukentėjusysis ir įtariamasis galėtų saugiai ir konfidencialiai spręsti žalos atlyginimo ir susitaikymo klausimus, padedant trečiajai nešališkai šaliai.
18 16 Baudžiamojo proceso principų funkcijosItem type:ETD, [The Functions of Principles of Criminal Procedure]master thesis[2016][S001]Krivaitė, JoanaŠiame baigiamamaje darbe analizuojamos baudžiamojo proceso principų funkcijos, kurios teisės doktrinoje kompleksiškai dar nebuvo tirtos. Tyrimu siekta visapusiškai išanalizuoti baudžiamojo proceso principų funkcijų sistemą bei jų turinį, ištirti principų funkcijų įgyvendinimo problemas bei pateikti pasiūlymus, kaip jas spręsti. Tyrimo metu aptarta baudžiamojo proceso principo samprata ir baudžiamojo proceso principų tarpusavio sąveika, pateikiama baudžiamojo proceso principų funkcijų sistema, analizuojamas atskirų baudžiamojo proceso principų funkcijų turinys, atskleidžiant jų poveikį teisėkūrai ir teisės taikymui, įvardijant jų įgyvendinimo problemas bei pasiūlant galimus jų sprendimo būdus. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, akcentuojant, jog baudžiamojo proceso principų funkcijų sistemą sudaro labiau teisėkūrai reikšmingos koordinavimo, determinavimo ir verifikavimo baudžiamojo proceso principų funkcijos bei teisės taikymui reikšmingos interpretavimo ir argumentavimo, kolizijų ir teisės spragų šalinimo baudžiamojo proceso funkcijos, kurių tinkamas aiškinimas lemia teisėkūros ir teisės taikymo kokybę.
7 18