Kanišauskas, Saulius
Mokslas, religija ir religinis jausmas : monografijaItem type:Publication, [Science, religion and religious feeling]Nors ši knyga pavadinta moksline (monografija), nors joje gausu mokslinių, filosofinių ir teologinių terminų bei koncepcijų, iš tiesų ji skirta visiems, kurie netikėdami tiki ir tikėdami netiki. Toks yra daugelio dabartinių žmonių bruožas. Nuo XVIII amžiaus ėmęs sparčiai plisti religinio tikėjimo ir mokslinio pažinimo supriešinimas gajus iki šiol. Tačiau ar iš tiesų jau pirmieji Bažnyčios tėvai pasisakė prieš mokslą? Kas iš tiesų yra mokslas, ir ar mes žinome, kas yra religija, Dievas? Gal bene garsiausią dabarties ateistą profesorių R. Dawkinsą derėtų vadinti ne ateistu, o okultistu? Pagaliau kas yra tas „kosminis religinis jausmas“, kurio kliovėsi ne tik įžymusis A. Einsteinas, bet ir daug kitų garsių mokslininkų? Atsakymų į įvardytus ir panašius klausimus paieškos – šios knygos centrinė ašis. Ne į visus klausimus atsakyta, o ir vargu ar tai įmanoma. Bet autorius įsitikinęs ir bando įtikinti, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų to, kas vadinama religiniu jausmu.
89 99 - book[2018][K2a1][H001][319]
; Vilnius : Registrų centras, 2018Mokslo filosofija dėstoma beveik visuose Lietuvos universitetuose rengiant filosofus arba kaip pasirenkamasis studijų dalykas, bet tam skirto vadovėlio lietuvių kalba iki šiol dar nebuvo. Mokslo filosofijos pagrindai dėstomi aprėpiant, autorių manymu, svarbiausias dalyko sampratas ir problemas, savita vadovėlio struktūra pagrįsta teminės analizės idėja. Pateikiama daug mokslo ir filosofijos istorijos faktų, o tekste ir nuorodose – kai kurių mokslinių ir filosofinių terminų paaiškinimų. Vadovėlio pabaigoje pateikta filosofų ir mokslininkų vardų bei pavardžių originali ir adaptuota rašyba, rekomenduojamos literatūros sąrašas, taip pat atsakymai į kiekvieno skyriaus žinių įtvirtinimo klausimus. Vadovėlis pirmiausia skirtas įvairių specialybių magistrantams ir doktorantams, pasirinkusiems mokslo filosofijos studijas, bet gali būti naudingas bet kurios srities specialistams, nes skatina tarpdisciplininį požiūrį į tiriamus dalykus bei euristinį mąstymą.
237 78 Devaluation of values or a creative need to transcend into the depth?Item type:Publication, [Vertybių devalvacija ar kūrybinis poreikis transcendentuoti į gelmę?]research article[2018][S1b][H001][11]Creativity studies. Vilnius : Vilnius Gediminas Technical University, 2018, vol. 11, no. 2., p. 273-283The recent decades have witnessed the increased society’s attention to values based on welfare state and the economics of happiness, and this however becomes worrying. The term of “value” has started to be employed inarticulately and irresponsibly in public and even creative discourses. Thus, the question arises whether we face the process of devaluation of values? The paper reflects on contemporary tendencies of research in axiology and maintains that the increased focus on values appears not due to the lack of satisfying material needs but because of the unconscious creative need to transcend into the depth, that is because of ontological longing for something absolutely genuine.
29 16Scopus© Citations 2 - research article[2017][S4][H001][9]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017, t. 9, Nr. 1., p. 249-257
Laisvės, lygybės ir teisingumo idėjos tapo ne tik intensyvaus filosofinio diskurso objektu, bet ir politinės kovos įrankiais. Ypač ryškiai tai regima plintant neoliberalizmo, kurio tikslas – laisvės viešpatija, ideologijai. Kita vertus, dabartiniuose socialiniuose ir politiniuose diskursuose aukščiausioms vertybėms priskiriama laisvė neminima nei klasikinėse, nei moderniose aksiologijose. Tai verčia klausti, ar iš tiesų laisvė yra vertybė. Bandant atsakyti į šį klausimą, straipsnyje trumpai aptariamos laisvės sampratos ir su jomis susijęs „laisvės paradoksas“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertybės yra neatsiejamos nuo žmogiškų poreikių, o laisvės po-reikis nėra nei kardinalus, nei – juo labiau – esminis. Daroma išvada, kad dabartinis laisvės išaukštinimas ir jos priskyrimas vos ne aukščiausioms vertybėms ne tik kelia rimtą klausimą, kodėl laisvė kaip vertybė neminima tiek klasikinėse, tiek moderniose aksiologijose, bet ir verčia atsigrįžti į pačią laisvės sampratą, į jos ontologinį statusą, o tam būtini išsamesni tyrimai.
23 20 - research article[2017][S4][H001][9]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017, t. 9, Nr. 2., p. 127-135
Straipsnyje keliamas klausimas, ar neoliberalų „laisvės viešpatijos“ siekis turi kokį nors ontologinį pagrindą. Laisvės ontologinio pagrįstumo problemą iškėlęs J.-P. Sartre‘as ją sprendė teiginiu, kad „žmogus yra pasmerktas laisvei“. Bet jo manymas, kad žmogiškosios būties vertė ir išskirtinumas kyla iš absoliutaus nedeterminuoto spontaniškumo, verčia atsigrįžti į I. Kanto teiktą laisvės antinomiją ir su ja susijusią determinizmo problemą. Parodoma, kad šiuolaikiniai problemos „determinizmas versus indeterminizmas“ sprendimai faktiškai yra kontingentiški. Net ir gamtiniuose procesuose kontingencija kaip būtinumo stoka reiškiasi jiems imanentiškoje emergentinėje evoliucijoje – tvarkos būvius keičia chaosas, o jį keičia kokybiškai nauja tvarka. Todėl gamtinės ir socialinės tikrovės raidoje vienodai tikėtina tiek laisvė, tiek jos stoka. Tad su chaosu siejama laisvė yra tik savaiminės būties modusas, o todėl reikia manyti, kad laisvė savaiminės vertės neturi, ji gali būti įvardyta tik kaip instrumentinė vertybė – priemonė tikslams siekti. Daroma išvada, kad neoliberalų skleidžiama „laisvės viešpatijos“ idėja ontologinio pagrindo neturi.
43 13 Aksiologijos įvadas – tai vadovėlis, skirtas universitetinėms studijoms. Jame supažindinama su aksiologijos kaip filosofinės vertybių teorijos kilme ir raida, trumpai aptariamos klasikinės vertybes grindžiančios teorijos, pasitelkiant pavyzdžius analizuojama vertinimo ir vertybių prigimtis, vertybių hierarchijos teorinės problemos. Daug dėmesio skiriama šiuolaikinės mokslinės (formaliosios) aksiologijos (taip pat neuroaksiologijos ir konstruktyvistinės aksiologijos) problematikai, taikomajai (praktinei) aksiologijai. Nors pirmiausia šis leidinys skirtas filosofijos studijų programų studentams, vadovėlis bus naudingas ir studijuojant teisės, politikos, vadybos, viešojo administravimo, psichologijos, edukologijos bei kitų krypčių mokslus. Susistemintos vertybių teorijos žinios gali praversti ir įvairiose praktinės veiklos srityse dirbantiems specialistams, mokslininkams.
156 85 Vertybės dvasingume ir dvasingumo vertybėsItem type:Publication, [Values in Spirituality and of Spirituality]research article[2013][S4][H001][11]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 5(3)., p. 709-719Straipsnyje analizuojama dvasingumo samprata. Ji siejama su prof. A. Mureikos pasiūlyta p a j a u t o s koncepcija, skleidžiama per žmogiškųjų vertybių sistemą ir gyvenimo prasmės paieškas. Vertybių nuvertėjimas – viena iš didžiausių dabarties problemų. Dvasingumo ugdymui reikalinga universali dvasingumo samprata. Išsakoma mintis, kad dvasingumas yra Šventenybės p a j a u t a – tiek įgimta, tiek įgyta. Siekiant tą pajautą išugdyti ir išsiugdyti, reikia keisti būsimų pedagogų rengimo sistemą.
30 8 Filosofinės socialinio modeliavimo problemos : teorija, praktika, siekiai, vertybės : monografijaItem type:Publication, Monografija skirta filosofinei socialinio modeliavimo analizei. Šiuo metu beveik nėra tokios žmogaus veiklos srities, kuriai tirti nebūtų pasitelkiama matematinių modelių, skaičiavimo technikos ir technologijų. Jos itin sparčiai skverbiasi ir į socialinių procesų valdymą. Tačiau socialinio modeliavimo praktikoje susiduriama su rimtomis filosofinėmis (ontologinėmis ir epistemiologinėmis) problemomis, ir pirmiausiai – su redukcionizmo problema: ar teisėta socialinius procesus modeliuoti pasitelkiant gamtinius procesus aprašančias lygtis? Ši problema analizuojama visiškai naujos transdisciplininį pobūdį turinčios socialinės sinergetikos kontekste. Pateikiami konkretūs socialinio modeliavimo pavyzdžiai („matematinė istorija“, silpnavališkumo, sąžinės problemos ir t. t.). Daug dėmesio skiriama emergentinės evoliucijos ir su ja susijusio determinizmo problemoms. Aptariamos moralinės ir socialinės atsakomybės už modelių padiktuotus sprendimus SCBIN (socio-cognito-bio-info-nano) technologijų akivaizdoje problemos. Tikimasi, kad ši knyga sudomins socialinio modeliavimo srityje dirbančius specialistus, taip pat filosofus, kurie gilinasi į mokslo filosofijos problemas. Ji gali būti naudinga paminėtose srityse studijuojantiems doktorantams, universitetų dėstytojams.
55 60 „Šeimos kazusas“, egalitarizmas ir žmogiškosios vertybėsItem type:Publication, [“Family casus”, egalitarianism and human values]research article[2012][S4][H001][13]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(2)., p. 489-501Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo reikšmingai išplečiama šeimos samprata ir dėl kurio vyksta diskusijos viešojoje erdvėje. Šeimos ir tautinio tapatumo problema jau tapo aktuali visos Europos kontekste. Keliami du klausimai: a) kokios filosofinės idėjos turi įtakos, kad būtų priimtas būtent toks Nutarimas? b) kokios gali būti to Nutarimo pasekmės siekiant išlaikyti šeimos ir tautos tapatumą? Klausimai nagrinėjami sisteminiu požiūriu, naudojantis transdisciplininio projekto teikiamomis galimybėmis, ir konkrečiai – socialinės sinergetikos kontekste. Parodoma, kad Konstitucinio Teismo šeimos sampratos interpretacijas lėmė „naujojo liberalizmo“ ideologija. Teigiama, kad „naujasis liberalizmas“ žmogaus laisvių plėtrą ir emancipaciją suabsoliutino, pažangi žmogaus laisvių plėtros idėja palaipsniui transformuojasi į marginalinių grupių išimtinių laisvių idėją. Tai gali kelti grėsmę šeimos ir tautos tapatumui, o laisvei suteikiant ontologinį v e r t y b ė s statusą iškreipia pačią v e r t y b i ų sampratą.
9 37 Šeimos ir tautos tapatumas kaip socialinis kodas ir vertybėItem type:Publication, [The identity of family and nation as a social code and value]research article[2012][S4][S001,H001][16]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(3)., p. 937-952Straipsnyje tęsiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimto nutarimo, reikšmingai išplečiančio šeimos sampratą, analizė. Parodoma, kad Nutarime prioritetas skiriamas ne šeimos stabilumą palaikantiems santuokiniams ryšiams, o šeimos narių laisvei be įsipareigojimų visuomenei. Tai kelia grėsmę šeimos ir tautos tapatumo išlaikymui, nes šeimos ir tautos tapatumo išlaikymo pagrindas yra tas pats – individų saugum o užtikrinimas. Būtent saugumas yra organizuojanti individus į šeimą ir tautą jėga, tuo tarpu Nutarimas to saugumo neužtikrina. Ši mintis grindžiama socialinėje sinergetikoje implikuotu teiginiu, kad sistemų tapatumą užtikrina operacinis uždarumas, kurį lemia tarpusavyje susiję genetinis ir socialinis kodai. Daroma išvada, kad siekiant užtikrinti šeimos bei jos narių saugumą būtina tai, kas tą saugumą didina, įteisinti teisės aktais. Nes individo, šeimos ir tautos esminė vertybė yra ne jų neribota laisvė, o jų savaiminė egzistencija.
15 18