Kutkauskienė, Jelena
Šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio darbo galimybės pirminėje sveikatos priežiūrojeItem type:Publikacija, [Opportunities for teamwork between general practitioners and community nurses in primary care]research article[2022][S4][M005][7] ;Veitienė, Ingrida ;Kielė, Viktorija; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 130-136Sveikatos priežiūros įstaigos komanda sudaryta iš skirtingų profesijų atstovų, kurie bendradarbiaudami sukuria aukštą darbo efektyvumą, todėl šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas yra svarbus, siekiant užtikrinti kokybišką pacientų slaugą. Tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti pirminėje sveikatos priežiūroje dirbančių šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio darbo galimybes, kadangi šių specialistų glaudus bendradarbiavimas padeda kokybiškiau spręsti pacientų sveikatos priežiūros problemas ir didina atliekamo darbo efektyvumą. Publikacijų paieška buvo vykdoma mokslinėse duomenų bazėse: EBSCO, Google Scholar, PubMed. Tyrimo metu buvo naudojamas turinio analizės metodas. Tyrimo problema – šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio darbo gerinimo poreikis pirminėje sveikatos priežiūroje. Tikslas – apžvelgti pirminės sveikatos priežiūros šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio bendradarbiavimo galimybes. Tyrimo metu paaiškėjo, kad komandinio darbo sveiktos priežiūroje efektyvumas yra svarbus ir neatsiejamas kasdienėje veikloje, nes tai laiduoja ne vien pacientų priežiūros, bet ir jų gydymo kokybę. Organizuojant bendrą pirminėje sveikatos priežiūroje dirbančių šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinį darbą, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas nuolatiniam komandos narių tobulėjimui, tačiau nepakankamas gydytojų ir bendruomenės slaugytojų pasiruošimas bendradarbiauti, netinkama ankstesniojo bendradarbiavimo patirtis, laiko stygius, apmokėjimo ir kitos problemos kartais turi neigiamą poveikį medikų bendradarbiavimui ir kokybiškam pacientų sveikatos priežiūros problemų sprendimui. Bendruomenės slaugytojai, atlikdami savo tiesiogines pareigas, turėtų turėti aiškiai apibrėžtas funkcijas, kurios atitiktų jų turimą išsilavinimą ir kompetencijas. Todėl pirminėje sveikatos priežiūroje iš esmės turi būti daugiau dėmesio skiriama teisinei bazei, įvardijančiai profesinius vaidmenis, stiprinamas slaugytojo profesinis identitetas ir didinamas jo pareigų bei atsakomybių aiškumas.
23 Respondentų požiūris į ultravioletinių spindulių poveikį odai ir apsauginių priemonių svarbąItem type:Publikacija, [Respondents’ attitude towards the effect of ultraviolet rays on skin and the importance of protection measures]research article[2022][S4][M005][26170] ;Gierasimovič, Zita; Glodianytė, IndrėSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 20-26189Tema ypač aktuali šiuo metu, nes vis dažniau nustatomi ultravioletinių spindulių (UV) sukelti pažeidimai, kurie atskleidžia nerūpestingą odos priežiūrą. Ilgesnė UV spindulių poveikio trukmė spartina odos fotosenėjimą, nepriklausomai nuo odos fototipo. Esant netinkamam SPF faktoriui, apsauginių priemonių naudojimas, ypač sezoninis, skatina raukšlių atsiradimą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti respondentų požiūrį į ultravioletinių spindulių poveikį odai bei jų sprendimą naudoti apsaugines priemones. Tyrimo metodai. Tyrimo duomenų surinkimui parengta anketinė apklausa, kuri paskelbta internetinėje svetainėje www.apklausa.lt, 2021 metais. Apklausti 209 respondentai. Anketoje buvo renkami duomenys apie odos fototipą, ultravioletinių spindulių poveikį odai, jų trukmės laiką, odos pokyčius, apsaugos priemonių naudojimo dažnį. Rezultatai. Nustatyta, kad 44,9 proc. apklaustųjų turi III odos fototipą – kreminio baltumo oda, plaukų ir akių spalva gali būti įvairi. Dažnai oda nudega 26,8 proc. respondentų, kurie turi II odos fototipą. 6,1 proc. respondentų oda visada nudega, parausta, bet neįdega. Dėl darbo pobūdžio 3–4 val. ar visą dieną tiesioginį UV spindulių poveikį patiria 14 proc. apklaustųjų, 16 proc. apklaustųjų naudojasi soliariumo paslaugomis vieną ar daugiau kartų per savaitę. Neigiamą UV poveikį – nuovargį, odos nudegimus jaučia 20 proc. respondentų. Apsauginių priemonių nuo UV spindulių nenaudoja 51 proc. apklaustųjų, 49 proc. apklaustųjų odos apsaugą naudoja. Išvados. 1. Dėl darbo pobūdžio, apie pusė apklaustųjų patiria ultravioletinių spindulių tiesioginį poveikį, didesnė jų dalis ignoruoja odos apsaugos priemonių svarbą. Pastebėti neigiami odos pokyčiai: paraudimas, pigmentacija, gilesnės mimikos raukšlės. 2.Trečdalis, apklaustųjų (jaunesnio amžiaus) kartą per savaitę naudojasi iki 10 min. trukmės soliariumo procedūromis. Mažiau nei trečdalis apklaustųjų mano, kad soliariumo procedūros kompensuoja vitamino D trūkumą organizme. 3.Penktadalis apklaustųjų apsirūpina apsauginėmis priemonėmis parduotuvėje, ar turguje, bet nesureikšmina saulės apsaugos faktoriaus (angl. Sun Protection Factor, SPF) poveikio, nes trūksta informacijos apie šio faktoriaus reikšmę. Šeštadalis naudoja apsaugines priemones tuomet, kai oda patiria matomus sužalojimus.
12 Kūno masės indeksas, jo sąsajos su amžiumi ir gaunamomis pajamomisItem type:Publikacija, [Body mass index and its relations with age and income]research article[2022][S4][M004][5] ;Timčenkaitė, Viktorija ;Kairys, Jonas; ;Austys, DonatasDobrovolskij, ValerijSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 52-56Tyrimo tikslas − ištirti, kokią įtaką KMI turi amžius ir gaunamos pajamos. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti KMI sąsajas su amžiumi. 2. Įvertinti KMI sąsajas su gaunamos pajamomis. Tyrimo metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 20-64 metų amžiaus 382 respondentai iš Panevėžio miesto savivaldybės. Respondentų klausimyne buvo prašoma nurodyti savo ūgį (cm) ir svorį (kg). KMI buvo apskaičiuotas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m)2. Statistinei duomenų analizei buvo naudojamas programinis paketas MS Excel 2013 ir R Commander (3.6.3 versija). Rezultatai: nustatyta, kad 3,7 proc. tiriamųjų yra per mažo kūno svorio, 43,4 proc. – normalaus, 37,7 proc. − turintys antsvorio, o 15,2 proc. − nutukusių. Tarp amžiaus ir KMI buvo nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys, koreliacijos koeficientas 0,36 (p<0,001). KMI didžiausias pajamas gaunančių žmonių grupėje buvo žymiai mažesnis už tų, kurie gauna mažas ar vidutines pajamas. Didėjant pajamoms, didėja ir KMI, tačiau vėliau šie rodmenys stabilizuojasi, šiuo atveju, KMI vertės sumažėja – mažiausioje pajamų grupėje KMI mediana 24,5 kg/m2, toliau – 25,2 kg/m2, vidutinių pajamų – 26,2 kg/m2 ir didžiausioje pajamų grupėje – 24,9 kg/m2. Išvados. 3,7 proc. apklaustųjų per mažas KMI, 43,4 proc. – normalus, o 52,9 proc. − per didelis KMI. 35-49 m. ir 50-64 m. amžiaus grupių respondentai daugiausia turi antsvorio, o 20-34 m. amžiaus grupėje KMI normalus. Nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys tarp KMI ir amžiaus (p<0,001). Ryšys tarp KMI ir gaunamų pajamų buvo nustatytas statistiškai nereikšmingas. Didėjant pajamoms, didėja ir KMI, vėliau KMI vertės stabilizuojasi, atlikto tyrimo atveju, KMI vertės sumažėja.
11 Slaugytojų, dirbančių su COVID-19 infekcija sergančiais pacientais, psichoemociniai patyrimaiItem type:Publikacija, [Psychoemotional experiences of nurses working with patients with COVID-19 infection: literature review]research article[2022][S4][M005][7] ;Dailidėnienė, Dovilė ;Sabaliauskas, Stanislav; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 196-202COVID-19 pandemija kelia didelę grėsmę milijonams žmonių visame pasaulyje. Sveikatos priežiūros specialistai yra svarbi grupė žmonių, kuriai pandemijos aplinkybėmis tenka susidurti su daugybe iššūkių. Slaugytojų darbas susijęs su daugybe stresinių situacijų, tokių kaip pervargimas, naktinis darbas, spartus darbo tempas, atsakomybė už paciento sveikatą ir kita. COVID-19 pandemija kelia papildomus reikalavimus ir taip daug pastangų reikalaujančiai slaugytojo profesijai. Remiantis užsienio mokslininkų atliktais tyrimais, siekiama išanalizuoti slaugytojų, dirbančių su COVID-19 infekcija sergančiais pacientais, psichoemocinius patyrimus. Kokius psichoemocinius pokyčius jaučia slaugytojai? Tyrimo tikslas − išnagrinėti slaugytojų, dirbančių su COVID-19 infekcija sergančiais pacientais, psichoemocinius patyrimus. Metodai. Pasirinktas tyrimo tipas – tiriamoji apžvalga. Mokslinės publikacijos buvo ieškomos PubMed bei Google Scholar duomenų bazėse. Taikant visus atrankos kriterijus pagal paieškos sąvokas, rasti 88 straipsniai. Pagal pavadinimus atrinktos 27 publikacijos, iš kurių 12 atmestos, kurių santraukų turinys neatitiko analizuojamos temos. Pašalintos skirtingose duomenų bazėse pasikartojančios publikacijos. Literatūros analizei atrinkti 5 moksliniai straipsniai. Rezultatai. Atliktos tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškinta, kad slaugytojai patiria ne tik psichologinį stresą, bet kenčia nuo psichologinio distreso, patiria baimės ir nerimo jausmą dėl nežinomybės. Dalis slaugytojų kenčia nuo miego sutrikimų. Analizuojant mokslines publikacijas pastebėta, kad išlieka didelis poreikis tokių tyrimų ir ateityje, siekiant išsaugoti sveikatos priežiūros specialistų psichoemocinę gerovę.
26 Pacientų griuvimo riziką lemiantys veiksniaiItem type:Publikacija, [Factors influencing the risk of patients fall]research article[2021][S4][M005][5] ;Gedrimė, Lina ;Dugalienė, Jovita ;Skarbalienė, Aelita; ;Kučinskienė, AlmedaIstomina, NataljaSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 46-50Pacientų sveikatos ir funkcinio savarankiškumo išsaugojimas keliamas kaip vienas pagrindinių uždavinių visam PSO Europos regionui. Svarbu užtikrinti pacientų geresnę sveikatą, gyvenimo kokybę ir vertinti fiziologinius pokyčius senstant. Gera pusiausvyra ir mobilumas yra pagrindinės sėkmingo kasdienio gyvenimo bei mėgstamos veiklos prielaidos. Pacientų griuvimas yra aktuali problema, tačiau Lietuvoje nėra plačiai nagrinėjama. Pacientai traumas patiria ne tik namuose, gatvėje, bet ir gydymo įstaigoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų žinias apie griuvimo rizikos veiksnius. Tyrimas vykdytas 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. Anketinės apklausos būdu. Apklausoje dalyvavo 104 asmenys nuo 55 metų, turintys judėjimo, kraujotakos, jutimų, pusiausvyros sutrikimų ar kitų gretutinių ligų, galėjusių turėti įtakos griuvimams. Klausimynas sudarytas iš 5 dalių, atspindinčių konkrečius klausimus, pateikiamas kiekvienos tyrimo dalies aprašymas. Dauguma tiriamųjų buvo pargriuvę ir jautė galvos svaigimą. Nors respondentai jautėsi stabiliai judėdami (jaučia, kad gali paeiti tiesia linija), tačiau baimė pargriūti ribojo jų fizinį aktyvumą, jie reguliariai nesimankštino. Dauguma tiriamųjų pargriuvę patyrė sumušimus. Respondentų nuomone, dažniausiai griuvimus gali sukelti tokie išoriniai veiksniai kaip slidžios grindys, netinkama avalynė, prastas apšvietimas ar turėklų nebuvimas. Galimi ir vidiniai veiksniai – galvos svaigimas, raibuliavimas akyse. Pacientai yra suinteresuoti ir nori sužinoti, kaip pagerinti pusiausvyrą.
43 Iššūkiai klinikinėje praktikojeItem type:Publikacija, conference paper[2020][T2][S001][27]Ūminių būklių diferencinė diagnostika šeimos gydytojo praktikoje : virtuali konferencija, 2020 m. gruodžio 4d.. Vilnius : Respublikinė Vilniaus Universitetinė ligoninė, 2020., p. 1-275 Slaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas LietuvojeItem type:Publikacija, [Nursing policy making and implementation in Lithuania]research article[2020][S4][M001,M004,M005][11] ;Urbanavičė, Rita ;Rozenbergaitė, Rima ;Kairys, Jonas ;Kučinskienė, Almeda; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2020, t. 30, Nr. 1., p. 172-182Slaugos politika yra svarbi kiekvienos valstybės tikslingos sveikatos sistemos funkcionavimo dalis. Dėl kintančios socialinės, ekonominės ir demografinės padėties yra svarbus nuoseklus slaugos politikos formavimas ir kryptingas jos įgyvendinimas, o slaugos politikos vertinimas turi būti nuolatinis. Tyrimo tikslas – identifikuoti ir ištirti slaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo trukdžius Lietuvoje. Atliktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas slaugos ekspertų interviu, kuris vyko 2016 metų sausio mėnesį. Duomenų rinkimas truko tris savaites. Tyrime dalyvavo aštuoni informantai: keturi slaugos politikos formuotojai ir keturi slaugos politikos įgyvendintojai. Gavus tyrimo dalyvių leidimus, interviu duomenys buvo įrašomi diktofonu, vėliau transkribuojami ir perkeliami į atskiras dokumentų bylas. Tyrimo duomenys apdoroti kokybinės – kontentinės analizės metodu. Tyrimui naudota lentelė, sudaryta iš kategorijų ir subkategorijų bei jas patvirtinančių teiginių. Slaugos ekspertai, dalyvavę kokybiniame tyrime, atskleidė pagrindinius slaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo trukdžius. Išvados. Pagrindiniai slaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo trukdžiai yra raidos kryptingumo nebuvimas, reformų nesuderinamumas, fragmentiškas slaugos politikos formavimas, ilgą laiką atsakingų asmenų už slaugos politikos plėtrą nebuvimas, finansavimo trūkumas, menkas visuomenės slaugos profesijos vertinimas. Netinkama socialinė ir darbo aplinka, slaugytojų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu kompetencijų panaudojimo praktikoje problemos, kurias lemia teisinio reglamentavimo spragos, norminių dokumentų įgyvendinimas, sveikatos sektoriaus finansavimas, žemas slaugos profesijos prestižas, skatina slaugytojų migraciją į užsienio šalis.
31 Didelės rizikos skyrių slaugos personalo žinių apie hospitalines infekcijas įvertinimasItem type:Publikacija, [On assessing nursing staff exposure to high risk infections]research article[2020][S4][M005,T009][7] ;Gierasimovič, Zita ;Mikaliūkštienė, Aldona ;Kuzborska, Zyta ;Skunčikienė, DaliaSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2020, t. 30, Nr. 1., p. 183-189Darbo tikslas. Įvertinti didelės rizikos skyrių slaugos personalo žinias apie hospitalines infekcijas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas vienoje Vilniaus miesto universiteto ligoninėje. Dalyvavo 110 slaugytojų, dirbančių ligoninės didelės rizikos skyriuose. Tiriamieji apklausti naudojantis autorių sudarytu klausimynu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 19,0 ir Microsoft Office Excel 2016 programas. Taikyti aprašomosios statistikos metodai. Statistinio patikimumo rodiklis vertintas, kai p reikšmė ne didesnė kaip 0,05 (p≤0,05) ir daroma išvada, kad skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Darbo rezultatai ir išvados. Daugiau nei pusė tiriamųjų (59,1 proc.), dažniau aukštesnio išsilavinimo (67,5 ir 72,2 proc.) bei turintys didesnę darbo patirtį, teisingai apibūdino hospitalinę infekciją. Hospitalinės infekcijos rizikos veiksnius žinojo daugiau nei pusė (58,2 proc.) tiriamųjų, dažniau dirbantys iki 10 metų. Kaip labai didelę ir didelę hospitalinės infekcijos riziką dauguma apklaustųjų nurodė šlapimo takų kateterio (70 proc.), centrinės venos katerio (52,7 proc.), rečiau – intubacinio vamzdelio (29,1 proc.), nazogastrinio zondo (24,5 proc.) buvimą bei intubacinio vamzdelio ištraukimą (16,4 proc.). Turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą dažniau prie didelės rizikos veiksnių priskyrė centrinės venos (77,8 proc.), šlapimo takų (53,7 proc.) kateterių buvimą. Didžioji dauguma tiriamųjų teikė prioritetą pirštinių keitimą tarp dviejų skirtingų procedūrų kai kurie tyrimo dalyviai (19,1 proc.) priskyrė vidutiniškai svarbiam veiksniui. Mažesnė tiriamųjų dalis (9,1 proc.) neteikė prioriteto pirštinių keitimo procedūrai po kontakto su aplinkos paviršiumi. Visi tiriamieji po kontakto su biologine tarša pirštinių keitimą nurodė kaip svarbų veiksnį.
4 Hand-assisted laparoscopic surgery for left sided colorectal cancer: is quality of surgery related with experience?Item type:Publikacija, research article[2015][S1][M001][5] ;Dulskas, Audrius ;Samalavičius, Narimantas Evaldas ;Gupta, R. K. ;Zabulis, Vaidotas ;Samalavičius, Robertas Stasys; Escalante, R.European surgery = Acta Chirurgica Austriaca. Wien : Springer, 2015, vol. 47 iss. 5., p. 238-242Introduction Hand-assisted laparoscopic colectomy (HALC) is an alternative technique to conventional laparoscopic surgery: it is technically easier, learning curve, and operative time is shorter. Our aim was to determine how operative and postoperative results are affected gaining the experience. Methods A prospectively maintained database was used to identify all patients who underwent HALC for left-sided colorectal cancer by a single surgeon at the Institute of Oncology, Vilnius University, from April 2006 to December 2013. They were analyzed as two consecutive equal groups: first 100 and next 100 patients. Operative time and quality-related outcomes, including conversions, operative, and postoperative complications, length of hospital stay and reoperations were compared. Results A total of 200 HALC were performed. There were no significant differences between the two groups in terms of age, sex, cancer stage, body mass index, operative procedures, comorbidities, prior surgical experience. Conversion rate was similar between the two groups: 3 (2.9 %) versus 3 (2.9 %), p > 0.05. Group 2 showed significantly shorter operative time: 129 ± 49.5 versus 98 ± 35.8 min, p < 0.05; and length of hospital stay: 8.1 ± 4.3 versus 6.5 ± 3.2 days, p < 0.05. The rate of complications was not significantly higher in group 1: 14(14 %) versus 9 (9 %), p > 0.05. Conclusions HALC operative time and postoperative hospital stay decreased with surgeon experience. For quality-related outcomes, HALC had no learning curve.
17Scopus© citavimai 2 Implementation of the right to privacy in the Lithuanian law on patients' rightsItem type:Publikacija, research article[2014][S4][S001][12]Wroclaw review of law, administration & economics. Wroclaw : University of Wroclaw, 2014, vol. 4, no 2., p. 1-124