Kutkauskienė, Jelena
Šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio darbo galimybės pirminėje sveikatos priežiūrojeItem type:Publikacija, [Opportunities for teamwork between general practitioners and community nurses in primary care]research article[2022][S4][M005][7] ;Veitienė, Ingrida ;Kielė, Viktorija; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 130-136Sveikatos priežiūros įstaigos komanda sudaryta iš skirtingų profesijų atstovų, kurie bendradarbiaudami sukuria aukštą darbo efektyvumą, todėl šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas yra svarbus, siekiant užtikrinti kokybišką pacientų slaugą. Tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti pirminėje sveikatos priežiūroje dirbančių šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio darbo galimybes, kadangi šių specialistų glaudus bendradarbiavimas padeda kokybiškiau spręsti pacientų sveikatos priežiūros problemas ir didina atliekamo darbo efektyvumą. Publikacijų paieška buvo vykdoma mokslinėse duomenų bazėse: EBSCO, Google Scholar, PubMed. Tyrimo metu buvo naudojamas turinio analizės metodas. Tyrimo problema – šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio darbo gerinimo poreikis pirminėje sveikatos priežiūroje. Tikslas – apžvelgti pirminės sveikatos priežiūros šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinio bendradarbiavimo galimybes. Tyrimo metu paaiškėjo, kad komandinio darbo sveiktos priežiūroje efektyvumas yra svarbus ir neatsiejamas kasdienėje veikloje, nes tai laiduoja ne vien pacientų priežiūros, bet ir jų gydymo kokybę. Organizuojant bendrą pirminėje sveikatos priežiūroje dirbančių šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų komandinį darbą, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas nuolatiniam komandos narių tobulėjimui, tačiau nepakankamas gydytojų ir bendruomenės slaugytojų pasiruošimas bendradarbiauti, netinkama ankstesniojo bendradarbiavimo patirtis, laiko stygius, apmokėjimo ir kitos problemos kartais turi neigiamą poveikį medikų bendradarbiavimui ir kokybiškam pacientų sveikatos priežiūros problemų sprendimui. Bendruomenės slaugytojai, atlikdami savo tiesiogines pareigas, turėtų turėti aiškiai apibrėžtas funkcijas, kurios atitiktų jų turimą išsilavinimą ir kompetencijas. Todėl pirminėje sveikatos priežiūroje iš esmės turi būti daugiau dėmesio skiriama teisinei bazei, įvardijančiai profesinius vaidmenis, stiprinamas slaugytojo profesinis identitetas ir didinamas jo pareigų bei atsakomybių aiškumas.
23 Respondentų požiūris į ultravioletinių spindulių poveikį odai ir apsauginių priemonių svarbąItem type:Publikacija, [Respondents’ attitude towards the effect of ultraviolet rays on skin and the importance of protection measures]research article[2022][S4][M005][26170] ;Gierasimovič, Zita; Glodianytė, IndrėSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 20-26189Tema ypač aktuali šiuo metu, nes vis dažniau nustatomi ultravioletinių spindulių (UV) sukelti pažeidimai, kurie atskleidžia nerūpestingą odos priežiūrą. Ilgesnė UV spindulių poveikio trukmė spartina odos fotosenėjimą, nepriklausomai nuo odos fototipo. Esant netinkamam SPF faktoriui, apsauginių priemonių naudojimas, ypač sezoninis, skatina raukšlių atsiradimą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti respondentų požiūrį į ultravioletinių spindulių poveikį odai bei jų sprendimą naudoti apsaugines priemones. Tyrimo metodai. Tyrimo duomenų surinkimui parengta anketinė apklausa, kuri paskelbta internetinėje svetainėje www.apklausa.lt, 2021 metais. Apklausti 209 respondentai. Anketoje buvo renkami duomenys apie odos fototipą, ultravioletinių spindulių poveikį odai, jų trukmės laiką, odos pokyčius, apsaugos priemonių naudojimo dažnį. Rezultatai. Nustatyta, kad 44,9 proc. apklaustųjų turi III odos fototipą – kreminio baltumo oda, plaukų ir akių spalva gali būti įvairi. Dažnai oda nudega 26,8 proc. respondentų, kurie turi II odos fototipą. 6,1 proc. respondentų oda visada nudega, parausta, bet neįdega. Dėl darbo pobūdžio 3–4 val. ar visą dieną tiesioginį UV spindulių poveikį patiria 14 proc. apklaustųjų, 16 proc. apklaustųjų naudojasi soliariumo paslaugomis vieną ar daugiau kartų per savaitę. Neigiamą UV poveikį – nuovargį, odos nudegimus jaučia 20 proc. respondentų. Apsauginių priemonių nuo UV spindulių nenaudoja 51 proc. apklaustųjų, 49 proc. apklaustųjų odos apsaugą naudoja. Išvados. 1. Dėl darbo pobūdžio, apie pusė apklaustųjų patiria ultravioletinių spindulių tiesioginį poveikį, didesnė jų dalis ignoruoja odos apsaugos priemonių svarbą. Pastebėti neigiami odos pokyčiai: paraudimas, pigmentacija, gilesnės mimikos raukšlės. 2.Trečdalis, apklaustųjų (jaunesnio amžiaus) kartą per savaitę naudojasi iki 10 min. trukmės soliariumo procedūromis. Mažiau nei trečdalis apklaustųjų mano, kad soliariumo procedūros kompensuoja vitamino D trūkumą organizme. 3.Penktadalis apklaustųjų apsirūpina apsauginėmis priemonėmis parduotuvėje, ar turguje, bet nesureikšmina saulės apsaugos faktoriaus (angl. Sun Protection Factor, SPF) poveikio, nes trūksta informacijos apie šio faktoriaus reikšmę. Šeštadalis naudoja apsaugines priemones tuomet, kai oda patiria matomus sužalojimus.
12 Kūno masės indeksas, jo sąsajos su amžiumi ir gaunamomis pajamomisItem type:Publikacija, [Body mass index and its relations with age and income]research article[2022][S4][M004][5] ;Timčenkaitė, Viktorija ;Kairys, Jonas; ;Austys, DonatasDobrovolskij, ValerijSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 52-56Tyrimo tikslas − ištirti, kokią įtaką KMI turi amžius ir gaunamos pajamos. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti KMI sąsajas su amžiumi. 2. Įvertinti KMI sąsajas su gaunamos pajamomis. Tyrimo metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 20-64 metų amžiaus 382 respondentai iš Panevėžio miesto savivaldybės. Respondentų klausimyne buvo prašoma nurodyti savo ūgį (cm) ir svorį (kg). KMI buvo apskaičiuotas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m)2. Statistinei duomenų analizei buvo naudojamas programinis paketas MS Excel 2013 ir R Commander (3.6.3 versija). Rezultatai: nustatyta, kad 3,7 proc. tiriamųjų yra per mažo kūno svorio, 43,4 proc. – normalaus, 37,7 proc. − turintys antsvorio, o 15,2 proc. − nutukusių. Tarp amžiaus ir KMI buvo nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys, koreliacijos koeficientas 0,36 (p<0,001). KMI didžiausias pajamas gaunančių žmonių grupėje buvo žymiai mažesnis už tų, kurie gauna mažas ar vidutines pajamas. Didėjant pajamoms, didėja ir KMI, tačiau vėliau šie rodmenys stabilizuojasi, šiuo atveju, KMI vertės sumažėja – mažiausioje pajamų grupėje KMI mediana 24,5 kg/m2, toliau – 25,2 kg/m2, vidutinių pajamų – 26,2 kg/m2 ir didžiausioje pajamų grupėje – 24,9 kg/m2. Išvados. 3,7 proc. apklaustųjų per mažas KMI, 43,4 proc. – normalus, o 52,9 proc. − per didelis KMI. 35-49 m. ir 50-64 m. amžiaus grupių respondentai daugiausia turi antsvorio, o 20-34 m. amžiaus grupėje KMI normalus. Nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys tarp KMI ir amžiaus (p<0,001). Ryšys tarp KMI ir gaunamų pajamų buvo nustatytas statistiškai nereikšmingas. Didėjant pajamoms, didėja ir KMI, vėliau KMI vertės stabilizuojasi, atlikto tyrimo atveju, KMI vertės sumažėja.
11 Slaugytojų, dirbančių su COVID-19 infekcija sergančiais pacientais, psichoemociniai patyrimaiItem type:Publikacija, [Psychoemotional experiences of nurses working with patients with COVID-19 infection: literature review]research article[2022][S4][M005][7] ;Dailidėnienė, Dovilė ;Sabaliauskas, Stanislav; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 196-202COVID-19 pandemija kelia didelę grėsmę milijonams žmonių visame pasaulyje. Sveikatos priežiūros specialistai yra svarbi grupė žmonių, kuriai pandemijos aplinkybėmis tenka susidurti su daugybe iššūkių. Slaugytojų darbas susijęs su daugybe stresinių situacijų, tokių kaip pervargimas, naktinis darbas, spartus darbo tempas, atsakomybė už paciento sveikatą ir kita. COVID-19 pandemija kelia papildomus reikalavimus ir taip daug pastangų reikalaujančiai slaugytojo profesijai. Remiantis užsienio mokslininkų atliktais tyrimais, siekiama išanalizuoti slaugytojų, dirbančių su COVID-19 infekcija sergančiais pacientais, psichoemocinius patyrimus. Kokius psichoemocinius pokyčius jaučia slaugytojai? Tyrimo tikslas − išnagrinėti slaugytojų, dirbančių su COVID-19 infekcija sergančiais pacientais, psichoemocinius patyrimus. Metodai. Pasirinktas tyrimo tipas – tiriamoji apžvalga. Mokslinės publikacijos buvo ieškomos PubMed bei Google Scholar duomenų bazėse. Taikant visus atrankos kriterijus pagal paieškos sąvokas, rasti 88 straipsniai. Pagal pavadinimus atrinktos 27 publikacijos, iš kurių 12 atmestos, kurių santraukų turinys neatitiko analizuojamos temos. Pašalintos skirtingose duomenų bazėse pasikartojančios publikacijos. Literatūros analizei atrinkti 5 moksliniai straipsniai. Rezultatai. Atliktos tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškinta, kad slaugytojai patiria ne tik psichologinį stresą, bet kenčia nuo psichologinio distreso, patiria baimės ir nerimo jausmą dėl nežinomybės. Dalis slaugytojų kenčia nuo miego sutrikimų. Analizuojant mokslines publikacijas pastebėta, kad išlieka didelis poreikis tokių tyrimų ir ateityje, siekiant išsaugoti sveikatos priežiūros specialistų psichoemocinę gerovę.
26 Anestezijos ir intensyviosios terapijos išplėstinės praktikos slaugytojas ūminės priežiūros komandojeItem type:Publikacija, [Advanced practice anesthesia and intense therapy nurse in a acute care unit: systematic literature review]research article[2021][S4][M005,S001][7] ;Virvytienė, Dovilė ;Gedrimė, Lina; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 148-154Slaugytojai, studijuodami išplėstinės praktikos slaugą, susiduria su profesine resocializacija, o profesijos naujumas kelia didelius iššūkius ir reikalauja nuolatinio tobulinimo naujo vaidmens kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo procese. Prieš integruojant išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo (IPAITS) vaidmenį į komandinį darbą, svarbu paruošti stiprius klinikinius specialistus, kurie turėtų gilesnių žinių, aiškiai žinotų savo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, gebėtų dirbti dinamiškoje aplinkoje bei turėtų tvirtą klinicisto požiūrį. Tikslas – atliekant sisteminę literatūros analizę, apžvelgti išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo integravimą į ūminės priežiūros komandas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška vyko Medline, Google Scholar duomenų bazėse ir eLABa bei Cochrane talpyklose, naudojantis Vilniaus universiteto prieiga. Analizuojami straipsniai buvo skirstomi į tris pogrupius pagal išsikeltus uždavinius. 1. Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) IPAITS komandos darbą papildo teikdamas į pacientą orientuotą, mokslu grįstą medicininę priežiūrą pacientams, taip užtikrindamas geresnę sveikatos priežiūros kokybę ir sumažindamas darbo krūvį kitiems komandos nariams. Operacinėse (OP) IPAITS gali padidinti darbo našumą, dirbdamas savarankiškai pagal gydytojo anesteziologo reanimatologo sudarytą anestezijos planą, gydytojui prižiūrint. 2. Veiksniai, trukdantys sklandžiai integruoti IPAITS į RITS ir OP komandas. 3. Išplėstinės praktikos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo bendradarbiavimo galimybės. Rezultatai. IPAITS vaidmuo RITS ir OP komandose formuojasi atsižvelgiant į kvalifikacinius komandos narių laipsnius, vidaus dokumentuose aprašytas pareigybes ir funkcijas bei komandos susitarimus. Siekiant sėkmingai integruoti IPAITS specialistą, pagrindinės problemos kyla dėl profesinio pasitikėjimo trūkumo, prasto IPAITS vaidmens išgryninimo, skirtingų išsilavinimo reikalavimų bei slaugytojų nomenklatūros skirtumų tarptautiniu mastu. Pastebėta, kad tarpprofesinio bendradarbiavimo galimybės yra palankesnės esant pozityviam komandos narių požiūriui.
180 21 Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo ir optometrinės priežiūros paslaugų plėtros poreikio įvertinimasItem type:Publikacija, [Evaluation of the need for professional development and optometric care services’ expansion of Lithuanian optometrists]research article[2021][S4][S003][7] ;Simonavičienė, Vaida; Galgauskas, SauliusSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 129-135Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo ir optometrinės priežiūros paslaugų plėtros poreikį. Darbo metodika. Kiekybiniam tyrimui atlikti naudotas anketinės apklausos metodas. Tyrimo priemone pasirinktas elektroninis klausimynas, į kurį respondentams išsiųsta nuoroda elektroniniu paštu. Tiriamųjų grupę (134 respondentai) sudarė optometrininkai, registruoti Lietuvos optometrininkų asociacijoje. Anketų grįžtamumas siekė 64,2 proc., t.y. iš viso buvo užpildytos ir pateiktos analizei 86 anketos. Analizei pateiktose anketose: 48,8 proc. respondentų nurodytas darbo stažas buvo 6–10 m., o 82,6 proc. – pagrindinė darbo vieta buvo didmiestis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). SPSS programinė įranga (23.0 versija) panaudota duomenų statistinei analizei. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad 50 proc. Lietuvos optometrininkų pageidautų dalyvauti profesinio tobulinimo renginiuose 3–4 kartus per metus, o 27,9 proc. – 5 ir daugiau kartų per metus. Svarbiausia optometrininkų profesinio tobulinimo sritis yra akių ligos, jų atpažinimas ir regos korekcija (83,7%). Identifikuota pagrindinė, didžiausios plėtros reikalinga paslauga – akių ligų ir patologijų nustatymas (64,1%). Respondentų pasiskirstymo pagal naudotus kintamuosius ir darbo stažą palyginimas atskleidė, jog statistiškai reikšmingai skyrėsi dalyvavimo optometrijos profesinio tobulinimo renginiuose poreikis bei tobulinimo sritys, susijusios su sausa akimi ir jos priežiūra, miopija ir jos korekcija, presbiopija ir jos korekcija bei kontaktiniais lęšiais (p < 0,05). Palyginimas, naudojant gyvenvietės tipą vietoje darbo stažo, parodė, kad statistiškai reikšmingai skyrėsi tik tobulinimo sritis, susijusi su vaikų regos sutrikimų ypatumais bei šios optometrinės priežiūros paslaugos: regos korekcijos kortelės akiniams išrašymas, siuntimo gydytojui oftalmologui išrašymas, akių ligų ir patologijų nustatymas bei diagnostinių priemonių, priskiriamų medicinos prekėms, naudojimas (p < 0,05). Išvados. Dėl nepakankamos profesinės darbo patirties Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo poreikis yra gana aukštas, ypač sričiai, susijusiai su akių ligomis, jų atpažinimu ir regos korekcija. Lietuvoje didžiausias optometrijos paslaugų plėtros poreikis tenka akių ligų ir patologijos nustatymui.
46 17 Pacientų griuvimo riziką lemiantys veiksniaiItem type:Publikacija, [Factors influencing the risk of patients fall]research article[2021][S4][M005][5] ;Gedrimė, Lina ;Dugalienė, Jovita ;Skarbalienė, Aelita; ;Kučinskienė, AlmedaIstomina, NataljaSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 46-50Pacientų sveikatos ir funkcinio savarankiškumo išsaugojimas keliamas kaip vienas pagrindinių uždavinių visam PSO Europos regionui. Svarbu užtikrinti pacientų geresnę sveikatą, gyvenimo kokybę ir vertinti fiziologinius pokyčius senstant. Gera pusiausvyra ir mobilumas yra pagrindinės sėkmingo kasdienio gyvenimo bei mėgstamos veiklos prielaidos. Pacientų griuvimas yra aktuali problema, tačiau Lietuvoje nėra plačiai nagrinėjama. Pacientai traumas patiria ne tik namuose, gatvėje, bet ir gydymo įstaigoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų žinias apie griuvimo rizikos veiksnius. Tyrimas vykdytas 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. Anketinės apklausos būdu. Apklausoje dalyvavo 104 asmenys nuo 55 metų, turintys judėjimo, kraujotakos, jutimų, pusiausvyros sutrikimų ar kitų gretutinių ligų, galėjusių turėti įtakos griuvimams. Klausimynas sudarytas iš 5 dalių, atspindinčių konkrečius klausimus, pateikiamas kiekvienos tyrimo dalies aprašymas. Dauguma tiriamųjų buvo pargriuvę ir jautė galvos svaigimą. Nors respondentai jautėsi stabiliai judėdami (jaučia, kad gali paeiti tiesia linija), tačiau baimė pargriūti ribojo jų fizinį aktyvumą, jie reguliariai nesimankštino. Dauguma tiriamųjų pargriuvę patyrė sumušimus. Respondentų nuomone, dažniausiai griuvimus gali sukelti tokie išoriniai veiksniai kaip slidžios grindys, netinkama avalynė, prastas apšvietimas ar turėklų nebuvimas. Galimi ir vidiniai veiksniai – galvos svaigimas, raibuliavimas akyse. Pacientai yra suinteresuoti ir nori sužinoti, kaip pagerinti pusiausvyrą.
43 Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir sauga ekstremalios situacjos metu dėl COVID-19Item type:Publikacija, [Regulation ensuring the availability and safety of outpatient health care services in the face of Covid-19 spread]research article[2021][S4][S001][7]Sveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 1., p. 80-86Ekstremalios situacijos metu poreikis efektyviai valdyti situaciją nulėmė poreikį keisti ir iš esmės vykdyti teisinį reguliavimą. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi sprendimai, kuriais buvo siekiama perorganizuoti ir plėtoti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalios situacijos metu, įvertintos teisinės priemonės, užtikrinusios šių paslaugų prieinamumą ir saugą.
49 14 Nėsčiųjų sveikatos raštingumo ugdymo galimybių analizėItem type:Publikacija, [Possibilities of pregnant women health literacy development in health care: analysis of legal regulations]research article[2021][S4][S001,M004][6] ;Gaupšienė, Alma ;Šuminienė, Jurga ;Stukas, Rimantas; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 5-10Motinų informuotumas ir jų sveikatos raštingumas – svarbus nėščiųjų sveikatos priežiūros veiksnys. Šiuo atveju labai svarbus ryšys su sveikatos paslaugų tiekėjais, orientuotas į nepriekaištingą motinos sveikatą, elgseną nėštumo metu, nekomplikuotą nėštumo eigą, gimdymą, naujagimio priežiūrą. Lietuvoje nėščiųjų sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktuose numatyta tvarka, suteikiant galimybę nėščiosioms pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą – gydytoją akušerį ginekologą, šeimos gydytoją, akušerę, esant fiziologinei nėštumo eigai, gimdymui, sveikam naujagimiui. Teisės aktai nurodo sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, ambulatorinę priežiūrą (7-8 kartai) esant fiziologinei nėštumo eigai bei galimybę nėščiajai savo nuožiūra pasirinkti gimdymo stacionarą, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Paslaugos nemokamos (socialiai draustoms pacientėms), kompensuojamos teritorinių ligonių kasų, tačiau nėra nurodyta nėščiųjų mokymo paslauga, ugdanti sveikatos raštingumą bei galimybė lankyti nėščiųjų mokymo kursus, finansuojant juos iš valstybinių ligonių kasų. Tai palikta nėščiosios pasirinkimui, neprivaloma, nereglamentuota, nėra įteisinto bendro standarto. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nėščiųjų priežiūros paslaugų teikimą, motinos sveikatos raštingumo ugdymo galimybes ir ypatumus, akušerio kompetenciją ir galimybes ugdyti motinų sveikatos raštingumą. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Motinų sveikatos raštingumas literatūros šaltiniuose apibrėžiamas kaip asmens socialinių ir pažintinių įgūdžių visuma, sveikatos raštingumo lygis bei išsilavinimas, siejamas su gera motinų sveikatos žinių ir jų supratimo sąvoka, galimybe gauti naują informaciją ir ja remtis. Motinų sveikatos raštingumas reikšmingas motinos ir naujagimio sveikatos priežiūroje bei sveikatos elgsenoje. Nėščiųjų priežiūros reikalavimus nusako Lietuvoje adaptuotos tarptautinio bendradarbiavimo programos, metodikos, algoritmai, Lietuvos sveikatos politika, sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir kt. Antenatalinės priežiūros metodikoje nurodomas tikslus vizitų kiekis, esant fiziologiniam nėštumui ir eigai, prioritetu nurodomas nėščiosios supratimas, įsiklausymas, tačiau motinų sveikatos raštingumas neįtrauktas kaip būtina ugdymo priemonė, mokant motinas (tėvus) tinkamos sveikatos elgsenos nėštumo metu, naujagimio priežiūros įgūdžių. Informaciją vizito metu nėščiosios gauna iš šeimos gydytojo ar akušerio-ginekologo, akušerės, tačiau informacija yra ribota dėl vizito laiko trukmės ir kiekio. Sveikatos raštingumo ugdymo procesas, nurodomas kaip veiksmų seka, kurioje sąveikauja tarpusavyje tam tikri elementai: mokymo tikslas ir turinys, ugdymo metodas ir priemonės bei ugdytojo vaidmuo. Motinos sveikatos raštingumo ugdytojo vaidmenį gali atlikti akušerė, tačiau tam tikslui nėra metodikos, nėra bendro standarto, nėščiųjų mokymai bei kita švietėjiška veikla neprivaloma ir nefinansuojama.
106 15 Melanoma sergančių pacientų ligos ir gyvensenos kontrolėItem type:Publikacija, [Self management of patients with melanoma: literature review]research article[2021][S4][M005,S001][9] ;Nebilevičiūtė, Monika ;Kielė, ViktorijaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 155-163Per pastaruosius tris dešimtmečius melanomos paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei dvigubai. Melanoma sudaro mažiau nei 5 proc. visų odos vėžio atvejų, tačiau mirtingumas nuo jos siekia daugiau kaip 70 proc. Tarp odos navikų [2]. Ankstyvas diagnozavimas ir efektyvus ligos valdymas, rūpinimasis pacientais, jų mokymas ir įgalinimas – tai vieni pagrindinių melanomos terapijos aspektų, už kuriuos atsakingi slaugytojai [3,4]. Onkologijos slaugytojas vaidina svarbų vaidmenį mokant, įgalinant pacientus ir jų artimuosius odos vėžio valdymo bei prevencijos tema, gali dirbti pacientų ir jų artimųjų mentoriumi, skatinti dalyvavimą odos vėžio prevencijos tyrimuose. Bendradarbiaudamas su gydytojais, pacientais ir jų artimaisiais, slaugytojas gali užkirsti kelią galimiems odos vėžio atvejams, o susirgus – įgalinti pacientus valdyti savo ligą [5]. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojo vaidmenį ir veiksnius, įgalinančius melanoma sergančius pacientus kontroliuoti savo ligą. Rezultatai. Atliktos tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškinta, kad slaugytojų vaidmuo pasaulyje yra itin svarbus, nes jie atlieka ne tik su slauga susijusias funkcijas. Slaugytojai kryptingai dirba, kad melanoma sergantys pacientai suprastų savo diagnozę, gydymo rekomendacijas ir dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose svarbą [6]. Pacientų mentoriai turi išskirtines galimybes pagerinti kultūrinę vėžio priežiūros kompetenciją, atsižvelgiant į jų ryšį su pacientais ir įgalinant juos kontroliuoti savo ligą, o mentorių funkcijų vykdymo strategijos turėtų būti įtrauktos į visų sveikatos priežiūros specialistų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus [7].
105 27