Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20376
Now showing1 - 6 of 6
  • Item type:Publication,
    Kokia tiesa nustatoma administraciniame procese?
    [What truth is determined in the administrative process?]
    research article[2025][S5][S001][23]
    Lukšaitė, Liepa
    ;
    Mokslinės minties šventė 2025 : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, p. 465-487

    Teisminis procesas jau daugelį metų Lietuvoje yra populiariausia ginčų tarp skirtingas pozicijas ir suinteresuotumą turinčių ginčo šalių sprendimo forma1. Tai nėra atsitiktinumas. Šalys tarpusavio ginčui spręsti būtent teismą dažnai renkasi todėl, kad jis yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija Lietuvoje. Teisingumo vykdymas, kaip kompleksinė teismo funkcija, šalims formuoja lūkestį, kad teismas ne tik atkurs taiką tarp jų, bet ir, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs konkretaus ginčo faktus, nustatys tiesą – kas iš tikro nutiko ginčo situacijoje. Taikos tarp ginčo šalių atkūrimas iš esmės įvykdomas privalomu ir galutiniu, res judicata galią šalims turinčiu procesiniu sprendimu. Šis sprendimas šalims gali patikti arba nepatikti, tačiau tai nepaneigia jo privalomumo. Jei kuri nors šalis nevykdo tokio procesinio sprendimo, kita šalis turi įtikinamą svertą – pasinaudoti valstybės prievarta (su antstolių pagalba užtikrinti taikos vykdymą). Tiesos nustatymas šalių ginče yra kur kas kompleksiškesnė ir sudėtingesnė kategorija. Tiesos samprata sudėtinga, o ir jos rūšių yra ne viena. Teisės doktrinoje egzistuoja trys tiesos rūšys: materialioji, formalioji ir objektyvioji. Siekiant išsiaiškinti, kokia visgi tiesa yra nustatoma teisminiame procese, svarbu atsižvelgti į teismo atliekamą įrodymų vertinimą ir vidinį teisėjo įsitikinimą. Šie veiksniai ir yra lemiami nustatant teisingumą byloje. Juk teismas, kuris privalo būti nešališkas ir aktyvus, turi būti įsitikinęs tuo, kad aplinkybės, kuriomis šalys remiasi, iš tikrųjų egzistavo arba neegzistavo. Galiausiai svarbu paminėti, jog nustatydamas tiesą teisėjas privalo vadovautis objektyviuoju, o ne subjektyviuoju požiūriu, t. y. ne nuomone ar jausmais. Atkreiptinas dėmesys, jog šiais laikais subjektyvusis požiūris gali būti sumažintas pasitelkiant informacines technologijas, bet kyla klausimas, ar tikrai tai užtikriną vieną svarbiausių teismo funkcijų – tiesos nustatymą. Šiame straipsnyje analizuojamas klausimas, kuri tiesos forma užtikrina teisingumą administraciniame ginče tarp privataus subjekto ir viešojo administravimo subjekto. Be to, straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri padeda geriau suprasti skirtumą tarp nurodytų tiesos rūšių. Pasitelkiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analizuojama tiesos nustatymo ir tiesos rūšių raida.

      10  17
  • Item type:Publication,
    2023 m. reguliavimo naujovės vietos savivaldos institucinėje sistemoje
    [Regulatory Developments in the Municipal Institutional System in 2023.]
    research article[2023][S4][S001][12]
    Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai., p. 92-103

    2023 metais įvykę vietos savivaldos rinkimai Lietuvos Respublikoje savo eiga ir apimtimi nebuvo tipiniai. Pirmą kartą nuo pat Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos savivaldybių gyventojai, turintys rinkimų teisę, tiesiogiai rinko ne tik atstovus į minėtų savivaldybių tarybas, tačiau tiesiogiai rinko ir savivaldybių merus. Tačiau reguliavimo naujovės buvo įtvirtintos ne tik vietos savivaldos institucijų rinkimų sistemoje. Kokybiškos reguliavimo nau- jovės buvo įtvirtintos ir pačioje vietos savivaldos institucinėje sistemoje: Lietuvos įstatymų leidėjas atskyrė nuo vietos savivaldos atstovaujamosios institucijos (savivaldybės tarybos) mero instituciją, jai suteikė savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, priklausiusią savivaldybės administra- cijos direktoriui, ir perskirstė funkcijas tarp visų vietos savivaldos institucijų. Atsižvelgiant į šiuos esminius pokyčius vietos savivaldos institucinėje sistemoje šiame straipsnyje analizuojama, kokios teisinės priežastys lėmė tiesioginių savivaldybių merų rinkimų atsiradimą; kokia apimtimi Lietuvos įstatymų leidėjas ėmėsi vietos savivaldos reglamentavimo pokyčių ir koks kompetencijų perskirsty- mas įvyko vietos savivaldos institucinėje sistemoje.

      43  58
  • research article[2022][S7][S001][18];
    Arbitražas teorija ir praktika. Vilnius : Justitia, 2022, [Nr.] 8., p. 18-35
      17
  • Item type:Publication,
    Nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimas ir (ar) išdėstymas. Laikas imtis reglamentavimo atnaujinimų
    [Postponement and/or instalment of execution of awards of national arbitral tribunals. Time to take regulatory updates?]
    research article[2022][S4][S001][18]
    Jurisprudencija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 29, iss. 1., p. 156-173

    Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikoje priimtų (nacionalinių) arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo instituto reglamentavimo problematika bei ieškoma efektyvių jos sprendimo būdų. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse1 (toliau – CPK) ir komercinio arbitražo įstatyme2 (toliau – KAĮ) nesureglamentuotas na- cionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutas. Dėl šios priežast- ies Lietuvos teismai atsisako nagrinėti arbitražo proceso šalių prašymus dėl nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, t. y. atsisako ginti arbitražo proceso šalių teises ir interesus, kai analogišku atveju CPK nuostatos leidžia Lietuvos teismams pagal arbitražo proceso šalių prašymus atidėti užsienio arbitražo teismų vykdymą ir (ar) jį išdėstyti. Tyrimo metu buvo analizuoti egzistuojančių CPK ir KAĮ teisinio reguliavimo spragų pašalinimo būdai, prieita prie išvados, kad šias spragas galima pašalinti: (1) taikant įstatymo analogiją – KAĮ 41 straips- nio 4 dalies ir CPK 284 straipsnio pagrindu nacionalinių arbitražo teismų vietos apylinkės teismai turėtų prisiimti kompetenciją ir teismingumą nagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus dėl na- cionalinių arbitražo teismų vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo; (2) teisėkūros būdu – papildant KAĮ nauju 411 straipsniu ir sureglamentuojant nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutą, taip suteikiant arbitražo proceso šalims teisinį tikrumą ir aiškumą dėl jų teisių ir interesų realizavimo ir gynimo.

      20  15
  • Item type:Publication,
    2022 m. Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių (sankcijų) įgyvendinimo Lietuvoje tendencijos
    [Trends in Lithuania Regarding the Implementation of European Union Restrictive Measures (Sanctions) in 2022]
    research article[2022][S4][S001][19]
    Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 275-293

    Šiame straipsnyje analizuojamas 2022 m. teisėkūros procedūros būdu priimtų Europos Sąjungos (ES) Tarybos teisės aktų dėl ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo Rusijos Federacijai, Baltarusijos Respublikai ir Irano Islamo Respublikai dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Baltarusijos ir Irano prisidėjimo prie šios agresijos reglamentavimas. Atlikus analizę nustatyta, kad iki 2022 m. Taryba neturėjo patirties per trumpą laiką (per beveik 9 mėnesius) savarankiškai taikyti tokio masto ES sanacijas, kurios Tarybos buvo pritaikytos Rusijai. Šios ES sankcijos ir jų mastas buvo diskutuojamas tarp ES valstybių narių siekiant surasti priimtiną balansą tarp šių sankcijų siekiamų tikslų ir ES valstybių narių siekio užtikrinti būtiniausių viešųjų paslaugų tiekimo nepertraukiamumą nacionaliniams ūkio subjektams ir vartotojams, inter alia, jos buvo derinamos ir tuo pačiu metu taikomos kartu su ES partneriais (Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Jungtine Karalyste). Taip buvo siekiama padaryti didesnį poveikį Rusijos valdžios atstovams, kad jie nutrauktų karinę agresiją prieš Ukrainą. Analizuojamas ES sankcijų taikymo reglamentavimas ypatingas ir tuo, kad jis nustatė naujų rūšių ES sankcijas, kurios dar nebuvo Tarybos taikomos jokiai kitai valstybei ir buvo išplėstos gretutinėms valstybėms už jų prisidėjimą prie Tarybos sankcionuotos valstybės karinės agresijos Europos žemyne, nematytos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Atliktus analizę taip pat nustatyta, kad Lietuvos nacionaliniai teisėkūros subjektai ėmėsi 2022 m. priimtų ES sankcijų įgyvendinimo reglamentavimo pakeitimų, kurių reglamentavimas buvo papildytas naujomis teisės nuostatomis. Tačiau šių teisės nuostatų neišsamumas tapo virtinės skirtingų instancijų Lietuvos teismų procesinių sprendimų priėmimo priežastimi. Dėl to šiame straipsnyje atlikta analizė buvo sukoncentruota ir į esminių Lietuvos nacionalinio reguliavimo pokyčių nustatymą. Juos paveikė 2022 m. Tarybos nustatytas neregėtas masto ES sankcijų reglamentavimas Rusijai ir gretutinėms valstybėms.

      164  34
  • Item type:Publication,
    „Brexito“ įtaka civilinių ir komercinių ginčų tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės subjektų sprendimui Lietuvoje
    [The Impact of Brexit on the Settlement of Civil and Commercial Disputes with a Lithuanian-United Kingdom Element in Lithuania]
    research article[2021][S4][S001][13]
    Lietuvos teisė 2021: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021., p. 120-132

    2020 m. vasario 1 d. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, inter alia 2021 m. sausio 1 d. pasibaigus Susitarimų dėl išstojimo numatytam pereinamajam laikotarpiui, įvyko vadinamasis kietasis „Brexitas“ teisminio bendradarbiavimo nagrinėjant civilines ir komercines bylas srityje. Priešingai nei teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė taip ir nepasiekė susitarimo dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės nustatymo, egzekvatūros ir teisminio bendradarbiavimo tvarkos civilinėse ir komercinėse bylose, o tai neabejotinai komplikavo šių kategorijų bylų nagrinėjimą ir Europos Sąjungoje, ir Jungtinėje Karalystėje. Dėl įvykusio kietojo „Brexito“ teisminio bendradarbiavimo nagrinėjant civilines ir komercines bylas srityje, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teismai, taip pat kiti asmenys susidūrė su sunkumais rinkdamiesi taikytiną norminį teisės aktą, nes kolizines jurisdikcijos ir taikytinos teisės nustatymo nuostatas, egzekvatūros ir teisminio bendradarbiavimo tvarkos skirtingais laikotarpiais (iki ir po pereinamojo laikotarpio pabaigos) nustatė skirtingi norminiai teisės aktai (tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai, nacionaliniai teisės aktai). Neišvengiamai Lietuvos teismų praktikoje pasitaikė klaidų taikant šiuos norminius teisės aktus. Todėl straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas norminių teisės aktų, reglamentuojančių kolizines jurisdikcijos ir taikytinos teisės nustatymo nuostatų, egzekvatūros ir teisminio bendradarbiavimo tvarkos, civilinių ir komercinių ginčų Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos klausimų analizei.

      40  17