Garckija, Renata
The effect of teachers' (de)motivating teaching style on engagement and achievement in mathematics: Lithuanian caseItem type:Publication, conference paper[2023][T1c][S006][1]; ; INTED 2023: 17th International Technology, Education and Development Conference, Valencia, Spain. 6-8 March, 2023. Valencia : IATED Academy, 2023. ISBN 9788409490264., p. 417422 The role of teachers’ instructional practices for shaping students’ academic motivationItem type:Publication, conference paper[2022][T2][S006][1]; ; The 43th annual conference of International School Psychology Association (ISPA). Leuven : KU Leuven – Faculty of Social Sciences, 2022., p. 15 The role of (de)motivating teachers’ behaviour in predicting students’ engagement and well-being in Lithuanian school contextItem type:Publication, conference paper[2022][T2][S006][1]; ; The 43th annual conference of International School Psychology Association (ISPA). Leuven : KU Leuven – Faculty of Social Sciences, 2022., p. 15 Determinants and outcomes of students’ motivation profiles: Lithuanian caseItem type:Publication, conference paper[2022][T2][S006][1]; ; The 43th annual conference of International School Psychology Association (ISPA). Leuven : KU Leuven – Faculty of Social Sciences, 2022., p. 15 Geresnės mokinių motyvacijos link: DoIT3 tyrimo pagrindiniai rezultatai ir rekomendacijosItem type:Publication, [Towards the effective motivation: the main results of DoIT3 study and recommendations]research article[2022][S4][S006][13]; ; Psichologija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022, t. 67., p. 112-124Straipsnyje pristatoma savideterminacijos teorija pagrįsta mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais Žiedinio modelio koncepcija. Remiantis projekto „Veiksmingo mokymo(si) paieška: mokinius (ne)motyvuojančio mokytojo elgesio žiedinio profilio vertinimas ir pasekmės (DoIT3)“ (projektą remia Lietuvos mokslo taryba pagal nacionalinę programą „Gerovės visuomenė“, Nr. S-GEV-21-2) metu atlikto tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos švietimo bendruomenės nariams, kaip veiksmingai puoselėti mokinių motyvacinius išteklius ir gerovę.
19 Geresnės mokinių motyvacijos link: Situacijų mokykloje klausimyno (SISQ) lietuviškos versijos pritaikymas LietuvojeItem type:Publication, [Towards the effective motivation: adaptation of the situations in School Questionnaire (SISQ) to Lithuanian educational context]research article[2022][S4][S006][16]; ; Psichologija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022, t. 66., p. 79-94Siekiant padėti mokytojams suprasti savo bendravimo reikšmę mokinių motyvacijai ir gerovei, pastaruoju metu SDT tyrėjai (Aelterman et al., 2019) yra pasiūlę Žiedinį modelį, kuris padeda geriau suprasti mokytojų bendravimo būdų, (ne)motyvuojančių mokinių, įvairovę ir sąveikas. Šio tyrimo tikslas – pritaikyti Žiedinio modelio pagrindu sukurtą Situacijų mokykloje klausimyno mokinių versiją Lietuvos mokyklai. Tyrime dalyvavo 715 septintų ir aštuntų klasių mokinių (50,9 % merginų, amžiaus vidurkis 13,42 metų) iš dešimties Lietuvos mokyklų. SISQ buvo naudotas matuoti (ne)motyvuojantį mokytojų elgesį, taip pat buvo vertintas mokinių elgesio ir kognityvinis įsitraukimas besimokant bei gerovė (teigiamos ir neigiamos emocijos, pasitenkinimas pamokomis). Daugiamačio skaliavimo, patvirtinamosios faktorinės analizės ir subskalių įverčių tarpusavio koreliacijų analizė parodė SISQ struktūros atitiktį Žiediniam modeliui, kuriame keturi (ne)motyvuojantys mokytojų elgesio stiliai ir jiems būdingi bendravimo būdai gali būti grafiškai pavaizduoti dviejų dimensijų – poreikių patenkinimo ir direktyvumo – atžvilgiu. Sistemingos koreliacijos tarp aštuonių (ne)motyvuojančių mokytojų bendravimo būdų ir mokinių funkcionavimo rodiklių parodė laipsnišką bendravimo būdų reikšmę mokinių įsitraukimui mokantis, jų patiriamoms teigiamoms ir neigiamoms emocijoms bei pasitenkinimui pamokomis. Tyrimas patvirtino SISQ lietuviškos mokinių versijos tinkamumą naudoti Lietuvos edukaciniame kontekste.
37 The role of school environment and teachers' basic psychological needs satisfaction and frustration in predicting (de) motivating teaching styleItem type:Publication, conference paper[2021][T1c][S006][1]; ; ;Ruzgaitė, UrtėICERI2021 proceedings: 14th international conference of education, research and innovation, 8-9 November, 2021, online conference. Valencia : IATED Academy, 2021. ISBN 9788409345496., p. 51674 Responsive home numeracy as children progress from kindergarten through Grade 1Item type:Publication, research article[2020][S1][S006][12] ;Silinskas, Gintautas ;Di Lonardo, Sabrina ;Douglas, Heather ;Xu, Chang ;LeFevre, Jo-Anne; ; Early childhood research quarterly. New York : Elsevier Inc., 2020, vol. 53., p. 484-495The aim of the present study was to investigate longitudinal associations between formal home numeracy activities and children’s arithmetic fluency skills. Children were followed during the transition from the end of kindergarten (T1; Mage = 6.87 years) to the beginning of Grade 1 (T2), and again at the end of the Grade 1 (T3). Participants were Lithuanian children (n = 341) and their parents. At each time point, parents reported the frequency of the formal home numeracy activities they engaged in with their children; the children completed addition and subtraction tasks at the same three time points. Using a cross-lagged analysis, we found that parents adjusted the frequency of their home numeracy activities in response to children’s arithmetic performance. The frequency of home numeracy activities, however, did not predict changes in arithmetic skills. Finally, maternal education was found to be related to children’s arithmetic skills rather than to home numeracy activities.
17Scopus© Citations 35 Veiksmingo mokymo(si) paieška: skirtingų mokymo būdų ir mokinių esminių psichologinių poreikių tenkinimo sąveikos dinamikaItem type:Publication, conference paper[2019][T1e][S006][1]Lietuvos psichologų kongresas „DIALOGAI“ : recenzuota kongreso medžiaga : 2019 m. gegužės 24-25 d., Vilnius / Vilniaus universitetas, Lietuvos psichologų sąjunga. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. ISBN 9786090701805., p. 89Vykdymo laikotarpis: 2015 m. 07 mėn. 01 d. - 2018 m. 03 mėn. 31 d. Pagrindinis tikslas: Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvose pabrėžiamą mokymosi visą gyvenimo idėją bei švietimo kokybės didinimą, šio projekto metu siekiama atsakyti, ką mokytojas galėtų daryti, kaip bendrauti su mokiniais, kad mokinys įgytų mokymosi kompetencijas mokykloje ir norėtų mokytis. Projekto rezultatai: Projekto teorinis pagrindas - savideterminacijos teorija (SDT, Deci, Ryan, 2000; Ryan, Deci, 2000), todėl jo metu analizuojama, kokie yra mokinių esminių psichologinių poreikių – autonomijos, kompetencijos ir sąryšingumo - edukacinėje aplinkoje tenkinimo mechanizmai. Tyrimo metu atliktas tęstinis tyrimas, kuriame dalyvavo 795 I – III gimnazijos klasės mokiniai. Imtis sudaryta kvotų principu iš 4 Lietuvos apskričių 7 gimnazijų. Tyrimo imties struktūra artima 15 - 18 metų amžiaus Lietuvos populiacijos struktūrai, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą (mietas, kaimas) ir apskritį. Tiriamieji buvo apklausti tris kartus kas pusę metų 2016 – 2017 metais. Tyrimo rezultatai analizuoti taikant dvi tyrimų paradigmas: į asmenį ir į kintamuosius orientuotą. Tiek tikrinant sudarytų hipotetinių modelių atskiras dalis, tiek skirtingų mokymo būdų (tenkinančių ir netenkinančių mokinių poreikius) ir mokymo išdavų sąveikos mechanizmus, buvo patvirtinta mokinių poreikių patenkinimo ir frustracijos svarba mokykloje. Taip pat stebėta tendencija, kad poreikius tenkinantys mokymo būdai ir poreikių patenkinimas yra susiję su teigiamomis mokinių mokymosi išdavomis, o poreikius blokuojantys mokymo būdai ir poreikių frustracija – su neigiamomis. Keletas mokytojo elgesio būdų (tarpasmeninis įsitraukimas ir psichologinė kontrolė) per laiką buvo susiję su mokinių poreikių patenkinimu ar frustracija abipusiais ryšiais, tačiau didžioji dauguma turėjo viepusį poveikį mokinių poreikiams. Į asmenį orientuota analizė leido iškelti prielaidą, kad poreikius tenkinantys ir blokuojantys mokymo būdai nėra skirtingi, o yra atitinkamų kontinuumų dalys. Tyrimo rezultatai pristatyti 6 tarptautinėse mokslinėse konferencijose užsienyje, vienoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje ir diskusijoje Lietuvoje. Parengta mokslo studija ir 5 mokslinės publikacijos.
21 Associations between developmental typologies of basic psychological needs and engagement in schoolItem type:Publication, conference paper[2019][T2][S006][2]; ; ; 7th Self-determination theory conference, May 20-24, 2019 The Netherlands : abstract book. Amsterdam : Vrije Universiteit, 2019, abstract no. P-243., p. 243-2447