Garckija, Renata

Šioje metodinėje priemonėje pristatomas mokytojų bendravimo su mokiniais Žiedinis modelis ir lietuviška Situacijų mokykloje klausimyno versija bei jos naudojimo galimybės. Ši priemonė gali padėti suprasti, kaip be direktyvios kontrolės, bet atliepiant mokinių poreikius galima puoselėti motyvacinius mokinių resursus mokytis ir stiprinti įsitraukimą į ugdymosi procesą siekiant optimalių mokymosi rezultatų, gerovės ir klestėjimo.

Siekiant padėti mokytojams suprasti savo bendravimo reikšmę mokinių motyvacijai ir gerovei, pastaruoju metu SDT tyrėjai (Aelterman et al., 2019) yra pasiūlę Žiedinį modelį, kuris padeda geriau suprasti mokytojų bendravimo būdų, (ne)motyvuojančių mokinių, įvairovę ir sąveikas. Šio tyrimo tikslas – pritaikyti Žiedinio modelio pagrindu sukurtą Situacijų mokykloje klausimyno mokinių versiją Lietuvos mokyklai. Tyrime dalyvavo 715 septintų ir aštuntų klasių mokinių (50,9 % merginų, amžiaus vidurkis 13,42 metų) iš dešimties Lietuvos mokyklų. SISQ buvo naudotas matuoti (ne)motyvuojantį mokytojų elgesį, taip pat buvo vertintas mokinių elgesio ir kognityvinis įsitraukimas besimokant bei gerovė (teigiamos ir neigiamos emocijos, pasitenkinimas pamokomis). Daugiamačio skaliavimo, patvirtinamosios faktorinės analizės ir subskalių įverčių tarpusavio koreliacijų analizė parodė SISQ struktūros atitiktį Žiediniam modeliui, kuriame keturi (ne)motyvuojantys mokytojų elgesio stiliai ir jiems būdingi bendravimo būdai gali būti grafiškai pavaizduoti dviejų dimensijų – poreikių patenkinimo ir direktyvumo – atžvilgiu. Sistemingos koreliacijos tarp aštuonių (ne)motyvuojančių mokytojų bendravimo būdų ir mokinių funkcionavimo rodiklių parodė laipsnišką bendravimo būdų reikšmę mokinių įsitraukimui mokantis, jų patiriamoms teigiamoms ir neigiamoms emocijoms bei pasitenkinimui pamokomis. Tyrimas patvirtino SISQ lietuviškos mokinių versijos tinkamumą naudoti Lietuvos edukaciniame kontekste.

Straipsnyje pristatoma savideterminacijos teorija pagrįsta mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais Žiedinio modelio koncepcija. Remiantis projekto „Veiksmingo mokymo(si) paieška: mokinius (ne)motyvuojančio mokytojo elgesio žiedinio profilio vertinimas ir pasekmės (DoIT3)“ (projektą remia Lietuvos mokslo taryba pagal nacionalinę programą „Gerovės visuomenė“, Nr. S-GEV-21-2) metu atlikto tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos švietimo bendruomenės nariams, kaip veiksmingai puoselėti mokinių motyvacinius išteklius ir gerovę.

The aim of the present study was to investigate longitudinal associations between formal home numeracy activities and children’s arithmetic fluency skills. Children were followed during the transition from the end of kindergarten (T1; Mage = 6.87 years) to the beginning of Grade 1 (T2), and again at the end of the Grade 1 (T3). Participants were Lithuanian children (n = 341) and their parents. At each time point, parents reported the frequency of the formal home numeracy activities they engaged in with their children; the children completed addition and subtraction tasks at the same three time points. Using a cross-lagged analysis, we found that parents adjusted the frequency of their home numeracy activities in response to children’s arithmetic performance. The frequency of home numeracy activities, however, did not predict changes in arithmetic skills. Finally, maternal education was found to be related to children’s arithmetic skills rather than to home numeracy activities.