Novikovienė, Lina

2021 m. EBPO Pirmojo Ramsčio pasiūlymas iš esmės reformavo šimtamečius gyvavusią tarptautinę apmokestinimo sistemą. Tyrimu siekiama atskleisti ar reformas tikslas - atliepti skaitmenizacijos ir platformizacijos iššūkius buvo pasiektas. Tyrime vertinamos pajamų šaltinio šalies mokestinės jurisdikcijos ribos ir ieškoma alternatyvių daugiašalių platformų komercinio pelno paskirstymo tarp šalių metodikų. Ieškomi atsakymai į klausimus: ar skaitmeninių pajamų, įskaitant daugiašalių platformų, apmokestinimas prie šaltinio turi būti pagrįstas naudos ir pajamų kilmės principais? Kokie yra galimi alternatyvūs tarpjurisdikcinio pelno skirstymo metodai? Ar būtų įmanoma pajamų šaltinio šaliai priskirti daugiašalių platformų pelną, kurį sugeneravo tinklo efektas ir vartotojai B2C-2B verslo modelyje? Atlikta analizė atskleidė, kad 1920 m. Tautų Lygos sukurta tarptautinio apmokestinimo sistema galėtų funkcionuoti ir skaitmeniniame amžiuje. Patikslinus pajamų šaltinio sąvoką ir praplėtus nuolatinę buveinę sukuriančių veiklų sąrašą, daugiašalių platformų vartotojų indėlio ir tinklo efekto sukurto pelno priskyrimas pajamų šaltinio šaliai būtų pagrįstas ir leistų pasiekti užsibrėžtus tarptautinės apmokestinimo sistemos reformos tikslus.

Šio magistro darbo tyrimo tikslas- nustatyti pagrindinius alkoholio reklamos teisinio reguliavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatme (iki ir po alkoholio reklamos uždraudimo), ir jo nuostatų aiškinimo bei taikymo trūkumus (išsamiai juos pagrindžiant bei pasiūlant alternatyvas) Departamento bei Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Atlikus tyrimą prieita prie išvados (-ų), kad Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas „dalinis“ alkoholio reklamos draudimas, galiojęs iki 2018-01-01, turėjo spragų, stokojo išbaigtumo, o teismųpraktika nagrinėjnat alkoholio reklamos bylas dažnai buvo nenuosekli ir prieštaringa. Nuo 2018-01-01 d. įsigaliojęs alkoholio reklamos draudimas teisine prasme išlieka komplikuotas, didžiąja dalimi dėl įstatymo tekste chaotiškai, nenuosekliai ir nepakankamai detaliai išdėstytų išimčių.

Disertacijoje yra nagrinėjamos iš anksto aptartų nuostolių bei netesybų teisinio reguliavimo ištakas ir raida skirtingose teisės tradicijose bei sistemose, atskleidžiamas nagrinėjamų teisės sistemų tarpusavio ryšys sutartų sumų teisinio reguliavimo srityje. Iš anksto aptarti nuostoliai ir netesybos yra tiriami pagal konkrečius praktinio veikimo klausimus: paskirtį, skolininko atsakomybę ribojantį poveikį, taikomą vertinimo laiką, įrodinėjimo naštą, atsakomybei reikšmingas aplinkybes, santykį su kitomis teisių gynimo priemonėmis, ieškinio senatį. Darbe nagrinėjamos sutartų sumų teisminės kontrolės sąlygos bei modeliai, tarp kurių yra lanksčioji, griežtoji, mišrioji ir minimali teisminė kontrolė. Siekiama atskleisti minėtų teisminės kontrolės modelių specifiką skirtingose teisės sistemose, jų privalumus ir trūkumus, teisinio reguliavimo tendencijas bei perspektyvą. Taip pat siekiama nustatyti, koks sutartų sumų teisminės kontrolės modelis geriausiai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą. Disertacijoje keliamas klausimas dėl galimybės Lietuvos teisėje taikyti bendrojoje teisėje žinomų iš anksto aptartų nuostolių institutą, kartu siekiant įvertinti netesybų bei iš anksto aptartų nuostolių tarpusavio sąveiką. Įvertinamos skirtingos Lietuvos teisės doktrinoje išreikštos pozicijos dėl iš anksto aptartų nuostolių taikymo galimybės Lietuvoje, taip pat pateikiama ir autoriaus pozicija pastaruoju klausimu.

Baigiamajame darbe tiriamos bendrosios vartojimo sutarčių kvalifikavimo taisyklės bei nustatomi atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kvalifikavimo vartojimo sutartimis ypatumai. Kadangi visoms sutarčių rūšims yra taikomi vienodi kvalifikavimo kriterijai, vertinamas poreikis formuoti specialias atlygintinų paslaugų sutarčių kvalifikavimo taisykles bei poreikis Lietuvos nacionalinėje teisėje išplėsti vartotojo koncepcijos apimtį subjektų atžvilgiu. Tyrimo metu nustatyta, kad paslaugų teikėjo identifikavimas verslininku yra formalus, nes jo bruožai visais atvejais atitinka verslininko požymius. Taip pat verslininkas šioje sutarties rūšyje visuomet yra pasiūlos pusėje. Specialus asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties dalykas lemia sutarties dalyko priskyrimą kvalifikavimo kriterijams, todėl šia apimtimi turi keistis doktrininis požiūris, pritaikant nustatytą išimtį. Teisinio tikrumo principo įgyvendinimui, vartotojo sąvokos reglamentavimas turi būti išplečiamas, kad apimtų juridinių asmenų sudaromas sutartis galutinių vartotojų naudai. Be to, nustatyta, kad specialūs paslaugų teikimo sutarties kvalifikavimo kriterijai yra nustatyti organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, nes pastaroje taikoma speciali vartotojų (turistų) apsauga, tačiau nepaisant to, ši sutarties rūšis gali būti taip pat kvalifikuojama vartojimo sutartimi pagal bendrąsias kvalifikavimo taisykles.

Disertacijoje tiriama, ar Lietuvos teisėje įtvirtintas actio Pauliana institutas, jį taikant komerciniuose sutartiniuose santykiuose, užtikrina pusiausvyrą tarp tarpusavyje konkuruojančių kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įgijusio trečiojo asmens, kaip vieno iš to skolininko kreditorių, interesų. Instituto taikymo probleminiai aspektai analizuojami eilinių kreditorių (t. y. kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti, ir kuriems įstatymuose nesuteiktas prioritetas tenkinant reikalavimus iš bankrutuojančio skolininko turto) požiūriu. Lyginamuoju aspektu ištyrus actio Pauliana instituto ir jo analogų reglamentavimo bei taikymo įprastame civiliniame procese ir bankroto procese ypatumus, egzistuojančius Anglijos, JAV, Nyderlandų ir Lietuvos teisėje, disertacijoje išryškinamas nacionalinio reguliavimo specifiškumas: Lietuvoje nėra aiškios takoskyros tarp actio Pauliana taisyklių, skirtų pirmenybiniams sandoriams ginčyti, ir taisyklių, skirtų sandoriams, pažeidžiantiems skolininko turto vientisumą, ginčyti. Aptarus minėtos aiškios atskirties nebuvimo problematiką, tyrime toliau analizuojama, ar pauliškasis ieškinys Lietuvos teisėje leidžia eiliniams kreditoriams efektyviai apginti savo interesus skolininko atžvilgiu. Kartu tyrime vertinama, ar nacionalinis reguliavimas užtikrina dviejų tipų eilinių kreditorių, kurių lūkesčiai actio Pauliana procese yra kardinaliai priešingi (t. y. pauliškąjį ieškinį pareiškusio eilinio kreditoriaus kaip ieškovo ir ginčijamą sandorį su skolininku sudariusio kito eilinio jo kreditoriaus kaip atsakovo), interesų pusiausvyrą. Atskleidus actio Pauliana instituto taikymo komerciniuose sutartiniuose santykiuose probleminius aspektus, disertacijoje nubrėžiamos gairės šio instituto taikymo sąlygoms Lietuvoje tobulinti. Minėtos gairės bendruoju atveju gali būti pritaikomos ne tik komerciniams, bet ir kitiems sutartiniams santykiams.

Su Direktyvos 2013/11/ES įgyvendinimu Lietuvoje yra siejama itin daug vartojimo ginčų alternatyvaus sprendimo pokyčių teisinėje sistemoje, tačiau tyrimų šiuo klausimu yra pakankamai mažai. Dėl to šio magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar Direktyvos 2013/11/ES nuostatos buvo tinkamai perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę ir, ar vartojimo ginčų alternatyvaus sprendimo pokyčiai Lietuvoje užtikrina direktyvoje nustatytus reikalavimus. Tyrimas reikšmingas tuo, kad jame pateikiama sisteminė analizė padėjo kompleksiškai nustatyti vartojimo ginčų alternatyvaus sprendimo pokyčius Lietuvoje ne tik bendrajame reguliavime, tačiau ir sektoriniame reguliavime bei poįstatyminiame reguliavime. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad vartojimo ginčų alternatyvaus sprendimo pokyčiai Lietuvoje užtikrina Direktyvoje 2013/11/ES įtvirtintus minimalius kokybinius reikalavimus AGS subjektams ir AGS procedūroms bei, kad vartojimo ginčų alternatyvaus sprendimo pokyčiai Lietuvoje užtikrina pakankamai veiksmingą ir efektyvią vartotojų teisių gynimo neteisminę sistemą.

Valstybės dalyvavimas rinkos santykiuose per savo kontroliuojamas įmones visuomet kėlė įtampą santykiuose tarp verslo ir valstybės. Nors valstybė iš principo turi teisę vykdyti ūkinę veiklą ir konkuruoti su privačiais rinkos dalyviais, tačiau tai darydama valstybė susiduria su reikšminga paskata panaudoti savo reguliacinius įgaliojimus sukuriant verslo aplinką, kuri būtų išskirtinai naudinga valstybės kontroliuojamiems ūkio subjektams. Disertacijoje nagrinėjamas tokią valstybės paramą valstybės kontroliuojamiems ūkio subjektams draudžiantis teisės instrumentas – SESV 106(1) str. ir 102 str. numatytas reikalavimams susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų sumažinti Europos Sąjungos steigimo sutartyse numatyto draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi veiksmingumą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad galiojančioje teisėje nėra pakankamo aiškumo, kokie konkrečiai teisiniai elementai turėtų būti įrodyti konstatuojant SESV 106(1) str. ir 102 str. įtvirtintą pažeidimą. Dėl šios priežasties, tyrimo metu buvo siekiama atskleisti tokio teisės pažeidimo teisinės sudėties elementų turinį. Šiuo atžvilgiu tyrimo metu pirmiausiai buvo atskleista SESV 106(1) str. ir 102 str. įtvirtinto pažeidimo istorinė raida ir teisinė prigimtis, identifikuoti teisinės sudėties elementai, atskleistas atskirų elementų turinys, apžvelgtos specifinės veiksmų formos, kuriomis valstybė gali sumažinti draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi veiksmingumą bei padaryta išvada dėl valstybių narių teisinių galimybių suteikti išimtines teises. Tyrimo pabaigoje buvo padarytos išvados dėl teisinių elementų, kurie turi būti įrodinėjami konstatuojant SESV 106(1) str. ir 102 str. įtvirtintą pažeidimą, bei suformuluotos rekomendacijos dėl veiksmų, kurių būtina imtis siekiant pašalinti teisinį neapibrėžtumą ir efektyvesnį šio draudimo taikymą.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare bei įsipareigojus į nacionalinę teisę perkelti ES vartotojų teisių apsaugos normas bei suvienodinti vartotojų teisių apsaugos ir gynimo lygį. Taigi šiuo magistro baigiamuoju darbu didžiausias dėmesys buvo skiriamas klausimui kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi Europos Teisingumo teismo formuojamos teisinės praktikos vartotojų teisių apsaugos srityje. Darbas reikšmingas tuo, jog jame analizuojamos, lyginamos ir vertinamos vartotojo ir verslininko sąvokos, jų atribojimo problematika Europos Sąjungos ir nacionalinės vartotojų teisės kontekste. Išanalizavus Europos Sąjungos direktyvas, nacionalinius įstatymus, LAT ir ETT jurisprudencija, gauti rezultatai leidžia teigti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenukrypsta nuo Europos Sąjungos formuojamos praktikos, o kai kuriais atvejais netgi užtikrina didesnę vartotojų teisių apsaugą . Magistro baigiamajame darbe taip pat buvo tiriama dėl kokių priežasčių vartotojai dažniausiai kreipiasi į teismus, prašydami apginti jų pažeistas teises. Atlikta analizė leidžia teigti, jog dažniausiai vartotojų teisės pažeidžiamos sudarant sutartimis su nesąžiningomis sąlygomis bei dėl žalos padarytos netinkamos kokybės prekėmis bei paslaugomis.

Disertacijoje yra kompleksiškai nagrinėjami konkurencijos teisės institutai ir jų taikymas energetikos sektoriuje. Darbe tiriamas konkurencijos teisės reguliavimo instrumentų poveikis, kuriant ES energetikos vidaus rinką bei poveikis verslo interesams konkurencijos užtikrinimo kontekste. Konkurencingos ES vidaus rinkos energetikos sektoriuje sukūrimas išlieka vienu iš pagrindinių ES prioritetų, tačiau problemų kyla dėl rinkos uždarumo bei monopolinių bendrovių interesų. Lietuva siekdama įgyvendinti ES energetikos politikos tikslus, kartu didinti energetinį nepriklausomumą bei energijos tiekimo saugumą, įgyvendina infrastruktūros plėtros projektus ir praktikoje dažnai iškyla klausimų dėl teisės normų, reglamentuojančių energetikos projektų plėtrą, atitikties konkurencijos teisės nuostatoms. Darbe nagrinėjamas energetikos teisės santykis su konkurencijos teisės nuostatomis, vertinama per reguliavimo ir rinkos liberalizavimo siekius, administracinius reguliacinius mechanizmus, apimančius reguliavimo institucijų nepriklausomumo didinimą. Darbe taip pat nagrinėjamas ilgalaikėse tiekimo sutartyse numatytos konkurenciją ribojančios išlygos, vertinant jas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir draudžiamų susitarimų aspektais. Vertinamas koncentracijų santykis su rinkos liberalizavimo instrumentais, numatytais energetikos teisėje. Didelis dėmesys yra skiriamas valstybės pagalbos instituto analizei, jos poveikiui konkurencingos rinkos sukūrimui bei energetikos plėtros projektų vystymui.