Limba, Tadas
Kibernetinio saugumo sprendimai verslui mobiliųjų programėlių (aplikacijų) diegimo konteksteItem type:ETD, [Cybersecurity Solutions for Business in the Context of Mobile Application Implementation]magister thesis[2026][S003]Gudelevičius, DylanasTemos aktualumas. Sparčiai vykstant verslo skaitmenizacijai ir mobiliosioms platformoms tampant pagrindine paslaugų teikimo ašimi, iškilo nauji, specifiniai kibernetinio saugumo iššūkiai. Mobiliosios programėlės šiandien yra kritinė verslo infrastruktūra, tačiau jų diegimo greitis dažnai pralenkia saugumo užtikrinimo procesus. Tyrimas yra itin aktualus dėl augančio mobiliųjų įrenginių pažeidžiamumo, griežtėjančio ES teisinio reguliavimo (TIS2 direktyva) bei būtinybės rasti pusiausvyrą tarp technologinių inovacijų ir organizacijos kibernetinio atsparumo. Tyrimo problema. Pagrindinė mokslinė problema – sisteminio ir holistinio požiūrio trūkumas integruojant saugumo sprendimus į mobiliųjų aplikacijų kūrimo ir diegimo ciklus. Verslo sektoriuje identifikuotas „vadybinis aklumas“, kai saugumas traktuojamas tik kaip techninė IT funkcija, o ne kaip strateginė verslo rizikos valdymo dalis. Dėl šios priežasties organizacijoms trūksta vientiso modelio, kuris apjungtų technologijas, procesus ir vadybinę lyderystę. Tyrimo objektas – kibernetinio saugumo valdymo sprendimai ir jų integravimo procesai verslo mobiliųjų programėlių diegimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizavus teorinius aspektus, teisinę bazę bei atlikus empirinį tyrimą, sukonstruoti holistinį kibernetinio saugumo valdymo modelį, užtikrinantį saugių mobiliųjų inovacijų diegimą verslo sektoriuje. Metodologija. Darbe taikyta sisteminė mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginamoji analizė bei grafinis modeliavimas. Empiriniam tyrimui pasirinktas kokybinis metodas – pusiau struktūrizuoti interviu su 17 aukščiausios kvalifikacijos kibernetinio saugumo ekspertų iš skirtingų sektorių (įskaitant „Microsoft“, „ESET“, FinTech ir akademinį sluoksnį). Duomenų interpretavimui naudota turinio (content) analizė. Pagrindiniai rezultatai ir išvados: Teorinė analizė atskleidė, kad mobiliosios aplikacijos dėl savo architektūros (API sąsajų, trečiųjų šalių bibliotekų) reikalauja specifinių, proaktyvių užkardinimo priemonių, tokių kaip RASP, DevSecOps metodologija ir DI įgalintas monitoringas. Empirinis tyrimas parodė, kad TIS2 direktyva tampa esminiu katalizatoriumi vadovybės įsitraukimui, tačiau sėkmingam saugumui būtina transformuoti požiūrį iš „IT sąnaudų“ į „investiciją į verslo tęstinumą“. Sukonstruotas Holistinis kibernetinio saugumo valdymo modelis įrodo, kad maksimalus atsparumas pasiekiamas tik per technologinio automatizavimo, procesinio nuoseklumo ir žmonių (vadybos) kompetencijų sinergiją. Tyrimo metu iškelta hipotezė patvirtinta: integruotas ir kompleksinis saugumo sprendimų diegimas reikšmingai sumažina incidentų riziką ir užtikrina ilgalaikį verslo operacinį atsparumą.
11 Kibernetinio saugumo sprendimai finansinių technologijų (FinTech) įmonių sistemų tobulinimuiItem type:ETD, [Cybersecurity Solutions for Improving Financial Technology (FinTech) Company Systems]magister thesis[2026][S003]Vilčinski, OlegMagistro baigiamajame darbe nagrinėjami kibernetinio saugumo sprendimai finansinių technologijų (FinTech) įmonių sistemų tobulinimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kibernetinio saugumo sprendimų poveikį FinTech paslaugų vartotojų patirčiai ir pateikti rekomendacijas šių sprendimų optimizavimui. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje apžvelgiama kibernetinio saugumo samprata, FinTech sektoriaus specifinės rizikos, teisinė reguliavimo bazė (NIS2, DORA, BDAR, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas) bei vartotojo patirties (UX) ir kibernetinio saugumo sąveika. Antrojoje dalyje pristatoma tyrimo metodologija – pasirinktas kiekybinis anketinės apklausos metodas, suformuluoti penki tyrimo konstruktai (suvokiamas saugumas, autentifikacijos patirtis, naudojimo patogumas, pasitikėjimas platforma, elgsenos ketinimai). Trečiojoje dalyje pateikiami tyrimo, kuriame dalyvavo 236 aktyvūs FinTech paslaugų vartotojai Lietuvoje, rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasitikėjimas platforma yra stipriausias vartotojų lojalumo prediktorius (r²=0,098), o naudojimo patogumas ir suvokiamas saugumas yra lygiaverčiai pasitikėjimą lemiantys veiksniai (r²=0,060 ir r²=0,056 atitinkamai). Šie rezultatai patvirtina, kad FinTech sektoriuje saugumas ir vartotojo patirtis yra neatsiejami procesai – efektyvus jų balansavimas yra esminis konkurencinis pranašumas.
5 Dirbtinio intelekto sistemų kūrimo ypatumai kibernetinio saugumo užtikrinimo kontekste: pasaulinės rinkos analizėItem type:ETD, [Specifics of Developing Artificial Intelligence Systems in the Context of Ensuring Cybersecurity: an Analysis of the Global Market]magister thesis[2026][S003]Zorina, JulijaMagistro baigiamajame darbe nagrinėjami dirbtinio intelekto sistemų kūrimo ypatumai kibernetinio saugumo užtikrinimo kontekste. Siekiama atskleisti, kaip tokios sistemos kuriamos ir taikomos pasauliniu mastu, atsižvelgiant į rinkos tendencijas, reguliavimo skirtumus ir praktinius sprendimus. Darbe analizuojama dirbtinio intelekto samprata, raida ir pagrindiniai metodai, taip pat jo taikymo galimybės, rizikos ir kibernetinio saugumo reikalavimai. Siekiant įvertinti praktinius šių sistemų kūrimo ypatumus, lyginami trys atvejai: Microsoft Security Copilot, Darktrace ActiveAI Security Platform ir Google Security Operations su Gemini. Nustatyta, kad dirbtinio intelekto sistemos kibernetinio saugumo srityje negali būti kuriamos pagal vieną universalų modelį. Jų kūrimas priklauso nuo sistemos paskirties, naudojamų duomenų, integracijos su kitais organizacijos sprendimais, autonomiškumo lygio ir žmogaus priežiūros apimties. Taip pat nustatyta, kad tokios sistemos turi būti kuriamos ne tik kaip pažangūs technologiniai sprendimai, bet ir kaip saugiai valdomos, prižiūrimos ir konkrečiam kibernetinio saugumo poreikiui pritaikytos priemonės.
7 15 Verslo informacinių sistemų tobulinimas pasitelkiant dirbtini intelektą: struktūrizuoti sprendimai ir jų įgyvendinimasItem type:ETD, [Improving Business Information Systems Through the Application of Artificial Intelligence: Structured Solutions and Their Implementation]magister thesis[2026][S003]Jasinevičius, DeividasMagistro baigiamajame darbe analizuojamas dirbtinio intelekto sprendimų taikymas tobulinant verslo informacines sistemas, siekiant nustatyti veiksnius, lemiančius sėkmingą DI adaptaciją verslo organizacijose. Darbe nagrinėjami dirbtinio intelekto teoriniai aspektai, technologijų priėmimo ir įsisavinimo modeliai bei informacinių sistemų vaidmuo vertės kūrimo procese. Taikant kokybinę tyrimo strategiją ir atvejo analizės metodą, empiriškai ištirtas DI sprendimų panaudojimas personalo paieškos ir atrankos agentūroje „AIDA Recruitment“. Tyrimo pagrindu sukurtas konceptualus DI adaptacijos versle modelis, apibrėžiantis pagrindinius pasirengimo, diegimo ir įgalinimo etapus bei pabrėžiantis technologinių, organizacinių ir žmogiškųjų veiksnių sąveiką, bei pabrėžiantis struktūrizuoto įsivertinimo ir nuolatinio tobulėjimo svarbą.
21 1 Dirbtinio intelekto sistemų diegimas organizacijose kibernetinio saugumo užtikrinimo konteksteItem type:ETD, [Implementation of Artificial Intelligence Systems in Organizations in the Context of Cybersecurity]magister thesis[2025][S003]Pavalkis, MantasBaigiamojo darbo tema yra aktuali šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, kurioje organizacijos susiduria su didėjančiu kibernetinių grėsmių skaičiumi ir sudėtingumu. Augantis kibernetinių atakų pavojus reikalauja inovatyvių sprendimų, o dirbtinio intelekto (DI) technologijos tampa viena iš perspektyviausių krypčių užtikrinant organizacijų atsparumą. Šiame darbe nagrinėjamas DI sistemų diegimo organizacijose veiksmingumas bei su tuo susiję iššūkiai kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje. Tyrimo objektas – dirbtinio intelekto sistemų diegimo procesas organizacijose. Tyrimo tikslas – įvertinti dirbtinio intelekto sprendimų veiksmingumą ir iššūkius organizacijų kibernetinio saugumo kontekste. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti DI technologijų taikymo galimybes ir iššūkius kibernetinio saugumo srityje remiantis moksline literatūra; 2) atlikti empirinius tyrimus organizacijose; 3) pateikti įžvalgas bei rekomendacijas dėl DI sistemų diegimo. Empiriniame tyrime taikyti kokybiniai metodai: atlikta mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoti interviu su ekspertais, naudotas turinio analizės metodas duomenų interpretacijai. Tyrimo metu nustatyta, kad DI sprendimai reikšmingai prisideda prie grėsmių aptikimo ir incidentų valdymo efektyvumo, tačiau jų diegimą riboja duomenų kokybė, sprendimų skaidrumo stoka ir darbuotojų kompetencijų trūkumas. Rekomenduojama organizacijoms plėtoti vidinius gebėjimus, užtikrinti aiškią duomenų valdymo politiką ir skirti dėmesio etiniams aspektams, susijusiems su DI sprendimų priėmimu. Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados ir rekomendacijos. Pirmame skyriuje analizuojama mokslinė literatūra apie DI taikymą kibernetiniam saugumui, antrame – pateikiama tyrimo metodologija, trečiame – pristatomi ir analizuojami tyrimo rezultatai.
88 NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimas hibridinių grėsmių valdymo kontekste: pasaulinės patirties analizėItem type:ETD, [Ensuring the Cybersecurity of NATO's Critical Energy Infrastructure in the Context of Hybrid Threat Management: Analysis of Global Experience]magister thesis[2025][S003]Čiurienė, JurgitaBaigiamojo darbo tikslas – sukurti NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo modelį hibridinių grėsmių valdymo kontekste. Pirmoje dalyje nagrinėjamos NATO šalių kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo hibridinių grėsmių kontekste spektras. Antroje dalyje analizuojama NATO šalių reakcijos į hibridines grėsmes, trečiojoje – pateikiamas ir analizuojamas NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo hibridinių grėsmių valdymo kontekste tyrimo modelis.
30 Mobiliųjų įrenginių naudojimo įtaka verslo kibernetiniam saugumuiItem type:ETD, [The Influence of Mobile Device Usage on the Cybersecurity of Business Organizations]magister thesis[2025][S003]Karpavičė, Renata-.
38 Dirbtinio intelekto įtaka e-verslo strategijoms skaitmeninės globalizacijos amžiujeItem type:ETD, [The Impact of Artificial Intelligence on E-business Strategies in the Age of Digital Globalization]magister thesis[2025][S003]Butkus, PovilasMagistro baigiamojo darbo tikslas yra ištirti, kaip dirbtinis intelektas veikia elektroninio verslo organizacijų strateginių sprendimų priėmimą skaitmeninės globalizacijos kontekste. Tyrimo aktualumą lemia DI globali plėtra, kuri stipriai įtakoja konkurencinę aplinką, organizacijų strateginius sprendimus, verslo modelius ir veiklos procesus. Mokslinėje literatūroje, tiek praktikoje trūksta sisteminių tyrimų, parodančių DI daromą įtaką elektroninio verslo organizacijų strateginių sprendimų transformacijai globaliame kontekste. Iškelti uždaviniai apima mokslinės literatūros analizę, DI taikymo elektroniniame versle privalumų, rizikų ir iššūkių identifikavimą, taip pat kokybinio tyrimo, atliekant apklausą. Empirinėje dalyje atliktas kokybinis tyrimas, pasitelkiant atvirų klausimų klausimyną, kuriame dalyvavo septyni verslo organizacijų atstovai užimantys strateginių sprendimų priėmėjų pozicijas. Visų organizacijų veiklos sektoriai skiriasi. Gauti tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant teminę analizę, siekiant identifikuoti pagrindines DI įžvalgas. Atlikto tyrimo išvados atskleidė, kad DI technologijos naudoja visi respondentai, tačiau stipriai skiriasi technologijos įsisavinimo lygmuo. Tik keli respondentai DI technologijas naudoja tik operatyvinėms užduotims atlikti ir optimizuoti kasdienes funkcijas. Likę DI įrankius į organizacijos procesus integravo vidutiniu arba aukštu brandžiu lygmeniu. Pastarieji išskyrė technologijos teikiamas vertes sprendimų priėmimo greičiui, didelės apimties duomenų analizei, vertės pasiūlymo personalizacijai, inovacijų akceleracijai, bet įvardino ir iššūkius, susijusius su dėl naudojamų neteisingų duomenų klaidingas interpretacijas, sudėtingas sprendimų paaiškinimas, spragos duomenų saugoje ir etiniai klausimai. Tyrimo rezultatai suteikia praktinės vertės elektroninio verslo įmonėms, planuojančioms lengviau integruoti DI į strateginių sprendimų priėmimo procesus.
88 14 Kriptovaliutų, kaip griaunančių technologijų, integravimo į verslą modelisItem type:ETD, [A model for integration of cryptocurrencies as disruptive technologies for business]Šiuo metu pasaulis išgyvena ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri perbraižo pasaulio galios, įtakos, gerovės žemėlapį. Ketvirtosios pramonės revoliucijos varomoji jėga – griaunančios technologijos. Verslai ir valstybės varžosi plėtodami dirbtinio intelekto, atsinaujinančios energetikos, didžiųjų duomenų ir kitas griaunančias technologijas. Kriptovaliutos, kaip viena iš jų, daro didelę įtaką verslo organizacijoms, visuomenės gerovės vystymuisi, o finansinės infrastruktūros prigimtis lemia ir nacionalinę svarbą. Tinkamas kriptovaliutų taikymas gali sudaryti naujų rinkų, klientų ir naujų verslo modelių vystymo galimybes, lemti eksponentinį verslo augimą. Tačiau kriptovaliutas integruojančioms organizacijoms taip pat tenka didelė naujos kartos rizikų našta. Sukurtas kriptovaliutų, kaip griaunančių technologijų, integravimo į verslą modelis padės organizacijoms sėkmingai diegti kriptovaliutas, kartu mažinant kylančias rizikas.
36 28 Asmens duomenų saugaus valdymo elektroninėje erdvėje sistemos modelisItem type:ETD, [Model of a system for the secure management of personal data in cyberspace]Sparti technologinė plėtra dėl skaičiavimo galios progreso, padidėjusių duomenų saugojimo kiekių ir pažangesnio tinklo technologijos leidžia organizacijoms rinkti ir apdoroti vis didesnius duomenų kiekius. Netinkamas asmens duomenų tvarkymas organizacijoms kelia finansinę, teisinę ir reputacijos riziką. Asmens duomenų apsauga yra aktuali ir svarbi šiandienos problematika, todėl tinkamų saugumo priemonių taikymas svarbus tiek teorine, tiek praktine prasme. Apibendrinus apžvelgtos literatūros šaltinius ir empirinio tyrimo metu gautus rezultatus yra sukurtas asmens duomenų saugaus valdymo elektroninėje erdvėje sistemos modelis. Sukurtas asmens duomenų saugaus valdymo elektroninėje erdvėje sistemos modelis leis organizacijoms numatyti ir sumažinti galimas asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo rizikas.
131 34