Valentinavičius, Virginijus
The Information Front of the Russia-Ukraine War: The Case of President V. Zelenskyy’s Daily Video AddressesItem type:ETD, [Rusijos-Ukrainos karo informacinis frontas: prezidento V. Zelenskio kasdieninių video kreipimųsi atvejis]master thesis[2024][S008]Tsybka, VolodymyrThe information front of the Russia-Ukraine war commands a lot of global attention. This war is the first large-scale armed conflict of the social media era, and despite facing an enemy with enormous information warfare capabilities, Ukraine managed to make its version of the war narrative widely shared in many parts of the world. This study aims at investigating the contribution of President Volodymyr Zelenskyy to the construction of the Ukrainian narrative of war. The research follows a case study design, focusing on daily video addresses of the president. This form of communication has many unique features, is widely disseminated through social media channels and reaches a large international audience through extensive media coverage and availability of translation into English. The theoretical part of the research discusses the effect of recent technological innovations on political communication process, the changing relations between political actors, media and publics, and new forms of information manipulation that pose a growing threat to democratic systems. The first part of the empirical research applies qualitative methods to analyze the content of presidential addresses and reveal the structure and functions of the narratives developed by Volodymyr Zelenskyy. Three strands of the war narrative and three supporting narratives are identified and analyzed, with their functions determined in relation to domestic, international and enemy audiences. The second part of the empirical research analyzes the results of the quantitative survey of Ukrainian university students carried out to learn about their experience with and attitude to presidential messages, as well as their views of Volodymyr Zelenskyy as president and communicator. The findings demonstrate that young Ukrainians closely follow presidential daily addresses and share highly positive views of them and of Volodymyr Zelenskyy as leader and communicator, thus confirming all research hypotheses. The respondents’ answers also showed that interest to presidential addresses declines with time, attention is often cursory, and many people are critical of excessive optimism of the president and his avoidance of politically disadvantageous topics. Combining different methods of analysis, the perspectives of the author and the audience, the research generates a comprehensive understanding of Volodymyr Zelenskyy’s daily addresses as a unique and effective form of wartime communication.
20 38 Lietuvos policijos įvaizdžio raida ir jos veiksniai nuo 2007 m. iki dabarItem type:ETD, [Lithuanian Police Image Development and It’s Influencing Factors from 2007 till Present]master thesis[2023][S008]Kalibataitė, IndrėMagistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta Lietuvos policijos įvaizdžio raida ir jos veiksniai nuo 2007 m. iki dabar. Šis policijos įvaizdžio raidos laikotarpis yra mažai tyrinėtas, daugiausiai dėmesio skiriama ankstesniam laikotarpiui, įvaizdį nagrinėjant kaip papildomą aspektą pasitikėjimo policija kontekste. Pirmajame skyriuje nagrinėjama įvaizdžio samprata, tipai ir struktūra. Atkreipiamas dėmesys kas įtakoja įvaizdį, kaip jis gali būti formuojamas ir valdomas. Antrajame šio darbo skyriuje yra nagrinėjamas įvaizdžio formavimas ir valdymas viešosiose organizacijose, jo ypatumai bei pasitikėjimo svarba šių organizacijų, ypač teisėsaugos institucijų, įvaizdžiui ir veiklai. Trečiajame skyriuje trumpai pristatoma policijos įvaizdžio raida iki 2007 metų, siekiant parodyti platesnę organizacijos raidą. Pagrindinė trečiojo skyriaus dalis yra skiriama aprašyti, analizuoti ir vertinti Lietuvos policijos komunikacijos ir veiklos pokyčius nuo 2007 metų iki dabar, kurie gali būti laikomi veiksniais įtakojusiais policijos įvaizdžio raidą. Ketvirtame šio darbo skyriuje yra analizuojami duomenys gauti atlikto kokybinio tyrimo metu, kuriuo siekiama išanalizuoti Lietuvos policijos komunikacijos raidą ir perspektyvas pagrindinėse Lietuvos policijos socialinių tinklų paskyrose ir jų formuojamo įvaizdžio įtaką pasitikėjimui Lietuvos policija. Penktajame skyriuje pateikiamos viso darbo išvados, o šeštajame – siūlymai tiek Lietuvos policijai, tiek viešosioms organizacijoms apie komunikacijos planavimą ir įvaizdžio kūrimą socialiniuose tinkluose.
80 9 COVID-19 pandemijos poveikis rinkodaros elementams: „Membershop“ atvejisItem type:ETD, [Impact of the COVID-19 Pandemic on Marketing Elements: The Case of „Membershop“]master thesis[2022][S008,S003]Zdanavičė, IrenaPandemijos metu organizacijoms kilo iššūkis pakoreguoti savo rinkodarą ir sustiprinti jos elementų funkcionavimą siekiant patenkinti naujus vartotojų poreikius. Todėl siekiama sužinoti kokias rinkodaros strategijas pasirinko e-verslas Covid-19 pandemijos metu. Probleminis klausimas – kokia įtaką pandemija turi e-verslo rinkodaros elementams? Kaip pasikeitė rinkodaros strategiją pandemijos metu? Tyrimo tikslas – ištirti Covid-19 pandemijos poveikį rinkodaros elementų funkcionavimui: Membershop e-parduotuvės atvejis. Tyrimo uždaviniai: apžvelgti Covid-19 pandemijos įtaką vartotojų elgsenos pokyčiams; išnagrinėti Covid-19 pandemijos įtaką rinkodaros komplekso elementams; įvertinti rinkodaros elementų funkcionavimą pandemijos metu Membershop e-parduotuvėje: ekspertų požiūriu; įvertinti rinkodaros elementų funkcionavimą pandemijos metu Membershop e-parduotuvėje: ekspertų požiūriu: klientų požiūriu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; lyginamasis metodas; apibendrinimo metodas; kokybinis tyrimas - ekspertų apklausa (Membershop darbuotojų apklausa); kiekybinis tyrimas – klientų apklausa; Atlikus kokybinį tyrimą – Membershop atstovų interviu, nustatyta, kad vartotojų įpročiai pasikeitė pandemijos metu: padidėjo klientų pirkimai, sumažėjo nebūtiniausių prekių paklausa, padaugėjo laisvalaikio ir sveikatingumo produkcijos užsakymų. Covid pandemija turėjo teigiamos įtakos Membershop organizacijos veiklai, nes dėl padidėjusių pardavimų, augo pelnas ir įmonė pradėjo plėstis, priimti naujus darbuotojus ir pasirinko hibridinį darbo metodą. Pandemijos metu Membershop keitė ir rinkodaros strategiją bei rinkodaros komplekso elementų funkcionavimas: atnaujintas produkcijos asortimentas, vykdomi išpardavimai bei nuolaidų taikymas; tapo aktyvesnis rėmimas socialiniuose tinkluose, padaugėjo paskirstymo kanalų didėjimas siekiant pagreitinti prekių pristatymo procesą. Atlikus kiekybinį tyrimą – Membershop klientų anketinę apklausą, nustatyta, kad dauguma atsakymų su ekspertais sutapo. Dėl sumažėjusių pajamų Membershop klientai pradėjo pirkti rečiau skiriant pirmenybę būtiniausioms prekėms užsakinėjant prekes el. parduotuvėse. Pandemijos laikotarpiu klientams buvo labai svarbus greitas prekių pristatymas per siuntų tarnybas arba fizinius atsiėmimo punktus, produkcijos asortimentas ir kainų sumažinimas. Tuo tarpu, reklama, internetinės svetainės funkcionalumas bei aptarnavimas nebuvo labai aktualus vartotojams. Klientai pastebėjo, kad Membershop jiems pasiūlė būtiniausią produkciją už konkurencingas kainas bei galimybę sekti prekių pristatymo procesą mobiliojoje programėlėje Dėl nuolatinio prekių pristatymo vėlavimo Membershop atsidarė fizinius atsiėmimo punktus. Ne visi klientai turėjo informacijos apie atsiėmimo punktus, nepastebėjo reklamos būdus ir internetinės svetainės funkcionalumą.
56 10 Naujųjų medijų panaudojimas politinėje komunikacijoje: LSDP ir Laisvės partijos 2020 m. Seimo rinkimuose atvejisItem type:ETD, [Usage of New Media in Political Communication: The Case of the LSDP and the Freedom Party (Laisves partija) in the 2020 Seimas Election]master thesis[2022][S008]Marozaitė, EglėŠio baigiamojo darbo tema yra aktuali dėl to, jog politinių partijų komunikacijoje naujosios medijos tampa itin veiksmingu įrankiu, siekiant politinės partijos veiklos rezultatų. Naujosios medijos tampa neatsiejamos kiekvieno žmogaus kasdienybės dalimi, tad taip pat yra vis reikšmingesnės politinėje komunikacijoje. Svarbu pažymėti ir tai, kad kiekvienos politinės partijos pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį skaičių rinkėjų balsų, todėl baigiamojo darbo tema yra svarbu, siekiant atskleisti, kaip naujosios medijos politinėje komunikacijoje gali sąlygoti politinės partijos sėkmę bei konkurencingumą rinkimuose. Tyrimo problemą atskleidžia pagrindinis klausimas – kaip 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose dalyvavusios Laisvės partija ir LSDP išnaudojo socialinių tinklų galimybes viešindamos savo turinį bei koks turinys ir jo pateikimo pobūdis buvo veiksmingesnis? Tyrimo objektas – politinėje komunikacijoje naudojamos naujosios medijos. Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti, kaip naujosios medijos politinėje komunikacijoje gali sąlygoti politinės partijos konkurencingumą bei sėkmę rinkimuose. Išskirti šie pagrindiniai baigiamojo darbo uždaviniai: 1) apžvelgti pagrindinius šiuolaikinius politinės komunikacijos teorinius modelius; 2) atskleisti naujųjų medijų privalumus ir pritaikomumą modernioje politinėje komunikacijoje; 3) lyginamosios analizės ir kokybinio tyrimo pagalba nustatyti, kaip ir kodėl naujosios medijos lemia geresnius politinių partijų rinkimų rezultatus. Šiame darbe naudota mokslinės atvejo bei lyginamoji analizė, o taip pat pusiau struktūruotas suinteresuotųjų asmenų interviu. Atvejo bei lyginamojoje analizėje sudarytas tyrimo instrumentas, kuriuo išskirti pagrindiniai klausimai ir kriterijai. Pusiau struktūruoto interviu instrumentas – klausimų gairės. Tyrimas buvo vykdomas 2022 metų kovo-balandžio mėnesį. Pusiau struktūruotame interviu dalyvavo 7 informantai, o lyginamojoje analizėje buvo pasirinkti LP ir LSDP atvejai (,,Facebook“, ,,Instagram“, ,,Youtube“ ir ,,TikTok socialiniai tinklai). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad naudodama socialines medijas LP sugebėjo pralenkti LSDP socialiniuose tinkluose pasiektus rezultatus, o taip pat surinkti vienodą skaičių rinkėjų balsų. Darbo išvados atskleidžia, kad naujosios medijos vis dar nėra pakankamai tikslingai naudojamos Lietuvos politinių partijų, tačiau jų reikšmė yra sparčiai didėjanti, todėl ateityje naujosios medijos taps privaloma sąlyga, norint politinėms partijoms išlikti aktualioms. Taip pat daroma išvada, kad naujosios medijos prisideda ne tik prie politinių partijų rinkimų rezultatų, tačiau ir prie demokratijos kokybės gerinimo. Tačiau netikslingas ir neatsakingas naujųjų medijų naudojimas (ypač socialinių tinklų) politinėms partijoms gali būti ne tik nenaudingas, tačiau ir žalingas, todėl naujosiose medijose politinė komunikacija turi būti vykdoma pagal suformuotas strategijas, palaikant nuolatinę naujųjų medijų (ypač socialinių tinklų) kontrolę.
111 12 Etika Lietuvos viešųjų ryšių industrijoje: analizė ir vertinimasItem type:ETD, [Ethics in the Lithuanian Public Relations Industry: Analysis and Evaluation]master thesis[2022][S008,S003]Kalinauskė, JustinaMagistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta etika Lietuvos viešųjų ryšių industrijoje. Ši tema mažai tyrinėta, trūksta informacijos apie praktinį etikos kodeksų pritaikomumą bei naudojimą rinkoje. Pirmame skyriuje išnagrinėti viešųjų ryšių teoriniai aspektai: raida, samprata, tikslai bei viešųjų ryšių funkcijos. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjama etikos problema viešųjų ryšių industrijoje, kalbama apie reputaciją, etiško elgesio sampratą bei profesinės etikos kodeksus kaip priemonę diegti etikos standartus. Trečiame skyriuje analizuojami du Lietuvos viešųjų ryšių kodeksai: Lietuvos komunikacijos asociacijos etikos kodeksas bei Komunikacijos industrijos etikos kodeksas. Ketvirtame skyriuje analizuojami kokybinio tyrimo metu gauti duomenys, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip ekspertai supranta realų etikos kodeksų veikimą Lietuvoje ir kaip jį vertina. Pateikiamas tyrimo rezultatų apibendrinimas bei siūlymai, kaip skatinti rinką naudotis etikos kodeksais ir diegti aukštus etikos standartus. Penktame skyriuje pateikiamos išvados.
42 8 Informacinių grėsmių ir priešiškos propagandos Lietuvoje vertinimas ir institucinio atsako pajėgumaiItem type:ETD, [Assessment of Information Threats, Hostile Propaganda and Institutional Response Capacity in Lithuania]master thesis[2021][S008,S003]Tarnauskas, MindaugasLietuvoje informacinių grėsmių bei priešiškos propagandos skaičiai kiekvienais metais auga. Nurodoma, kad propaganda pasireiškė ir kultūroje bei švietime kaip ir užsienio politikoje. Tyrimo objektas -informacinės grėsmės ir priešiška propaganda. Darbo tikslas - įvertinti informacinių grėsmių ir priešiškos propagandos Lietuvoje institucinio atsako pajėgumus. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti informacinių grėsmių ir propagandos teorinius aspektus remiantis moksline literatūros analize; išanalizuoti Europos Sąjungos teisinį kovos su propaganda/dezinformacija/netikromis naujienomis reguliavimą; atlikti informacinių grėsmių ir priešiškos propagandos Lietuvoje apžvalgą; įvertinti ekspertų požiūrį į informacines grėsmes ir priešišką propagandą bei institucinį atsaką į jas Lietuvoje. Darbo metodai: analitinis aprašomasis metodas, loginis-analitinis metodas, lyginamasis metodas, ekspertų apklausa/ekspertinis vertinimas, duomenų analizės metodas, duomenų kontent analizės metodas, duomenų sisteminimo ir apibendrinimo metodai.
39 33 Neverbalinės komunikacijos raiška Baltijos valstybių prezidentų įvaizdžio formavimeItem type:ETD, [Expression of Non-Verbal Communication in the Image Formation of the Presidents of the Baltic States]master thesis[2021][S008]Vitkauskienė, AgnėDėl pakitusių informacijos pateikimo būdų ir vartotojų įpročių, vienu iš svarbiausių naujienų šaltinių tapo internetas ir televizija, kada didžiausias dėmesys tenka vizualiai pateikiamai informacijai. Esant tokioms sąlygoms politinės komunikacijos ir viešųjų ryšių kūrėjai taip pat ėmė kreipti didelį dėmesį ne tik į kandidatų išreiškiamų ideologijų pateikimą, bet ir į neverbalikos elementus bei jų raišką, kurie ženkliai prisideda prie politikų įvaizdžio formavimo. Nors anksčiau neverbalinė komunikacija likdavo antrame plane, šiandien vis labiau pradedama kreipti dėmesį į politikų išvaizdą, aprangą, judesius, veido išraiškas, balso intonaciją ir kitus simbolius. Būtent neverbalikos elementų raiška galima stiprinti norimą įspūdį arba ji sugadinti.
41 21 Prezidentės Dalios Grybauskaitės komunikacijos raidaItem type:ETD, [The Evolution of Communication of President Dalia Grybauskaite]master thesis[2019][S008]Kirdeikytė, LinaKomunikacija šiandieniame pasaulyje tapo itin svarbi. Pastebima, kad politinė komunikacija labai sparčiai įsisavina naujausių technologijų plėtojamas komunikacijos galimybes, komunikacija keičiasi vis greičiau. Lietuvoje politinės komunikacijos tema nagrinėta nemažai, tačiau nėra darbų, kuriuose būtų apžvelgta politinio lyderio komunikacijos raida. D. Grybauskaitė būdama Lietuvos Prezidente yra valstybės vadovė – politinė lyderė. Lietuvoje egzistuoja opi politinės komunikacijos problema, kai trūksta ryškių politinių lyderių bei jų komunikacijos ištyrimo. Magistro darbo objektas – Prezidentės D. Grybauskaitės komunikacijos raida. Magistro darbe siekiama nustatyti, kaip keitėsi Prezidentės D. Grybauskaitės komunikacija.
33 48 Europos Sąjungos įvaizdis portalo Delfi.lt skilties „Europietis“ komentaruoseItem type:ETD, [The Image of the European Union of the News Portal Delfi.lt Section "Europietis"]master thesis[2018][S008]Jocytė, ErikaPraėjus jau daugiau nei 13 metų po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES), pastebimas vis dar neaktyvus žiniasklaidos dėmesys šiai tematikai ir pasyvus žmonių domėjimasis ja. O norint paskatinti diskusijas labai svarbu ir tinkamai šviesti, ir informuoti žmones tam, jog būtų suvokta ES svarba ir reikšmė kiekvieno gyvenime. Šiais laikais tradicinės medijos keliasi į virtualią erdvę, kuri suteikia galimybę piliečiams aktyviai dalyvauti diskusijose ir naujienų kūrime. Todėl svarbu žinoti, kas rašo komentarus po straipsniais, ir kokia dalis visuomenės įsitraukia į tai. Ir jeigu tradicinėse medijose, kaip, pavyzdžiui, televizoriaus ekranuose ne taip ir dažnai galima išvysti diskusijų apie Europos Sąjungą, tai būtent internete, naujienų portaluose, po straipsniais jų galima rasti. Kaip minėjome, jos tik išimtinais atvejais yra konstruktyvios, tačiau tai ir parodo, jog galbūt žmonėms trūksta žinių, norint diskutuoti faktų kalba, o ne emocijomis ir savo asmenine patirtimi. Taip pat šiomis dienomis vykstant Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesui, reikalingas įvairiapusis visuomenės požiūrių į ES stebėjimas, norint išvengti panašaus scenarijaus mūsų šalyje. Šio tyrimo tikslas ištirti, kaip Europos Sąjungos įvaizdį formuoja naujienų portalo Delfi.lt skilties „Europietis“ skaitytojai komentaruose. Jam atlikti pasirinktas kokybinis tyrimas, atvejo analizės strategija ir pasirinkti kokybės turinio analizės, ekspertinio tyrimo bei kiti metodai. Tyrimo rezultatai parodė, jog ES tematika nėra populiari tarp skaitytojų, kadangi mūsų piliečiai dar nesuvokia, kiek įtakos turi Europos Sąjungos sprendimai jiems. Taip pat vyrauja neigiamų komentarų tendencija, tačiau ji neturi didelės reikšmės visuomenės nuomonės formavime, nes galioja dalyvavimo nelygybės taisyklė, sakanti, kad labai maža dalis piliečių įsitraukia į internetines diskusijas. O norint keisti ją reikėtų sugriežtinti komentavimo po straipsniais taisykles, atsisakant anoniminio komentarų rašymo.
11 18 Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų atspindėjimas interneto žiniasklaidoje: atvejo analizėItem type:ETD, [The Reflection of Changes of Alcohol Control Law in Lithuanian Online Media:a case Study]Politikos mokslų ir masinės komunikacijos tyrimai seniai įrodė, kad žiniasklaida daro didelę įtaką visuomenės nuomonei. Tai ypač aktualu priimant politinius sprendimus – žiniasklaida gali nulemti, kaip visuomenė priima pokyčius. Tokiais atvejais kyla grėsmė, kad gali būti formuojama šališka nuomonė, palanki verslo subjektams, politikams ar kitiems asmenims. Be to, tai reiškia, kad žiniasklaida pamina etikos normas už galimybę pasipelnyti iš suinteresuotų asmenų, įstaigų ar bendrovių. Magistro darbe nagrinėjama problema, kaip buvo atspindėti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai Lietuvos internetiniuose dienraščiuose 15min.lt, DELFI.lt ir Lrytas.lt. Atliktas kokybinis atvejo tyrimas, taikant empirinį duomenų rinkimą, atliekant straipsnių turinio analizę, parodė, kad internetiniai Lietuvos dienraščiai Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus atspindėjo gana šališkai – dauguma pataisų buvo vertinamos neigiamai, pataisas kritikuojančių publikacijų žiniasklaidoje pateikta daugiau nei jas palaikančių. Nors panašios tendencijos buvo būdingos visiems internetiniams dienraščiams, Lrytas.lt išsiskyrė neigiamų vertinimų gausa ir publikacijomis, kuriose nenurodomi konkretūs informacijos šaltiniai, autorystė, kritikuojamos ne tik pataisos, bet ir konkretūs parlamento nariai. Internetiniams dienraščiams DELFI.lt ir 15min.lt buvo labiau būdingas etikos normų laikymasis.
13 25