Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20158
Now showing1 - 9 of 9
  • conference paper[2014][P1f][S004][17]
    Lietuvos turto vertintojai - 20 metų veiklos patirtis nacionalinės ir Europos ekonominės erdvės kontekste : konferencijos, vykusios Vilniuje Vilniaus universitete 2014 m. kovo 28 d., mokslo darbai / Lietuvos turto vertintojų asociacija, Vilniaus universitetas. Ekonomikos fakultetas. Vilnius : VU, 2014. ISBN 9786094592997., P. 17-33
      16
  • Item type:Publication,
    Biodiversity risk assessment of protected ecosystems
    [Saugomų teritorijų biologinės įvairovės rizikos vertinimas]
    research article[2013][S4][S003][9]; ;
    Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba = Environmental research, engineering and management / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2013, Nr. 3(65)., p. 66-74

    Forest ecosystems are characterised by the most abundant biodiversity because there are the best conditions for existence of various species of plants, animals and various other organisms there. Generally, in the last decades a lot of attention is given to biodiversity, and scientific research draws attention to an increasing loss of biodiversity. Biodiversity measurements are needed in order to understand biodiversity changes and to control them. Measurements and assessments of biodiversity of ecosystems reveal the condition of an ecosystem of a certain territory as well as create the basis for a strategy of preserving separate species. A lot of indices for assessing biodiversity risk have been created in the last decades. Integrated indices are composed when joining indices, and one of them is the integrated biodiversity risk assessment index NABRAI (National Biodiversity Risk Assessment Index). This article analyses the principles of creating biodiversity risk indices, possible alternatives of components (variables of biodiversity resources, impact and response indices), and their suitability at the national level. Assessment and ranking methodology, adapted for assessment of biodiversity risk of local protected territories and for ranking of territories, is presented. Report data of directorates of Lithuanian national and regional parks are used for the analysis, as well as the data served as a basis to calculate integrated biodiversity risk indices of several protected territories of Lithuania.

      5
  • Item type:Publication,
    Lietuvos parkų vertinimas naudojant kontingento vertinimo metodą
    [Lithuanian parks valuation using contingent valuation method]
    research article[2012][S5][S003][14]; ;
    Darnaus vystymosi strategija ir praktika : mokslo darbai = Sustainable development strategy and practice : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, [t.] 1(6)., p. 6-19

    Dėl sparčios saugomų ekosistemų plėtros ir su tuo susijusia didele apribojimų aibe, saugomos ekosistemos praranda visuomenės palaikymą ir sukelia suinteresuotų grupių nepasitenkinimą. Daugelyje ES šalių saugomų teritorijų teikiama socialinė-ekonominė nauda nėra įvertinta, taip pat nėra parengtos ir socialinės - ekonominės naudos apskaičiavimo metodikos. Kylantys nesutarimai rodo, kad ši aktuali sritis sulaukia per mažai mokslininkų dėmesio, tyrimų ir visuomenės palaikymo. Saugomų teritorijų plėtros ir inovacijų vertinimo problemos pasireiškia įvairiais aspektais. Iki šiol nėra sukurtos aiškios metodologijos, kaip įvertinti saugomų teritorijų teikiamos tiesioginės ir netiesioginės naudos ir kainos pusiausvyrą, nėra aiškios metodologijos, kaip nustatyti investicijų į saugomas teritorijas teikiamą tiesioginę ir netiesioginę naudą, nėra sukurtų vieningų metodų ir kriterijų, kaip apibrėžti vertę naudos, kurią teritorija gali duoti, ir šio naudos dydžio pokyčius, nėra pagrįsto saugomų teritorijų inovacijų modelių palyginimo ekologinės, socialinės-ekonominės naudos aspektu, nėra metodologijos, kuri leistų įvertinti inovacijų naudą skirtingoms saugomų teritorijų kategorijoms, nėra sukurtos monitoringo sistemos, kuri yra svarbi ilgalaikei teritorijų raidos sėkmei. Šiame tyrime bandoma įvertinti pasirinktų Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų vertę naudojant kontingento vertinimo metodą. Įvertinus pilotinio tyrimo rezultatus galima teigti, kad daugelis šio tyrimo respondentų nelanko tiriamų Lietuvos parkų. Šio tyrimo metu nepavyko nustatyti parkų vertės, nes respondentai neturi apie juos pakankamai informacijos.

      75
  • Item type:Publication,
    Vartotojų lūkesčių ir būsto kainų ryšys pereinamosios ekonomikos šalyse
    [Relationship between customers expectations and housing prices in transition economies]
    research article[2012][S4][S003,S004][17];
    Verslo sistemos ir ekonomika = Business Systems & Economics [Elektroninis išteklius]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 2(1)., p. 61-77 :

    Nekilnojamojo turto (NT) rinkos svyravimai yra įprastas reiškinys, tačiau 2008 metų pasaulinė finansų krizė ypač stipriai palietė šį sektorių. Siekiant ateityje išvengti tokių kardinalių nuosmukių būtini išsamesni moksliniai tyrimai ir jais pagrįstas nekilnojamojo turto rinkos reguliavimas. Ypatingai dideli pokyčiai matomi pereinamosios ekonomikos šalių NT rinkose. Jie susiformuoja dėl smarkių ekonomikos procesų svyravimų ir dažnai nepagrįstai didelių vartotojų lūkesčių. Paskutinio ekonominio ciklo sukeltas staigus kainų augimas ir kritimas buvo glaudžiai susijęs su vartotojų lūkesčiais, kai vartotojai, subjektyviai vertindami informaciją, nepaisydavo fundamentalių rinkos veiksnių ir priimdavo neracionalius sprendimus. Šio straipsnio tikslas yra ištirti pastarojo dešimtmečio būstų kainų ir vartotojų pasitikėjimo rodiklio ryšius, jų pobūdį Lietuvoje – vienoje iš pereinamosios ekonomikos šalių. Tyrimo metu nustatyta, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis turi poveikį NT kainoms, tačiau patikimo statistinio ryšio tarp skirtingų vartotojų grupių pasitikėjimo rodiklio ir būsto kainos pokyčių nustatyti nepavyko.

      16  28
  • book[2012][K1a][N012][278]; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012

    Monografijoje pristatoma mokslinė studija, kurios pagrindas yra mokslinis tyrimas, finansuotas Lietuvos mokslo tarybos vykdant projektą „Saugomų ekosistemų vertinimas socialiniu-ekologiniu aspektu“ (MIP-11115, 2011–2012 m.). Studijoje siekiama teoriškai ir praktiškai aprėpti saugomų ekosistemų vertės nustatymo problematikos visumą. Monografijoje nagrinėjama saugomų ekosistemų raida, apibrėžiamos saugomų teritorijų klasifikavimo sistemos ir ontologijos, vertinami vykstantys kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės pokyčiai, pristatomi saugomų ekosistemos vertės nustatymo metodologija ir metodai, ekosistemų raidos tyrimai ir vertinimai, kurie yra aktualūs, siekiant išsaugoti Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Monografijoje pateikiama saugomų ekosistemų verčių topologija, socialinės ekologinės naudos vertinimo metodologija, analizuojami verčių komponentai ir nagrinėjami jų vertinimo metodai. Įvertinama bendra Lietuvos saugomų ekosistemų plėtotė, taikant teorinius kriterijus ir struktūrinius parametrus, aptariamas ekosistemų raidos santykis su visuomene ir pagrindžiamas saugomų ekosistemų tyrimų bei vertinimo būtinumas ir Europos bei pasaulio patirties įvertinimas tobulinant saugomų ekosistemų vadybą ir grindžiant jų plėtrą.

      64  41
  • Item type:Publication,
    Vartotojų lūkesčių poveikis nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje
    [The impact of consumer confidence on real estate market in Lithuania]
    conference paper[2011][P1c][S003][10];
    Practice and research in private and public sector-11 : Ist International scientific conference : to consolidate researches of academicians and practitioners. May 5, 2011. [Elektroninis išteklius] / Mykolas Romeris University. Faculty of economics and finance management. - 1 elektron. opt. diskas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011., p. 199-208

    Nekilnojamojo turto (NT) rinkos svyravimai yra įprastas reiškinys, tačiau 2008 m. pasaulinė finansų krizė labai stipriai palietė šį sektorių. Tokie reiškiniai rinkose reikalauja išsamesnių mokslinių tyrimų siekiant išvengti tokių nuosmukių ateityje. Šis staigus kainų augimas ir kritimas susijęs su vartotojų lūkesčiais, kai vartotojai, subjektyviai vertindami informaciją, gali nepaisyti rinkos fundamentalių veiksnių ir priimti neracionalius sprendimus. Šio straipsnio tikslas yra ištirti būstų kainų ir vartotojų pasitikėjimo rodiklio ryšį siekiant nustatyti šių dviejų kintamųjų priklausomybę. Tyrimo metu nustatyta, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis turi poveikį NT kainoms, tačiau patikimo statistinio ryšio tarp skirtingų vartotojų grupių pasitikėjimo rodiklio ir būsto kainos pokyčių nustatyti nepavyko.

      16
  • Item type:Publication,
    Pereinamojo laikotarpio ir ekonomikos krizės poveikio nekilnojamojo turto rinkai vertinimas
    [Evaluation of impact of transition and economic crises on real estate market]
    research article[2011][S1b][S003][12];
    Verslas : teorija ir praktika = Business : theory and practice. Vilnius : Technika, 2011, vol. 12, no. 2., p. 150-161

    Latest economic, social and ecological processes are conditioned by globalization and international competition, but some countries cope with intertwined processes of transition economy, too. Abrupt changes in the processes, measured in large sets of indicators, followed by complex structure of interdependencies make the analysis of real estate market very complicated. And the comparatively short intervals of observation make an obstacle for reliable results of analysis. The paper presents theoretical viewpoint of real estate development integrated with empirical analysis. The conceptual model of Lithuanian real estate development in 2000–2009 is constructed. The model reveals the tangible and intangible factors of real estate market. Applying method of multivariate regression analysis some consistent patterns are assessed, which were affected by the amount of bank loans, while a small loan interest rate and rapidly growing GDP have formed higher consumer confidence.

      55  12Scopus© Citations 3
  • conference paper[2010][T2][S003][1];
    Business, management and education' 2010 : conference programme, Vilnius, November 18, 2010 / Vilnius Gediminas technical university, Mykolas Romeris university, Riga technical university. Vilnius : Vilnius Gediminas technical university, 2010., p. 1
      7
  • Item type:Publication,
    Būsto kainų burbulo vertinimo modeliai. Būsto kainų burbulas Lietuvoje
    [Real estate bubble evaluation models. Real estate bubble in Lithuania]
    research article[2009][S4][S003,S004][19]
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 1(1)., p. 269-287

    Tyrimo rezultatai visiškai ar iš dalies patvirtino daugelį mokslinėje literatūroje įvardytų ir šiame darbe iškeltų prielaidų. Nustatyta, jog Baltijos šalyse ir apskritai Europos Sąjungoje egzistuoja stiprus tiesioginių užsienio investicijų ir bendrojo vidaus produkto, darbo sąnaudų ir bendrojo vidaus produkto, išlaidų tyrimams ir plėtrai ir tiesioginių užsienio investicijų, darbo sąnaudų ir tiesioginių užsienio investicijų ryšys. Stiprus ir reikšmingas koreliacinis ryšis Latvijos, Estijos ir apskritai Europos Sąjungos atvejais buvo nustatytas ir tarp paraiškų išduoti patentus skaičiaus didėjimo ir bendrojo vidaus produkto, darbo sąnaudų ir išlaidų tyrimams ir plėtrai augimo. Lietuvos atveju minėtos prielaidos nepasitvirtino. Tai, matyt, lėmė palyginti nedidelis Lietuvos išradėjų paraiškų gauti patentus skaičius. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos atvejais suminio inovacijų indekso augimas lėmė ir bendrojo vidaus produkto bei darbo sąnaudų augimą. Šiose valstybėse, kaip ir Europos Sąjungoje apskritai, skirtingai nei Estijoje, tiesiogines užsienio investicijos turi teigiamą įtaką suminio inovacijų indekso didėjimui. Atitinkamai suminio inovacinio indekso didėjimas reiškia ir išlaidų tyrimams ir plėtrai augimą. Tik Latvijos atveju paraiškų išduoti patentus skaičiaus didėjimas lėmė suminio inovacijų indekso didėjimą.

      31  17