The Reform of electricity companies in Lithuania

The research showed that the restructuring and changes in ownership of energy companies still have not enhanced the competition in Lithuanian electricity market. Electricity policy goals - to ensure the strategic reliability of electricity supply and integrate Lithuania into the European Union market - have not been accomplished yet. The major supplier of electricity remains Russia and the electricity power system is still not connected to Western Europe and Nordic countries. However, the companies carrying out the interconnection projects, managing Electricity power exchange and coordinating the construction of a new nuclear power plant are established. These changes give rise to thinking, that Lithuania is on the way to liberalization of electricity market.

Paskutinį dešimtmetį daugelis pasaulio valstybių bandė sukurti konkurencingą elektros rinką nesikišdamos į šį sektorių specifiniu teisiniu reguliavimu. Tačiau tokia taktika nepasiteisino, tad politikams ir mokslininkams teko peržiūrėti elektros rinkos liberalizavimo doktriną ir pakartotinai ieškoti naujų konkurencingumo užtikrinimo priemonių. Siekiant sėkmingai liberalizuoti elektros sektorių, pirmiausia svarbu nustatyti teisines ir ekonomines prielaidas, leidžiančias plėtotis elektros rinkai. Iki nesėkmingų liberalizavimo pastangų buvo bendrai pripažįstama, kad esminė elektros sektoriaus reformos prielaida yra veiklų, kurios gali konkuruoti rinkos sąlygomis, atskyrimas nuo tų veiklų, kurios dėl savo specifikos yra ir liks monopolinės. Remiantis šia prielaida, buvo teigiama, kad elektros sektoriuje veikiančių įmonių grupių skaidymas yra neišvengiamas, kadangi rinkos liberalizavimas be monopolijų decentralizavimo teiktų neigiamus rezultatus jau vien dėl to, kad senieji rinkos dalyviai diskriminuotų naujuosius dalyvius, nulemdami konkurencijos neefektyvumą. Todėl vienas iš pagrindinių rinkos reformų visame pasaulyje tikslų ir buvo suskaidyti vertikaliai integruotas monopolijas, verčiant jas konkuruoti kur tik įmanoma, bei sunaikinant kryžminį subsidijavimą. Tačiau dviejų reformos dešimtmečių daugelis įmonių pakartotinai vertikaliai integravosi, dažniausiai sujungdamos gamybos ir skirstymo veiklas. Empiriniai duomenys taip pat parodė, kad tokios vertikaliai integruotos įmonės tapo patrauklios investuotojams, nes geriau valdė kainų svyravimo riziką. Taip pat yra duomenų, nors ir nevienareikšmiškų, kad tokios įmonės nepaisant visų trūkumų, sukuria ir mąsto ekonomiją. Dėl šių duomenų mokslininkai turi iš naujo aptarti vertikalios integracijos reikšmę.