Mokytojų žinios apie sveikatą ir sveiką gyvenseną kaip mokinių sveikos gyvensenos ugdymo prielaida
| Author | Affiliation |
|---|---|
Česnavičienė, Jūratė | Lietuvos edukologijos universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Nustatyta, kad: 1) ypač svarbu, jog mokykla taptų mokinių sveikos gyvensenos ugdymosi iniciatoriumi, padėtų jiems įgyti sveikos gyvensenos žinių ir įgūdžių, atsparumą neigiamiems išorės aplinkos poveikiams, suformuotų tvirtą neigiamą požiūrį į žalingus, sveikatai kenksmingus įpročius, ugdytų nepakantumą blogiui. Mokslininkai pažymi, kad mokytojo sveikatos ugdymo kompetencija yra svarbus veiksnys, turintis įtakos ugdytinių sveikos gyvensenos ugdymui(si). Mokytojo vaidmuo mokinių sveikos gyvensenos ugdymo procese pasireiškia mokytojams kuriant visapusio mokinių fizinio, psichinio, dvasinio ir socialinio ugdymo sąlygas, formuojant sveikos gyvensenos supratimą, ugdant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius ir įpročius bei vertybinį mokinių požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą; mokinių sveikos gyvensenos ugdymo(si) procese mokytojai atlieka svarbų vaidmenį, kuris pasireiškia mokytojams kuriant visapusio mokinių fizinio, psichinio, dvasinio ir socialinio ugdymo sąlygas, formuojant sveikos gyvensenos supratimą, ugdant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius ir įpročius bei vertybinį mokinių požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą; 2) atlikus mokytojų žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną įsivertinimo analizę, nustatyta, kad: a) mažiau nei pusė tyrime dalyvavusių mokytojų mano, kad yra pasirengę ugdyti mokinių sveiką gyvenseną; b) tyrime dalyvavusių mokytojų žinių įvairiomis sveikatos temomis įsivertinimas priklauso nuo jų pedagoginio darbo stažo; daugiau kaip 15 m. pedagoginio darbo stažą turintys mokytojai dažniau įsivertindavo savo žinias kaip pakankamas tokiomis sveikatos temomis: bendravimas ir tarpusavio santykiai, aplinkos įtaka sveikatai, asmens ar burnos higiena, nelaimingų atsitikimų prevencija, rūkymo, alkoholio ar narkotikų vartojimo prevencija, sveika mityba, vaiko augimas ir vystymasis; c) beveik pusė [...]
resistance towards the negative factors of the environment, a strong negative attitude towards harmful and unhealthy habits, and intolerance to iniquity. The researchers note that teachers’ competence of health education is a significant factor influencing the (self-) development of pupils’ healthy lifestyle. The teacher’s role in the development of the pupils’ healthy lifestyle is reflected in their ability to create the conditions appropriate for the learners’ overall physical, psychological, spiritual and social development, to develop awareness of a healthy lifestyle, as well as to develop the skills and habits of a healthy lifestyle and value-based dispositions towards own and others’ health; 2) having conducted an analysis of the self-assessment of knowledge about health and healthy lifestyle, it has been determined that a) less than a half of research participants believe they are ready to develop pupils’ healthy lifestyle; b) their self-assessment of their knowledge about health and healthy lifestyle is dependent of their experience in pedagogical work; the teachers, whose working experience exceeds 15 years, more often evaluate their knowledge on certain health topics, such as interrelationships and communication, the impact of the environment on health, personal and mouth hygiene, prevention from accidents, prevention from smoking, alcohol or drug abuse, healthy eating, a child’s growth and development, as sufficient; c) almost half of research participants acknowledge that they lack sufficient knowledge on the issues of the prevention of allergies, cancer and heart diseases.