Psichologijos institutas / Institute of Psychology
Nustatymai
Vyresnio amžiaus Romos katalikų tikėjimas: tipai, raiška gyvenimo eigoje ir jo reikšmė psichologiniam atsparumuiItem type:ETD, [Roman Catholic Faith of Older People: Types, Expression in the Life Course and Its Impact for Psychological Resilience]doctoral thesis[2019][S006]Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019-10-25Religinis tikėjimas ir su juo susijęs psichologinis atsparumas yra aktuali sritis šiuolaikinei visuomenei, mokslui ir specialistų darbo praktikai su vyresnio amžiaus asmenimis. Šioje disertacijoje nagrinėjamas vyresnio amžiaus asmenų religinis (Romos katalikų) tikėjimas, kaip daugiakomponentis reiškinys, turintis gebėjimą vystytis, ir jo reikšmė psichologiniam atsparumui. Kaip pasireiškia jų tikėjimas gyvenimo eigoje? Kokie religinio tikėjimo tipai būdingi vyresnio amžiaus asmenims? Kaip jų tikėjimas padeda asmenims išlikti psichologiškai atspariems? Atsakymams atrasti šiame tyrime pasitelktas kokybinis tyrimo metodas ir atvejo tyrimo strategija. 7 tyrimo dalyvių, vyresnio amžiaus Romos katalikų, duomenys buvo analizuojami trimis analizės metodais: temine naratyvine, struktūrine ir turinio. Tyrimo analizė atskleidė, kad šeimos aplinka vaikystėje sukūrė ankstyvą pozityvų santykį su Romos katalikų tikėjimu, kuris gyvenimo eigoje sudarė sąlygas formuotis skirtingoms raiškos tendencijoms: stabiliam ir banguojančiam religiniam tikėjimui. Vyresnio amžiaus Romos katalikams būdingi šie religinio tikėjimo tipai: paveldėtas, socialus ir autentiškas. Disertacijoje autorė pristato tyrimo rezultatais paremtą teorinį religinio tikėjimo ir psichologinio atsparumo modelį, integruojantį psichologinio atsparumo išteklius ir religinio tikėjimo būdus, stiprinančius vidinį psichologinį atsparumą: įveikti krizę, stiprinti gerovę ir įprasminti gyvenimą.
42 31 Predicting and Promoting Adolescents’ Pro-Environmental Behavior in Different Big Five Trait ClustersItem type:ETD, [Paauglių gamtai draugiško elgesio prognozavimas ir skatinimas skirtinguose Didžiojo Penketo bruožų klasteriuose]The dissertation investigates youth’s pro-environmental behaviors through a holistic personoriented perspective and adopts evolutionary psychology as a unifying metatheory for understanding and explaining behavior. The aim of the dissertation is to investigate how predictive models of pro-environmental behavior function in different groups of individuals clustered by their personality traits and how evolutionarily tailored persuasive normative stimuli affect individuals in these groups. The dissertation concludes that: the classical model of the Theory of Planned Behavior functions sufficiently well without additional expansions; individuals with different patterns of Big Five personality traits form beliefs about pro-environmental behaviors differently and therefore predictive models function differently for these clusters as well; evolutionarily tailored normative stimuli are effective in promoting pro-environmental intentions, but their effectiveness is different for individuals with different patterns of Big Five personality traits; conventional correlational approaches are not sufficient enough to fully understand the role of innate traits in pro-environmental behavior because traits do not function independently of one another.
50 36 Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimasItem type:ETD, [Holocaust Survivors’ Experience of Identity]Mokslininkai sutinka, kad tapatumas yra kintantis pagal situaciją darinys, priklausomas nuo aplinkos. Kai aplinka yra traumuojanti, ji nutraukia stabilią individo gyvenimo tėkmę, pakeičia prisiimtus vaidmenis, nusistovėjusias vertybes, gyvenimo tikslus. Holokaustas buvo trauma, sutrikdžiusi žmonių kasdienį gyvenimą, privertusi iš naujo įvertinti save ir aplinką. Šiame darbe buvo nagrinėjama, kaip Holokausto sukelta trauma skatino keistis išgyvenusiųjų tapatumą karo metu, ir kokios yra ilgalaikės Holokausto pasekmės tapatumui. Atsakymams į šiuos klausimus atrasti buvo pasitelkta kokybinio tyrimo strategija ir teminės analizės metodas. 11 tyrimo dalyvių, išgyvenusių Holokaustą, interviu medžiaga atskleidė tapatumo pokyčius, sukeltus Holokausto karo metu - pakito išgyvenusiųjų savęs kaip visuomenės nario suvokimas dėl atskirties, susijusios su tautybe; pakito savo žydiškos kilmės suvokimas; pakito savo vaidmens šeimoje suvokimas, šeimos narių praradimas sustiprino šeiminius ryšius tarp išlikusiųjų; pakito gyvenimo tikslai, pagrindiniu tikslu tapo išgyvenimas; pakito savęs vertinimas. Holokaustas sukėlė ilgalaikes pasekmes tapatumui: Holokaustas suformavo savęs kaip „išgyvenusiojo“ suvokimą, kuris įgijo skirtingą vertę Lietuvos ir Izraelio visuomenių kontekste; išgyvenusieji save suvokia kaip vertinančius gyvybę, suprantančius materialių vertybių laikinumą; jie suvokia save kaip priimančius Dievą arba kaip neigiančius jo egzistavimą. Išgyvenusieji atskleidžia dvejopą savo santykį su Holokaustu: save suvokia kaip pasisėmusius stiprybės, gyvenimiškos patirties, Holokauste atradusius prasmę arba kaip netekusius gyvenimo tęstinumo, neradusius prasmės trauminiuose išgyvenimuose.
16 16 Darbuotojų psichologinio įgalinimo ir pasitenkinimo darbu ryšys: kognityvinio užbaigtumo poreikio vaidmuoItem type:ETD, [The Relationship between Employees’ Psychological Empowerment and Job Satisfactions: The Role of Need for Closure]Tyrimu siekta nustatyti sąsajas tarp su didesniu neapibrėžtumu sietino darbuotojų psichologinio įgalinimo, pasitenkinimo darbu ir kognityvinio užbaigtumo poreikio. Kelti uždaviniai (1) tirti psichologinio įgalinimo dimensijų prognostinę vertę aiškinant pasitenkinimą darbu; (2) įvertinti, kaip preferencija greitai suformuojamam, užtikrintam ir stabiliam žinojimui, aprašoma kognityvinio užbaigtumo poreikio konstruktu, sąveikauja su psichologinio įgalinimo poveikio ir autonomijos dimensijomis aiškinant pasitenkinimą darbu; (3) taip pat įvertinti kompetencijos dimensijos, kaip galimai atspindinčios galėjimą patenkinti kognityvinio užbaigtumo poreikį, sąveikinį efektą. Viešojo sektoriaus organizacijoje rinkta imtis (N = 317, 207 moterys ir 110 vyrų, 24–64 metų amžiaus: M = 48,08, SD = 9,68) užpildė psichologinio įgalinimo (Spreitzer, 1995), sutrumpintą kognityvinio užbaigtumo poreikio (Roets ir Van Hiel, 2011b) ir bendro pasitenkinimo darbu (pagal Netemeyer et al., 1997) klausimynus. Rezultatai parodė, kad psichologinio įgalinimo prasmės ir autonomijos dimensijos yra teigiami pasitenkinimo darbu prediktoriai, taip pat – kad poveikio dimensijos ir pasitenkinimo darbu ryšys yra moderuojamas kognityvinio užbaigtumo poreikio: suvokiamas poveikis organizaciniams procesams teigiamai siejasi su pasitenkinimu darbu tik mažesniu kognityvinio užbaigtumo poreikiu pasižyminčių tiriamųjų tarpe. Analogiškas efektas nerastas tiriant autonomijos ir pasitenkinimo darbu ryšį. Skirtingai nei spėta, suvokiama kompetencija nesąveikavo su aptikta sąveika ir moderacinio efekto nekompensavo. Tyrimas parodė, kad individualūs žinojimo formavimo skirtumai gali būti iš dalies reikšmingi aiškinant psichologinio įgalinimo ir pasitenkinimo darbu ryšį. Gauti rezultatai patvirtino episteminės motyvacijos aktualumą organizaciniame kontekste.
40 14 Jaunų suaugusiųjų suvokiamos bendradarbių paramos, suvokiamos vadovo paramos ir ketinimo išeiti iš darbo sąsajosItem type:ETD, [The Relationship between Perceived Coworker‘s Support, Perceived Supervisor‘s Support, and Turnover Intentions in Emerging Adulthood]Šio darbo tikslas buvo nustatyti suvokiamos bendradarbių paramos, suvokiamos vadovo paramos ir ketinimo išeiti iš darbo sąsajas. Papildomas uždavinys - nustatyti sociodemografinių veiksnių sąveiką su ketinimu išeiti iš darbo. Tyrimo imtis sudaryta iš 503 dirbančių asmenų (442 moterų ir 61 vyrų), kurių amžius svyravo nuo 18 iki 30 metų. Tyrimui atlikti buvo naudotos kelios metodikos – „Ketinimo išeiti iš darbo“ (Camman ir kt., 1979), „Suvokiamos bendradarbių paramos“ (Bemiller, Williams, 2011) ir „Suvokiamos vadovo paramos“ (Eisenberger ir kt., 1986) skalės. Pagrindiniams skaičiavimams buvo naudotos koreliacijos, Stjudento t kriterijus, nepriklausomų imčių testas, hierarchinė regresija. Tyrimo rezultatai ieškant koreliacijų ir ieškant sąsajų tarp kintamųjų, atskleidė svarią suvokiamos vadovo paramos reikšmę ketinimui išeiti iš darbo. Taip pat nustatyta silpnesnė suvokiamos bendradarbių paramos reikšmė. Aptiktos ir sociodemografinių veiksnių sąsajos su ketinimu išeiti iš darbo – Išsilavinimas siejasi su ketinimu išeiti iš darbo – aukštesnį išsilavinimą turintys mažiau ketina išeiti iš darbo. Bendras darbo stažas taip pat turi reikšmės to ketinime – darbuotojai, turintys mažesnį darbo stažą, yra labiau linkę svarstyti apie išėjimą iš darbo. Tai, ar asmuo yra nors kartą paaukštintas pareigose tikrai siejasi su ketinimais iš darbo išeiti – paaukštinti žmonės mažiau ketina išeiti iš darbo. Tai parodo, jog į paaukštinimą ir visus kitus prieš tai paminėtus veiksnius, vadovai ir įvairių įmonių vadovai turėtų atsižvelgti, norėdami gebėti išlaikyti gerus darbuotojus darbo vietoje, sutaupyti, mažiau pinigų išleidžiant atrankoms ir nuostoliams, atsiradusiems po išėjusio žmogaus, padengti. Taikant hierarchinę regresiją, buvo nustatyti keli patys svarbiausi ketinimą išeiti iš darbo prognozuojantys veiksniai, kurie yra suvokiama vadovo parama ir bendras darbo stažas.
14 14 Darbuotojų suvokiamos transformacinės lyderystės ir esminių psichologinių poreikių patenkinimo sąsajos su įsitraukimu į darbąItem type:ETD, [The Relationships between Employees' Perceived Transformational Leadership, Basic Psychological Needs Satisfaction, and Work Engagement]master thesis[2019][S006]Očikaitė, SandraTyrimo tikslas - nustatyti suvokiamos vadovo transformacinės lyderystės, darbuotojų esminių psichologinių poreikių patenkinimo ir įsitraukimo į darbą sąsajas. Tyrime dalyvavo 140 dirbantys ir tiesioginį vadovą turintys asmenys iš skirtingų organizacijų Lietuvoje. Tyrimas buvo atliekamas internetinės apklausos būdu. Tyrimo anketą sudarė sociodemografiniai klausimai apie darbuotoją ir jo vadovą, Bendroji transformacinio vadovavimo skalė (Carless et al., 2000), Esminių poreikių patenkinimo darbe klausimynas (Deci & Ryan, 2001) ir Utrechto įsitraukimo į darbą klausimynas (Schaufeli & Bakker, 2004). Tyrimo rezultatai parodė, kad suvokta vadovo transformacinė lyderystė teigiamai prognozuoja darbuotojų įsitraukimą į darbą bendrai ir visus jo aspektus atskirai. Taip pat, buvo gauta, kad kai darbuotojams vadovauja transformacinis lyderis yra patenkinami darbuotojų esminiai psichologiniai poreikiai. Nustatyta, kad kai darbuotojų autonomijos ir kompetencijos poreikiai yra patenkinami, jie teigiamai prognozuoja darbuotojų įsitraukimą į darbą, tačiau sąryšingumo poreikio patenkinimas įsitraukimą į darbą prognozuoja neigiamai. Taip pat, nustatyta, kad suvokiama vadovo transformacinė lyderystė tiek tiesiogiai, tiek per esminius psichologinius poreikius, veikia įsitraukimą į darbą.
28 13 Nusižengimų laisvės atėmimo įstaigoje, impulsyvumo ir socialinės paramos sąsajosItem type:ETD, [Links between Inmate Misconduct, Impulsivity and Social Support]master thesis[2019][S006]Kviklytė, JustinaŠio tyrimo tikslas yra nustatyti nusižengimų laisvės atėmimo įstaigoje, impulsyvumo ir socialinės paramos sąsajas. Tyrime dalyvavo 143 nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose. Visi tyrimo dalyviai yra vyrai, kurių amžius varijuoja nuo 20 iki 69 metų (M=39, SD=11,1). Visiems tyrimo dalyviams yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė kinta nuo 17 iki 330 mėnesių (M=106,5, SD=61,3). Nusižengimai buvo skaičiuojami, remiantis oficialiais raštu registruotais duomenimis apie tiriamojo nusižengimus. Impulsyvumui vertinti buvo naudojama BIS-11 impulsyvumo skalė, kuri vertina dėmesio, motorinį ir neplanavimo impulsyvumą. Socialinei paramai vertinti pateikti uždari klausimai apie šeimyninį statusą, bendravimo pobūdį ir dažnį. Taip pat buvo naudojama Russell ir Cotrona (1984) „Social Provision Scale“ socialinės paramos skalė. Tyrimų rezultatai rodo, kad nusižengimai laisvės atėmimo įstaigoje yra teigiamai susiję su dėmesio impulsyvumu ir neigiamai susiję su keliais socialinės paramos veiksniais: vertės patvirtinimu bei rūpinimosi galimybe. Taip pat rezultatai rodo, kad vaikų turintys nuteistieji yra nusižengę mažiau nei tie, kurie vaikų neturi. O laiškais bendraujantys nuteistieji yra nusižengę daugiau kartų nei tie, kurie laiškais nebendrauja. Šiuo tyrimu nustatyta, kad impulsyvumas yra neigiamai susijęs su socialine parama. Tačiau rezultatai rodo, kad impulsyvumas ir subjektyviai suvokiama socialinė parama nusižengimų neprognozuoja. Reikšmingai nusižengimus prognozuoja tik šeiminis statusas (ar turi vaikų) ir bendravimo pobūdis (ar bendrauja laiškais).
11 12 Vadovo teikiamo grįžtamojo ryšio, darbuotojų esminių psichologinių poreikių patenkinimo ir frustracijos bei darbo efektyvumo sąsajosItem type:ETD, [The Relationship Among Feedback from Supervisor, Employee's Basic Psychological Needs Satisfaction, Frustration and Job Performance]master thesis[2018][S006]Kupčinskas, JustasTyrimo tikslas – nustatyti darbuotojų subjektyviai vertinamo vadovo teikiamo grįžtamojo ryšio, darbuotojų esminių psichologinių poreikių (jų patenkinimo ir frustracijos) ir subjektyviai vertinamo darbo efektyvumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 221 dirbantys ir tiesioginį vadovą turintys žmonės iš skirtingų Lietuvos organizacijų. Tyrimas buvo atliekamas internetinės apklausos būdu. Tyrimo anketą sudarė sociodemografiniai klausimai apie darbuotoją ir jo vadovą, Grįžtamojo ryšio aplinkos skalė (Steelman, Levy ir Snell, 2004), Esminių psichologinių poreikių patenkinimo ir frustracijos klausimynas (Longo ir kt., 2016) ir Delft bendro darbo atlikimo subskalė (Roe ir kt., 2000). Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesnių vadovų teikiamas bendras grįžtamojo ryšio vertinamas yra geresnis nei vyresnių, o mažiau patirties turintys darbuotojai palankiau vertina teigiamą vadovo teikiamą grįžtamąjį ryšį nei dirbantys ilgiau. Taip pat buvo gauta, kad kuo labiau patikimas yra vadovas ir kuo labiau jis skatina darbuotojus prašyti grįžtamojo ryšio, tuo didesnis darbuotojų sąryšingumo poreikio patenkinimas; Nustatyta, kad kuo didesnis visų poreikių patenkinimas, tuo geriau darbuotojai vertina savo darbo efektyvumą. Tuo tarpu grįžtamojo ryšio pateikimas ir išsakoma kritika prognozuoja darbuotojų autonomijos poreikio frustraciją, o kuo didesnė kompetencijos poreikio frustracija nurodyta, tuo prasčiau savo darbo efektyvumą vertina darbuotojai.
21 14 Vaizdo sudėtingumo poveikis vaizdinei socialinei reklamaiItem type:ETD, [The Effects of Image Complexity on Visual Public Service Announcements‘ Effectiveness]Reklama yra persipynusi su beveik visomis žmogaus veiklos sritimis. Komercinės reklamos siekia parduoti, politinės – suagituoti, socialinės – atkreipti visuomenės dėmesį į vienokias ar kitokias problemas bei formuoti elgseną norint tas problemas išspręsti. Socialinės reklamos skatina žmones saugoti gamtą, rūpintis kitais ir visuomenės gerove. Dažniausiai sutinkamos reklamos yra vizualinės. Natūralu, jog tokios reklamos ir jų dedamosios dalys pritraukia daug tyrėjų dėmesio. Bene svarbiausias vizualinės reklamos komponentas yra jos kompozicija. Egzistuoja daug tyrimų nagrinėjančių kompozicijos poveikį emocijoms ir vaizdo sudėtingumui, tačiau mažai tyrimų gilinasi būtent į reklamos kompozicijos poveikį ir svarbą reklamos efektyvumui. Šio tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp kompozicijos taisyklių nesilaikymo ir jo sukelto poveikio vaizdo sudėtingumui, tiriamųjų emocijoms bei įvertinti didesnio vaizdo sudėtingumo poveikį socialinių reklamų efektyvumui. Tyrime dalyvavo 60 savanorių. Tyrimas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmojoje tyrimo dalyje 30 tiriamųjų vertino ekrane matomus dirgiklius, jų sudėtingumą bei patiriamas emocijas. Remiantis pirmosios tyrimo dalies rezultatais buvo paruošti dirgikliai antrajai tyrimo daliai. Antrojoje tyrimo dalyje, kiti 30 tiriamųjų vertino sudėtingo ir nesudėtingo vaizdo kompozicijų socialinių reklamų efektyvumą. Antrosios tyrimo dalies pabaigoje buvo atliekamas atminties testas kuriuo buvo siekta išsiaiškinti kokios reklamos ar kokios kompozicijos dalys išliko tiriamųjų atmintyje. Tyrimo metu gauti rezultatai išanalizuoti taikant statistinius metodus. Gauti tyrimo rezultatai dalinai patvirtino daugumą darbe keltų hipotezių. Priešingai nei buvo tikėtasi, ne visos sudėtingesnės kompozicijos padidino socialinės reklamos efektyvumą. Nustatyta jog skirtingos kompozicijos daro skirtingą poveikį socialinei reklamai – vienais atvejais sudėtingos kompozicijos reklamos efektyvumą padidina, o kitais neveikia arba netgi jį sumažina.
21 16 Moterų, patyrusių intymaus partnerio smurtą, potrauminis augimas: psichologinio atsparumo, socialinės paramos ir ne paramos vaidmuoItem type:ETD, [Post-traumatic growth in female survivors of intimate partner violence: the role of psychological resilience, social support and non-support]Šio darbo tikslas - išanalizuoti kaip prie potrauminio augimo prisideda psichologinis atsparumas ir socialinė parama bei ne parama intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų imtyje. Tyrime dalyvavo 104 intymaus partnerio smurtą patyrusios moterys, iš kurių 26 moterys vis dar esančios santykyje, kuriame smurtaujama ir 78 – išėjusios iš smurtinio santykio. Tyrimo duomenys buvo renkami internetu, socialiniame tinkle Facebook prieinamose moterų bendruomenėse. Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie moterų patirto smurto rūšis ir dažnumą, gautą paramą ir ne paramą, traumos simptomus, psichologinį atsparumą ir potrauminį augimą. Buvo naudojamas Tureikytės ir kt. (2008) sudarytas Smurto rūšies ir dažnumo klausimynas, matuojantis psichologinio, fizinio, ekonominio ir seksualinio smurto dažnumą. Taip pat naudotas Bosch paramos klausimynas (angl. Bosch support measure) sudarytas Bosch ir Bergen (2006). Klausimyną sudaro 2 skalės – socialinės paramos (angl. Social Support) ir ne paramos (angl. Social Non-Support). Traumos simptomų įvertinimui naudotas Briere ir Runtz (1989) sudarytas Traumos simptomų sąrašas – 40 (angl. Trauma Symptom Checklist – 40). Psichologiniam atsparumui matuoti naudota Wagnild ir Young (1993) 14 teiginių atsparumo skalė (angl. The 14-Item Resilience Scale). Moterų potrauminiam augimui matuoti naudota Cann su kolegomis (2010) sudaryta Potrauminio augimo inventoriaus trumpoji versija (angl. A Short Form of The Posttraumatic Growth Inventory). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad potrauminis augimas teigiamai susijęs su psichologiniu atsparumu, gaunama socialine parama, psichologinio ir ekonominio smurto dažnumu. Potrauminis augimas reikšmingai nebuvo susijęs su socialine ne parama bei fizinio ir seksualinio smurto dažnumu. Reikšmingai potrauminio augimo sklaidą, sukontroliavus išsilavinimą, gyvenamąją vietą, vaikų turėjimą ir dabartinį santykių statusą, prognozavo traumos simptomai, psichologinis atsparumas, socialinė parama ir visų smurto rūšių dažnumas. Statistiškai reikšmingai potrauminio augimo sklaidą prognozavo dabartinių santykių statusas, traumos simptomai ir psichologinio smurto dažnumas.
31 13