Privatinės teisės institutas / Institute of Private Law
Supervision and Liability of Insolvency PractitionersItem type:ETD, [Nemokumo administratorių priežiūra ir atsakomybė]magister thesis[2026][S001]Khorkutsa, SofiiaThis Master Thesis is dedicated to the research of problematic issues pertaining to supervision mechanisms and civil liability standards of IPs in following jurisdictions: Poland, the UK, Germany, the Netherlands, and Australia. Besides, the research is dedicated to the jurisdictional limits of supervisory and disciplining powers towards IPs acting in cross-border insolvency and potential harmonization challenges in this area. This research examines relevant legislation, as well as soft-law instruments, and best practices. Beginning with an examination of international and EU legislative frameworks, the research delves into the peculiarities of legislation of national jurisdictions, outlining divergences and practical challenges. The research revealed that there was made the first effort to harmonize liability of IPs in the Directive (EU) 2026/799, subsequently, providing recommendations for implementation. Also revealed that in terms of supervision and liability of IPs the most up-to-date and effective legislation framework, out of all examined jurisdictions, is in the UK. The central problematic identified, in regard to cross-border insolvency, is the lack of a coherent and effective mechanism for supervising and disciplining foreign IPs when they act outside their home jurisdiction. The solution proposed is to make a request by court to the court that appointed the IP to replace the practitioner within a reasonable period. This approach balances comity, cooperation, and accountability. It preserves the primary role of the court of home jurisdiction while ensuring that foreign representative remains subject to effective control when operating abroad.
13 Protections of Employees' Rights in the Insolvencies of EU-based EnterprisesItem type:ETD, [Darbuotojų teisių apsauga ES veikiančių įmonių nemokumo procesuose]magister thesis[2026][S001]Yanishevska, YarynaThis master thesis analyses the protection of employees’ rights in the insolvencies of EU- based enterprises within the framework of European Union insolvency and labour law. The research examines the development and structure of the EU legal framework governing employee protection in insolvency proceedings, with particular focus on Directive 2008/94/EC. The thesis further analyses employees’ monetary claims, wage guarantee institutions, continuity of employment during restructuring, transfer of undertakings, pre-pack procedures, and employees’ collective participation rights within insolvency processes. The research demonstrates that employees occupy a particularly vulnerable position in insolvency proceedings because they are economically dependent on remuneration and possess weaker institutional influence compared to secured creditors and financial stakeholders. Although the EU has established important minimum protection standards, significant divergences continue to exist between Member States regarding the scope and effectiveness of employee protection. The research further established that the central challenge of modern EU insolvency law lies in balancing restructuring efficiency with effective social protection of employees.
13 The Compatibility of Formula-Based Solutions with the Arm's Length PrincipleItem type:ETD, [Formulėmis grįstų sprendimų suderinamumas su ištiestos rankos principu]magister thesis[2026][S001]Maksakova, KaterynaThis master’s thesis examines whether formula-based profit allocation can coexist with the Arm’s Length Principle within the existing structure of international tax law. The research addresses the growing mismatch between traditional transfer pricing rules and the economic realities of highly integrated and digitalized multinational enterprises, where value creation increasingly depends on intangible assets, centralized business functions, and cross-border market participation. The thesis analyzes the doctrinal foundations and operational weaknesses of the Arm’s Length Principle, particularly the limitations of comparability analysis, the instability of the separate entity approach, and the increasing administrative complexity of transfer pricing regulation. In parallel, it evaluates formulary apportionment as an alternative allocation mechanism based on consolidated profits and predetermined economic factors such as sales, assets, and labor. Special attention is devoted to the gradual incorporation of formula-based elements into contemporary international tax reform initiatives. Through analysis of developments in Japan, the United States, and the European Union, the research demonstrates that international taxation is progressively moving toward hybrid allocation models combining transactional and formula-based methodologies. The thesis concludes that formulary apportionment remains incompatible with the Arm’s Length Principle in a strict treaty and doctrinal sense. However, current international reforms indicate an emerging hybrid system in which formula-based mechanisms increasingly supplement traditional transfer pricing rules in areas where arm’s-length analysis no longer produces reliable or economically sound outcomes.
5 Asmens duomenų apsauga darbo santykiuose: teismų praktikos apžvalgaItem type:ETD, [Personal Data Protection in Employment Relationships: Review of Case Law]magister thesis[2026][S001]Siniauskienė, AgnėŠio magistro darbo tikslas įvertinti Europos ir Lietuvos teismų praktiką, susijusią su asmens duomenų apsauga darbo santykiuose, atskleidžiant pagrindines teisines problemas ir jų sprendimo tendencijas. Kadangi teisės aktai neapibrėžia, kaip turėtų būti vertinamas asmens duomenų tvarkymo proporcingumas vykdant darbuotojų stebėseną, teismų išaiškinimai šiuo klausimu yra itin svarbūs. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Barbulescu prieš Rumuniją suformavo proporcingumo vertinimo kriterijus, taikomus iki šios dienos. Vis dėlto stebėsenos proporcingumo įsivertinimui yra svarbūs ne tik minėti kriterijai, bet ir visos konkretaus atvejo aplinkybės. Pavyzdžiui, išankstinio informavimo apie vykdomą stebėseną ir jos apimtį kriterijus tam tikrais atvejais gali būti netaikomas, jei pasirinktos priemonės, tokios kaip slaptas vaizdo stebėjimas ar garso įrašymas, buvo taikomos nepažeidžiant įstatymų ir esant pagrįstiems įtarimams dėl pažeidimų. Taigi, vertinant darbuotojų stebėsenos proporcingumą būtina atsižvelgti ne tik į proporcingumo vertinimo kriterijus, bet ir į darbdavio ir darbuotojo interesus bei jų pusiausvyrą.
37 2 Nuostolių apskaičiavimo ypatumai teisės požiūriu teikiant ieškinius dėl žalos atlyginimo konkurencijos teisės pažeidimų byloseItem type:ETD, [Peculiarities of Calculation of Damages in Private Enforcement Cases Concerning Breaches of Competition Law]magister thesis[2026][S001]Krasovska, GalinaŠio darbo esmė ir tikslas – išanalizuoti nuostolių nustatymo ypatumus konkurencijos teisės pažeidimų bylose, įvertinant trijų kertinių elementų – įrodymų atskleidimo, ekonominės analizės ir teismo diskrecijos – reikšmę ir sąveiką šiame procese. Pasitelkiant praktinius pavyzdžius, atskleidžiama, kaip šių elementų visuma padeda įveikti informacinę asimetriją bei neapibrėžtumą, kylantį dėl hipotetinio scenarijaus, siekiant užtikrinti veiksmingą nukentėjusių asmenų teisę į žalos atlyginimą. Analizės rezultatai atskleidė, kad viena problemiškiausių sričių išlieka ekonominis vertinimas: sudėtingos ekonometrinės analizės dažnai sukuria dar didesnį neapibrėžtumą, todėl teismai jas atmeta kaip nepatikimas dėl nepagrįstų, prieštaringų ar šališkų rezultatų. Esminis vaidmuo tenka teismui – įrodžius žalos faktą ir esant objektyviam praktiniam negalėjimui nustatyti tikslų dydį, teismas žalos dydį nustato apytikriai. ESTT jurisprudencija apytikrį žalos įvertinimą laiko papildoma priemone, taikoma tik tada, kai tikslaus dydžio nustatyti objektyviai neįmanoma, ir akcentuoja ieškovo pareigą rinkti įrodymus. Tačiau nacionalinių teismų praktika rodo, kad apytikris nustatymas taikomas beveik visais atvejais. Apytikris įvertinimas de facto tampa pagrindiniu instrumentu, užtikrinančiu teisę į kompensaciją. Ryškėja tendencija siekti vienodų minimalių rezultatų, ypač sunkių pažeidimų, tokių kaip karteliai ES mastu, atvejais. Lietuvos teismų praktika šioje srityje išlieka fragmentiška ir ribota, tačiau tai nėra teismų kompetencijos problema – mažą bylų skaičių lemia ne teisinės, o praktinės kliūtys.
7 1 Susitarimų dėl verslininko sutartinės atsakomybės ribojimo galiojimo ir taikymo problematikaItem type:ETD, [Problematic Issues Related to the Validity and Application of Agreements Limiting an Entrepreneur's Contractual Liability]magister thesis[2026][S001]Seikauskas, KristupasDarbe nagrinėjama susitarimų dėl verslininko sutartinės civilinės atsakomybės ribojimo galiojimo ir taikymo problematika Lietuvos civilinėje teisėje. Analizuojama, kokiomis sąlygomis verslo santykiuose leidžiama iš anksto riboti sutartinės atsakomybės apimtį, kokias ribas tokiems susitarimams nustato imperatyviosios teisės normos, sąžiningumo principas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei kreditoriaus teisė į veiksmingą pažeistos teisės gynimą. Pirmojoje darbo dalyje aptariama verslininko samprata Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje, atskleidžiami subjektyvieji ir objektyvieji verslininko požymiai, analizuojama atsakomybės ribojimo susitarimų samprata, jų leistinumo ribos ir pagrindinės sutartinės civilinės atsakomybės ribojimo formos. Antrojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos teismų praktika, vertinant atsakomybės ribojimo sąlygų taikymą praktikoje, ypatingą dėmesį skiriant šalių padėties reikšmei, kaltės formos ir laipsnio vertinimui, priežastinio ryšio bei nuostolių numatymo kriterijams. Trečiojoje dalyje analizuojami teoriniai ir praktiniai atsakomybės ribojimo susitarimų taikymo iššūkiai, įskaitant contra proferentem principo reikšmę, atsakomybės ribojimo ribas tyčios ir didelio neatsargumo atvejais, sąžiningumo vertinimą ir teisinio reguliavimo neapibrėžtumo poveikį teisinio tikrumo principui. Darbe taip pat pateikiami pasiūlymai dėl atsakomybės ribojimo susitarimų aiškinimo ir teisinio reglamentavimo tobulinimo.
4 1 Valstybės civilinė atsakomybė už neteisėtus teismo veiksmusItem type:ETD, [Civil Liability of the State for the Unlawful Actions of the Court]magister thesis[2026][S001]Lastauskienė, PaulinaMagistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas yra nustatyti, kokiais atvejais valstybė gali būti laikoma atsakinga už teismo sprendimais ir kitais procesiniais veiksmais sukeltą žalą civiliniame procese, ir kokie yra tokios atsakomybės formos įgyvendinimo ypatumai bei galimo suderinamumo su teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principais problemos. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad valstybės atsakomybė kyla tais atvejais, kai teisėjas ar teismas, vykdydamas teisingumo funkcijas civilinėje byloje, pažeidžia nacionalinės ar tarptautinės teisės normas arba nukrypstama nuo nusistovėjusios teismų praktikos. Teisės aktai nepateikia baigtinio neteisėtų teismo veiksmų sąrašo, todėl jų neteisėtumas kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, remiantis bendraisiais teisės principais, Konstitucija ir tarptautiniais įsipareigojimais. Valstybės atsakomybė už neteisėtais teismo veiksmais civiliniame procese sukeltą žalą yra labiau ribota nei atsakomybė už kitų valstybės institucijų veiksmus, nes tokio pobūdžio bylose teismas turi būti kaltas dėl kilusios žalos. Toks atsakomybės reglamentavimas grindžiamas teismo nepriklausomumo ir teismo sprendimų privalomumo principais. Atsakomybės taikymas valstybei už tokio pobūdžio veiksmais sukeltą žalą laikytinas suderinamu su teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principais, nes atsakomybės taikymas valstybei, o ne žalą padariusiam teisėjui, užtikrina, kad nukentėję asmenys neprarastų teisės į žalos atlyginimą, kartu apsaugant teisėjus nuo tiesioginių ieškinių, galinčių daryti neigiamą poveikį teisingumo vykdymui.
19 3 Piktnaudžiavimo teisėmis reikšmė sutartiniams santykiamsItem type:ETD, [Relevance of Abuse of Rights to the Contractual Relationships]magister thesis[2026][S001]Gromnickaitė, DominykaŠio darbo tyrimo tikslas buvo nustatyti ar draudimas piktnaudžiauti teise yra reikšmingas teisės principas sutarčių teisėje. Nustatyta, kad nors sąžiningumo principas tapatinamas su draudimo piktnaudžiauti teise turiniu, tačiau tai yra atskiras principas. Draudimo piktnaudžiauti teise principas apima tuos atvejus, kai: veikiama prieš teisės tikslus, neteisingai naudojamasi teise, naudojantis teise nesiekiant sau naudos, o siekiant sukelti kitam asmeniui nepatogumus. Soft law šaltiniuose šis principas priskiriamas prie sąžiningumo principo turinio, tačiau tokiu būdu siekiama principų ekonomiško apibrėžtumo, o ne teisingesnio principų taikymo. Europos Sąjungos teisėje pripažįstamas draudimo piktnaudžiauti teise principas. Europos Sąjungos teisingumo teismo praktikoje randama pavyzdžių susijusių su draudimo piktnaudžiauti principo taikymu sutarčių teisėje. Užsienio praktikoje gausu skirtingo draudimo piktnaudžiauti teise principo taikymo. Dalis šalių draudimo piktnaudžiauti teise principą taiko tiesiogiai, kitos – pasitelkiant kitus institutus. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje taip pat taikomas draudimo piktnaudžiauti teise principas, jis išskiriamas ir sutarčių teisėje.
8 3 Deliktinė atsakomybė sutartiniuose santykiuoseItem type:ETD, [Tort Liability in Contractual Relationships]magister thesis[2026][S001]Aleksonytė, GabrielėMagistro baigiamojo darbo tikslas yra nustatyti deliktinės atsakomybės taikymo atvejus ir jos ypatumus sutartinių santykių kontekste. Šio darbo pirmajame skyriuje analizuojami deliktinės ir sutartinės atsakomybės panašumai ir skirtumai ir jų reikšmė esant deliktinės ir sutartinės atsakomybės pagrindų konkurencijai. Antrajame skyriuje nagrinėta deliktinės ir sutartinės atsakomybės pagrindų konkurencija ir kokiais atvejais deliktinė atsakomybė sutartiniuose santykiuose gali būti taikoma. Tyrimas atskleidė, kad deliktinės atsakomybės taikymas sutartiniuose santykiuose priklauso nuo kiekvienos teisinės sistemos pasirenkamų konkurencijos sprendimo taisyklių. Lietuvos teisėje nėra pripažįstama ieškinių konkurencija, tačiau teismų praktikoje pasigendama nuoseklumo ir aiškių kriterijų atribojant deliktinę atsakomybę sutartiniuose santykiuose, kai atsiradusi žala nėra susijusi su sutarties objektu ir jos vykdymu. Trečiajame darbo skyriuje analizuojami civilinės atsakomybės taikymo ypatumai dėl neteisėtų sutarties šalies veiksmų nukreiptų prieš trečiuosius asmenis, išskiriant atvejus kai žalą patiria „visiškas trečiasis asmuo“ ir kai trečiasis asmuo tampa sutarčių grandinės dalimi. Trečiojo skyriaus analizė patvirtino, kad trečiojo asmens padėtis sutartiniuose santykiuose turi lemiamą reikšmę deliktinės atsakomybės taikymui.
82 3 Ginčų tarp vartotojo ir elektros energijos tiekėjo (operatoriaus) išsprendimo ypatumaiItem type:ETD, [Features of Dispute Resolution between a Consumer and an Electricity Supplier (Operator)]magister thesis[2026][S001]Viskontaitė, EvelinaMagistro baigiamajame darbe „Ginčų tarp vartotojo ir elektros energijos tiekėjo (operatoriaus) išsprendimo ypatumai“ analizuojami buitinių vartotojų ir elektros energijos tiekėjų ginčai, jų sprendimas alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis ir bendrosios kompetencijos teismuose. Darbo tikslas – atskleisti šių ginčų teisinio reguliavimo, neteisinimo ir teisminio nagrinėjimo ypatumus, įvertinti jų veiksmingumą bei suformuluoti pagrįstus tobulinimo pasiūlymus. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama vartojimo santykių ir elektros tiekimo sutarties teisinė prigimtis ES ir Lietuvos teisėje, antrojoje – vartojimo ginčų neteisminis sprendimas, specializuotų institucijų kompetencija ir praktiniai ADR mechanizmų veikimo aspektai energetikos sektoriuje. Trečiojoje dalyje atskleidžiami teisminių ginčų ypatumai: teismingumas, perėjimas nuo neteisminės prie teisminės tvarkos, įrodinėjimo specifika, teismo vaidmuo ginant vartotoją ir sprendimų vykdymo problemos. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos modelis iš esmės atitinka ES standartus ir sudaro daugiasluoksnę vartotojo teisių gynybos sistemą, tačiau jos praktinį efektyvumą riboja vartotojų informuotumo stoka, procedūrinis sudėtingumas, informacijos asimetrija ir nepakankamai užtikrinamas ADR sprendimų vykdymas. Darbe pateikiami konkretūs siūlymai tikslinti Energetikos įstatymo, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, sustiprinant vartotojų apsaugą ginčuose su elektros tiekėjais.
56 2