Viešojo administravimo institutas / Institute of Public Administration
Projektinio valdymo taikymas viešojo valdymo institucijose: Inovacijų agentūros atvejisItem type:ETD, [Application of project management in public sector institutions: a case study of the Innovation agency]magister thesis[2026][S003]Guigaitė, DovilėMagistro baigiamajame darbe nagrinėjamas projektinio valdymo taikymas viešojo valdymo institucijoje. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos viešojo valdymo paradigmos, jų raida ir reikšmė organizuojant viešojo sektoriaus veiklą. Antrojoje darbo dalyje aptariama projekto samprata ir projektinio valdymo esmė, akcentuojant kuriamą vertę viešojo sektoriaus kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pristatomi projektinio valdymo modeliai, skirstomi į tradicinius ir lanksčiuosius, apibūdinamos jiems būdingos charakteristikos, paskirtis ir privalumai. Ketvirtojoje darbo dalyje pristatomas tyrimo metodologinis pagrindas, kuriuo remtasi analizuojant projektinio valdymo taikymą Inovacijų agentūroje. Galiausiai, pateikiami kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimai ir pagrindinės įžvalgos.
3 Daugiabučių renovacijos finansavimo optimizavimo galimybės Lietuvoje taikant taršos mokesčio pajamų reinvestavimo prielaidasItem type:ETD, [Possibilities for optimizing financing of apartment building renovation in Lithuania by applying assumptions of reinvestment of pollution tax revenues]magister thesis[2026][S003]Driukienė, GabijaDaugiabučių namų renovacija Lietuvoje yra viena svarbiausių priemonių siekiant mažinti energijos vartojimą, CO₂ emisijas ir įgyvendinti ilgalaikius klimato politikos tikslus. Nepaisant taikomų valstybės paramos priemonių, renovacijos procesas vis dar vyksta nepakankamu tempu, o esama finansavimo sistema susiduria su finansinio prieinamumo, efektyvumo ir ilgalaikio tvarumo problemomis. Dėl šios priežasties aktualu vertinti papildomų finansavimo šaltinių ir alternatyvių finansavimo modelių taikymo galimybes. Magistro darbo problema - kaip taršos mokesčio pajamų reinvestavimas galėtų prisidėti prie efektyvesnio ir socialiai teisingesnio daugiabučių renovacijos finansavimo Lietuvoje. Tyrimo objektas - taršos mokesčio pajamų reinvestavimo mechanizmai daugiabučių renovacijos finansavimo kontekste. Darbo tikslas - įvertinti taršos mokesčio pajamų reinvestavimo galimybes ir jų poveikį daugiabučių renovacijos finansavimo efektyvumui Lietuvoje. Darbe taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, lyginamosios analizės, statistinių duomenų sisteminimo, ryšių analizės bei scenarijų modeliavimo metodai. Empirinėje darbo dalyje analizuoti 2013-2025 m. daugiabučių renovacijos projektų duomenys, vertintas energijos sutaupymas, investicijų efektyvumas ir CO₂ emisijų mažinimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad panašios investicijų apimties renovacijos projektai pasiekia nevienodus energinio efektyvumo rezultatus. Nustatyta, kad taršos mokesčio pajamų reinvestavimas galėtų sustiprinti renovacijos finansavimo sistemą, o jo poveikis priklausytų nuo finansavimo paskirstymo principų, projektų atrankos kriterijų ir socialinio priimtinumo. Atlikta scenarijų analizė parodė, kad mišrus reinvestavimo modelis sudaro prielaidas derinti energinio efektyvumo didinimą, CO₂ emisijų mažinimą ir renovacijos finansinį prieinamumą. Magistro darbą sudaro įvadas, trys darbo dalys, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbe pateiktos lentelės, paveikslai ir empirinės analizės rezultatai.
6 Atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo vertinimas Druskininkų savivaldybėjeItem type:ETD, [Evaluation of the Efficiency of the Waste Management System in Druskininkai Municipality]magister thesis[2026][S003]Karsokienė, RitaMagistro baigiamajame darbe nagrinėjamas Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos efektyvumas ir jį lemiantys struktūriniai veiksniai. Temos aktualumą lemia didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, augantys atliekų tvarkymo kaštai bei poreikis užtikrinti ekonomiškai tvarią ir efektyvią savivaldybių atliekų tvarkymo sistemą. Darbo problema formuluojama klausimu, kokie struktūriniai veiksniai lemia Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos neefektyvumą ir kaip jie pasireiškia atliekų srautų, infrastruktūros, logistikos bei finansinių rodiklių sąveikoje. Darbo tikslas - įvertinti Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą ir nustatyti pagrindinius jos neefektyvumą lemiančius veiksnius. Tikslui pasiekti analizuojami atliekų srautai, infrastruktūros paskirstymas, logistikos organizavimas ir sistemos kaštų dinamika. Tyrime taikyti mokslinės literatūros analizės, statistinių duomenų analizės, laiko eilučių analizės, sezoniškumo vertinimo, koreliacinės, lyginamosios ir struktūrinės analizės metodai. Empirinė analizė atlikta naudojant 2018 m. iki 2025 m. Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos duomenis. Tyrimo rezultatai parodė, kad, nepaisant mažėjančio bendro atliekų kiekio, sistemos kaštai ir vieneto kaštai didėjo, todėl nustatytas kaštų inercijos reiškinys. Taip pat identifikuotas infrastruktūros apkrovos netolygumas, logistikos prisitaikymo trūkumai bei reikšmingas atliekų srautų sezoniškumas. Nustatyta, kad sistemos neefektyvumas yra struktūrinio pobūdžio ir kyla iš nepakankamo atliekų srautų, infrastruktūros, logistikos ir finansinių sprendimų suderinamumo. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos Druskininkų savivaldybės administracijai ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui, orientuotos į infrastruktūros optimizavimą, duomenimis grįstą valdymą, logistikos lankstumo didinimą ir finansinio tvarumo stiprinimą. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, empirinio tyrimo dalis, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.
8 - magister thesis[2026][S003]Venciuvienė, Jūratė
Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir ištirti gabių ir talentingų vaikų ugdymo aspektai. Pirmoje darbo dalyje pateikiami gabių ir talentingų vaikų ugdymo aktualumas, atpažinimo ir ugdymo įvairiose pasaulio šalyse teoriniai aspektai. Šioje dalyje plačiau apibrėžiama gabių ir talentingų vaikų samprata, aptarti efektyviausi gabių ir talentingų vaikų ugdymo modeliai įvairiose pasaulio šalyse. Antra dalis skirta gabių ir talentingų vaikų ugdymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ypatumams aprašyti. Šioje dalyje dėmesys skiriamas gabių ir talentingų vaikų ugdymo strategijoms analizuoti ir ugdymo ateityje įžvalgoms pateikti. Trečioji darbo dalis skirta gabių ir talentingų vaikų identifikavimo tyrimo metodologijos aprašymui. Šioje dalyje aprašoma tyrimo metodologija, tyrimo instrumentarijus ir jo struktūra, tyrimo rezultatai ir jų analizė. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.
3 Korupcijos viešojo administravimo įstaigose vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidojeItem type:ETD, [Representation of Corruption in Public Administration Institutions in Lithuanian Media]magister thesis[2026][S003]Gedrimė, KarolinaMagistro darbo tema – korupcijos viešojo administravimo įstaigose vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje. Moksliniai tyrimai ir oficialios apklausos rodo, kad korupcija mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, o žiniasklaida yra vienas svarbiausių šaltinių, iš kurių visuomenė sužino apie korupciją ir formuoja savo požiūrį į šį reiškinį. Dėl šios priežasties tampa aktualu analizuoti, kaip korupcija viešojo administravimo įstaigose vaizduojama žiniasklaidoje. Būtent todėl magistro darbe keliama problema – kaip Lietuvos žiniasklaida įrėmina korupcijos viešojo administravimo įstaigose suvokimą visuomenei? Taip pat keliamas darbo tikslas – išanalizuoti korupcijos viešojo administravimo įstaigose rėminimą Lietuvos žiniasklaidoje. Tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius – išanalizuoti korupcijos sampratos daugiadimensiškumą bei teorijas; atskleisti korupcijos viešojo administravimo įstaigose specifiką bei raiškos formas; išnagrinėti žiniasklaidos vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę bei jos poveikį korupcijos suvokimui bei identifikuoti, kaip Lietuvos žiniasklaidoje rėminimo (angl. framing) teorijos perspektyvoje konstruojamos korupcijos viešojo administravimo įstaigose koncepcijos. Teorinėje darbo dalyje taikyti mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodai, o empirinėje dalyje atlikta kokybinė internetinės žiniasklaidos turinio analizė, remiantis rėminimo teorija. Kriterinės atrankos metodu atrinktos 159 publikacijos iš lankomiausių Lietuvos žiniasklaidos portalų – „Delfi.lt“, „15min.lt“, „Tv3.lt“, „Lrytas.lt“ ir „Lrt.lt“. Publikacijos analizuotos atliekant atvirą ir ašinį kodavimą, o empiriškai identifikuoti rėmai buvo palyginti su Semetko ir Valkenburg (2000) žiniasklaidos rėmų tipologija ir interpretuojami remiantis Entman (1993) išskirtomis rėmų funkcijomis. Tyrimo rezultatai parodė, kad korupcijos viešojo administravimo įstaigose vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje yra daugialypis ir kompleksiškas. Nustatyti šeši pagrindiniai rėmai: teisinio proceso, sistemiškumo, pasekmių, moralinio vertinimo, skandalo konstravimo ir prevencijos. Nustatyta, kad Lietuvos žiniasklaidoje korupcija vaizduojama ne tik kaip teisinė problema, bet ir kaip sisteminis, stipriai dramatizuojamas, morališkai dviprasmiškai vertinamas ir sunkias pasekmes sukeliantis reiškinys. Išskirtų rėmų palyginimas su Semetko ir Valkenburg (2000) tipologija atskleidė, kad daugelis tipologijoje apibrėžtų rėmų tam tikra apimtimi atsispindi ir šiame tyrime identifikuotuose rėmuose, tačiau tokie rėmai kaip teisinio proceso, sistemiškumo, skandalo konstravimo, pasekmių ir prevencijos gali būti suprantami kaip kontekstiniai rėmai, būdingi būtent korupcijos tematikai. Taip pat, pastebėta, jog nepaisant to, kad identifikuotuose rėmuose atsiskleidžia visos pagrindinės rėmų funkcijos, jos realizuojamos netolygiai – daugiau dėmesio skiriama korupcijos reiškinio dramatizavimui, moraliniam vertinimui, o priežasčių analizė ir sprendimų paieška atliekama netiesiogiai ir aptakiai. Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, išvados, siūlymai, bibliografinių šaltinių sąrašas, kuriame pateikiamas ir tyrimo metu analizuotų publikacijų sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai. Darbe pateikiami 6 paveikslai, 98 bibliografiniai šaltiniai, 159 analizuotų publikacijų sąrašas. Darbo apimtis (be priedų) – 121 puslapis.
6 Dirbtinio intelekto naudojimo Lietuvos gimnazijose mąstai, rizikos ir galimybėsItem type:ETD, [Scales, risks, and opportunities of AI use in Lithuanian gymnasiums]magister thesis[2026][S003]Morkūnienė, Lina-.
26 Vadovo komunikacijos poveikis progimnazijos organizacijos kultūraiItem type:ETD, [The Impact of Managerial Communication on the Culture of a Lower Secondary School Organization]magister thesis[2026][S003]Ručytė, GretaBaigiamojo magistro darbo tema - Vadovo komunikacijos poveikis progimnazijos organizacijos kultūrai. Aktualumas, Įvairūs tyrimai parodė, kad vadovo komunikacija yra labai svarbus aspektas, turintis reikšmės organizacijos ir bendruomenės įsitraukimui, tarpusavio bendradarbiavimui, mokyklos vertybėms. Komunikacija veikia darbuotojų tapatinimąsi su organizacijos kultūra. Tinkamai komunikuodamas vadovas perduoda organizacijos vertybes, normas, lūkesčius, o tokiu būdu skatina darbuotojų motyvaciją ir susitelkimą. Komunikacijai pasireiškiant vienpusės informacijos teikimu, teikiant nepakankamai grįžtamojo ryšio, bendruomenė gali jaustis nepakankamai įvertinta ir įtraukta į organizacijos kultūros procesus, kas stipriai mažina pasitikėjimą vadovu ir organizacija. Kyla klausimai: Kaip vadovo komunikacija veikia organizacijos kultūrą? Kokie yra pagrindiniai komunikaciniai iššūkiai mokyklos vadovo veikloje? Kokie vadovo komunikacijos stiliai, būdai ir formos, galėtų teigiamai prisidėti prie progimnazijos kultūros? Tyrimo objektas – Vadovo komunikacijos poveikis Tyrimo tikslas – nustatyti vadovo komunikacijos poveikį progimnazijų organizacijos kultūrai Uždaviniai: 1. Išnagrinėti mokyklos organizacinės kultūros ir vadovo komunikacijos teorinius aspektus. 2. Atskleisti organizacijos kultūros formavimo veiksnius bei iššūkius. 3. Išsiaiškinti kaip progimnazijų mokytojai vertina vadovo komunikaciją ir mokyklos organizacijos kultūrą. 4. Nustatyti ryšius tarp mokyklos vadovo komunikacijos ir organizacijos kultūros. 5. Išanalizuoti kaip įvairūs komunikacijos komponentai, stiliai, būdai veikia organizacijos kultūrą. Siekiant ištirti vadovo komunikacijos poveikį organizacijos kultūrai bei atskleisti išsikeltus uždavinius, pasirinktas kiekybinis tyrimas. Naudoti duomenų rinkimo metodai: literatūros analizė, anketinė apklausa progimnazijų mokytojams. Taikyti šie statistiniai duomenų analizės metodai: dispersinė analizė, Pearsono koreliacinė analizė, tiesinė regresijos analizė. Tyrime dalyvavo 357 Vilniaus progimnazijų mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad visi mokyklos vadovo komunikacijos komponentai yra statistiškai reikšmingai bei teigiamai susiję su mokyklos organizacinės kultūros komponentais. Išryškėjo, kad vadovo santykiniai bei emociniai komunikacijai priskiriami komponentai turi stipresnį ryšį su organizacijos kultūra nei informacinei komunikacijai priskiriami komponentai. Kuo mokytojai geriau įvertino progimnazijos vadovo komunikacijos komponentus, tuo palankiau vertino ir visus mokyklos organizacinės kultūros komponentus. Tokiu atveju progimnazijoje išryškėjo aukščiausios kultūros formos, kuriose vyrauja bendras tikslas, savarankiškas atsakomybės prisiėmimas, prasmės pajautimas ir tuo mažiau pastebima kultūra, kurioje vyrauja baimė, spaudimas, prasti tarpusavio santykiai. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad vadovo komunikacija turi stiprų poveikį mokyklos organizacijos kultūrai.
65 Duomenimis grįstų sprendimų priėmimas Vilniaus miesto valstybinėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoseItem type:ETD, [Data-Driven Decision-Making in Public Preschool and Pre-Primary Education Institutions in the City of Vilnius]magister thesis[2026][S003]Mikulec, IrinaMagistro baigiamajame darbe nagrinėjamas duomenimis grįstų sprendimų priėmimas Vilniaus miesto valstybinėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Aptariamos pagrindinės teorinės prielaidos, duomenimis grįsto sprendimų priėmimo samprata, pagrindiniai teoriniai modeliai, tarptautinis ir nacionalinis kontekstas, empiriniai tyrimai bei specifiniai duomenų naudojimo aspektai ikimokyklinio ugdymo institucijose. Nors švietimo politikoje akcentuojama įrodymais grįsto valdymo svarba, praktikoje ankstyvojo ugdymo sektoriuje duomenų naudojimas išlieka nevienodas. Dažnai apsiribojama duomenų rinkimu, tačiau jie ne visada integruojami į pedagoginį planavimą ar vadybinius sprendimus. Todėl šiame tyrime siekta nustatyti, kokie duomenys naudojami, kaip jie taikomi kasdienėje veikloje ir kokios kliūtys trukdo sistemingam duomenų analizavimui. Tyrimas atliktas taikant kiekybinę anketinę apklausą. Joje dalyvavo 80 Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginių darbuotojų, dirbančių valstybinėse įstaigose. Klausimynas sudarytas remiantis tarptautiniais tyrimais apie duomenų naudojimą švietime ir pritaikytas Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kontekstui.
15 Mokytojo profesijos patrauklumą lemiantys veiksniai pedagogų pritraukimui ir išlaikymui Kauno miesto bendrojo ugdymo mokykloseItem type:ETD, [Factors Determining the Attractiveness of the Teaching Profession for the Recruitment and Retention of Teachers in General Education Schools of Kaunas City]magister thesis[2026][S003]Jonaitis, MariusDarbe analizuojami mokytojo profesijos patrauklumą lemiantys veiksniai ir jų poveikis pedagogų pritraukimui bei išlaikymui Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrime taikoma mišri metodologija, derinant mokytojų anketinę apklausą ir pusiau struktūruotus interviu su mokyklų vadovais. Gauti rezultatai sudaro prielaidas formuoti pagrįstas rekomendacijas savivaldybės švietimo politikos formuotojams ir mokyklų vadovams, siekiant stiprinti mokytojo profesijos patrauklumą.
11 Eismo įvykių Lietuvoje tendencijų analizėItem type:ETD, [Trend Analysis of Traffic Accidents in Lithuania]magister thesis[2025][S003]Galdikaitė, KamilėBaigiamajame magistriniame darbe tiriamos eismo įvykių tendencijos Lietuvoje 2020–2024 metų laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje aptariami eismo įvykių veiksniai, turintys įtakos eismo įvykių atsiradimui, taip pat pasekmės, kurias išgyvena eismo įvykį patyrę asmenys. Vėliau šioje dalyje yra įvardijamos eismo valdymo strateginės priemonės, suskirstytos pagal procedūrinės politikos priemones: reguliaciniai, organizaciniai, finansiniai ir informaciniai instrumentai. Teorinėje dalyje išryškinama Lietuvos eismo saugumo politikos struktūra, nacionalinė reikšmė bei trumpai pateikiama eismo įvykių dinamika. Antroje, metodologinėje dalyje aprašomi tyrimui naudoti metodai – mokslinės literatūros analizės, antrinių statistinių duomenų aprašomosios analizės ir mažųjų kvadratų regresijos analizės metodai. Šie metodai pasitelkti tam, jog būtų nustatytos eismo įvykių 2020–2024 m. Lietuvoje tendencijos. Trečioje, tyrimo bei jo rezultatų dalyje plačiai aprašomos eismo įvykių tendencijos Lietuvoje 2020–2024 m., kurios yra vizualizuojamos diagramomis. Regresinės analizės metu apskaičiuotas eismo įvykių skaičiaus reikšmingumas dangos būklei, paros metui, apšvietimui, meteorologinėms sąlygoms ir vairuotojų stažui. Pastaraisiais metais šia tema atliekama vis daugiau tyrimų. Tai rodo didėjantį akademinį susidomėjimą ir dabartinių tyrėjų norą tirti eismo įvykių tendencijas šalyje. Šie tyrimai taip pat gali tapti atspirties tašku tolimesniam eismo įvykių tendencijų tyrinėjimui.
79