Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20058
Rodoma1 - 10 iš 341
  • Item type:Publikacija,
    Povandeniniai kabeliai ir vamzdynai ir jų reglamentavimas pagal tarptautinę teisę
    [Submarine Cables, Pipelines and their Regulation under International Law.]
    research article[2026][S5][S001][16]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 662-677

    XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje ėmė kilti itin probleminiai klausimai, susiję su povandeninių kabelių tiesimu ir priežiūra pasauliniame vandenyne, su kabelių ir vamzdynų apsauga, įskaitant natūralius gamtinius pavojus, ir atsitiktinę ar tyčinę žalą, kurią padaro jūriniai laivai. Šioms problemoms spręsti Tarptautinės teisės asociacija 2018 m. lapkričio mėnesį įkūrė specializuotą instituciją – Povandeninių kabelių ir vamzdynų komitetą. Jūrinių kabelių ir vamzdynų tiesimo teisinio režimo pagrindais laikytinos dvi konvencijos: 1884 m. Konvencija dėl povandeninių kabelių apsaugos ir 1982 m. JTO Jūrų teisės konvencija. Vis dėlto reglamentuojant kabelius ir vamzdynus liko spragų. Manytina, kad reikėtų plačiau apibrėžti teisės tiesti kabelius ir vamzdynus turinį, aptarti aktualias kabelių ir vamzdynų saugojimo, stebėjimo ar kontrolės funkcijas. Šių funkcijų realizavimas priklausytų nuo atskirų jūrų erdvių režimo ir pakrantės valstybės sutikimo. 1982 m. JTO Jūrų teisės konvencijos 113 straipsniu valstybės įpareigojamos priimti įstatymus, numatančius, kad nutraukus kabelį ar pažeidus povandeninį vamzdyną atviroje jūroje būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Manytina, kad įstatymuose taip pat turėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė už kabelių ar vamzdynų pažeidimus kontinentiniame šelfe ar išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tam, kad teisinės spragos būtų užpildytos, kai kurie autoriai siūlo kabelių ir vamzdynų pažeidimus kvalifikuoti kaip piratavimo nusikaltimą. Su tokia pozicija negalima sutikti dėl kelių priežasčių. Visų pirma skiriasi nusikaltimų objektas. Piratavimo atveju pagrindinis nusikaltimo objektas – laivybos laisvė; papildomi objektai – teisė į laisvę, teisė į nuosavybę – priklauso nuo konkrečių piratų veiksmų. Piratavimas yra tarptautinis nusikaltimas, numatytas Jūrų teisės konvencijoje. Kokie nusikaltimai patenka į tarptautinių nusikaltimų sąrašą, priklauso nuo valstybių susitarimo. Dabartiniame etape valstybės turi papildyti savo baudžiamuosius kodeksus nauju kabelių ir vamzdynų pažeidimo nusikaltimu.

      6  14
  • Item type:Publikacija,
    XVIII. Lithuania
    book part[2026][Y1][S001][16];
    Landmark cases on European tort law 2001-2025 / ed. Barbara C. Steininger., 2026, p. 229-244

    The publication discusses five most important decisions of Lithuanian courts since 2001, which include three Lithuanian Supreme Court decisions (decision of 26 November 2007 in respect of causation as a prerequisite of delictual liability, the decision of 3 March 2014 in respect of solidary liability of multiple tortfeasors, the decision of 18 April 2005 on compensation of non-pecuniary damages to secondary victims), a ruling of the Constitutional Court of 19 August 2006 on Compensation of damage, inflicted by unlawful conduct of interrogatory and investigative institutions, prosecutors and courts of 19 August 2006, as well as a decision of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 20 October 2021 on state liability for erroneous implementation of Motor Liability Directive. The cases discussed illustrate how Lithuanian courts have developed a normative concept of causation, expanded the right to claim non-pecuniary damages and strengthened State responsibility, including for breaches of EU law. Together, these cases show how personal injury law in Lithuania has been transformed into an important tool for protecting individuals and ensuring fair compensation.

      7  17
  • Item type:Publikacija,
    Įvadas: žmogaus teisės XXI amžiuje
    [Introduction: Human Rights in the Twenty-First Century.]
    research article[2026][S5][S001][17];
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 11-27
      6  18
  • Item type:Publikacija,
    Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Misiūnas prieš Lietuvą: ar galėjome jo išvengti?
    [Judgment of the European Court of Human Rights in the case Misiūnas v. Lithuania: was it possible to escape it?]
    research article[2025][S5][S001][12]
    Lietuvos teisė 2025 : esminiai pokyčiai, p. 191-202

    2025 m. spalio 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje Misiūnas prieš Lietuvą. Ši byla kėlė daug klausimų ir diskusijų Lietuvos konstitucinės teisės atstovams, diskutuojantiems apie tai, ar iš tikrųjų pagal 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją Respublikos Prezidento galios teisėjų (per)skyrimo procese yra neribotos, ar pagrįsta asmeniui, kandidatui į teisėjus, kuris ėjo aukštas pareigas valstybėje ir norėjo grįžti į ankstesnes teisėjo pareigas, taikyti iki šiol nežinotą „teisinio atšalimo laikotarpio“ (angl. „a cooling-off period“, kaip nurodė EŽTT) sąlygą ir pan. Šiame straipsnyje analizuojami įvairūs šio EŽTT sprendimo aspektai, susiję su asmens teise patekti į teismą, tinkamo bylos nagrinėjimo reikalavimu pagal suformuotą EŽTT praktiką, vadinamąjį Eskelineno testą, keliant tam tikrus konstitucinės teisės klausimus buvusio teisėjo nepaskyrimo atgal į teisėjo pareigas kontekste. Autorė straipsnyje pateikia tik savo subjektyvias įžvalgas.

      39  30
  • Item type:Publikacija,
    Tarptautinės teisės prielaidos nacionaliniam partnerytės institutui
    [International Law Preconditions for a National Partnership Institute in Lithuania.]
    research article[2025][S5][S001][14]
    Lietuvos teisė 2025 : esminiai pokyčiai, p. 215-228

    Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str. prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 str. tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Be jokių abejonių, šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas padarė esminę įtaką partnerystės instituto raidai teisinėje Lietuvos Respublikos sistemoje, tačiau dera atkreipti dėmesį į tai, kad minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo motyvai plačiai grindžiami Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Šis Konstitucinio Teismo požiūris atspindi konstitucinę doktriną, pagal kurią Konstitucija turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius teisinius įsipareigojimus, šiuo atveju kylančius ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Taigi, autorės nuomone, vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą, kaip esmingą lūžį partnerystės instituto atžvilgiu, svarbu atkreipti dėmesį į tarptautinės ir nacionalinės teisės sąveiką, įvertinant, kokią įtaką nacionalinės teisinės sistemos kaitai šiuo požiūriu turėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

      28  18
  • Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų paraiškų finansavimo, atrankos ir vertinimo teisinio reguliavimo raida Lietuvoje 2004–2025 m. rodo nuoseklias, tačiau ne visada pakankamai efektyvias pastangas kurti konkurencingą, skaidrią ir tarptautinius standartus atitinkančią mokslo finansavimo sis- temą. Lietuvos mokslo taryba, pagrindinė mokslo finansavimo institucija, per šį laikotarpį įgyvendino daugybę reformų, siekdama optimizuoti paraiškų atrankos ir vertinimo procesus, tačiau sistemoje vis dar lieka administracinių iššūkių, nepakankamas teisinis aiškumas ir vertinimo subjektyvumo rizika. Šioje studijoje, pasitelkus lyginamąją teisinę analizę ir dokumentų peržiūrą, išnagrinėta, kaip keitėsi paraiškų teikimo, atrankos ir vertinimo kriterijai, kokie pokyčiai padėjo gerinti finansavimo sistemos efektyvumą ir su kokiomis problemomis susiduria tiek mokslininkai, tiek vertintojai. Nustatyta, kad konkursinis finansavimas, nors ir leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, dažnai tampa pernelyg biurokratizuotas, o paraiškų rengėjai susiduria su nevienodais reikalavimais skirtingose finansavimo programose. Be to, vertinimo kriterijų nevienalytiškumas gali lemti skirtingus sprendimus dėl to paties projekto finansavimo priklausomai nuo programos, o tai mažina sistemos patikimumą. Pastebėta, kad priimant administracinius pokyčius dažnai nepakankamai atsižvelgiama į realius mokslininkų poreikius, todėl reikalaujama paraiškų forma ir turinys gali būti neproporcingai sudėtingi, palyginti su realiai prieinamais finansavimo ištekliais. Siekiant gerinti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus, studijoje siūloma stiprinti mišrią (kiekybinę ir kokybinę) vertinimo sistemą, didinti vertintojų kompetencijos standartizavimą, aiškiau apibrėžti paraiškų vertinimo kriterijus ir užtikrinti mokslininkų įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Taip pat akcentuojama, kad būtina mažinti perteklinę administracinę naštą ir optimizuoti vertinimo procedūras, siekiant išvengti nereikalingo biurokratinio barjero aukštos kokybės moksliniams tyrimams. Studijos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos projektų finansavimo sistema nuosekliai tobulinama, išlieka esminių iššūkių, susijusių su teisinio reguliavimo lankstumo stoka, nevienodais vertinimo standartais ir nepakankamu grįžtamuoju ryšiu tarp paraiškų rengėjų ir finansuojančiųjų institucijų. Studijoje pateikiamos rekomendacijos gali padėti formuoti efektyvesnę, skaidresnę ir labiau į rezultatus orientuotą mokslinių tyrimų finansavimo politiką, kuri užtikrintų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.

      177  55
  • Item type:Publikacija,
    Europos Komisijos komunikato „Lygybės sąjunga. 2026–2030 m. LGBTIQ+ lygybės strategija“ įgyvendinimo perspektyvos Lietuvoje
    [Prospects for the implementation of the European Commission‘s Communication “Union of Equality: LGBTIQ+ Equality Strategy 2026-2030” in Lithuania.]
    research article[2025][S5][S001][12]
    Lietuvos teisė 2025 : esminiai pokyčiai, p. 203-214

    Straipsnyje analizuojamas 2025 m. priimtas Europos Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. 2026–2030 m. LGBTIQ+ lygybės strategija“. Dokumentas vertinamas ne tik kaip politinė Europos Komisijos deklaracija, bet ir kaip konkretus veiksmų planas, kuriame švelniosios (politinės) priemonės derinamos su kietosiomis (teisinėmis) priemonėmis – nuo ES teisės pažeidimo procedūrų iki naujų teisėkūros iniciatyvų. Straipsnyje aptariama, kaip minėta strategija gali paveikti Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą. Viena vertus, galima manyti, kad strategija didins spaudimą Lietuvai imtis veiksmų LGBTIQ+ asmenų teisių užtikrinimo srityje, pvz., reglamentuoti partnerystės (civilinės sąjungos) klausimus. Kita vertus, neišvengiami Baudžiamojo kodekso, Lygių galimybių įstatymo, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pokyčiai, kylantys iš pareigos perkelti Europos Sąjungos direktyvas. Straipsnyje daroma išvada, kad nors teisinis pokytis akivaizdus, realus strategijos ir su tuo susijusios teisėkūros įgyvendinimas bus lėtas ir sudėtingas dėl kilsiančių diskusijų, kurios, tikėtina, atkartos Stambulo konvencijos ratifikavimo naratyvus.

      16  19
  • research article[2025][S1][S001][31]
    Access to justice in Eastern Europe., 2025, p. 1-31

    Background: Complete transparency in artificial intelligence is impossible to achieve.[1] In the interdependent technological context, the scope of artificial intelligence transparency and the logic behind the values that outweigh transparency are unclear. Legislation on artificial intelligence, such as the European Union Artificial Intelligence Act (hereinafter the EU AI Act), tries to define the true meaning and role of AI transparency. Methods: The author applies doctrinal research and comparative analysis methods to assess AI transparency in the EU AI Act; a framework of distinct transparency zones is established. Doctrinal research helps to define the scope of transparency obligations and examine their limitations and interaction within the EU AI Act, while comparative analysis highlights inconsistencies, such as an unexplained difference between transparency duties in distinct zones or different requirements for open source and proprietary AI. Results and conclusions: The findings reveal a fragmented and uneven framework of artificial intelligence transparency in the EU AI Act, shaped by many exemptions, exceptions, derogations, restrictions, and other limitations. The zero-transparency zone (established by Article 2) is too broad, with much discretion given to stakeholders. In contrast, the basic transparency zone (set by Article 50) is too narrow, posing risks to fundamental human rights. The next zone, the moderate transparency zone (Chapter V), struggles with responsibility sharing between AI providers and downstream deployers. Meanwhile, the high transparency zone (provided in Chapter III) privileges law enforcement. Lastly, the hybrid transparency zone highlights complications in managing interactions between different risk-level AI systems.The author concludes that the EU AI Act is progressive but needs more fine-tuning to function as a coherent and solid transparency framework. The scales between public interest in artificial intelligence transparency, individual and societal rights, and legitimate interests risk being calibrated post-factum.

      26  38Scopus© citavimai 4
  • Item type:Publikacija,
    Lithuania
    book part[2025][Y1][S001][44]
    Extra-Judicial Administration of Justice in Cross-Border Family and Succession Matters : Comparative and Policy Perspectives / edited by Elena Bargelli, Anatol Dutta, and François Trémosa, 2025, p. 601-644
      19  62