Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20043
Now showing1 - 10 of 15
  • Item type:ETD,
    Nusikalstamos veikos imitavimo modelis: teisiniai pagrindai ir realizavimo taktiniai ypatumai
    [Criminal Offense Simulation Model: Legal Basis and Tactical Implementation Features]
    magister thesis[2026][S001]
    Vilkelytė, Guostė

    Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojama nusikalstamos veikos imitavimo modelio teisinis reguliavimas ir realizavimo taktiniai ypatumai, tai pat išryškinamos praktinės problemos kylančios modelį taikant įkalinimo įstaigose. Darbo tikslas – identifikuoti pagrindinius nusikalstamos veikos imitavimo modelio realizavimo taktinius ypatumus ir praktines problemas. Tam, kad būtų pasiektas išsikeltas darbo tikslas, iškelti trys uždaviniai: 1) apibrėžti „slaptų tyrimo veiksmų“ bei „nusikalstamos veikos imitavimo modelio“ sampratas; 2) išanalizuoti nacionalinėje ir kitų Europos Sąjungos šalių teisėje įtvirtintus nusikalstamos veikos imitavimo teisinius pagrindus; 3) identifikuoti nusikalstamos veikos imitavimo modelio realizavimo taktinius ypatumus ir praktines problemas. Pirmoje darbo dalyje apibrėžiamos „slaptų tyrimo veiksmų“ ir „nusikalstamos veikos imitavimo“ sampratos. Slaptais tyrimo veiksmas laikomos įstatymuose (BPK ir KŽĮ) įtvirtinti duomenų ir informacijos rinkimo būdai, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomi slaptai. Nusikalstamos veikos imitavimu laikomi įstatymų nustatyta tvarka sankcionuoti slapti kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu subjektai imituotoja nusikalstamą veiką, atlikdami nusikalstamos veikos požymius formaliai atitinkančius veiksmus. Antrojoje dalyje įvardijami nustatyti teisinio reglamentavimo ypatumai, jog BPK ir KŽĮ teisinis reguliavimas nusikalstamos veikos imitavimo srityje yra grindžiamas griežtomis sankcionavimo taisyklėmis bei aiškiu draudimu provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Vis tik nacionaliniame teisniame reguliavime neapibrėžiami nusikalstamos veikos imitavimo taikymo maksimalūs terminai, kai kitų Europos Sąjungos šalių teisiniame reguliavime šie terminai yra aiškiai apibrėžti. Be to, teismų praktika formuoja aiškią taisyklę, kad nusikalstamos veikos imitavimo taikymo laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis tiek, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką. Trečiojoje dalyje įvardijami identifikuoti nusikalstamos veikos imitavimo kodelio taikymo įkalinimo įstaigose realizavimo ypatumai bei kylančios praktinės problemos. Esminiai taktiniai ypatumai – sisteminė informacijos analizė ir viso tyrimo taktikos numatymas, asmens (modelisto) parinkimas atsižvelgiant į asmens individualias savybės, kompetencijas, techninių priemonių panaudojimas ir organizacinės priemonės, kurių imamasi asmens apsaugai užtikrinti. Pagrindinės praktinės problemos – gautos pirminės informacijos ne(patikimumas), ilgai trunkantis pasiruošimas, provokacija, asmens išsišifravimo rizika, techninių priemonių gedimai, modelisto baimė ir kompetencijų stoka bei informacijos apie atliekamą nusikalstamos veikos imitavimą sklaida.

      18  2
  • Item type:ETD,
    Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui
    [The Impact of Geopolitical Factors on National Security]
    magister thesis[2026][S001]
    Gedaminskaitė, Agnė

    Tema. Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui Lietuvos teisinio reguliavimo kontekste. Temos aktualumas. Sparčiai kintanti geopolitinė aplinka, augantis globalus nestabilumas ir daugialypės grėsmės daro tiesioginį poveikį valstybių nacionaliniam saugumui. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo Rusijos ir Ukrainos karo, energetinių iššūkių, kibernetinių grėsmių, migracijos krizių bei informacinio poveikio įtaka Europos ir Lietuvos saugumo sistemai. Todėl aktualu vertinti ne tik geopolitinių veiksnių poveikį nacionaliniam saugumui, bet ir teisinio reguliavimo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių grėsmių. Tyrimo objektas – geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui. Tyrimo tikslas – nustatyti geopolitinių veiksnių įtaką nacionaliniam saugumui. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti geopolitikos sampratą, jos reikšmę, pokyčių dinamiką bei geopolitinių veiksnių klasifikaciją nacionalinio saugumo kontekste; 2. išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo politiką ir jos teisinį reguliavimą, identifikuojant pagrindinius teisinius iššūkius; 3. įvertinti geopolitinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui nacionalinio ir tarptautinio teisinio reguliavimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, teisės aktų analizė bei pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui šiuo metu kelia hibridinės grėsmės, ypač kibernetinės atakos, informacinis poveikis ir migracijos instrumentalizavimas. Analizė parodė, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne dėl teisės aktų stokos, o dėl jų praktinio įgyvendinimo bei nepakankamai operatyvaus reagavimo į geopolitines krizes ir kintančias grėsmes. Tyrimas taip pat atskleidė institucinių kompetencijų persidengimą, nepakankamai aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tarpinstitucinio koordinavimo trūkumus bei teisės normų atsilikimą nuo geopolitinės aplinkos pokyčių. Įrodyta, kad nors Lietuvos nacionalinio saugumo teisinė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau trūksta aiškaus institucinių atsakomybių paskirstymo, veiksmingo tarpinstitucinio koordinavimo bei valstybės gebėjimo praktiškai ir operatyviai taikyti nacionalinio saugumo priemones ir grėsmių valdymo mechanizmus. Darbo struktūra: įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.

      16  2
  • Item type:ETD,
    Nusikaltimų įvykdytų organizuotų grupių tyrimo ypatumai
    [Features of Investigating Crimes Committed by Organized Groups]
    magister thesis[2026][S001]
    Sizovaitė, Karina

    Sparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi ne tik kasdienis gyvenimas, bet ir nusikalstamų veikų pobūdis bei jų vykdymo būdai. Organizuotų grupių daromi nusikaltimai vis dažniau pasižymi tarptautiniu pobūdžiu, didesniu konspiratyvumu bei aktyviu skaitmeninių technologijų naudojimu. Dėl šių priežasčių teisėsaugos institucijoms kyla naujų iššūkių, susijusių su įrodymų rinkimu, nusikalstamų veikų tyrimu bei efektyviu bendradarbiavimu tarp skirtingų valstybių. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, atsiranda poreikis įvertinti, ar taikomos tyrimo metodikos ir teisinis reguliavimas yra pakankami šiuolaikinėmis sąlygomis. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – atskleisti organizuotų grupių padarytų nusikalstamų veikų tyrimo ypatumus, įvertinant tarptautinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo svarbą bei šiuolaikinių technologijų daromą įtaką. Tikslui pasiekti darbe iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti organizuotų grupių nusikalstamų veikų tyrimo ypatumus, įvertinti tarptautinio bendradarbiavimo instrumentų taikymą ir kylančias problemas, nustatyti skaitmeninių technologijų poveikį tyrimo procesui bei, remiantis empirinio tyrimo rezultatais, pateikti siūlymus tyrimo efektyvumui didinti. Darbe taikyti mokslinės literatūros, teisės aktų bei teismų praktikos analizės metodai, taip pat atliktas kokybinis empirinis tyrimas – interviu su teisėsaugos institucijų pareigūnais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad organizuotas nusikalstamumas per pastaruosius metus reikšmingai transformavosi: jis tapo labiau skaitmenizuotas, tarptautinis, fragmentuotas ir orientuotas į finansinės naudos siekimą. Nusikalstamos veikos vis dažniau vykdomos naudojant šifruotas komunikacijos priemones, anonimiškumo technologijas bei kitus skaitmeninius įrankius, kurie apsunkina nusikaltimų atskleidimą ir įrodymų rinkimą. Nustatyta, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra esminė sąlyga veiksmingai tiriant organizuotų grupių nusikaltimus, tačiau praktikoje susiduriama su reikšmingais iššūkiais. Pagrindinės problemos yra ilgos ir sudėtingos procedūros, skirtingas valstybių teisinis reglamentavimas, kalbos barjerai, nevienodas institucijų įsitraukimas bei informacijos apsikeitimo operatyvumo stoka. Taip pat nustatyta, kad šifruotos komunikacijos priemonės reikšmingai mažina tradicinių tyrimo metodų efektyvumą ir verčia teisėsaugą taikyti alternatyvius, sudėtingesnius įrodymų rinkimo būdus. Tyrimo metu padaryta išvada, kad organizuotų grupių nusikalstamų veikų tyrimo efektyvumą riboja technologinių, teisinių ir organizacinių veiksnių visuma. Siekiant gerinti tyrimų kokybę ir operatyvumą, būtina tobulinti teisinį reguliavimą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, mažinti biurokratinius trukdžius, investuoti į technologines priemones bei didinti teisėsaugos pareigūnų kompetencijas. Darbe naudoti analizės, apibendrinimo, sintezės bei empirinio tyrimo metodai. Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, išvados, rekomendacijos ir siūlymai, literatūros sąrašas, priedai bei santraukos lietuvių ir anglų kalbomis.

      9  4
  • Item type:ETD,
    Socialiniai tinklai ir atsakomybė už asmens teisės į privatumą pažeidimus
    [Social Media and Liability for Violations of the Right to Privacy]
    magister thesis[2026][S001]
    Dzimidavičius, Donatas

    Darbe analizuojamas požiūris į asmens privatumo apsaugos socialiniuose tinkluose teisinį reguliavimą nagrinėjant susistemintą teismų praktiką ir nustatant probleminius privatumo socialiniuose tinkluose aspektus. Pažymėtina, kad iki šiol gilinantis į šią temą pasigendama išsamesnės, nuodugnesnės analizės visais minėtais klausimais; todėl pristatomu magistro darbu siekiama bent iš dalies užpildyti teorines spragas ypatingą dėmesį skiriant asmeninių duomenų privatumo užtikrinimui socialinių tinklų platformose. Šių dienų aktualumas dėl socialinių tinklų ir jų svarbiausias uždavinys yra asmens duomenų saugumas ir privatumo užtikrinimas socialinėse platformose ir portaluose, kuriuose tai gana keblu dėl įvairių prieigų prie paskirstytos informacijos gausumo ir vartotojų tarpusavio ryšio sukūrimo. Iškyla klausimas, ar egzistuoja atsakomybė už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialiniuose tinkluose ir kas ją turėtų prisiimti. Taip pat buvo siekiama tikslas atskleisti atsakomybę už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialiniuose tinkluose (teoriniu, teisiniu ir empiriniu aspektais), kurio objektas yra asmens teisė į privatumą ir atsakomybė už jos pažeidimus socialiniuose tinkluose. Aptarta socialinių tinklų sampratą ir vaidmens dinamiką šiandieniniame pasaulyje; apžvelgti asmens privatumo apsaugą tarptautiniame teisiniame reglamente, socialinių tinklų kontekste; išanalizuoti asmens privatumo apsaugos sampratą ir teisinį reguliavimą Lietuvoje, išryškinant atsakomybę už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialinių tinklų kontekste; atskleisti praktines asmens privatumo apsaugos socialiniuose tinkluose įgyvendinimo problemas. Iš gautų tyrimo rezultatų empiriniam tyrimui atlikti, buvo pasirinkta 9 įvairų tarnybos stažą (nuo ketverių iki dvidešimt trejų metų) turinčių policijos pareigūnų apklausa raštu, užduodant įvairius klausimus: kaip jie supranta asmens privatumą socialiniuose tinkluose; kas turėtų apibrėžti asmenų atsakomybę už kito asmens teisės į privatumą pažeidimus socialinių tinklų platformose; kokias rekomendacijas pateiktų asmenims, norintiems apsaugoti savo privatumą virtualiojoje erdvėje. Įvairiais klausimais respondentų atsakymai pasiskirstė nevienodai, bet dauguma jų vieningai sutinka, kad norint užtikrinti asmens privatumą socialiniuose tinkluose būtinas tarpinstitucinis priežiūros organų, socialinių tinklų kūrėjų ir pačių naudotojų bendradarbiavimas. Darbas yra sudarytas iš 2 dalių: teorinė (apžvalginė) ir praktinė (empirinė). Teorinėje dalyje (1, 2, 3 skyriuose) nagrinėjama asmens teisės į privatumą ir jos pažeidimų socialiniuose tinkluose sąvoka, analizuojamas šios teisės ir jos pažeidimų reglamentavimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Praktinėje dalyje (4 skyriuje) pristatomas darbo autoriaus atliktas empirinis tyrimas, skirtas išnagrinėti iškeltą problemą policijos pareigūnų požiūriu (remiantis apklausos duomenimis). Remiantis tyrimo metodais: mokslinių šaltinių, teisės aktų kritinė ir lyginamoji analizė, atliekama empirinė analizė (apklausa); dedukcijos, abstrakcijos ir sintezės metodai taikomi, siekiant paaiškinti darbe vartojamas sąvokas, pobūdį mokslinėje literatūroje ir teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, kurios yra susijusios su analizuojama tema; apibendrinimo metodas taikomas sisteminant gautą informaciją, analizuojant aktualius teisės šaltinius ir teismų praktiką.

      13  4
  • Item type:ETD,
    Miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimo problemos
    [Problems in the exercise of property rights of forest owners]
    magister thesis[2026][S001]
    Žalpys, Vainius

    Magistro darbe analizuojamos miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimo probleminiai aspektai, atskleidžiant konstitucinių principų, teisinio reguliavimo, viešojo intereso bei teismų praktikos reikšmę šių teisių realizavimui. Darbe siekiama įvertinti miškų savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimo problemas. Taikyti mokslinės literatūros analizė, sisteminis, lyginamasis ir dokumentų analizės metodai. Atlikta analizė parodė, kad miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimas nėra absoliutus ir yra reikšmingai veikiamas specialiojo miško teisinio režimo, viešojo intereso apsaugos bei aplinkosauginių reikalavimų. Nustatyta, kad praktikoje problemos kyla tiek dėl nuosavybės teisės ribojimų apimties, tiek dėl institucinio reguliavimo ir atsakomybės taikymo mechanizmų. Tai leidžia formuoti išvadą, kad miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimas grindžiamas privataus ir viešojo intereso pusiausvyra, o teismų praktika formuoja nuoseklias šios teisės įgyvendinimo ribas.

      11  1
  • Item type:ETD,
    Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema
    [Legal framework for the prevention of hybrid threats]
    magister thesis[2025][S001]
    Padimanskė, Ugnė

    Nacionalinio saugumo sistema yra pagrindinis šalies gerovės ir tvarių raidos procesų stabilumo užtikrinimo veiksnys. Svarstant apie visuomenės ir valstybės saugumo pažeidžiamumą paprastai jis buvo siejamas su visiems mums įprastu konvenciniu karu. Šalyje yra saugu, jei joje nevyksta karas, nėra karinės grėsmės potencialo. Tačiau, šiandieniniame globaliame ir nuolat kintančiame pasaulyje saugumo definicija yra kur kas platesnė. Šiandien egzistuoja ne tik karinės, bet ir ekologinės, ekonominės, energetinės, informacinės ir kitos įvairialypės, dažnai kompleksinės grėsmės, kurias visuomenei daug sunkiau atpažinti. Magistro baigiamojo darbo „Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema“ objektas yra hibridinių grėsmių prevencijos teisinės sistemos ypatumai, o tikslas - atskleisti hibridinių grėsmių prevencijos teisinio reguliavimo probleminius aspektus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) Atskleisti hibridinių grėsmių sampratos turinio daugiasluoksniškumą ir šio fenomeno raidą; 2) Išanalizuoti esamą hibridinių grėsmių prevencijos teisinį reglamentavimą ir jo turinį Europos Sąjungos ir tarptautiniame kontekste; 3) Įvertinti tendencijas ir dėsningumus įgyvendinant hibridinių grėsmių prevencijos sistemą Lietuvoje bei teisinių prevencijos priemonių sistemiškumą. Šių uždavinių įgyvendinimui baigiamajame darbe atliekama teisės aktų analizė. Siekiant visapusiškos analizės pasitelkiami sisteminis ir loginis metodai. Dedukcijos metodu iš bendresnių, įvairių informacijos šaltinių, žinių, išvadų, buvo išvedami nauji teiginiai, samprotavimai, o aprašomasis metodas buvo taikomas mokslinių šaltinių, institucijų ataskaitų ir teisės aktų analizės rezultatų interpretavimui. Apibendrinimo metodu buvo siekiama atspindėti esminius požymius ir savybes. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariama hibridinių grėsmių istorinė raida, sąvokos turinio daugiasluoksniškumas. Konceptualizuojamos teisės aktuose ir kituose šaltiniuose sutinkamos šio reiškinio sąvokos, pabrėžiant jų skirtumus, problematiką. Šioje dalyje taip pat pristatomos Lietuvoje bene dažniausiai pasireiškiančios hibridinės grėsmės, t.y. kibernetinės atakos, informacinis karas, diplomatinis spaudimas, nelegali migracija naujausių įvykių nacionaliniam saugumui kontekste. Antrojoje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojamas Europos Sąjungos ir tarptautinis teisinis reglamentavimas skirtas hibridinių grėsmių prevencijai. Apžvelgiami kovai su hibridinėmis grėsmėmis skirti dokumentai, šiandien aktualūs teisiniai sprendimai, taip pat ir kitos svarbios tarptautinės bendruomenės iniciatyvos. Šioje dalyje didelis dėmesys skiriamas hibridinių grėsmių problematikai ir tarptautiniame moksliniame lauke tebevykstančiai diskusijai, kas laikytina hibridinėmis grėsmėmis ir kur brėžiamos jų ribos. Taip pat analizuojama hibridinių grėsmių ir atsakomųjų veiksmų koreliacija, teisės „pilkosios zonos“, savigynos galimybės ir atsakomybės klausimas. Trečioje dalyje apžvelgiama Lietuvoje egzistuojanti hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema ir įvertinamas teisinio reguliavimo sistemiškumas, bei pakankamumas užkardant hibridines grėsmes. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamas darbo rezultatas – išvados: 1) Po Šaltojo karo hibridinės grėsmės tapo neatsiejama saugumo politikos dalimi – jos apima ne tik karinę sritį, bet ir kultūrą, ekonomiką, teisę, diplomatiją, infrastruktūrą bei kosmosą. Dėl šios priežasties hibridinių grėsmių reiškinio supratimas, strategijų analizė ir efektyvi atsako priemonių paieška tampa itin reikšminga tiek tarptautinio, tiek nacionalinio saugumo kontekste. 2) Nepaisant sutarimo dėl hibridinių grėsmių svarbos, vis dar neaišku, kur baigiasi „grėsmė“ ir prasideda „hibridinis karas“. Pagrindinis skirtumas – hibridinės grėsmės paprastai nesusijusios su smurtu, bet išnaudoja pažeidžiamumus „taikiai“. Tikslus skirtumas tarp hibridinės grėsmės ir hibridinio karo leidžia kurti aiškią, proporcingą, teisiškai pagrįstą prevencijos sistemą. 3) Kovai su hibridinėmis grėsmėmis nepakanka vien tradicinių saugumo priemonių – reikia ir teisinio, ir strateginio požiūrio. Tarptautinis bendradarbiavimas, teisinių priemonių plėtojimas ir koordinuotas valstybių atsakas yra būtini veiksmingai apsaugai. 4) Nors tarptautinė teisė draudžia jėgos naudojimą, hibridinės atakos dažnai išlieka „pilkojoje zonoje“. Todėl būtina tarptautinę teisę pritaikyti prie šių grėsmių ir leisti valstybėms teisėtai reaguoti į kaupiamą žalą kaip į bendrą išpuolį. 5) Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema Lietuvoje ir tarptautiniu mastu išlieka fragmentiška ir nepakankamai koordinuota. Trūksta integruoto požiūrio, aiškių teisinių apibrėžčių ir privalomų normų, o tai sudaro sąlygas priešiškoms veikoms „pilkojoje zonoje“. Siekiant efektyvumo, būtina stiprinti teisinių priemonių suderinamumą ir siekti tarptautinio teisinio sutarimo.

      119  2
  • Item type:ETD,
    Kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas įkalinimo įstaigose
    [Prohibition of torture and other cruel, inhuman or degrading treatment in detention facilities]
    magister thesis[2025][S001]
    Jarašiūnė, Gintarė

    Pagal kalinimo rodiklius Lietuva išlieka tarp aukščiausių pozicijų, nes kalėjimai yra stipriai perpildyti. Tai rodo ne tik perteklinį įkalinimo naudojimą, bet ir sistemines problemas, kurias būtina spręsti siekiant užtikrinti žmogaus teises kaliniams. Taip pat, EŽTT jurisprudencijoje vis priimami sprendimai prieš Lietuvą, kuriuose pripažįstami nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo pažeidimai. Tyrimo objektas – kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas Lietuvos įkalinimo įstaigose. Darbo tikslas – nustatyti ar Lietuvos įkalinimo įstaigose yra laikomasi kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio sampratą; 2. Atskleisti kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio teisinį reguliavimą; 3. Įvertinti faktinę padėti Lietuvos įkalinimo įstaigose remiantis EŽTT praktika, Europos Kankinimų prevencijos komiteto išvadomis bei Lietuvos Seimo kontrolieriaus ataskaitomis. Tyrimas parodė, kad nepaisant aiškios teisinės bazės, Lietuvoje įkalinimo įstaigose vis dar egzistuoja žmogaus teisių apsaugos pažeidimų, susijusių su pertekliniu perpildymu, nepakankamomis materialinėmis ir sanitarinėmis sąlygomis, sveikatos priežiūros prieinamumo trūkumais bei netinkamu personalo elgesiu. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir CPT konstatuoja atvejus, kai tokios sąlygos gali būti prilyginamos nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui. Darbas susideda iš trijų skyrių: pirmajame analizuojama kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio samprata, antrajame aptariamas teisinis šio draudimo reguliavimas tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Trečiojoje dalyje vertinama faktinė padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose, analizuojant EŽTT praktiką, CPT ir Seimo kontrolierių ataskaitas. Magistro baigiamasis darbas užbaigiamas išvadomis, literatūros sąrašu bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Atliekant tyrimą buvo taikomi loginis, mokslinės literatūros analizės, sisteminės analizės ir lyginamasis metodai.

      55  24
  • Item type:ETD,
    Sąnaudų susigražinimo principo įgyvendinimas vandensaugos sektoriuje ES ir Lietuvoje: teisiniai aspektai
    [Implementation of the Cost Recovery Principle in the Water Protection Sector in the EU and Lithuania: Legal Aspects]
    magister thesis[2025][S001]
    Buzienė, Indra

    Magistrinio baigiamojo darbo tema – sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimas vandensaugos sektoriuje ES ir Lietuvoje: teisiniai aspektai. Nagrinėjamos temos aktualumas susijęs su būtinybe užtikrinti, kad Lietuva veiksmingai įgyvendintų sąnaudų susigrąžinimo principą ir taip prisidėtų prie bendrų tikslų, susijusių su tvariu ir subalansuotu vandens išteklių valdymu bei aplinkos apsauga. Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas – sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimas Europos Sąjungos ir Lietuvos vandensaugos sektoriuje. Magistro baigiamajame darbe iškeltas tyrimo tikslas – atskleisti sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimo teisinius aspektus Europos Sąjungos ir Lietuvos vandensaugos sektoriuje. Nurodytam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1) išanalizuoti sąnaudų susigrąžinimo principo sampratą ir jo teisinius pagrindus; 2) apžvelgti sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimo praktiką Europos Sąjungos vandensaugos sektoriuje; 3) išanalizuoti sąnaudų susigrąžinimo principo teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje; 4) atskleisti sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimo praktiką Lietuvos Respublikos vandensaugos sektoriuje. Lietuvoje sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimo lygis skiriasi priklausomai nuo vandens naudojimo sektoriaus. Nors Europos Sąjungos mastu Lietuva patenka tarp geriausius rezultatus pasiekusių valstybių narių grupę, tačiau atliekant šiuos vertinimus trūksta aiškumo ir vieningo metodologinio nuoseklumo. Vandensaugos sektoriuje kyla kolizija tarp sąnaudų susigrąžinimo principo ir kitų politinių tikslų, susijusių su atskirais tvarumo aspektais, kolizija, kuri lemia esmines kliūtis, trukdančias nuosekliai ir visapusiškai įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą. Status quo dar labiau komplikuoja įvairių veiksnių sąlygojamas sąnaudų didėjimas įvairiose vandens naudojimo srityse, dėl ko reikalinga ieškoti inovatyvių sprendimų šioms problemoms spręsti. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas, priedai ir santrauka lietuvių bei anglų kalbomis. Pirmasis skyrius skirtas sąnaudų susigrąžinimo principo sampratos ir jo teisinių pagrindų analizei. Antrame skyriuje apžvelgiama sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimo praktika Europos Sąjungos valstybėse narėse. Trečiasis skyrius skirtas sąnaudų susigrąžinimo principo teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje analizei. Ketvirtame skyriuje atskleidžiama sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimo praktika Lietuvos Respublikos vandensaugos sektoriuje. Magistro baigiamajame darbe panaudoti šie mokslinio tyrimo metodai: 1) teisės aktų analizės; 2) teismų praktikos analizės; 3) loginis – analitinis, 4) lingvistinis; 5) lyginamasis; 6) statistinis; 7) apibendrinimo.

      36
  • Item type:ETD,
    Hibridinių grėsmių įtaka Lietuvos visuomenės saugumui
    [The impact of hybrid threats on the security of Lithuanian society]
    master thesis[2024][S001]
    Andrejev, Igor

    Baigiamojo darbo tema – ,,Hibridinių grėsmių įtaka Lietuvos visuomenės saugumui”. Temos svarbą nulemia šių dienų geopolitinės situacijos nestabilumas, dėl ko aktualizuojasi teisės pajėgumas reaguoti į pokyčius saugumo srityje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos teisinį reglamentavimą nustatant galimas disfunkcijas užtikrinant Lietuvos visuomenės saugumą hibridinių grėsmių kontekste. Darbo tikslui įgyvendinti iškeliami 4 uždaviniai: remiantis literatūros analize, atskleisti hibridinių grėsmių sampratą, įvertinti atskiras hibridinių grėsmių formas Lietuvos visuomenės saugumo kontekste, išanalizuoti teisinio reguliavimo užkardant nelegalios migracijos hibridinę grėsmę spragas, įvertinti teisinio reguliavimo pajėgumą užkardant hibridines grėsmes energetikos srityje. Baigiamąjį darbą sudaro: santrumpų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, priedai, santrauka lietuvių, anglų kalbomis. Pirmajame skyriuje atskleidžiama hibridinių grėsmių samprata. Nustatyta būtinybė įvairiais lygiais individualizuoti grėsmes pritaikant apibrėžtis pagal valstybės pajėgumus ir silpnybes. Antrajame skyriuje atskleistos hibridinių grėsmių materializacijos Lietuvoje priežastys bei iškeltos labiausiai tikėtinos grėsmių formos: dezinformaciją ir propagandą, organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, energetikos srities destabilizaciją, kibernetines atakas ir nelegalią migraciją. Trečiajame skyriuje analizuotos nelegalios migracijos veikiant prie valstybės sienos ir šalies viduje hibridinės grėsmės užkardymo teisinio reguliavimo spragos. Nustatyta, kad Lietuva akistatoje su nelegalios migracijos hibridine grėsme neturi pakankamo teisinio reguliavimo ir veikė ydingai prieštaraujant konstitucinėms vertybėms, nacionalinei teisei, tarptautinėms teisės normoms bei pažeidžiant žmogaus teises. Ketvirtajame skyriuje identifikuojant trūkumus patikrintas teisinio reguliavimo pakankamumas užkardant energetikos srities strateginės infrastruktūros fizinės, kibernetinės apsaugos ir BRELL hibridines grėsmes. Nustatyta, kad reguliavimas nepakankamas, o hibridinės atakos nuostoliai valstybei ir visuomenei neišvengiami. Tai nulemia BRELL sutarties nedetalizuotas ginčų sprendimo mechanizmas, normų orientacija į infrastruktūros plėtrą neapimant padarinių švelninimo visuomenei. Fizinės apsaugos analizės rezultate konstatuotinas fizinės apsaugos nesubalansuotas paskirstymas ir abejotinas efektyvumas, didžiąja dalimi priskiriant apsaugą privačioms bendrovėms. Išanalizavus kibernetinę apsaugą identifikuota kibernetinio saugumo subjektų imperatyvo dalyvauti kompetencijų patikros ir tobulinimo pratybose stoka, dėl ko subjektai pripažįsta kompetencijų ir personalo trūkumą. Pateikiami pasiūlymai teisinio reguliavimo trūkumams sumažinti.

      132
  • Item type:ETD,
    Asmens duomenų apsaugos kontrolės įgyvendinimo probleminiai aspektai
    [Problematic aspects of the implementation of personal data protection control]
    master thesis[2024][S001]
    Bilevaitė, Dovilė

    Magistro baigiamojo darbo tema - „Asmens duomenų apsaugos kontrolės įgyvendinimo probleminiai aspektai“. Šio darbo pagrindinis tikslas, nustatyti ir įvertinti asmens duomenų apsaugos kontrolės sistemų efektyvumą organizacijose, identifikuoti kylančius iššūkius, su kuriais jos susiduria. Taip pat išnagrinėti teisinius, technologinius, organizacinius, komunikacijos ir privatumo aspektus, išanalizuoti sąveiką ir nustatyti, kaip sistemos atitinka teisinius reikalavimus, siekiant užtikrinti asmens duomenų saugumą bei privatumą. Siekiant įgyvendinti išsikeltą tikslą, buvo išsikeliami šie uždaviniai: išnagrinėti asmens duomenų apsaugos reglamentavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Identifikuoti asmens duomenų apsaugos kontrolės įgyvendinimo iššūkius. Išanalizuoti duomenų apsaugos funkciją ir kaip pareigūnas dalyvauja asmens duomenų kontrolės procese. Išnagrinėti teismų praktiką dėl asmens duomenų pažeidimų, nustatyti kokia yra atsakomybė asmenims už duomenų pažeidimus bei identifikuoti pagrindines organizacijose esančias problemas dėl kurių įvyksta minėti veiksniai, bei kokia atsakomybė yra už asmens duomenų pažeidimus. Šiame darbe tiriami mokslinės literatūros šaltiniai, nacionaliniai teisės aktai, tarptautiniai teisės aktai, moksliniai straipsniai ir specialioji literatūra, teismų praktika. Magistro darbą sudaro įvadas, trys skyriai. Pirmajame skyriuje analizuojama asmens duomenų apsaugos teoriniai aspektai, pateiktos asmens duomenų, duomenų apsaugos pareigūno instituto sampratos ir jų turinio elementai, analizuotos asmens duomenų teisės ir asmens teisės į privatumą sąsajos, apibrėžti teisėtam duomenų tvarkymui keliami reikalavimai ir taikomi principai. Antrajame skyriuje išsamiai analizuojamas asmens duomenų surinkimo, tvarkymo ir saugojimo procesas organizacijose, nagrinėjami iššūkiai, su kuriais organizacijos susiduria įgyvendindamos efektyvias asmens duomenų apsaugos kontrolės sistemas. Trečiame skyriuje išnagrinėta teismų praktika susijusi su asmens duomenų pažeidimais. Nagrinėjamos organizacijų patirtys ir iššūkiai, su kuriais jos susiduria įgyvendindamos asmens duomenų apsaugos priemones, bei kokia atsakomybė kyla dėl asmens duomenų pažeidimų. Išgarinėjus mokslinius šaltinius, galima teigti, kad: 1. organizacijos įgyvendindamos asmens duomenų apsaugą pasirenka netinkamas technines priemones dėl kurių kyla pavojus duomenų saugumui; 2. dėl darbuotojų nepakankamos kvalifikacijos ir aplaidumo tvarkant asmens duomenis yra pažeidžiamos asmens duomenų teisės; 3. organizacijų nepakankamas kibernetinis saugumo lygis, neužtikrina tinkamos duomenų apsaugos. 4. organizacijos netinkamai nustato serverio parinktis dėl kurių duomenys nėra apsaugoti nuo neleistinos prieigos. Visi šie veiksniai kelia pavojų asmens duomenų saugumui.

      52  84