Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20043
Now showing1 - 10 of 17
  • Item type:ETD,
    Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui
    [The Impact of Geopolitical Factors on National Security]
    magister thesis[2026][S001]
    Gedaminskaitė, Agnė

    Tema. Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui Lietuvos teisinio reguliavimo kontekste. Temos aktualumas. Sparčiai kintanti geopolitinė aplinka, augantis globalus nestabilumas ir daugialypės grėsmės daro tiesioginį poveikį valstybių nacionaliniam saugumui. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo Rusijos ir Ukrainos karo, energetinių iššūkių, kibernetinių grėsmių, migracijos krizių bei informacinio poveikio įtaka Europos ir Lietuvos saugumo sistemai. Todėl aktualu vertinti ne tik geopolitinių veiksnių poveikį nacionaliniam saugumui, bet ir teisinio reguliavimo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių grėsmių. Tyrimo objektas – geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui. Tyrimo tikslas – nustatyti geopolitinių veiksnių įtaką nacionaliniam saugumui. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti geopolitikos sampratą, jos reikšmę, pokyčių dinamiką bei geopolitinių veiksnių klasifikaciją nacionalinio saugumo kontekste; 2. išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo politiką ir jos teisinį reguliavimą, identifikuojant pagrindinius teisinius iššūkius; 3. įvertinti geopolitinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui nacionalinio ir tarptautinio teisinio reguliavimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, teisės aktų analizė bei pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui šiuo metu kelia hibridinės grėsmės, ypač kibernetinės atakos, informacinis poveikis ir migracijos instrumentalizavimas. Analizė parodė, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne dėl teisės aktų stokos, o dėl jų praktinio įgyvendinimo bei nepakankamai operatyvaus reagavimo į geopolitines krizes ir kintančias grėsmes. Tyrimas taip pat atskleidė institucinių kompetencijų persidengimą, nepakankamai aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tarpinstitucinio koordinavimo trūkumus bei teisės normų atsilikimą nuo geopolitinės aplinkos pokyčių. Įrodyta, kad nors Lietuvos nacionalinio saugumo teisinė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau trūksta aiškaus institucinių atsakomybių paskirstymo, veiksmingo tarpinstitucinio koordinavimo bei valstybės gebėjimo praktiškai ir operatyviai taikyti nacionalinio saugumo priemones ir grėsmių valdymo mechanizmus. Darbo struktūra: įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.

      16  2
  • Item type:ETD,
    Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema
    [Legal framework for the prevention of hybrid threats]
    magister thesis[2025][S001]
    Padimanskė, Ugnė

    Nacionalinio saugumo sistema yra pagrindinis šalies gerovės ir tvarių raidos procesų stabilumo užtikrinimo veiksnys. Svarstant apie visuomenės ir valstybės saugumo pažeidžiamumą paprastai jis buvo siejamas su visiems mums įprastu konvenciniu karu. Šalyje yra saugu, jei joje nevyksta karas, nėra karinės grėsmės potencialo. Tačiau, šiandieniniame globaliame ir nuolat kintančiame pasaulyje saugumo definicija yra kur kas platesnė. Šiandien egzistuoja ne tik karinės, bet ir ekologinės, ekonominės, energetinės, informacinės ir kitos įvairialypės, dažnai kompleksinės grėsmės, kurias visuomenei daug sunkiau atpažinti. Magistro baigiamojo darbo „Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema“ objektas yra hibridinių grėsmių prevencijos teisinės sistemos ypatumai, o tikslas - atskleisti hibridinių grėsmių prevencijos teisinio reguliavimo probleminius aspektus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) Atskleisti hibridinių grėsmių sampratos turinio daugiasluoksniškumą ir šio fenomeno raidą; 2) Išanalizuoti esamą hibridinių grėsmių prevencijos teisinį reglamentavimą ir jo turinį Europos Sąjungos ir tarptautiniame kontekste; 3) Įvertinti tendencijas ir dėsningumus įgyvendinant hibridinių grėsmių prevencijos sistemą Lietuvoje bei teisinių prevencijos priemonių sistemiškumą. Šių uždavinių įgyvendinimui baigiamajame darbe atliekama teisės aktų analizė. Siekiant visapusiškos analizės pasitelkiami sisteminis ir loginis metodai. Dedukcijos metodu iš bendresnių, įvairių informacijos šaltinių, žinių, išvadų, buvo išvedami nauji teiginiai, samprotavimai, o aprašomasis metodas buvo taikomas mokslinių šaltinių, institucijų ataskaitų ir teisės aktų analizės rezultatų interpretavimui. Apibendrinimo metodu buvo siekiama atspindėti esminius požymius ir savybes. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariama hibridinių grėsmių istorinė raida, sąvokos turinio daugiasluoksniškumas. Konceptualizuojamos teisės aktuose ir kituose šaltiniuose sutinkamos šio reiškinio sąvokos, pabrėžiant jų skirtumus, problematiką. Šioje dalyje taip pat pristatomos Lietuvoje bene dažniausiai pasireiškiančios hibridinės grėsmės, t.y. kibernetinės atakos, informacinis karas, diplomatinis spaudimas, nelegali migracija naujausių įvykių nacionaliniam saugumui kontekste. Antrojoje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojamas Europos Sąjungos ir tarptautinis teisinis reglamentavimas skirtas hibridinių grėsmių prevencijai. Apžvelgiami kovai su hibridinėmis grėsmėmis skirti dokumentai, šiandien aktualūs teisiniai sprendimai, taip pat ir kitos svarbios tarptautinės bendruomenės iniciatyvos. Šioje dalyje didelis dėmesys skiriamas hibridinių grėsmių problematikai ir tarptautiniame moksliniame lauke tebevykstančiai diskusijai, kas laikytina hibridinėmis grėsmėmis ir kur brėžiamos jų ribos. Taip pat analizuojama hibridinių grėsmių ir atsakomųjų veiksmų koreliacija, teisės „pilkosios zonos“, savigynos galimybės ir atsakomybės klausimas. Trečioje dalyje apžvelgiama Lietuvoje egzistuojanti hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema ir įvertinamas teisinio reguliavimo sistemiškumas, bei pakankamumas užkardant hibridines grėsmes. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamas darbo rezultatas – išvados: 1) Po Šaltojo karo hibridinės grėsmės tapo neatsiejama saugumo politikos dalimi – jos apima ne tik karinę sritį, bet ir kultūrą, ekonomiką, teisę, diplomatiją, infrastruktūrą bei kosmosą. Dėl šios priežasties hibridinių grėsmių reiškinio supratimas, strategijų analizė ir efektyvi atsako priemonių paieška tampa itin reikšminga tiek tarptautinio, tiek nacionalinio saugumo kontekste. 2) Nepaisant sutarimo dėl hibridinių grėsmių svarbos, vis dar neaišku, kur baigiasi „grėsmė“ ir prasideda „hibridinis karas“. Pagrindinis skirtumas – hibridinės grėsmės paprastai nesusijusios su smurtu, bet išnaudoja pažeidžiamumus „taikiai“. Tikslus skirtumas tarp hibridinės grėsmės ir hibridinio karo leidžia kurti aiškią, proporcingą, teisiškai pagrįstą prevencijos sistemą. 3) Kovai su hibridinėmis grėsmėmis nepakanka vien tradicinių saugumo priemonių – reikia ir teisinio, ir strateginio požiūrio. Tarptautinis bendradarbiavimas, teisinių priemonių plėtojimas ir koordinuotas valstybių atsakas yra būtini veiksmingai apsaugai. 4) Nors tarptautinė teisė draudžia jėgos naudojimą, hibridinės atakos dažnai išlieka „pilkojoje zonoje“. Todėl būtina tarptautinę teisę pritaikyti prie šių grėsmių ir leisti valstybėms teisėtai reaguoti į kaupiamą žalą kaip į bendrą išpuolį. 5) Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema Lietuvoje ir tarptautiniu mastu išlieka fragmentiška ir nepakankamai koordinuota. Trūksta integruoto požiūrio, aiškių teisinių apibrėžčių ir privalomų normų, o tai sudaro sąlygas priešiškoms veikoms „pilkojoje zonoje“. Siekiant efektyvumo, būtina stiprinti teisinių priemonių suderinamumą ir siekti tarptautinio teisinio sutarimo.

      119  2
  • Item type:ETD,
    Pakuočių atliekų teisinio reguliavimo problematika: teorinės ir praktinės problemos
    [Issues in the Legal Regulation of Packaging Waste: Theoretical and Practical Problems]
    magister thesis[2025][S001]
    Vinkutė, Viltė

    Lietuvoje nuo 2015 m. iki 2022 m. pakuočių atliekų kiekis išaugo 20 %. Atsižvelgiant į tai, kad šalis susiduria su nuolatiniu pakuočių atliekų kiekio didėjimu ir jų tvarkymo iššūkiais, 2023 m. birželio 8 d. Europos Komisija išplatino pranešimą, kuriame nurodyta jog Lietuvai kyla rizika nepasiekti pakuočių atliekų perdirbimo tikslų iki 2025 m. gruodžio 31 d. t.y. parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti ne mažiau kaip 65 % visų pakuočių atliekų, kas rodo, kad šalis susiduria su pakuočių atliekų teisinio reguliavimo įgyvendinimo problemomis. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atskleisti pakuočių atliekų teisinio reguliavimo teorines ir praktines problemas. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: atskleisti pakuočių atliekų sampratą bei rūšis, pakuočių atliekų sistemą ir jos dalyvius; atlikti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos pakuočių atliekų teisinio reguliavimo apžvalgą; išanalizuoti pakuočių atliekų susidarymo mąstą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje atskleidžiant pakuočių atliekų tvarkymo praktines problemas; išskirti pakuočių atliekų teisinio reguliavimo principus ir apžvelgti su „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų įgyvendinimu susijusias teorines problemas teismų praktikoje. Baigiamajame darbe siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius, taikyti mokslinės literatūros apžvalgos, teisės aktų, statistinės analizės, grafinis duomenų pateikimo, teismų praktikos analizės bei apibendrinimo metodai. Pirmajame skyriuje pateikiama Lietuvos įstatymo leidėjo bei mokslinėje literatūroje suformuluota pakuočių atliekų samprata, pakuočių atliekų rūšys, sistema ir dalyviai. Antrajame skyriuje apžvelgti pagrindiniai pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai. Trečiajame skyriuje analizuoti pakuočių atliekų susidarymo ir tvarkymo statistiniai duomenys. Nuo 2015 m. iki 2022 m. pakuočių atliekų kiekis Lietuvoje padidėjo 20 %, o mažiausiai atliekų perdirbta 2022 m. – 58,3 %. Tyrimo metu išskirtos šios praktinės problemos: 1) dėl nepakankamo gyventojų sąmoningumo daugiau nei 30 % pakuočių atliekų konteineriuose sudaro netinkamos atliekos. Teisinis reguliavimas nepakankamai skatina gyventojus rūšiuoti atliekas; 2) gamintojai ir importuotojai nepakankamai taiko ekologinio projektavimo principus rinkdamiesi gaminių pakuotes, dėl ko dalis pakuočių nėra perdirbamos; 3) šalyje trūksta atliekų rūšiavimo konteinerių. Užstato už vienkartines sistemos analizė parodė, jog 2023 m. Lietuvoje surinkta 92,3 % užstatinių pakuočių, tačiau užstatinės pakuotės sudaro nedidelę visų rinkai pateiktų tokių pakuočių dalį (2023 m. 16,5 %), dėl ko bendras pakuočių atliekų perdirbimo rodiklis išlieka nedidelis. Ketvirtajame skyriuje atlikta „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų teismų praktikos analizė parodė, jog atsakomybė už faktišką atliekų tvarkymą lieka gamintojui ir importuotojui net ir tada, kai jis neturi realių galimybių kontroliuoti visų atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančių subjektų neteisėtų veiksmų, kas iškreipia principo esmę.

      36  60
  • Item type:ETD,
    Gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į juos suderinamumas
    [Reconciling the Welfare and Human Rights of Pets and Farm Animals]
    magister thesis[2025][S001]
    Jocius, Kęstutis

    Magistro baigiamojo darbo temos pavadinimas: Gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į juos suderinamumas. Kiekviena gyvūnų rūšis, dėl atliekamo specifinio vaidmens, yra labai svarbi dedamoji ekosistemoje. Žmogus yra stipriai priklausomas nuo ūkio gyvūnų, dėl šių maistinės ar kitos (kailis, oda) produkcijos, dirbamosios jėgos. Glaudžiausią socialinį, emocinį ryšį žmogus užmezga su gyvūnais augintiniais, kurie ne tik suteikia jaukumo namuose, tačiau šie yra puikūs kompanionai fizinėje ar emocinėje vienatvėje. Gyvūnai kaip ir žmonės, jaučia skausmą, baimę, kitas kančias, turi fiziologinius ir etologinius poreikius, todėl visuomenės moralinė ir teisinė pareiga, šiais pasirūpinti, juos ginti ir saugoti. Siekiant atskleisti magistro baigiamojo darbo temą, iškeltas darbo tikslas: Atskleisti teisinio reguliavimo, kuriuo siekiama suderinti gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovę ir žmogaus teisių į juos, įgyvendinimo praktiką. Tikslui pasiekti nustatyti darbo uždaviniai: 1. Pristatyti gyvūnų gerovės sampratą ir reikšmę; 2. Išanalizuoti gyvūnų gerovės užtikrinimo teisinius aspektus; 3. Atlikti praktinio gyvūnų gerovės įgyvendinimo analizę; 4. Aptarti gyvūno gerovės užtikrinimo galimybes ir būdus. Magistro baigiamojo darbo ginamasis teiginys: Gyvūnų gerovės užtikrinimas reikalauja, kad žmonės atsisakytų asmeninių interesų, kurie kelia fizines ar psichines kančias gyvūnams. Darbas susideda iš keturių skyrių. Pirmame skyriuje analizuojami gyvūnų gerovės svarbos aspektai, pristatoma gyvūnų įvairovė. Antrame skyriuje pateikiama gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į gyvūnus teisiniai aspektai. Trečiame skyriuje atliekama praktinio gyvūnų gerovės įgyvendinimo analizė. Ketvirtame skyriuje aptariamos gyvūno gerovės užtikrinimo galimybės ir būdai. Remiantis mokslinės literatūros, teisės aktų ir kitų šaltinių analize, pateikiami gyvūno ir žmogaus santykio suderinamumo moraliniai ir teisiniai aspektai. Teismų praktikos, administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusikalstamų veikų statistinių duomenų analize, pokalbių su ekspertais, asmeninės patirties dirbant 4 metus policijos įstaigose pagrindu, pateikiamas Lietuvoje taikomų teisės normų, kuriomis siekiama suderinti gyvūnų gerovę ir žmogaus teises į gyvūnus, vertinimas. Empirinio tyrimo metu nustatyta, jog Lietuvoje, policijos įstaigose, yra užregistruojamas reikšmingas skaičius veikų, peržengiančių gyvūno gerovės sampratą. Atlikus ekspertinį vertinimą, jų įvardytos probleminės sritys Lietuvoje yra vis dar galiojantis ritualinis ūkio gyvūnų skerdimas ir lengvai prieinamas gyvūnų augintinių įsigijimas. Magistro baigiamajame darbe pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kurie padėtų žmogaus teises į gyvūnus įgyvendinti neperžengiant gyvūno gerovės sampratos ribų.

      26  72
  • Item type:ETD,
    Hibridinių grėsmių įtaka Lietuvos visuomenės saugumui
    [The impact of hybrid threats on the security of Lithuanian society]
    master thesis[2024][S001]
    Andrejev, Igor

    Baigiamojo darbo tema – ,,Hibridinių grėsmių įtaka Lietuvos visuomenės saugumui”. Temos svarbą nulemia šių dienų geopolitinės situacijos nestabilumas, dėl ko aktualizuojasi teisės pajėgumas reaguoti į pokyčius saugumo srityje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos teisinį reglamentavimą nustatant galimas disfunkcijas užtikrinant Lietuvos visuomenės saugumą hibridinių grėsmių kontekste. Darbo tikslui įgyvendinti iškeliami 4 uždaviniai: remiantis literatūros analize, atskleisti hibridinių grėsmių sampratą, įvertinti atskiras hibridinių grėsmių formas Lietuvos visuomenės saugumo kontekste, išanalizuoti teisinio reguliavimo užkardant nelegalios migracijos hibridinę grėsmę spragas, įvertinti teisinio reguliavimo pajėgumą užkardant hibridines grėsmes energetikos srityje. Baigiamąjį darbą sudaro: santrumpų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, priedai, santrauka lietuvių, anglų kalbomis. Pirmajame skyriuje atskleidžiama hibridinių grėsmių samprata. Nustatyta būtinybė įvairiais lygiais individualizuoti grėsmes pritaikant apibrėžtis pagal valstybės pajėgumus ir silpnybes. Antrajame skyriuje atskleistos hibridinių grėsmių materializacijos Lietuvoje priežastys bei iškeltos labiausiai tikėtinos grėsmių formos: dezinformaciją ir propagandą, organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, energetikos srities destabilizaciją, kibernetines atakas ir nelegalią migraciją. Trečiajame skyriuje analizuotos nelegalios migracijos veikiant prie valstybės sienos ir šalies viduje hibridinės grėsmės užkardymo teisinio reguliavimo spragos. Nustatyta, kad Lietuva akistatoje su nelegalios migracijos hibridine grėsme neturi pakankamo teisinio reguliavimo ir veikė ydingai prieštaraujant konstitucinėms vertybėms, nacionalinei teisei, tarptautinėms teisės normoms bei pažeidžiant žmogaus teises. Ketvirtajame skyriuje identifikuojant trūkumus patikrintas teisinio reguliavimo pakankamumas užkardant energetikos srities strateginės infrastruktūros fizinės, kibernetinės apsaugos ir BRELL hibridines grėsmes. Nustatyta, kad reguliavimas nepakankamas, o hibridinės atakos nuostoliai valstybei ir visuomenei neišvengiami. Tai nulemia BRELL sutarties nedetalizuotas ginčų sprendimo mechanizmas, normų orientacija į infrastruktūros plėtrą neapimant padarinių švelninimo visuomenei. Fizinės apsaugos analizės rezultate konstatuotinas fizinės apsaugos nesubalansuotas paskirstymas ir abejotinas efektyvumas, didžiąja dalimi priskiriant apsaugą privačioms bendrovėms. Išanalizavus kibernetinę apsaugą identifikuota kibernetinio saugumo subjektų imperatyvo dalyvauti kompetencijų patikros ir tobulinimo pratybose stoka, dėl ko subjektai pripažįsta kompetencijų ir personalo trūkumą. Pateikiami pasiūlymai teisinio reguliavimo trūkumams sumažinti.

      132
  • Item type:ETD,
    Baltijos jūros aplinkos apsaugos teisinis reguliavimas ir problematika
    [Legal regulation and issues of environmental protection of the Baltic Sea]
    master thesis[2023][S001]
    Žilinskaitė, Paula

    Magistro baigiamojo darbo tema yra Baltijos jūros aplinkos apsaugos reguliavimas ir problematika. Šiame darbe buvo iškeltas tyrimo tikslas - ištirti Baltijos jūros apsaugos teisinį reglamentavimą tarptautinėje ir ES teisėje bei atskleisti Baltijos jūros aplinkos apsaugos teisinio reguliavimo problematiką. Šiam tikslui pasiekti buvo suformuoti 3 uždaviniai: išanalizuoti Baltijos jūros aplinkos apsaugos teisinį reglamentavimą tarptautinėje teisėje ir atskleisti tokio reguliavimo privalumus ir trūkumus; atskleisti Baltijos jūros aplinkos apsaugos teisinį reguliavimą ES teisėje; išanalizuoti VE parko Baltijos jūroje projekto ir Baltijos jūros eutrofikacijos probleminius aspektus. Pirmame baigiamojo darbo skyriuje yra nagrinėjamas Baltijos jūros aplinkos apsaugos teisinis reguliavimas Jūrų teisės konvencijoje, Helsinkio konvencijoje bei kituose tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintus Baltijos jūros aplinkos apsaugos teisinio reguliavimo privalumus ir trūkumus. Antrasis baigiamojo darbo skyrius skirtas ES jūrų aplinkos apsaugai skirtų dokumentų analizei, šiame skyriuje pristatomos Baltijos jūros aplinkos apsaugos įgyvendinimo priemonės ES teisėje. Trečiajame skyriuje yra atskleidžiama Baltijos jūros aplinkos apsaugos problematika, nagrinėjant VE parko Baltijos jūroje projekto poveikio aplinkai aspektus bei atskleidžiama eutrofikacijos mažinimui skirto teisinio reguliavimo problematika. VE parko teritorija patenka į riboto naudojimo rajonus, kuriuose kaip potencialiai pavojingi yra išskirti buvę minų laukai. VE parko Baltijos jūroje įrengimas ir eksploatacija sukels neigiamą poveikį migruojantiems paukščiams, šikšnosparniams, žuvims ir kitiems jūros gyvūnams. Taip pat pasikeis ir kraštovaizdis, kadangi VE parkas bus matomas nuo kranto. Stiprėjantį eutrofikacijos procesą, Baltijos jūroje, lemia aktyvi žmogaus veikla, jūros geografinė padėtis bei klimato kaita. Tačiau, vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių eutrofikacijos didėjimą yra žemės ūkis. Beveik visos Baltijos jūros regiono šalys ir trečiosios šalys viršija maistinių medžiagų sąnaudų lubas, o azoto ir fosforo didžiausias leistinas maistinių medžiagų kiekis beveik visais metais viršija ribines vertes. ES skatina spręsti nuotekų valymo įrenginių ir neišvalytų nuotekų problemą ir skatina ES šalis diegti įvairias inovacijas, žemės ūkio efektyvumo skatinimui. Tačiau eutrofikacijos problemos sumažėjimas priklauso nuo nuolatinių valstybių pastangų mažinti maistinių medžiagų apkrovą, įtraukiant ne tik ES, bet ir trečiąsias šalis, kurių upių baseino vandenys suteka į Baltijos jūrą.

      28  23
  • Item type:ETD,
    Teisinis reguliavimas lengvojo transporto srityje nacionalinių įsipareigojimų klimato kaitos kontekste
    [Legal Regulation of Light Transport in the Context of National Commitments on Climate Change]
    master thesis[2023][S001]
    Aliukevičiūtė, Karolina

    Darbo tikslas - atskleisti lengvojo transporto taršos mažinimo teisinio reguliavimo taikymo probleminius aspektus. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Atskleisti lengvojo transporto sampratą ir įtaką klimato kaitai; 2. Išanalizuoti lengvojo transporto taršos mažinimo reguliavimą tarptautiniu ir regioniniu lygmeniu; 3. Atskleisti lengvojo transporto taršos mažinimo teisinio reguliavimo ir jo taikymo probleminius aspektus Lietuvos Respublikoje. Tikslui pasiekti, pirmajame baigiamojo darbo skyriuje pateikiama lengvojo transporto samprata bei istorinė raida; lengvojo transporto įtaka klimato kaitai. Antrajame skyriuje, atskleidžiamas lengvojo transporto taršos mažinimo reguliavimo (tarptautiniu ir regioniniu lygmeniu) turinys, atliekant minėtų dokumentų turinio analizę, baigiamojo darbo temos kontekste. Trečiame skyriuje, išanalizuotas lengvojo transporto teisinių įsipareigojimų įgyvendinimas klimato kaitos kontekste, bei atskleidžiami taršių automobilių mažinimą skatinančios priemonės ir jų taikymo praktikoje probleminiai aspektai. Identifikuotos problemos: Kioto protokolas įpareigodavo tik išsivysčiusias šalis vykdyti įsipareigojimus, o besivystančioms valstybėms nėra privaloma, šis aspektas, sąlygojo Kioto protokolo neefektyvumą, tarptautiniu mastu, daugelį metų. Nei LR motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, nei LR motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašo straipsniuose nėra konkrečiai įvardintos sąlygos, kada asmuo privalo mokėti vienkartinį taršos mokestį, taip pat, nėra nurodoma kur tiksliai bus naudojamos iš taršos mokesčio surinktos lėšos. Teisės aktų reikalavimų formulavimas yra nepakankamai aiškus, nes nėra akcentuojama, kad pirmą kartą registruojant automobilį yra mokamas vienkartinis taršos mokestis ir nei viename iš minėtų teisės aktų, nėra apibrėžiamas konkretus ir aiškus vienkartinio taršos mokesčio tikslas. Tyrimo rezultatai atskleidė, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pateiktas lengvojo automobilio apibrėžimas yra pakankamai tikslus, apimantis svarbiausius požymius, todėl praktikoje dėl šios sąvokos naudojimo problemų neturėtų kilti. LR motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo bei LR motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašo straipsniuose nėra konkrečiai įvardintos sąlygos, kada asmuo privalo mokėti vienkartinį taršos mokestį, nėra pakankamai aiškus teisės aktų reikalavimų formulavimas bei nenurodomas konkretus ir aiškus vienkartinio taršos mokesčio tikslas. Taip pat, nėra nurodoma kur tiksliai bus naudojamos lėšos surinktos iš taršos mokesčio (paminama, kad mokestis bus įskaitomas į valstybės biudžetą).

      36  17
  • Item type:ETD,
    Jūrų sauga: taršos iš laivų prevencija ir reguliavimas
    [Maritime safety: prevention and regulation of pollution from ships]
    master thesis[2023][S001]
    Alekna, Modestas

    Darbe nagrinėjama jūrų sauga: taršos iš laivų prevencija ir reguliavimas. Darbas plėtoja tema pateikdamas pagrindinius teisės aktus kurie skirti reguliuoti taršą skleidžiama iš laivų. Viena didžiausių jūrų aplinkos apsaugos problemų yra tyčinis neteisėtas naftos ir kitų cheminių medžiagų išleidimas į jūrą. Tokia problema pastebima atsižvelgiant į tai, jog šalys nevienodai griežtai prižiūri savo regionines jūras ir nevienodai perkelia ir taiko tarptautinės teisės reglamentavimą. Atlikti darbą buvo naudoti lyginamasis, aiškinamasis, teleologinis ir lingvistiniai metodai kurie padėjo aiškinti teisės aktų nuostatas ir įsigilinti į jų prasmę. Tyrimo objektas yra taikomi tarptautiniai reikalavimai taršos iš laivų prevencijos srityje ir jų įgyvendinimas skirtinguose regionuose. Tyrimo tikslas yra įvertinti jūros vandenų taršos iš laivų reglamentavimo gaires ir praktinį įgyvendinimą. Darbas susideda iš įvado, trijų tiriamųjų dalių ir išvadų ir pasiūlymų, literatūros sąrašo. Darbe keliami šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti tarptautinį teisinį reglamentavimą taršos iš laivų prevencijos srityje. 2. Išnagrinėti Europos Sąjungos jūrų taršos prevencijos teisinį reglamentavimą ir institucinę sistemą 3. Pateikti tarptautinių teisės aktų reglamentuojančių taršos iš laivų prevenciją įgyvendinimą Lietuvoje Darbe buvo išanalizuotos MARPOL tarptautinė konvencija ir Jungtinių tautų jūrų teisės konvencija kurios padėjo pasiekti pirmojo uždavinio rezultatus ir pateikti tarptautines gaires kurios yra skirtos taršos iš laivų reguliavimui. Antrasis uždavinys buvo pasiektas remiantis Europos Sąjungos direktyvomis ir analizuojant Europos institucijų darbą, kurios atsakingos už jūrų taršos priežiūrą. Trečiojo tikslo darbas pasiekė aiškindamas Baltijos jūros regionui skirtą Helsinkio konvenciją ir Lietuvos Respublikos teisės aktus skirtus įgyvendinti tiek šią konvenciją tiek kitus tarptautinius teisės aktus. Atlikus darbo tyrimą ginamasis teiginys pasitvirtino, nustatyta, kad tarptautiniai teisės aktai gana plačiai reguliuoja taršos iš laivų prevenciją. Nustatyta, kad tarptautinės gairės negalėtų būti įgyvendinamos be valstybių narių papildomo nacionalinio reglamentavimo. Tyrimo išvada – valstybės narės privalo daugiau bendradarbiaujant įgyvendinant tarptautinės teisės normas susijusias su taršos iš laivų prevencija, kad pavyktų išvengti nevienodo taikymo skirtinguose regionuose.

      49  14
  • Item type:ETD,
    Aplinkos triukšmo mažinimo teisinio reguliavimo ir jo įgyvendinimo problemos
    [Problems of legal regulation of environmental noise reduction and its implementation]
    master thesis[2023][S001]
    Mikelėnas, Laurynas

    Pastaraisiais metais akustinė tarša, dar vadinama triukšmo tarša, tapo svarbia aplinkos ir visuomenės sveikatos problema. Ilgalaikis didelio triukšmo poveikis gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant klausos praradimą, miego sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas bei psichologinius sutrikimus. Šiame magistro darbe nagrinėjamos problemos, susijusios su teisiniu reguliavimu ir aplinkos triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimu, daugiausia dėmesio skiriant dabartinės reguliavimo sistemos sudėtingumui ir trūkumams, taip pat iššūkiams, su kuriais susiduria reguliavimo institucijos, įgyvendindamos triukšmo taršos mažinimo politiką. Tyrime taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti teisinę sistemą, kad būtų veiksmingai sprendžiama akustinės taršos problema ir gerinama gyvenimo kokybė mus supančioje aplinkoje. Šis darbas pradedama aplinkos triukšmo sampratos apžvalga, analizuojamas aplinkos triukšmo sistemos turinys ir subjektai, dalyvaujantys šioje sistemoje. Toliau nagrinėjamas esamas aplinkos triukšmo valdymo teisinis pasaulio, ES ir nacionalinį lygmens reguliavimas. Tyrime gilinamasi kokia aplinkos triukšmo valdymo kontekste dabartinė nacionalinės teisinės sistemos situacija statybų teisinio reguliavimo srityje, apžvelgiami jos trūkumai ir teikiami siūlymai ją tobulinti. Taip pat tyrimu pateikiama pirotechninių priemonių, kaip aplinkos triukšmo šaltinių, poveikio aplinkai analizė, kurioje akcentuojamas aplinkos triukšmo pagal bendrąją streso teoriją mokslinio tyrimo poreikis, siekiant sisteminių šios srities teisinio reguliavimo tikslų. Tyrimu prisidedama prie dabartinės teisinio reguliavimo sistemos vertinimo ir pateikiama praktinių rekomendacijų, kaip patobulinti teisines ir politines priemones, kad būtų veiksmingai sprendžiama triukšmo taršos problema ir skatinamas darnus vystymasis. Šios rekomendacijos apima suderintos ir išsamios teisinės sistemos kūrimą, institucinių stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų stiprinimą, didesnį skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, taip pat tvarių miestų planavimo strategijų, kurios integruoja akustinės taršos valdymą su platesniais aplinkosaugos, socialiniais ir ekonominiais aspektais, skatinimą. Įgyvendinus siūlomus sprendimus, galima sukurti tylesnę, sveikesnę ir tvaresnę aplinką ateities kartoms.

      66  20
  • Item type:ETD,
    Miškų apsaugos teisinis reguliavimas: privataus ir viešojo intereso santykio problema
    [Legal regulation of forest protection: the problem of the relationship between private and public interest]
    master thesis[2023][S001]
    Morkvėnienė, Inga

    Privačių miškų savininkų teisių, valdant, naudojant mišką ir juo disponuojant, įgyvendinimas yra įtakojamas viešojo intereso. Šiame magistro darbe autorė koncentruojasi į miško apsaugą nustatančio Lietuvos Respublikos teisinio reglamentavimo atskleidimą esminių privačių miško savininkų miško naudojimo teisės apribojimų srityje, naudodama kokybinio tyrimo - struktūruoto ekspertų interviu - duomenis, siekė įvertinti miškininkystės srities ekspertų įžvalgas dėl privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimų pagrįstumo bei proporcingumo viešojo intereso apsaugos užtikrinimo kontekste. Šio darbo tikslas - pateikti miško apsaugos teisinio reglamentavimo, nustatančio esminius privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimus, analizę bei įvertinti privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimų dėl viešojo intereso pagrįstumą ir proporcingumą. Atitinkamai, tyrimo objektu pasirinktas miško apsaugos teisinis reguliavimas, nustatantis esminius privačių miškų savininkų naudojimo teisės apribojimus, jų pagrįstumo ir proporcingumo įvertinimas viešojo intereso apsaugos užtikrinimo kontekste. Dėstomojoje dalyje autorė, naudodama deskriptyvinį ir dokumentų bei duomenų analizės metodus, analizavo viešojo intereso sampratos apibrėžtumo problemą ir viešojo bei privataus interesų santykį. Pasitelkusi lyginamąjį ir apibendrinimo metodus, apibendrino privačios nuosavybės kontekste miškų svarbą ir naudą. Priėjo prie išvados, kad Lietuvos miškų apsauga neabejotinai yra bendras visos visuomenės ir valstybės interesas, atitinkantis viešojo intereso sampratą, o privatūs miškai tampa svarbūs viešųjų poreikių tenkinimui Lietuvos Respublikos mastu, kai jie užima reikšmingą visų šalies miškų dalį. Nurodytų metodų pagalba darbe atskleisti esminiai privačių miškų savininkams taikomi miško naudojimo ribojimai (suvaržymai). Privačių miškų valstybinis reguliavimas nukreiptas į tai, kad išlaikyti miškus ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat užtikrinti laisvą asmenų lankymąsi privačiame miške. Kiti viešieji poreikiai privatiems miškams daugiausia išreikšti per miškų grupių sistemą ir saugomų teritorijų sistemą. Tyrimo metu nustatyta, kad privataus miško savininko privatūs interesai pagrįstai ribojami dėl viešojo intereso (miško apsaugos). Apibendrinus struktūruoto ekspertų interviu rezultatus, kaip labiausiai neproporcingi privataus miško savininko ribojimai, išskirti veiklos ribojimai saugomose teritorijose ir disponavimo ribojimai. Būtent į šias sritis, valstybėje sprendžiant miškų valdymo ir tvarkymo teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus, autorė įžvelgia tikslingumą, pirmiausia, ir atkreipti dėmesį, siekiant teisingos privataus bei viešojo interesų pusiausvyros.

      85  87