Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Kriminalinės žvalgybos proporcingumo užtikrinimas asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugos konteksteItem type:ETD, [Ensuring proportionality of criminal intelligence in the context of protection of the right to respect for private life]doctoral thesis[2026][R1][S001]Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026-09-11Disertacijoje analizuojamas kriminalinės žvalgybos teisinis reguliavimas, kiek ši veikla susijusi su nusikalstamų veikų atskleidimu, taikant slapto pobūdžio duomenų rinkimo priemones, ir vertinamas jos poveikis asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugai. Pagrindinė mokslinė problema – ar galiojantis teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika užtikrina veiksmingą ir proporcingumo principą atitinkančią šios teisės apsaugą. Tyrimo metu nustatyta, kad reguliavimas pasižymi tam tikrais trūkumais: nepakankamai apibrėžtos sąvokos, ribota kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo kontrolė, neaiškus kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų tvarkymo, saugojimo ir panaudojimo reglamentavimas, taip pat nepakankamai aiškūs kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo atribojimo pagrindai. Taip pat išryškėja ribotos asmens galimybės veiksmingai ginti kriminalinės žvalgybos metu pažeistą teisę į privatų gyvenimą dėl kriminalinės žvalgybos slaptumo ir informavimo apribojimų. Daroma išvada, kad veiksminga teisės į privatų gyvenimą apsauga galima tik užtikrinant aiškų, proporcingumo principu grindžiamą teisinį reguliavimą ir veiksmingus gynybos mechanizmus, ribojančius kriminalinės žvalgybos subjektų diskreciją. Formuluojami pasiūlymai, skirti stiprinti asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos kontekste.
22 48 Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumuiItem type:ETD, [The Impact of Geopolitical Factors on National Security]magister thesis[2026][S001]Gedaminskaitė, AgnėTema. Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui Lietuvos teisinio reguliavimo kontekste. Temos aktualumas. Sparčiai kintanti geopolitinė aplinka, augantis globalus nestabilumas ir daugialypės grėsmės daro tiesioginį poveikį valstybių nacionaliniam saugumui. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo Rusijos ir Ukrainos karo, energetinių iššūkių, kibernetinių grėsmių, migracijos krizių bei informacinio poveikio įtaka Europos ir Lietuvos saugumo sistemai. Todėl aktualu vertinti ne tik geopolitinių veiksnių poveikį nacionaliniam saugumui, bet ir teisinio reguliavimo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių grėsmių. Tyrimo objektas – geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui. Tyrimo tikslas – nustatyti geopolitinių veiksnių įtaką nacionaliniam saugumui. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti geopolitikos sampratą, jos reikšmę, pokyčių dinamiką bei geopolitinių veiksnių klasifikaciją nacionalinio saugumo kontekste; 2. išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo politiką ir jos teisinį reguliavimą, identifikuojant pagrindinius teisinius iššūkius; 3. įvertinti geopolitinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui nacionalinio ir tarptautinio teisinio reguliavimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, teisės aktų analizė bei pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui šiuo metu kelia hibridinės grėsmės, ypač kibernetinės atakos, informacinis poveikis ir migracijos instrumentalizavimas. Analizė parodė, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne dėl teisės aktų stokos, o dėl jų praktinio įgyvendinimo bei nepakankamai operatyvaus reagavimo į geopolitines krizes ir kintančias grėsmes. Tyrimas taip pat atskleidė institucinių kompetencijų persidengimą, nepakankamai aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tarpinstitucinio koordinavimo trūkumus bei teisės normų atsilikimą nuo geopolitinės aplinkos pokyčių. Įrodyta, kad nors Lietuvos nacionalinio saugumo teisinė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau trūksta aiškaus institucinių atsakomybių paskirstymo, veiksmingo tarpinstitucinio koordinavimo bei valstybės gebėjimo praktiškai ir operatyviai taikyti nacionalinio saugumo priemones ir grėsmių valdymo mechanizmus. Darbo struktūra: įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.
16 2 Topical Issues of Limiting Right to Freedom of Expression in the Internet SpaceItem type:ETD, [Aktualūs teisės į saviraiškos laisvę ribojimo interneto erdvėje klausimai]magister thesis[2025][S001]Antypenko, OleksandraThis master's thesis addresses the topical issues of limiting the right to freedom of expression in the Internet space. It explores the concept and essence of the right to freedom of expression, its legal regulation, and the specific aspects of its application in the digital environment. The thesis examines current international legal frameworks, the practices of the European Court of Human Rights, and the UN Human Rights Committee in protecting this right. It also analyzes the specifics of judicial practice related to the protection of the right to freedom of expression in the Internet space in Ukraine. The research highlights the challenges in ensuring the proportionality of restrictions on freedom of expression in the digital space and proposes strategies for improving legislation governing this right in Ukraine, especially considering its status as a candidate state to the European Union. This work emphasizes the importance of balancing individual freedoms with the need for responsible digital governance and provides recommendations for developing effective, proportionate, and rights-respecting legal frameworks.
35 23 Kalėjimų dizainas - jame esančių žmonių gerovės bei resocializacijos veiksnysItem type:ETD, [Prison Design - as a Factor of Well-being of the People in Prison and Resocialisation of Prisoners]magister thesis[2025][S001]Ivaniukaitė, LijaMagistro baigiamajame darbe ištirti kalėjimų dizaino aspektai teigiamai veikiantys juose esančių žmonių emocinę būklę, fizinę sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę bei pasiūlyti konkretūs dizaino sprendimai, galintys pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, prisidėti prie sėkmingos nuteistųjų resocializacijos, iškelta kalėjimų dizaino kaip žmonių gerovės ir nuteistųjų resocializacijos veiksnio problema bei pateikti siūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmajame darbo skyriuje tiriamas kalėjimų dizaino teisinis reguliavimas. Antrajame skyriuje tiriama kalėjimo dizaino įtaka nuteistųjų bei darbuotojų psichologinei ir emocinei būklei, vertinami kalėjimų dizaino elementai ir jų teigiamas poveikis žmonėms. Trečiajame skyriuje nagrinėjama, kokią įtaką daro kalėjimo dizainas nuteistųjų resocializacijai. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjama ar kalėjimo aplinka pritaikyta specialiesiems nuteistųjų poreikiams, su kokiomis problemomis vis dar susiduriama. Penktajame skyriuje pristatytas atliktas empirinis tyrimas ir jo rezultatai.
26 40 Conceptual foundations of interest alignment in international commercial agency: a civil and common law perspectiveItem type:ETD, [Konceptualūs interesų derinimo tarptautiniuose komercinio atstovavimo teisiniuose santykiuose pagrindai: kontinentinės ir bendrosios teisės perspektyvos]doctoral thesis[2025][S001]Pokhodun, YuliiaThe dissertation focuses on identifying the agency problem and finding ways to reconcile the interests between parties to the international commercial agency through the norms of civil and commercial law. It seeks to define the conceptual peculiarities of international commercial agency, develop legal regulation, and identify laws applicable to international commercial agency agreements from a comparative perspective. The dissertation also focuses on the determination of conflict areas within the internal agency relationship, analysing the mechanisms of reconciliation of interests between the agent and the principal. Also, the research aims to analyse the relationship between the parties to an external agency relationship, identifying the balance of interest between the subjects in case the agent is acting outside the scope of authority. The thesis dedicates a great amount of attention to the doctrine of apparent authority and its part in ensuring the balance of interests between the commercial agency participants. The thesis provides a deep analysis of the interrelations between the doctrine of ratification and the doctrine of apparent authority.
38 93 Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistemaItem type:ETD, [Legal framework for the prevention of hybrid threats]magister thesis[2025][S001]Padimanskė, UgnėNacionalinio saugumo sistema yra pagrindinis šalies gerovės ir tvarių raidos procesų stabilumo užtikrinimo veiksnys. Svarstant apie visuomenės ir valstybės saugumo pažeidžiamumą paprastai jis buvo siejamas su visiems mums įprastu konvenciniu karu. Šalyje yra saugu, jei joje nevyksta karas, nėra karinės grėsmės potencialo. Tačiau, šiandieniniame globaliame ir nuolat kintančiame pasaulyje saugumo definicija yra kur kas platesnė. Šiandien egzistuoja ne tik karinės, bet ir ekologinės, ekonominės, energetinės, informacinės ir kitos įvairialypės, dažnai kompleksinės grėsmės, kurias visuomenei daug sunkiau atpažinti. Magistro baigiamojo darbo „Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema“ objektas yra hibridinių grėsmių prevencijos teisinės sistemos ypatumai, o tikslas - atskleisti hibridinių grėsmių prevencijos teisinio reguliavimo probleminius aspektus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) Atskleisti hibridinių grėsmių sampratos turinio daugiasluoksniškumą ir šio fenomeno raidą; 2) Išanalizuoti esamą hibridinių grėsmių prevencijos teisinį reglamentavimą ir jo turinį Europos Sąjungos ir tarptautiniame kontekste; 3) Įvertinti tendencijas ir dėsningumus įgyvendinant hibridinių grėsmių prevencijos sistemą Lietuvoje bei teisinių prevencijos priemonių sistemiškumą. Šių uždavinių įgyvendinimui baigiamajame darbe atliekama teisės aktų analizė. Siekiant visapusiškos analizės pasitelkiami sisteminis ir loginis metodai. Dedukcijos metodu iš bendresnių, įvairių informacijos šaltinių, žinių, išvadų, buvo išvedami nauji teiginiai, samprotavimai, o aprašomasis metodas buvo taikomas mokslinių šaltinių, institucijų ataskaitų ir teisės aktų analizės rezultatų interpretavimui. Apibendrinimo metodu buvo siekiama atspindėti esminius požymius ir savybes. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariama hibridinių grėsmių istorinė raida, sąvokos turinio daugiasluoksniškumas. Konceptualizuojamos teisės aktuose ir kituose šaltiniuose sutinkamos šio reiškinio sąvokos, pabrėžiant jų skirtumus, problematiką. Šioje dalyje taip pat pristatomos Lietuvoje bene dažniausiai pasireiškiančios hibridinės grėsmės, t.y. kibernetinės atakos, informacinis karas, diplomatinis spaudimas, nelegali migracija naujausių įvykių nacionaliniam saugumui kontekste. Antrojoje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojamas Europos Sąjungos ir tarptautinis teisinis reglamentavimas skirtas hibridinių grėsmių prevencijai. Apžvelgiami kovai su hibridinėmis grėsmėmis skirti dokumentai, šiandien aktualūs teisiniai sprendimai, taip pat ir kitos svarbios tarptautinės bendruomenės iniciatyvos. Šioje dalyje didelis dėmesys skiriamas hibridinių grėsmių problematikai ir tarptautiniame moksliniame lauke tebevykstančiai diskusijai, kas laikytina hibridinėmis grėsmėmis ir kur brėžiamos jų ribos. Taip pat analizuojama hibridinių grėsmių ir atsakomųjų veiksmų koreliacija, teisės „pilkosios zonos“, savigynos galimybės ir atsakomybės klausimas. Trečioje dalyje apžvelgiama Lietuvoje egzistuojanti hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema ir įvertinamas teisinio reguliavimo sistemiškumas, bei pakankamumas užkardant hibridines grėsmes. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamas darbo rezultatas – išvados: 1) Po Šaltojo karo hibridinės grėsmės tapo neatsiejama saugumo politikos dalimi – jos apima ne tik karinę sritį, bet ir kultūrą, ekonomiką, teisę, diplomatiją, infrastruktūrą bei kosmosą. Dėl šios priežasties hibridinių grėsmių reiškinio supratimas, strategijų analizė ir efektyvi atsako priemonių paieška tampa itin reikšminga tiek tarptautinio, tiek nacionalinio saugumo kontekste. 2) Nepaisant sutarimo dėl hibridinių grėsmių svarbos, vis dar neaišku, kur baigiasi „grėsmė“ ir prasideda „hibridinis karas“. Pagrindinis skirtumas – hibridinės grėsmės paprastai nesusijusios su smurtu, bet išnaudoja pažeidžiamumus „taikiai“. Tikslus skirtumas tarp hibridinės grėsmės ir hibridinio karo leidžia kurti aiškią, proporcingą, teisiškai pagrįstą prevencijos sistemą. 3) Kovai su hibridinėmis grėsmėmis nepakanka vien tradicinių saugumo priemonių – reikia ir teisinio, ir strateginio požiūrio. Tarptautinis bendradarbiavimas, teisinių priemonių plėtojimas ir koordinuotas valstybių atsakas yra būtini veiksmingai apsaugai. 4) Nors tarptautinė teisė draudžia jėgos naudojimą, hibridinės atakos dažnai išlieka „pilkojoje zonoje“. Todėl būtina tarptautinę teisę pritaikyti prie šių grėsmių ir leisti valstybėms teisėtai reaguoti į kaupiamą žalą kaip į bendrą išpuolį. 5) Hibridinių grėsmių prevencijos teisinė sistema Lietuvoje ir tarptautiniu mastu išlieka fragmentiška ir nepakankamai koordinuota. Trūksta integruoto požiūrio, aiškių teisinių apibrėžčių ir privalomų normų, o tai sudaro sąlygas priešiškoms veikoms „pilkojoje zonoje“. Siekiant efektyvumo, būtina stiprinti teisinių priemonių suderinamumą ir siekti tarptautinio teisinio sutarimo.
119 2 Pakuočių atliekų teisinio reguliavimo problematika: teorinės ir praktinės problemosItem type:ETD, [Issues in the Legal Regulation of Packaging Waste: Theoretical and Practical Problems]magister thesis[2025][S001]Vinkutė, ViltėLietuvoje nuo 2015 m. iki 2022 m. pakuočių atliekų kiekis išaugo 20 %. Atsižvelgiant į tai, kad šalis susiduria su nuolatiniu pakuočių atliekų kiekio didėjimu ir jų tvarkymo iššūkiais, 2023 m. birželio 8 d. Europos Komisija išplatino pranešimą, kuriame nurodyta jog Lietuvai kyla rizika nepasiekti pakuočių atliekų perdirbimo tikslų iki 2025 m. gruodžio 31 d. t.y. parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti ne mažiau kaip 65 % visų pakuočių atliekų, kas rodo, kad šalis susiduria su pakuočių atliekų teisinio reguliavimo įgyvendinimo problemomis. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atskleisti pakuočių atliekų teisinio reguliavimo teorines ir praktines problemas. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: atskleisti pakuočių atliekų sampratą bei rūšis, pakuočių atliekų sistemą ir jos dalyvius; atlikti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos pakuočių atliekų teisinio reguliavimo apžvalgą; išanalizuoti pakuočių atliekų susidarymo mąstą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje atskleidžiant pakuočių atliekų tvarkymo praktines problemas; išskirti pakuočių atliekų teisinio reguliavimo principus ir apžvelgti su „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų įgyvendinimu susijusias teorines problemas teismų praktikoje. Baigiamajame darbe siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius, taikyti mokslinės literatūros apžvalgos, teisės aktų, statistinės analizės, grafinis duomenų pateikimo, teismų praktikos analizės bei apibendrinimo metodai. Pirmajame skyriuje pateikiama Lietuvos įstatymo leidėjo bei mokslinėje literatūroje suformuluota pakuočių atliekų samprata, pakuočių atliekų rūšys, sistema ir dalyviai. Antrajame skyriuje apžvelgti pagrindiniai pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai. Trečiajame skyriuje analizuoti pakuočių atliekų susidarymo ir tvarkymo statistiniai duomenys. Nuo 2015 m. iki 2022 m. pakuočių atliekų kiekis Lietuvoje padidėjo 20 %, o mažiausiai atliekų perdirbta 2022 m. – 58,3 %. Tyrimo metu išskirtos šios praktinės problemos: 1) dėl nepakankamo gyventojų sąmoningumo daugiau nei 30 % pakuočių atliekų konteineriuose sudaro netinkamos atliekos. Teisinis reguliavimas nepakankamai skatina gyventojus rūšiuoti atliekas; 2) gamintojai ir importuotojai nepakankamai taiko ekologinio projektavimo principus rinkdamiesi gaminių pakuotes, dėl ko dalis pakuočių nėra perdirbamos; 3) šalyje trūksta atliekų rūšiavimo konteinerių. Užstato už vienkartines sistemos analizė parodė, jog 2023 m. Lietuvoje surinkta 92,3 % užstatinių pakuočių, tačiau užstatinės pakuotės sudaro nedidelę visų rinkai pateiktų tokių pakuočių dalį (2023 m. 16,5 %), dėl ko bendras pakuočių atliekų perdirbimo rodiklis išlieka nedidelis. Ketvirtajame skyriuje atlikta „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų teismų praktikos analizė parodė, jog atsakomybė už faktišką atliekų tvarkymą lieka gamintojui ir importuotojui net ir tada, kai jis neturi realių galimybių kontroliuoti visų atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančių subjektų neteisėtų veiksmų, kas iškreipia principo esmę.
36 60 Gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į juos suderinamumasItem type:ETD, [Reconciling the Welfare and Human Rights of Pets and Farm Animals]magister thesis[2025][S001]Jocius, KęstutisMagistro baigiamojo darbo temos pavadinimas: Gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į juos suderinamumas. Kiekviena gyvūnų rūšis, dėl atliekamo specifinio vaidmens, yra labai svarbi dedamoji ekosistemoje. Žmogus yra stipriai priklausomas nuo ūkio gyvūnų, dėl šių maistinės ar kitos (kailis, oda) produkcijos, dirbamosios jėgos. Glaudžiausią socialinį, emocinį ryšį žmogus užmezga su gyvūnais augintiniais, kurie ne tik suteikia jaukumo namuose, tačiau šie yra puikūs kompanionai fizinėje ar emocinėje vienatvėje. Gyvūnai kaip ir žmonės, jaučia skausmą, baimę, kitas kančias, turi fiziologinius ir etologinius poreikius, todėl visuomenės moralinė ir teisinė pareiga, šiais pasirūpinti, juos ginti ir saugoti. Siekiant atskleisti magistro baigiamojo darbo temą, iškeltas darbo tikslas: Atskleisti teisinio reguliavimo, kuriuo siekiama suderinti gyvūnų augintinių bei ūkio gyvūnų gerovę ir žmogaus teisių į juos, įgyvendinimo praktiką. Tikslui pasiekti nustatyti darbo uždaviniai: 1. Pristatyti gyvūnų gerovės sampratą ir reikšmę; 2. Išanalizuoti gyvūnų gerovės užtikrinimo teisinius aspektus; 3. Atlikti praktinio gyvūnų gerovės įgyvendinimo analizę; 4. Aptarti gyvūno gerovės užtikrinimo galimybes ir būdus. Magistro baigiamojo darbo ginamasis teiginys: Gyvūnų gerovės užtikrinimas reikalauja, kad žmonės atsisakytų asmeninių interesų, kurie kelia fizines ar psichines kančias gyvūnams. Darbas susideda iš keturių skyrių. Pirmame skyriuje analizuojami gyvūnų gerovės svarbos aspektai, pristatoma gyvūnų įvairovė. Antrame skyriuje pateikiama gyvūnų gerovės ir žmogaus teisių į gyvūnus teisiniai aspektai. Trečiame skyriuje atliekama praktinio gyvūnų gerovės įgyvendinimo analizė. Ketvirtame skyriuje aptariamos gyvūno gerovės užtikrinimo galimybės ir būdai. Remiantis mokslinės literatūros, teisės aktų ir kitų šaltinių analize, pateikiami gyvūno ir žmogaus santykio suderinamumo moraliniai ir teisiniai aspektai. Teismų praktikos, administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusikalstamų veikų statistinių duomenų analize, pokalbių su ekspertais, asmeninės patirties dirbant 4 metus policijos įstaigose pagrindu, pateikiamas Lietuvoje taikomų teisės normų, kuriomis siekiama suderinti gyvūnų gerovę ir žmogaus teises į gyvūnus, vertinimas. Empirinio tyrimo metu nustatyta, jog Lietuvoje, policijos įstaigose, yra užregistruojamas reikšmingas skaičius veikų, peržengiančių gyvūno gerovės sampratą. Atlikus ekspertinį vertinimą, jų įvardytos probleminės sritys Lietuvoje yra vis dar galiojantis ritualinis ūkio gyvūnų skerdimas ir lengvai prieinamas gyvūnų augintinių įsigijimas. Magistro baigiamajame darbe pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kurie padėtų žmogaus teises į gyvūnus įgyvendinti neperžengiant gyvūno gerovės sampratos ribų.
26 72 Komercinių bepiločių orlaivių naudojimas ir privatumo apsauga: teisiniai iššūkiai ir reguliavimo tobulinimo gairėsItem type:ETD, [Use of commercial drones and privacy protection: legal challenges and regulatory improvement guidelines]Bepiločių orlaivių naudojimas komerciniais tikslais kelia naujus iššūkius privatumo apsaugai, nes šios technologijos savybės – nepastebimumas, stebėjimo intensyvumas ir galimybė rinkti duomenis iš įvairių kampų – gali lemti masinę stebėseną ir privatumo pažeidimus. Ši disertacija analizuoja teisinius komercinių bepiločių orlaivių naudojimo aspektus, siekdama atskleisti, kaip suderinti technologinę pažangą su privatumo apsauga. Tyrimas apima ES, JAV ir tarptautinius teisės aktus, taip pat teismų praktiką, identifikuojant esamos teisinės bazės trūkumus. Disertacijoje atskleidžiama, kad dabartiniai teisės aktai nepakankamai reguliuoja privatumo apsaugą, ypač viešojoje erdvėje, kur bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami slaptai stebėti asmenis. Tyrimas parodo, kad privatumo apsauga, paremta individo sutikimu, yra neveiksminga, nes žmonės dažnai nesupranta savo pasirinkimo pasekmių arba neturi realios galimybės atsisakyti duomenų rinkimo. Siekiant efektyvesnės privatumo apsaugos, disertacijoje siūlomas paternalistinis reguliavimo modelis, pagrįstas ribų valdymo teorija. Šis modelis leistų užtikrinti, kad privatumo apsauga nebūtų priklausoma nuo individo iniciatyvos, o būtų grindžiamas privalomomis elgesio taisyklėmis. Šis darbas yra reikšmingas mokslinis indėlis, kuris gali tapti pagrindu tolesniam teisiniam reguliavimui, teismų praktikai ir moksliniams tyrimams, susijusiems su naujų technologijų ir privatumo santykiu.
46 29 Mediacijos taikymo administracinėje justicijoje teoriniai ir praktiniai aspektaiItem type:ETD, [Theoretical and practical aspects of the application of mediation in administrative justice]Ši teisės krypties daktaro disertacija analizuoja probleminius klausimus, susijusius su mediacijos taikymu administracinėje justicijoje tema. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti mediacijos administracinėje justicijoje sampratą ir identifikuoti pagrindines mediacijos administraciniuose ginčuose teisinio reguliavimo problemas. Disertacinis darbas yra pirmas mokslinis tyrimas, kuriame visapusiškai analizuojamas administracinių ginčų sprendimas taikant mediaciją administracinėje justicijoje. Atliktame tyrime siekiama atskleisti mediacijos, kaip tinkamo ir administracinėje justicijoje priimtino ginčo sprendimo metodo, prielaidas, išsamiai aptariamas taikos sutarties administraciniuose ginčuose institutas, kuris buvo vienas iš pagrindų mediacijos administraciniuose ginčuose taikymui. Taip pat analizuojami teisminės ir neteisminės mediacijos administraciniuose ginčuose, vykdymo probleminiai aspektai, išskiriamos ir analizuojamos šiame procese kylančios problemos. Daug dėmesio skiriama identifikavimui, kokie administraciniai ginčai gali būti mediacijos objektu ir ar dėl visų kilusių administracinių ginčų yra galimas valstybės ir šalies, dėl kurios yra priimamas administracinis sprendimas, susitarimas. Analizuojama ir pristatoma kitos mediacijos administraciniuose ginčuose rūšys, kurios atliekamo tyrimo metu dar nėra įteisintos, administracinės teisės sistemoje. Disertacijoje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai. Empiriniame tyrime, buvo vykdomi ekspertiniai interviu ir nustatytas viešojo administravimo subjektų atstovų požiūris į taikų administracinių ginčų sprendimą, mediaciją ir šių dviejų institutų taikymo praktines problemas bei galimus jų sprendimo būdus. Galima teigti, kad iki šiol tokios apimties ir metodologijos tyrimas nebuvo atliktas, tad jo indėlis į teisės mokslo plėtrą bus reikšmingas.
97 62