Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20228
Rodoma1 - 9 iš 9
  • Item type:ETD,
    Mokytojų, patyrusių mokinių patyčias, įsitraukimo į mokinių patyčias ir santykių su kolegomis bei mokiniais sąsajos su pasitenkinimu gyvenimu
    [Associations of Involvement in Students' Bullying and Relationships with Colleagues and Students with Life Satisfaction among Teachers Who Experienced Bullying by Students]
    magister thesis[2025][S006]
    Šinkonis, Dominykas

    Tyrime nagrinėjama mokytojų patiriamos viktimizacijos sąsajos su mokytojų santykiais su kolegomis ir mokiniais, įsitraukimu į patyčias mokykloje bei pasitenkinimu gyvenimu. Tyrimo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp įsitraukimo į mokinių patyčias ir santykių su kolegomis bei mokiniais su pasitenkinimu gyvenimu mokytojų, patyrusių patyčias, imtyje. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. 3 ketvirtį, vykdant internetinę anketinę apklausą naudojant netikimybinę, patogiosios imties atranką. Apklausos duomenys buvo filtruojami, toliau naudojant tik mokytojų, nurodžiusių, kad patyrė patyčias iš mokinių, duomenis. Galutinę tyrimo imtį sudarė 422 respondentai (31 vyras ir 391 moteris), kurių amžiaus vidurkis buvo 50.30 metų. Didžioji dalis respondentų dirbo mieste (65%), turėjo bakalauro (47%) arba magistro (46%) laipsnį, ir didesnį nei 20 metų darbo stažą (69%). Dažniausios pareigybės buvo mokytojas metodininkas ir vyr. mokytojas. Dauguma respondentų dirbo gimnazijose (35%) ir progimnazijose (46%). Tyrimui naudoti šie instrumentai: daugiamatė mokytojų viktimizacijos skalė, mokytojų santykių kokybės skalė, pasitenkinimo gyvenimu skalė (SWLS), ir autorių sudaryta 4 teiginių skalė mokytojo įsitraukimui į patyčias nustatyti. Pateikiami patenkinami instrumentų patikimumo rodikliai, atlikta patvirtinamoji faktorinė analizė instrumentų struktūriniam validumui nustatyti. Nustatytas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp bendros mokytojų patiriamos viktimizacijos ir pasitenkinimo gyvenimu. Regresinė analizė parodė, kad viktimizacija prognozuoja mažesnį pasitenkinimą gyvenimu. Taipogi rastas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų santykių su kolegomis. Pastebėtas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų santykių su mokiniais. Nustatytas reikšmingas, silpnas teigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų įsitraukimo į mokinių patyčias. Stebimas reikšmingas, teigiamas ryšys tarp santykių su kolegomis ir aukštesnio pasitenkinimo gyvenimu. Patvirtintas reikšmingas, teigiamas ryšys tarp santykių su mokiniais ir aukštesnio pasitenkinimo gyvenimu. Nepasitvirtino hipotezė dėl reikšmingo ryšio tarp mokytojų įsitraukimo į mokinių patyčias ir pasitenkinimo gyvenimu. Galiausiai, mediacinė analizė parodė, jog santykiai su kolegomis ir santykiai su mokiniais veikė kaip reikšmingi medijuojantys veiksniai tarp viktimizacijos ir pasitenkinimo gyvenimu. Šis tyrimas suteikia svarbių įžvalgų apie mokytojų patiriamos viktimizacijos sąsajas ir pabrėžia teigiamų tarpasmeninių santykių mokyklos bendruomenėje svarbą mokytojų gerovei.

      21  21
  • Item type:ETD,
    Vaikų trauminės patirties, emocinės savijautos ir disociacinių simptomų ypatumai
    [Children's Traumatic Experiences, Emotional Well-Being and Dissociative Characteristics]
    magister thesis[2025][S006]
    Ramanauskas, Aurelijus

    Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų trauminės patirties, emocinės savijautos ir disociacinių simptomų ypatumus; Taip pat siekiama išnagrinėti, ar pagal trauminių patirčių pobūdį galima identifikuoti skirtingus traumų profilius, bei įvertinti vaikystėje patirtų trauminių įvykių ryšį su vaikų disociacijos simptomais bei emocinės savijautos kaip mediatoriaus vaidmenį. Tyrime dalyvavo 133 tyrimo dalyviai. Iš jų, 50 tiriamųjų apklausti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriuje, o likusieji 83 tyrimo dalyviai buvo apklausti mokyklose. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 10 iki 17 abiejose imtyse. Tyrimo tikslą nagrinėti buvo pasirinktas kiekybinis metodas, o pats tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš 3 dalių: nuotaikos ir jausmų klausimyno (trumpoji versija) (SMFQ), vaikystės traumos klausimynas (CTQ), paauglio disociacinių patirčių skalė (A-DES-II). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad klinikinės imties vaikai pasižymėjo statistiškai reikšmingai aukštesniais vaikystės traumų, disociacijos, depresijos simptomų rodikliais nei neklinikinė grupė. Pagal trauminės patirties poskalių įverčius sudaryti du latentiniai profiliai tarp kurių emocinė savijauta ir disociacijos simptomai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Emocinė savijauta veikia kaip dalinis mediacinis veiksnys tarp vaikų trauminių patirčių ir disociacinių simptomų sąsajoje.

      43  22
  • Item type:ETD,
    Jaunų suaugusiųjų psichologinio kapitalo, atjautos sau ir hedoninės bei eudemoninės gerovės ypatumai ir pokyčiai pritaikius psichologinio kapitalo ir atjautos sau intervencijas
    [Features and changes in young adults' psychological capital, self-compassion and hedonic and eudaemonic well-being following psychological capital and self-compassion interventions]
    doctoral thesis[2024][S006]

    Daktaro disertacijoje analizuojama jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas, atjauta sau ir hedoninė bei eudemoninė gerovė. Teorinėje dalyje pristatoma psichologinio kapitalo ir atjautos sau samprata, reikšmė psichologinei gerovei, aptariama psichologinio kapitalo, atjautos sau intervencijų ypatumai. Empirinėje dalyje pristatomi 2014 – 2021 m. atlikto tyrimo rezultatai. Tyrime naudota 3009 18 – 90 metų dalyvių duomenys siekiant įvertinti metodikų validumą ir 339 18 – 40 metų dalyvių duomenys naudoti įvertinti psichologinio kapitalo, atjautos sau, hedoninės ir eudemoninės gerovės sąsajas ir pokyčius po atjautos sau ir psichologinio kapitalo intervencijų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas ir atjauta sau yra pozityviai susiję su hedonine ir eudemonine gerove. Nustatyta, kad jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas ir jo komponentai (saviveiksmingumas, viltis, atsparumas) atjauta sau ir jos pozityvūs komponentai (geranoriškumas sau, bendražmogiškumas, dėmesingas įsisąmoninimas), hedoninė gerovė (pasitenkinimas gyvenimu, pozityvus emocinis patyrimas) ir eudemoninė gerovė (aplinkos kontrolė, pozityvūs santykiai, asmeninis augimas, savęs priėmimas) padidėjo po atjautos sau intervencijos ir išliko po mėnesio. Jaunų suaugusiųjų psichologinis kapitalas, atjauta sau, hedoninė ir eudemoninė gerovė po psichologinio kapitalo intervencijos ir po mėnesio nepakito.

      96  36
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų pozityvių organizacinių praktikų, dėmesingo įsisąmoninimo ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajos
    [The Links between Employees' Positive Organisational Practices, Mindfulness and Life Satisfaction]
    master thesis[2023][S006]
    Pipiraitė-Grumbinė, Marija

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos darbuotojų pozityvių organizacinių praktikų, dėmesingo įsisąmoninimo ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajos: išanalizuota ir įvertinta darbuotojų pozityvių organizacinių praktikų įtaka dėmesingam įsisąmoninimui ir pasitenkinimui gyvenimu, dėmesingo įsisąmoninimo įtaka pasitenkinimui gyvenimu ir dėmesingo įsisąmoninimo tarpininkaujantis vaidmuo pozityvių organizacinių praktikų ir pasitenkinimo gyvenimu ryšyje. Pirmame skyriuje atlikta pozityvių organizacinių praktikų, dėmesingo įsisąmoninimo ir pasitenkinimo gyvenimu teorinė analizė, aptariamos visų šių trijų konstruktų sąvokos bei jų tarpusavio sąsajų prielaidos. Toliau pateikiama tyrimo problema, tikslas ir uždaviniai bei iškeltos tyrimo hipotezės. Antrame darbo skyriuje aptariama tyrimo procedūra ir pateikiama tyrimo metodika. Trečiame skyriuje naudojant regresinę analizę įvertinamos pozityvių praktikų ir pasitenkinimo gyvenimu bei dėmesingo įsisąmoninimo ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajos. Norint įvertinti kaip (ar) darbuotojų dėmesingas įsisąmoninimas medijuoja ryšį tarp pozityvių organizacinių praktikų ir pasitenkinimo gyvenimu, naudojamas struktūrinių lygčių modeliavimas (SEM). Po to susisteminami tyrimo metu gauti duomenys, patvirtinamos ar atmetamos hipotezės. Ketvirtame skyriuje aptariami gauti rezultatai. Pabaigoje teikiamos išvados bei siūlymai tyrimo metu išryškėjusioms problemoms spręsti.

      26  11
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų asmenybės bruožų, motyvacijos ir klestėjimo darbe sąsajos
    [Associations between Personality Traits, Motivation and Thriving at Work of Employees]
    master thesis[2023][S006]
    Lazarevičiūtė, Vaida

    Analizuojant darbuotojų išlaikymo problemą randama nemažai veiksnių, kurie yra susiję su darbuotojų išeinamumo dažniu bei noru pasilikti. Atlikta nemažai tyrimų, siekiančių nustatyti, kas visgi sąlygoja pasitenkinimą darbe ir keli tyrimai yra parodę, jog visgi klestėjimas darbe yra teigiamai susijęs su pasitenkinimu darbu, o pasitenkinimas ir vidinė motyvacija skatina įsitraukimą. Dėl šių priežasčių, šio darbo tikslas – atskleisti, darbuotojų klestėjimo darbe, motyvacijos bei asmenybės bruožų sąsajas. Tyrime dalyvavo 115 žmonių (86 moterys, 29 vyrai), užpildę internetinę apklausą. Amžiaus vidurkis buvo 30 metų (M=30,4, SD=9,1). Visi tyrime dalyvavę dalyviai buvo tuo metu dirbantys. Buvo naudoti trys klausimynai pagrindiniams tyrimo kintamiesiems įvertinti: Soto, C.J., & John, O.P. (2017) Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2 (BFI-2)), Gagne ir kitų (2010) Motyvacijos darbe skalė (angl. Motivation at Work Scale) bei Porath ir kitų (2011) Klestėjimo darbe skalė (angl. Thriving at Work scale). Tyrimas parodė, kad tam tikri asmenybės bruožai skirtingai prognozuoja motyvaciją ir klestėjimą darbe. Ekstraversija ir sąžiningumas teigiamai numato motyvaciją ir klestėjimą darbe, o neurotiškumas – neigiamai. Atvirumas patirčiai teigiamai prognozuoja mokymąsi, bet nėra reikšmingai susijęs su klestėjimu darbe. Galiausiai, motyvacija yra svarbus tarpininkas tarp klestėjimo darbe ir asmenybės bruožų.

      107  45
  • Item type:ETD,
    The role of disclosure, social support and social constraints for posttraumatic growth in women survivors of intimate partner violence
    [Smurtinės patirties atskleidimo, socialinės paramos ir socialinių apribojimų vaidmuo intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų potrauminiam augimui]
    doctoral thesis[2023][S006]

    Very little is known about posttraumatic growth (PTG) in women survivors of intimate partner violence (IPV) and what factors promote or hinder it. Thus, the main aim of this dissertation was to explore direct and indirect links between intimate partner violence and posttraumatic growth through disclosure (the number of barriers to disclosure the women face, the number of different sources the women disclose the abuse to), social support (tangible, emotional, informational support) and social constraints. By analyzing 244 responses from women survivors of different forms of IPV through structural equation modelling, two paths to growth were determined: challenging and positive. The challenging path to PTG for the women survivors of IPV would be accruing through social constraints. While a positive path to PTG occurs through increased disclosure to a wider circle of potential help providers. Thus, wider disclosure facilitates growth, and social constraints appear to be another difficult experience that IPV survivors must overcome that contributes to the experience of greater PTG. Based on the findings of the dissertation, improvements to the latest Model of PTG (Tedeschi et al., 2018), as well as practical recommendations and implications for decision-makers, various specialists, and the women survivors of IPV, are offered.

      108  25
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų asmenybės savybių, dėmesingo įsisąmoninimo, psichologinio kapitalo ir psichologinio klestėjimo sąsajos
    [Relationships between Personality Traits, Mindfulness, Psychological Capital, and Psychological Flourishing]
    master thesis[2022][S006]
    Bakanovaitė, Morta

    Šio darbo tikslas yra nustatyti sąsajas tarp keturių konstruktų: žmogaus asmenybės savybių, jo psichologinio kapitalo ir dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžių ir asmeninio psichologinio klestėjimo. Darbe buvo tiriami 283 respondentai dirbantys įvairius darbus skirtingose organizacijose. Tyrime buvo naudojami keturi klausimynai: asmenybei tirti - Didžiojo penketo – 2 klausimynas (angl. Big Five – 2 Inventory, BFI-2), (Soto, 2017), dėmesingam įsisamoninimui tirti buvo naudojama sąmoningumo skalė (Angl. Mindfull Attention Awareness Scale, sutrump. MAAS), kuri sukurta autorių Brown‘o ir Ryan‘o (2003), psichologiniam kapitalui nustatyti naudojamas mokslininko Luthans (2006) sukurtas psichologinio kapitalo klausimynas (Angl. Psychological Capital Questioniare, sutrump. PCQ-24) bei psichologiniam klestėjimui buvo naudojama mokslininko Diener (2010) sukurta klestėjimo skalė (angl.Flourishing Scale). Išanalizavus duomenis buvo aptiktos šios sąsajos: sąmoningumas turi teigiamą ir neurotiškumas neigiamą ryšį su dėmesingu įsisąmoninimu. Atviras mąstymas, ekstraversija ir sąmoningumas turi teigiamą, o neurotiškumus neigiamą ryšį su psichologiniu kapitalu. Šios savybės ir taip pat sutariamumo bruožas turi teigiamą ryšį su psichologiniu klestėjimu. Aukštesnis psichologinis kapitalas prognozuoja psichologinį klestėjimą tiesiogiai. Taip pat nustatyta, kad psichologinis kapitalas medijuoja statistiškai reikšmingą teigiamą ryšį tarp atvirumo patirčiai, ekstraversijos bei neigiamoneurotiškumo su psichologiniu klestėjimu. Tuo tarpu dėmesingo įsisąmoninimo statistiškai reikšmingo tarpininkavimo tarp asmeninių savybių ir psichologinio klestėjimo nerasta, tačiau nustatyta, kad žmonės, pasižymintys aukštu dėmesingumu, surenka ir aukštesnius psichologinio kapitalo skalės balus. Šiame tyrime nustatyta, kad Lietuvoje psichologiškai klestinčiomis yra daugiau linkusios save laikyti moterys, kurios iš pasireiškia atviresniu mąstymu, yra daugiau sutariančios, t.y. geranoriškesnės bei ekstravertiškesnės asmenybės, o tai nustatyta, kad yra esminės savybės į psichologinį klestėjimą. Tačiau asmeninės savybės yra tik vienas iš pradinių veiksnių lemiančių žmogaus psichologinį klestėjimą, nes labiausiai statistiškai reikšmingai jį prognozuoja psichologinis kapitalas bei jo trys sudedamosios dalys: optimizmas (kuriuo taip pat šiame tyrime moterys reikšmingai išsiskiria), viltis bei saviveiksmingumas. Kaip ir buvo tikėtasi, neurotiškumo savybė tiek su psichologiniu kapitalu, tiek su dėmesingu įsąmoninimu, tiek su psichologiniu klestėjimu turi statistiškai reikšmingai neigiamą ryšį, taigi, tokia savybe pasižymintys asmenys tikėtina, kad sunkiau geba sutelkti ir išlaikyti dėmesį, pasižymi žemesniu bendru psichologiniu kapitalu, todėl tikėtina, kad yra mažiau efektyvūs darbuose (greičiausiai ir asmeniniuose gyvenimuose) ir dėl to save vertina kaip mažiau psichologiškai klestinčius.

      61  18
  • Item type:ETD,
    Gebėjimo atpažinti emocijas ryšys su asmenybės bruožais ir bazinių psichologinių poreikių patenkinimu teisėsaugos pareigūnų imtyje
    [Relationship between the Ability to Recognize Emotions, Personality Traits and the Satisfaction of Basic Psychological Needs in a Sample of Law Enforcement Officers]
    master thesis[2022][S006]

    Šiame darbe yra siekiama įvertinti gebėjimo atpažinti emocijas ryšį su asmenybės bruožais ir bazinių psichologinių poreikių patenkinimu teisėsaugos pareigūnų imtyje. Tai reiškia nustatyti, ar asmenybės bruožai bei bazinių psichologinių poreikių patenkinimas ir frustracija turi įtaką emocijų atpažinimo, remiantis veido išraiškomis sugebėjimui, teisėsaugos pareigūnų imtyje. Tyrime dalyvavo 154 respondentai, iš kurių 78 moterys, o 76 – vyrai. Visi tyrimo dalyviai dirba darbą, susijusį su teisėsaugos pareigūno profesija. Tyrimo metu, naudojant KDEF (Karolinska Directed Emotional Faces) stimulų rinkinį buvo vertinamas tiriamųjų emocijų atpažinimo gebėjimas. Naudojant BFI-2 (Big Five Inventory) instrumentą buvo vertinamas asmenybės bruožų išreikštumas. Naudojant BPNSNF (Basic Psychological Need Satisfaction and Frustration Scale) instrumentą buvo vertinami tiriamųjų bazinių psichologinių poreikių patenkinimas ir frustracija. Siekiant palyginti kintamuosius tarp lyčių buvo naudojami T ir U testai. Siekiant įvertinti ryšius tarp kintamųjų buvo atliekama koreliacinė, tiesinės regresijos ir mediacinė analizės. Rezultatai atskleidė, kad emocijų atpažinimas ir bazinių psichologinių poreikių patenkinimas bei frustracija tarp lyčių nesiskiria. Asmenybės bruožų išreikštumas tarp lyčių skiriasi. Buvo pastebėta, kad tiesiniai ryšiai tarp emocijų atpažinimo, asmenybės bruožų ir bazinių psichologinių poreikių patenkinimo bei frustracijos buvo reikšmingi tik vyrų imtyje. Rezultatai atskleidė, kad tarp emocijų atpažinimo ir asmenybės bruožų yra reikšmingas ryšys, tačiau tik tarp tam tikrų kintamųjų. Daugiausiai susijęs bruožas tai sutariamumas. Rezultatai atskleidė, kad tarp emocijų atpažinimo ir bazinių psichologinių poreikių bei frustracijos yra reikšmingas ryšys, tačiau tik tarp tam tikrų kintamųjų. Daugiausiai susijęs kintamasis buvo susietumo poreikio patenkinimas. Taip pat pastebėta reikšmingas susietumo patenkinimo kaip mediatoriaus efektas, tarp sąmoningumo ir emocijų atpažinimo.

      22  44
  • Item type:ETD,
    Paauglių ir jų tėvų/globėjų psichologiniai ir sociodemografiniai geriamojo vandens buteliuose vartojimo veiksniai išsamaus elgesio determinacijos modelio kontekste
    [Adolescents’ and their parents’/guardians’ psychological and sociodemographic factors regarding bottled water consumption in the context of the comprehensive action determination model]
    doctoral thesis[2020][S006]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2020-05-22

    Geriamojo vandens buteliuose vartojimas yra priskiriamas prie tų žmogaus veiklų, kurios prisideda prie klimato kaitos. Disertacijoje yra nagrinėjami psichologiniai bei sociodemografiniai paauglių bei jų tėvų/globėjų geriamojo vandens buteliuose vartojimo veiksniai Išsamaus elgesio determinacijos modelio (Klöckner & Blöbaum, 2010) kontekste. Pirmoji disertacijos dalis yra skirta įvertinti kaip normatyviniai, įpročio, ketinimo bei situaciniai veiksniai gali paaiškinti geriamojo vandens buteliuose vartojimą bendrose paauglių bei jų tėvų/globėjų imtyse. Antroje dalyje yra nagrinėjamos paauglių bei jų tėvų/globėjų žinojimo apie Lietuvoje vykdomą geriamojo vandens buteliuose vartojimo mažinimo politiką ir geriamojo vandens buteliuose vartojimo sąsajos. Trečioji dalis yra skirta išsiaiškinti normatyvinių, įpročio, ketinimo bei situacinių veiksnių vaidmenį geriamojo vandens buteliuose vartojimui paauglių bei jų tėvų/globėjų klasteriuose pagal sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad psichologiniai veiksniai yra svarbūs, prognozuojant paauglių bei jų tėvų/globėjų geriamojo vandens buteliuose vartojimą. Disertacijoje pateikiamos naujos žinios apie geriamojo vandens buteliuose vartojimą iš aplinkos psichologijos perspektyvos gali būti aktualios, kuriant ir įgyvendinant aplinkai draugiško elgesio skatinimo strategijas.

      50  57