Mockevičienė, Birutė
Disruption of Learning Organization Principles in Dental Healthcare: Addressing Systemic and Organizational ChallengesItem type:Publication, research article[2026][S1][M002,S003][13]; European Journal of Dental Education, 2026, p. 1-13The aim of this study is to investigate the disruption of learning organization principles within dental service organizations, focusing on the critical commitment to patient care and its impact on long‐term staff retention.
36 28 The price of efficiency: urban-rural divides in Lithuania’s patient-oriented approach during healthcare reformItem type:Publication, [Efektyvumo kaina: miesto ir kaimo skirtumai taikant į pacientą orientuotą požiūrį sveikatos priežiūros reformos metu.]research article[2026][S1b][S003][16]; ; ; Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration., 2026, p. 180-195Healthcare systems face ongoing challenges that require reforms to enhance innovation, accessibility, and efficiency. Lithuania’s healthcare reform aims to enhance equity, quality, and sustainability by reorganising its service network. However, implementation has revealed unintended effects, including “network compression”, where large hospitals absorb services from smaller regional facilities, deepening regional inequality and limiting accessibil-ity for rural populations. A qualitative research method with 22 informants was employed. Healthcare professionals are reporting growing fatigue, increased administrative burdens, and a decline in empathy in patient care. These outcomes highlight how efficiency-oriented poli-cies can unintentionally depersonalise services and marginalise regional healthcare providers. Based on interviews with healthcare professionals, this study examines how reforms trans-form everyday clinical practices and local service delivery. The findings underscore the need to balance efficiency-driven reforms with empathy, professional autonomy, and equitable access to healthcare.
10 61 Vaikų odontologinės priežiūros efektyvumo vertinimasItem type:Publication, [Evaluation of the efficiency of children’s dental care.]research article[2025][S5][S003][10] ;Kriščiliūnaitė, MildaSveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, 2025, p. 247-256Burnos sveikata yra svarbi tiek asmeninei sveikatai, tiek gyvenimo kokybei. Dantų ligos, įskaitant ėduonį, yra labai paplitusi problema visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, odontologinių paslaugų poreikis auga, todėl būtina užtikrinti šių paslaugų efektyvumą, kad sumažėtų išlaidos ateityje. Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti 6 Lietuvos miestų vaikams teikiamų odontologinių paslaugų efektyvumą 2021 ir 2022 m., naudojant duomenų apgaubties analizės (DEA) metodą. Tyrimas atskleidė, kad 2021 m. efektyviausiai odontologinės paslaugos buvo teikiamos Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, o Kaunas ir Vilnius buvo mažiau efektyvūs. 2022 m. Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje efektyvumo lygis sumažėjo, o Kaunas pasiekė didesnį efektyvumą. Alytus ir Šiauliai išliko efektyviausi, jie pasiekė efektyvumo balą 1 tiek 2021, tiek 2022 m. Išteklių didinimas ne visada garantuoja didesnį efektyvumą – svarbus jų optimizavimas ir tinkamas valdymas.
5 7 Europos šalių sveikatos priežiūros sektorių palyginamoji efektyvumo analizėItem type:Publication, [Comparative efficiency analysis of healthcare sectors in European countries.]research article[2025][S5][S003][17] ;Jankauskaitė, GretaSveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, 2025, p. 271-287Šiame straipsnyje analizuojamas 18-os žemyninės Europos valstybių sveikatos sektorių efektyvumas, taikant duomenų apgaubties analizės (DEA) metodą. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip efektyviai šalys naudoja turimus išteklius: išlaidas vienam gyventojui, ligoninių ir gydytojų skaičius. Analizuota šių veiksnių įtaka gyvenimo trukmei, pacientų pasitenkinimui ir išvengiamam mirtingumui. Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai išteklių sveikatos sistemoms skiria Vokietija, Austrija, Šveicarija ir Čekija, o geriausi rezultatai pasiekiami Šveicarijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Austrijoje. Vertinant tik įvestis ir išvestis sunku objektyviai įvertinti sveikatos sektoriaus efektyvumą: pvz., Serbija laikoma efektyvia, nors šios šalies pasiekti rezultatai yra prasti. DEA analizė atskleidė, kad tik trijų šalių sveikatos priežiūros sektoriai (Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos) yra neefektyvūs. Straipsnyje išryškėja DEA metodo ribotumai, kaip antai jautrumas rodiklių koreliacijoms, kaip manoma, iškreipęs rezultatus. Lietuvos pavyzdys rodo, kad nors pagal analizę siūloma mažinti lovų ir gydytojų skaičių, šie ištekliai galėjo turėti įtakos valdant COVID-19 krizę.
5 3 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos efektyvumas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio apskrityseItem type:Publication, research article[2025][S5][S003][24] ;Linkevičienė, IndrėSveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, 2025, p. 160-183Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa Lietuvoje veikia nuo 2005 m., jos tikslas – sumažinti šių ligų paplitimą ir mirtingumą. Šiuo metu programoje dalyvauja tik 46 % tikslinės amžiaus grupės asmenų, o jos efektyvumas vis dar ribotas, nepaisant to, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis šalyje. Programa siekiama sumažinti ligų riziką skatinant sveiką gyvenimo būdą, sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir kitus veiksnius. Tyrimo tikslas – įvertinti programos įgyvendinimą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse. Tyrime naudojamas duomenų apgaubties analizės (DEA) metodas, leidžiantis įvertinti efektyvumą remiantis biudžetu, dalyvių skaičiumi ir sveikatos rodiklių pokyčiais. Rezultatai parodė, kad Vilniaus ir Panevėžio apskritys pasiekė didžiausią efektyvumą, o Klaipėda ir Kaunas šiek tiek atsiliko dėl mažesnių išteklių. 2021 m. programos efektyvumą neigiamai paveikė COVID-19 pandemija – sumažėjo dalyvių skaičius ir sveikatos rodiklių gerėjimas. Tyrimas parodė, kad tiesioginę įtaką programos efektyvumui darė biudžeto dydis, institucijų skaičius ir sveikatos rodiklių pokyčiai. Taip pat nustatyta, jog regionams, kurių ištekliai mažesni, reikia optimizuoti finansavimą, kad būtų užtikrinama veiksmingesnė prevencija ir geresni rezultatai.
2 5 Storosios žarnos patikros programos efektyvumo vertinimas panaudojant duomenų apgaubties analizės metodąItem type:Publication, [Efficiency of organized colorectal cancer screening in Lithuania.]research article[2025][S5][S003][13] ;Dulskas, Audrius ;Petrėtis, ViliusSveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, 2025, p. 184-196Storosios žarnos vėžys (SŽV) yra antroje vietoje pagal dažnumą ir trečioje vietoje pagal vėžio sukeliamas mirtis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvoje pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, 5 metų išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje. Storosios žarnos vėžio prevencijos programa šalyje vykdoma per šeimos gydytoją, 50–74 metų (imtinai) vyrams ir moterims kas dvejus metus atliekant slapto kraujavimo išmatose testą. Esant neigiamam atsakymui laikoma, kad pacientas sveikas, o esant teigiamam atliekama kolonoskopija ir, esant poreikiui, biopsija, objektyviai patvirtinanti arba paneigianti SŽV diagnozę, arba taikomas gydymas (polipų ar kitų darinių šalinimas). Bandomoji prevencijos programa pradėta Vilniaus ir Kauno apskrityse 2009 m. Iki šiol nėra atlikta nė vieno tyrimo, kuriame būtų nagrinėjamas programos efektyvumas ar lyginamas efektyvumas tarp skirtingų apskričių. Darbo tikslas – įvertinti skirtingose Lietuvos teritorijose vykdomos programos efektyvumą ir rodiklius palyginti tarpusavyje naudojant duomenų apgaubties analizės metodą. Lyginti penkių teritorinių ligonių kasų (TLK) duomenys (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio): įstaigų, dalyvaujančių patikros programoje, skaičius, gautas finansavimas, tikslinės grupės asmenų skaičius, patikrintų žmonių skaičius ir nustatyti vėžio atvejai. Nustatyta, kad iš analizuojamųjų 5 TLK efektyviausiai veikia Vilniaus TLK. Kauno TLK efektyvumo rodiklis yra antroje vietoje. Panevėžio ir Klaipėdos TLK efektyvumo vertinimo rodikliai yra panašūs. Prasčiausi rodikliai nustatyti Šiaulių TLK.
3 4 Lietuvoje vykdomų prevencinių programų efektyvumo analizėItem type:Publication, [Analysis of the effectiveness of preventive programs implemented in Lithuania.]research article[2025][S5][S003][17] ;Karpenkova, MarijaSveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, 2025, p. 143-159Lietuvoje lėtinės neinfekcinės ligos yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių, todėl jų prevencija yra svarbi sveikatos politikos sritis. Lietuvoje vykdomos penkios prevencinės programos, tačiau jų efektyvumas dažnai priklauso nuo tinkamo išteklių paskirstymo ir programų koordinavimo. Tyrimo tikslas buvo įvertinti šių programų efektyvumą naudojant DEA metodą. Rezultatai parodė, kad, nors kai kurios programos pasiekia didelį dalyvavimo lygį, jų efektyvumas priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo pasiektų rezultatų. Rekomenduojama peržiūrėti išteklių paskirstymą, sukurti skaitmeninę stebėsenos sistemą ir skatinti didesnį gyventojų dalyvavimą prevencinėse programose.
6 3 Vilniaus universiteto ligoninės operacinių veiklos efektyvumasItem type:Publication, [Efficiency of operating rooms in Vilnius university hospital.]research article[2025][S5][S003][12] ;Šileikis, AudriusSveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, 2025, p. 227-238Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ), teikiančių stacionarines paslaugas, veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo rodiklis yra operacinės užimtumo vidurkis, t. y. vidutinis chirurginių operacijų valandų skaičius vienoje operacinėje per parą. Šį rodiklį rekomenduojama apskaičiuoti naudojant informacines technologijas. Peržiūrėjus 2018–2022 m. duomenis nustatyta, kad operacinės užimtumo vidurkio duomenų trūksta, tačiau planuojama pradėti jį skaičiuoti nuo 2025 m. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VUL SK) operacinių užimtumo vidurkį pradėjo skaičiuoti jau nuo 2023-08-31. Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti homogeniškų operacinių efektyvumą, naudojant duomenų apgaubties analizės (DEA) metodą. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai – atlikti mokslinės literatūros apie operacinių efektyvumo vertinimą sveikatos sektoriuje analizę ir surinkti VUL SK I operacinio bloko veiklos duomenis. Atlikus DEA analizę, nustatyta, kad, norint padidinti operacijų skaičių per parą, reikia mažinti laiką nuo operacijos pabaigos iki kito paciento atvykimo į operacinę, taip pat didinti viršvalandžius ir ilginti operacinės darbo laiką. Norint pailginti operacijų bendrą laiką operacinėje, rekomenduojama atlikti ilgiau trunkančias operacijas ir taip pat didinti viršvalandžius.
3 10 Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų (PSPĮ) efektyvumo vertinimasItem type:Publication, [Evaluation of the effectiveness of primary health care institutions (PHCI).]research article[2025][S5][S003][14] ;Juknevičiūtė, GabijaSveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinys, 2025, p. 32-45Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų (PSPĮ) efektyvumo vertinimas yra aktuali problema dėl vis didėjančio sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir senstančios populiacijos. Šiame tyrime vertinama PSPĮ efektyvumas Vilniuje naudojant duomenų apdorojimo analizės DEA metodą, taikant tiek bazinius radialinius, tiek tarpinius efektyvumo modelius. DEA yra plačiai pripažintas metodas sveikatos priežiūros sektoriuje; tačiau jo taikymas PSPI vertinimui Lietuvoje nebuvo plačiai tirtas. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti poliklinikų efektyvumą Vilniuje, palyginant jų veiklą remiantis gydytojų ir slaugytojų skaičiumi, atlyginimų fondais, suteiktų konsultacijų skaičiumi ir atliktų prevencinių patikrinimų skaičiumi. Tyrimas naudoja viešai prieinamus 2023 metų ataskaitų duomenis. Nors DEA efektyviai nustato PSPĮ santykinį efektyvumą, jos taikymą riboja imties dydis ir pasirinktų rodiklių jautrumas. Kryžminių efektyvumo metodas padeda patobulinti vertinimą, suteikdamas objektyvesnį palyginimą tarp institucijų. Rezultatai rodo, kad poliklinikų efektyvumas skiriasi priklausomai nuo išteklių paskirstymo. Tyrimas pabrėžia poreikį tobulinti pirminės sveikatos priežiūros valdymą, kad būtų pagerinta paslaugų prieinamumas ir optimizuota išteklių naudojimas.
5 17 Sveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinysItem type:Publication, book[2025][K5][S003][287]; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025314 46