Petrauskienė, Alina
Paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis vertinimasItem type:Publication, [Evaluation of Adolescents’ Communication With Parents on Sexuality Topics]research article[2022][S1b][S007][16]; ; Česnavičienė, JūratėPedagogika. Vilnius : Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademija, 2022, t. 146, Nr. 2., p. 148-163Straipsnyje, naudojant klausimyną Bendravimo šeimoje apie lytiškumą koeficientas (The Family Sex Communication Quotient, FSCQ), siekiama atskleisti paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis aspektus ir kaip tai susiję su paauglių suvokiamu komfortu, informacijos ir tėvų vaidmens svarbos suvokimu. Nustatyta, kad paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis lygis yra vidutiniškas ir kad paaugliai labiau linkę šiais klausimais bendrauti su motinomis.
19 38 "Nepatogūs" klausimai - kalbėkimės! Ugdomųjų veiklų pavyzdžiai, skirti 13-15 metų paauglių įsitraukimui į lytiškumo ugdymo veiklas: Sveikatos stiprinimo fondasItem type:Publication, book[2021][K2d][S007][26]; Trakai: Trakų švietimo centras, 2021Ugdomųjų veiklų pavyzdžiai parengti įgyvendinant Sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą „Nepatogūs“ klausimai – kalbėkimės!
21 13-15 metų paauglių įsitraukimo į lytiškumo ugdymo veiklas metodinės rekomendacijos: Sveikatos stiprinimo fondasItem type:Publication, book[2021][K2d][S007][29]; Trakai: Trakų švietimo centras, 2021Ugdomųjų veiklų pavyzdžiai parengti įgyvendinant Sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą „Nepatogūs“ klausimai – kalbėkimės!
21 Motinų bendravimo su paaugliais lytiškumo temomis įsivertinimas ir lūkesčiaiItem type:Publication, [Self-assessment and expectations of mothers’ communication with adolescents on sexuality Issues]research article[2020][S1b][S007,S006][18]; ; Česnavičienė, JūratėPedagogika = Pedagogy : mokslo darbai. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 2020, t. 140, Nr. 4., p. 116-133Straipsnyje siekiama atskleisti motinų bendravimo su paaugliais lytiškumo temomis kognityvinį, emocinį įsivertinimą ir socialinius lūkesčius. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad dauguma motinų mano galinčios atvirai kalbėtis su dukromis ir sūnumis įvairiomis lytiškumo temomis. Beveik visos motinos pokalbius su vaikais lytiškumo temomis sieja su atsakinga motinyste, tačiau daugiau negu pusė motinų, kalbėdamos su vaikais, jaučiasi nemaloniai, sutrikusios, gėdijasi. Motinos viliasi, kad pokalbiai gali padėti apsaugoti paauglius nuo rizikingo lytinio elgesio
28 8Scopus© Citations 3 Paauglių, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, lytiškumo ugdymas šeimoje: motinų patirtysItem type:Publication, [Sexual education of adolescents with moderate intellectual disability in family: experience of mothers]research article[2018][S1b][S007][18]; Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 129, Nr. 1., p. 94-111Straipsnyje analizuojami paauglių, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, lytiškumo ugdymo aspektai šeimoje ir motinų kaip ugdytojų vaidmens realizavimo poreikiai. Atskleidžiama motinų patirtis, siekiant suprasti vaikų išgyvenimus, reakcijas į paauglių lytiškumo raišką, ugdymo pastangas šeimoje, pagalbos motinoms perspektyvą. Tyrime dalyvavo 8 motinos, kurios augina paauglius, turinčius vidutinį intelekto sutrikimą. Jų lytiškumo ugdymas šeimoje motinoms kelia diskomfortą ir nepatogumą, jos patiria sunkumų, turi abejonių, neretai yra sutrikusios, atlikdamos lytiškumo ugdytojos vaidmenį. Tiriant išryškėjo psichologinio ir edukacinio motinų pasirengimo atlikti lytiškumo ugdytojos vaidmenį poreikiai: asmeninių reakcijų į paauglių lytinį brendimą ir seksualinį elgesį supratimas, pasitikėjimo ugdyti neįgalių paauglių socialinius, saviraiškos gebėjimus, vertybines nuostatas, susijusias su šeimos etika, vyro ir moters meile, draugyste, šeiminiais santykiais, įgijimas. Socialinės pagalbos motinoms perspektyva sietina su jų savirealizacijos, profesinės karjeros, laisvalaikio ir atokvėpio galimybių išplėtimu ir šeimos dalyvavimo bendruomeninėje veikloje skatinimu.
11Scopus© Citations 2 Educational experience of public health care specialists at school: challenges and perspectives of practiceItem type:Publication, conference paper[2014][P1g][S007][11]; MMK 2014. Mezinarodni Masarykova konference pro doktorandy a mladé vedecké pracovniky : sbornik prispëvkùz mezinarodni vëdecké konference, 15. - 19. prosince 2014, ročnik V. Hradec Králové : Magnanimitas, 2014. ISBN 9788087952078., p. 2132-2142Challenges and perspectives of the practice of specialists of public health care bureaus in the environment of student education are highlighted in the article. The data collection of qualitative phenomenological research was conducted by applying an interview. 5 public health care specialists working in schools (Lithuania, Vilnius setting) took part in the research. Public health specialists experience the vagueness of their activity, the clash with teachers when both the limits of their activity, and personal and collective responsibility are not clear. The perspective of the activity of public health specialists is linked to inter-professional cooperation, the support by teachers and school administration, informal participation corresponding to the needs of students and supported by teachers when educating student health in the environment of school and outside of it; targeted satisfaction of the needs for individualized assistance for the student (or/and their groups).
7 - book[2013][K1b][S007][240]
; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013Vaikų sveikatos ugdymas – tarpdisciplininių mokslinių tyrimų objektas. Vaikų sveikatos ugdymo plėtra aktuali politikams, ugdymo ir sveikatos priežiūros specialistams, nes nuo to, kaip ji vertinama, analizuojama ir įgyvendinama, priklauso žmogaus ir tautos ateitis. Mokslo studija atskleidžia sveikatos ugdytojų vaidmenų įgyvendinimo bendrojo ugdymo mokykloje sudėtingumą istorinės raidos ir šių dienų mokinių sveikatos apsaugos bei švietimo pokyčių kontekstuose, išryškina sveikatos ugdytojų vaidmenų transformaciją mokyklos mediko ir mokytojo praktikoje, tarpprofesinio bendradarbiavimo poreikius, profesinių vaidmenų kompleksiškumą ir unikalumą, pateikia praktinių rekomendacijų švietimo ir sveikatos apsaugos politikams, bendrojo ugdymo mokyklų vadovams ir sveikatos ugdytojams. Sveikatos ugdytojų vaidmenų modeliavimas yra modernios, kintančius mokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų poreikius atliepiančios bendrojo ugdymo mokyklos bruožas
92 59 Setting up positive educational environment preconditions for pupils' health educationItem type:Publication, [Setting up positive educational environment preconditions for pupils' health education]research article[2012][S4][S007][11]; Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai : sandūra ir sąveika : [mokslo darbai] = Applied research in health and social sciences : interface and interaction / Klaipėdos valstybinė kolegija. Klaipėda, 2012, Nr. 1 (9)., p. 29-39Išvadose teigiama, jog mokinių sveikatos ugdymui(si) palankios edukacinės aplinkos kūrimas mokytojų siejamas su vizija ir strategija mokykloje, pripažįstant sveikatos ugdymą kaip lygiavertį su kitais mokomaisiais dalykais, sudarant prielaidas išorinės pagalbos struktūros plėtojimui (pvz.: sveikatos ugdymo mokytojų ruošimui, kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimui, vadovėlių ir kitų mokymo metodinių priemonių rengimui) ir skatintant bei motyvuojant mokytoją įsitraukti į ilgalaikį mokyklos bendruomenės sveikatos ugdymo procesą. Mokinių sveikatos ugdymui(si) palankios edukacinės aplinkos kūrėjas yra pedagogas - sveikatos ugdytojas, gebantis pripažinti sveikatą kaip vertybę ir propaguoti bei demonstruoti asmeninę sveikos gyvensenos patirtį. Todėl mokyklų bendruomenės turėtų priimti strateginius sprendimus susijusius su mokytojų - sveikatos ugdytojų kompetencijomis, jų pedagoginio krūvio paskirstymu ir apmokėjimu, o ne traktuoti kaip papildomą savanorišką veiklą. Mokinių sveikatos ugdymas turėtų būti susietas su pasiekimų vertinimu, kuris formuotų mokinių gebėjimus reaguoti, atpažinti ir teikti grįžtamąjį ryšį įsivertinant gerąją, sveikatai palankaus elgesio, patirtį. Todėl sveikatos ugdymo pasiekimų vertinimas turėtų apimti ne vien tradicinį mokinių žinių ir gebėjimų vertinimą balais, bet ir įtraukti patį mokinį į sistemingą ir nuolatinį įsivertinimo (elgesio pokyčių patirties) procesą.
6 Sveikatos ugdymo kaitos tendencijos bendrojo ugdymo mokykloje =Item type:Publication, [The tendencies of change in health promotion at secondary general education school]conference paper[2012][T2][S007][4]; Judėjimas – sveikos gyvensenos pagrindas, tautos kultūros šaltinis : tarptautinė mokslinė konferencija : 2012 m. lapkričio 22 d. Vilnius, Lietuva. Vilnius : Lietuvos edukologijos universitetas, 2012., P. [1-4]3 Sveikatos ugdymo kaitos tendencijos bendrojo ugdymo mokyklojeItem type:Publication, [The tendencies of change in health promotion at secondary general education school]research article[2012][S4][S007][6]; Sporto mokslas = Sport science : Lietuvos sporto mokslo tarybos ir Lietuvos olimpinės akademijos žurnalas. Vilnius : Respublikinis sporto informacijos ir specialistų tobulinimo centras, 2012, Nr. 4(70)., p. 37-42Šio straipsnio tikslas – atlikti sveikatos ugdymo programų, įgyvendinamų bendrojo ugdymo mokyklose, apžvalgą ir atskleisti sveikatos ugdymo proceso kaitos tendencijas bendrojo ugdymo mokykloje. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) išanalizuoti sveikatos ugdymo ir prevencinių programų tikslus ir ugdymo turinį; 2) supažindinti su sveikatos ugdymo naujovėmis bendrojo ugdymo mokykloje ir išryškinti problemines sritis. Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas ir palankių sąlygų ugdyti sveiką gyvenseną sudarymas akcentuojamas valstybės strateginiuose politinio lygmens dokumentuose. Bendrojo ugdymo mokykloms deleguojamas ypatingas vaidmuo – kurti vaikų ir jaunimo sveikatos ugdymo aplinkas, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį atsižvelgiant į vaiko interesus, gebėjimus ir sveikatą. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis ugdymo turinį bendrojo ugdymo mokykloje, yra bendrosios programos. Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose programose integruotas sveikatos ugdymo turinys pastaruosius metus buvo ne kartą tobulintas siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, orientuojant ugdymo turinį į mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymą. Kita vertus, sveikatos ugdymo programų įgyvendinimas mokyklose nebuvo sistemingai vertinamas, o mokytojų edukacinė veikla daugeliu atvejų susijusi su mokinių parengimu egzaminams, todėl, tikėtina, kad mokytojai pagrindinį dėmesį skiria ne sveikatos ugdymui, o savo mokomojo dalyko ugdymo tikslams ir rezultatams. Todėl sveikatos ugdymas išlieka problemiškas, būtina tobulinti Sveikatos ugdymo bendrosios programos ir prevencinių programų įgyvendinimą šalies mokyklose: derinti formalias sveikatos ugdymo ir prevencines programas tarpusavyje; atsižvelgti į kultūrinius mokinio ir jo šeimos aplinkos veiksnius, formuoti nuostatas ir vertybes, kurios stiprintų jauno žmogaus ryžtą gyventi sveikai.
35