Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20233
Rodoma1 - 10 iš 13
  • Item type:ETD,
    Mokytojų priklausymo mokyklai jausmas
    [Teachers’ Sense of Belonging to the School]
    magister thesis[2026][S003]
    Blaževičiūtė, Dovilė

    Remiantis Valstybės kontrolės ataskaita (2023), kasmet dalis mokytojų nutraukia darbo sutartis dėl įvairių priežasčių: emocinio išsekimo, vadovo ir administracijos palaikymo stokos, nepalankių darbo sąlygų, konfliktų su kolegomis. Tad šiame darbe yra nagrinėjama problema – vis didėjantis mokytojų trūkumas Lietuvoje. Tyrimo tikslas – nustatyti mokytojų priklausymo mokyklai jausmo lygį ir išsiaiškinti veiksnius, kurie šį jausmą stiprina arba silpnina. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti priklausymo jausmo sąvoką bei jo reikšmę darbovietėje; ištirti, kaip mokytojai vertina savo priklausymo mokyklos bendruomenei jausmą; nustatyti, kokie veiksniai, mokytojų požiūriu, stiprina arba silpnina priklausymo mokyklai jausmą; įvertinti, kaip priklausymo mokyklai jausmas siejasi su mokytojų emocine gerove ir profesine motyvacija. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa (kiekybinis metodas); statistinis duomenų apdorojimas; teminė analizė. Atlikus empirinį tyrimą išsiaiškinta, jog svarbiausi veiksniai, kurie stiprina mokytojų priklausymo mokyklai jausmą yra vadovo parama, geri santykiai su kolegomis ir mokiniais. Tuo tarpu priklausymo mokyklai jausmą labiausiai silpnina mokytojų neįvertintos pastangos, bendradarbiavimo stoka, prasti santykiai su kolegomis. Taip pat atliktas kiekybinis tyrimas parodė, kad Lietuvos mokytojai gana palankiai vertina savo priklausymo mokyklai jausmą, kurioje dirba. Be to, analizė parodė, jog priklausymo jausmas mokyklai yra reikšmingai susijęs su mokytojų savijauta ir profesiniais ketinimais. Darbą sudaro įvadas, penki skyriai, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas bei priedai. Literatūros sąrašą sudaro 51 šaltinis, pateikiama 16 lentelių, 15 paveikslų ir 6 priedai.

      7  16
  • Item type:ETD,
    Mokytojo lyderystė, diegiant STEAM ugdymo modelį
    [Teacher leadership in implementing the STEAM education model]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Jakniūnienė, Laima

    Mokytojo lyderystė, diegiant STEAM ugdymo modelį. Darbo tikslas: Išnagrinėti mokytojų lyderystės raišką diegiant STEAM ugdymo modelį. Tyrimo uždaviniai: 1) Apibrėžti mokytojų lyderystės sampratą; 2) Atskleisti STEAM ugdymo modelio sąrangą; 3) Pagrįsti mokytojo vaidmenį ir lyderystę STEAM sąrangą; 4) Išanalizuoti mokytojų lyderystės patirtis diegiant STEAM ugdymo modelį mokykloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė; lyginimo, apibendrinimo ir sisteminimo metodai; pusiau struktūruotas interviu su užsienio mokyklose dirbančiais įvairių sričių mokytojais, kurie savo darbe taiko STEAM ugdymą, siekiant sužinoti jų patirtis ir atskleisti temą. Surinkti duomenys analizuojami content analizės būdu. Tyrimo dalyvių imtis: Tyrime dalyvavo 8 mokytojai iš įvairių šalių, įskaitant Lietuvą, kurie savo darbe taiko STEAM ugdymą. Darbo struktūra: Teorinėje darbo dalyje apibrėžta mokytojų lyderystės samprata, atskleista STEAM ugdymo modelio sąranga; pagrįstas mokytojo vaidmuo ir jo lyderystė STEAM ugdyme. Empirinėje darbo dalyje buvo atliktas kokybinis tyrimas – STEAM ugdymą savo darbe diegiančių užsieniečių mokytojų patirtys. Tyrimo rezultatai: Tyrimo dalyviai, pasidalinę savo patirtimi darbe su STEAM ugdymu, atskleidė savo, kaip mokytojų lyderių, savybes: mentorius, tarpininkas, konsultantas, treneris, įkvėpėjas ir savo asmeninėmis savybėmis rodantis kitiems pavyzdį. Tokie mokytojų lyderių vaidmenys atsiskleidžia esant mokytojų pasitikėjimu savo kompetencija ir žiniomis. Tą rodo informantų savo veiklų ir kompetencijos įsivertinimas. Tyrimas parodė, kad mokytojo drąsą ir pasiryžimą taikyti STEAM ugdymą tiesiogiai lemia jo pasirengimas įgyjant bei atnaujinant žinias. Tyrimo dalyviai įvardijo taikomus mokymo metodus STEAM ugdyme: akcentuojamos praktinės mokinių veiklos, būtinas tarpdisciplininis ugdymas ir be galo reikšmingas mokytojų bendradarbiavimas. Taip pat išryškėjo kliūtys ir iššūkiai, su kuriais susiduria mokytojai integruojantys STEAM: mokytojų kompetencijų ir žinių stoka, švietimo sistemos netobulumai, abejonė dėl tinkamų mokymo metodų pasirinkimo, finansiniai resursai, nepakankamas mokytojų bendradarbiavimas, laiko trūkumas, STEAM vertinimo nebuvimas. Nepaisant iššūkių egzistavimo, STEAM ugdymo nauda ir mokinių ugdymosi pokyčiai – akivaizdūs. Tyrimo dalyviai pabrėžia augančias mokinių kompetencijas – savarankiškumas, pasitikėjimas savimi, atsakomybė už savo mokymąsi, komandinis darbas, kūrybinis mąstymas, socialinė emocinė sveikata. Šie įgūdžiai per praktinę ir tarpdisciplininę veiklą, gerina mokinių ugdymo rezultatus. Tyrimo dalyviai – mokytojai lyderiai – pasisako apie mokinių žinias, geresnį jų įsisavinimą.

      29  27
  • Item type:ETD,
    IKT įrankių panaudojimas X mokyklos valdymo sistemoje
    [The Utilization of ICT Tools in the Management System of X School]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Kovaliova, Ina

    Šio magistro darbo tikslas – ištirti IKT įrankių panaudojimą X mokyklos MVS ir įvertinti jų įtaką mokyklos veiklai. Tyrimas atliktas taikant mišrių metodų strategiją, apimančią dokumentų analizę, kiekybinį ir kokybinį tyrimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad X mokyklos MVS struktūra atitinka šiuolaikines tendencijas ir „Švietimas 5.0“ reikalavimus. Nustatyta, kad IKT įrankiai teigiamai veikia administracijos darbo procesus, didina darbuotojų pasitenkinimą ir suteikia galimybių tobulinti kompetencijas. Vis dėlto, tyrimas taip pat atskleidė tam tikrus iššūkius, susijusius su MVS diegimu ir naudojimu, ypač darbuotojų nepasirengimą. Tyrimo išvados pabrėžia IKT įrankių svarbą šiuolaikinėje mokykloje ir jų potencialą gerinti mokyklos veiklą. Rekomenduojama toliau stiprinti darbuotojų IKT kompetencijas, tobulinti MVS ir skatinti IKT integraciją į visus mokyklos veiklos aspektus.

      24  17
  • Item type:ETD,
    Mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybės ir iššūkiai diegiant STEAM į ugdymo procesą
    [Opportunities and Challenges in Developing Teachers’ Competencies for Implementing STEAM in the Educational Process]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Kazlauskienė, Rima

    Baigiamojo darbo tema: Mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybės ir iššūkiai diegiant STEAM į ugdymo procesą. Darbo tikslas – Išanalizuoti mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybes ir iššūkius diegiant STEAM į ugdymo procesą. Metodologija: tyrime taikytas kiekybinis tyrimas, parengta anketa, kurioje dalyvavo 337 bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai. Siekta patvirtinti arba paneigti tyrime iškeltą hipotezę: mokytojai, kurie per metus dalyvavo ne mažiau kaip 9 valandas STEAM kompetencijų tobulinimo kursuose, dažniau taiko STEAM metodikas ugdymo procese, lyginant su tais, kurie tokiuose mokymuose dalyvavo mažiau arba nedalyvavo visai. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant statistinės analizės metodus, tokius kaip koreliacinė analizė ir regresinė analizė, vertinant mokytojų dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo veiklose dažnumą, STEAM metodų taikymo dažnį ir jų tarpusavio ryšį. Darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys: įvadas, kuriame išdėstoma tyrimo problema, tikslas, uždaviniai ir hipotezė; teorinė dalis, kurioje aptariama STEAM ugdymo samprata, mokytojų kompetencijų tobulinimo svarba bei pagrindiniai iššūkiai; empirinė dalis, kurioje pateikiami tyrimo rezultatai, duomenų analizė ir jų interpretacija; bei išvadų ir rekomendacijų dalis, kurioje apibendrinami tyrimo rezultatai ir pateikiamos siūlomos priemonės STEAM metodų diegimo efektyvumui gerinti. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad mokytojai, kurie per metus dalyvavo ne mažiau kaip 9 valandas STEAM kompetencijų tobulinimo kursuose, dažniau taiko STEAM metodikas ugdymo procese, lyginant su tais, kurie tokiuose mokymuose nedalyvavo arba dalyvavo mažiau. Rezultatai rodo, kad intensyvesnis dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo veiklose tiesiogiai veikia mokytojų gebėjimą taikyti šiuolaikines ugdymo metodikas. Norint užtikrinti efektyvesnį STEAM metodų diegimą, būtina orientuotis į praktinius mokymus, kurie ne tik suteiktų teorinių žinių, bet ir skatintų mokytojus kurti, eksperimentuoti ir integruoti technologijas į ugdymo procesą. Tarpdalykinis bendradarbiavimas, organizuojant bendrus metodinius susitikimus ir seminarus, yra būtinas, kad mokytojai galėtų keistis patirtimi ir prisitaikyti prie įvairių disciplinų poreikių. Mokytojų pasitikėjimas savo gebėjimais, įgytas dalyvaujant tobulinimo kursuose, užtikrina, kad STEAM metodų taikymas taps efektyvesnis ir prisidės prie šiuolaikinių ugdymo tikslų įgyvendinimo, ypač ugdant mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti kompleksines problemas.

      23  16
  • Item type:ETD,
    Informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srityje tyrimų raida: Lietuvos mokslo darbų metaanalizė
    [Research developments in the application of ICT in education: a meta-analysis of Lithuanian research papers]
    master thesis[2024][S007,S003]
    Kvietkauskaitė, Karolina

    Tema. IKT taikymo švietimo srityje tyrimų raida: Lietuvos mokslo darbų metaanalizė. Prieš daugiau nei 60 metų buvo pradėti pirmieji informatikos tyrimai Lietuvoje. Nuo to laiko prasidėjo laipsniškas informacinių komunikacinių technologijų diegimas į Lietuvos švietimą. Tam buvo išleisti įvairūs įsakymai, strategijos, kuriose buvo numatyti tikslai, uždaviniai, finansavimas tam, kad būtų kokybiškai diegiama IKT į Lietuvos švietimą. Šiais laikais ugdymas nebeįsivaizduojamos be šių technologijų. Tiek užsienio, tiek Lietuvos tyrėjai analizuoja IKT taikymą švietime įvairiausiais aspektais. Tačiau kaip keitėsi IKT raida Lietuvos švietime? Nuo ko viskas prasidėjo, kokie buvo žingsniai link šiuolaikinio skaitmenizuoto švietimo. Šiame darbe keliama problema: Kaip keitėsi IKT taikymo švietimo srityje tyrimų metodologija? Kokiais aspektais dažniausiai nagrinėjami IKT taikymas švietimo srityje? Kokie dažniausiai pasirenkami tyrimo dalyviai, duomenų rinkimo instrumentai? Kokios išvados dažniausiai gaunamos analizuojant IKT švietime? Tyrimo tikslas: išanalizuoti IKT taikymo švietimo srityje mokslinių tyrimų raidą. Tyrimo uždaviniai. 1. Apžvelgti kaip keitėsi IKT raida Lietuvos švietime. 2. Aptarti metaanalizės metodą. 3. Išanalizuoti Lietuvos mokslo darbų IKT taikymo švietimo srityje metodologijos dinamiką. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė bei dokumentų reglamentuojančių informacinių komunikacinių technologijų diegimą į Lietuvos švietimą, aptarimas. Kiekybinė ir kokybinė metaanalizė. Pagrindinės išvados: tyrimas atskleidė, kad atliekant tyrimus susijusius su IKT taikymu Lietuvos švietime dažniausiai naudojamas kiekybinis metodas. Išanalizavus kiekybinių, kokybinių ir mišrių tyrimų temas rasta, kad tarpusavyje kartojasi tik vienas raktinis žodis – virtualus. Didžiausias per metus išleistas publikacijų kiekis yra 8, tai buvo 2014 metais. Po vieną publikaciją išleista – 2002, 2005, 2011, 2015, 2019 ir 2021 metais. Nustatyta, kad dažniausiai pasirenkami tiriamieji buvo bendrojo lavinimo mokytojai (n=12). Taip pat labai dažnai tiriamieji buvo universiteto studentai (n=9) ir pradinių klasių mokiniai (n=5). Suskaičiavus tyrimo instrumentus, nustatyta, kad dažniausiai buvo naudojama anketa – 37. Iš to galima daryti prielaidą, kad taip yra dėl to, kad tuo laikotarpiu daugiausiai buvo atlikta kiekybinio tipo tyrimų. Buvo išskirtos 6 stambios švietimo sričių kategorijos: suaugusiųjų švietimas, bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, specialusis ugdymas. Išanalizavus mokslinių tyrimų išvadas nustatyta, kad teigiamos patirties naudojant IKT Lietuvos švietime yra ženkliai daugiau nei neigiamos patirties.

      27  19
  • Item type:ETD,
    Tyrimų raida vaiko teisių apsaugos tematikoje: magistro darbų metaanalizė
    [Development of research on child rights protection: a meta-analysis of master theses]
    master thesis[2024][S005,S001]
    Kriaučiūnaitė, Šarūnė

    Darbo pavadinimas – Tyrimų raida vaiko teisių apsaugos tematikoje: magistro darbų metaanalizė. Darbo tikslas – išanalizuoti tyrimų kaitą magistro darbuose vaiko teisių apsaugos tematika. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti vaiko teisių įtvirtinimo tarptautiniu mastu istorinę raidą; 2. Aprašyti Lietuvos vaiko teisių apsaugos modelį; 3. Išnagrinėti, kokios vaiko teisių apsaugos temos buvo tirtos magistro darbuose, laikotarpiu nuo 2006 iki 2023 metų. 4. Išskirti, kokie metodai buvo naudoti magistro darbų tyrimuose Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2006 iki 2023 metų. 5. Nustatyti, kokios tiriamųjų grupės buvo tiriamos magistro darbuose Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2006 iki 2023 metų. Darbo tikslui įgyvendinti buvo atlikta mokslinės literatūros analizė bei mišrus, kokybinio ir kiekybinio tyrimų elementų turintis tyrimas – metaanalizė. Tyrimo instrumentui pasirinkta metodologinė analizė. Į tyrimą atrankos būdu įtraukta 100 pirmųjų magistro darbų (nuo 2006 iki 2023 metų) iš ELABOS duomenų bazės įvedant raktažodžius „vaiko teisės”. Tyrimų duomenys analizuoti pasitelkus teminę analizę ir turinio (content) analizę. Teorinė ir empirinė duomenų analizė atskleidė, jog vaikų padėtis visame pasaulyje bėgant metams kardinaliai keitėsi, nuo visiško vaiko teisių nepripažinimo, iki ypatingos, papildomos apsaugos vaikui, suvokiant jį kaip jautriausią visuomenės grupę. Magistro darbuose vaiko teisių tematika 2006 – 2023 metų laikotarpyje plačiai aptariamas vaiko teisių turinys, geriausių vaiko interesų principas, vaiko teisių sankirta, vaiko teisių pažeidimai, vaiko teisių apsaugos politika, Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemos funkcionavimas, kompleksinę valstybės teikiama pagalba vaikui ir jo šeimai. Magistro darbuose aptikti 351 metodas, iš kurių 37 skirtingi. Darbuose apklausots3 pagrindinės tiriamųjų grupės: vaikai, tėvai ir socialinės srities specialistai. Tyrimai apima 12 Lietuvos miestų ir 4 skirtingas šalis.

      87  16
  • Item type:ETD,
    Tyrimų raida vaiko teisių apsaugos tematikoje: magistro darbų metaanalizė
    [Development of research on child rights protection: a meta-analysis of master theses]
    master thesis[2024][S005,S001]
    Kriaučiūnaitė, Šarūnė

    Darbo pavadinimas – Tyrimų raida vaiko teisių apsaugos tematikoje: magistro darbų metaanalizė. Darbo tikslas – išanalizuoti tyrimų kaitą magistro darbuose vaiko teisių apsaugos tematika. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti vaiko teisių įtvirtinimo tarptautiniu mastu istorinę raidą; 2. Aprašyti Lietuvos vaiko teisių apsaugos modelį; 3. Išnagrinėti, kokios vaiko teisių apsaugos temos buvo tirtos magistro darbuose, laikotarpiu nuo 2006 iki 2023 metų. 4. Išskirti, kokie metodai buvo naudoti magistro darbų tyrimuose Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2006 iki 2023 metų. 5. Nustatyti, kokios tiriamųjų grupės buvo tiriamos magistro darbuose Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2006 iki 2023 metų. Darbo tikslui įgyvendinti buvo atlikta mokslinės literatūros analizė bei mišrus, kokybinio ir kiekybinio tyrimų elementų turintis tyrimas – metaanalizė. Tyrimo instrumentui pasirinkta metodologinė analizė. Į tyrimą atrankos būdu įtraukta 100 pirmųjų magistro darbų (nuo 2006 iki 2023 metų) iš ELABOS duomenų bazės įvedant raktažodžius „vaiko teisės”. Tyrimų duomenys analizuoti pasitelkus teminę analizę ir turinio (content) analizę. Teorinė ir empirinė duomenų analizė atskleidė, jog vaikų padėtis visame pasaulyje bėgant metams kardinaliai keitėsi, nuo visiško vaiko teisių nepripažinimo, iki ypatingos, papildomos apsaugos vaikui, suvokiant jį kaip jautriausią visuomenės grupę. Magistro darbuose vaiko teisių tematika 2006 – 2023 metų laikotarpyje plačiai aptariamas vaiko teisių turinys, geriausių vaiko interesų principas, vaiko teisių sankirta, vaiko teisių pažeidimai, vaiko teisių apsaugos politika, Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemos funkcionavimas, kompleksinę valstybės teikiama pagalba vaikui ir jo šeimai. Magistro darbuose aptikti 351 metodas, iš kurių 37 skirtingi. Darbuose apklausots3 pagrindinės tiriamųjų grupės: vaikai, tėvai ir socialinės srities specialistai. Tyrimai apima 12 Lietuvos miestų ir 4 skirtingas šalis.

      54  14
  • Item type:ETD,
    Informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srityje tyrimų raida: magistro darbų metaanalizė
    [The development of research on the application of information and communication technologies in the field of education: the meta-analysis of master theses]
    master thesis[2024][S007,S003]
    Janutienė, Violeta

    Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos švietimas tapo viena svarbiausių šalies varomųjų jėgų. Spartūs pokyčiai lėmė, jog XXI amžius laikomas ,,išmaniuoju‘‘ amžiumi. Tiek ikimokyklinis, tiek pradinis, vidurinis, pagrindinis ir aukštasis mokslas integruoja IKT į mokymo(si) procesą. Tam, kad suprasti kaip veikia informacinės komunikacinės technologijos ir kaip jas tikslingai panaudoti ,,išmaniajai‘‘ kartai reikia gebėti jas įvaldyti, bei valdyti. Tam turi būti tinkamai pasiruošę ir inovatyvūs pedagogai (Labutė ir Žemaitaitytė, 2015). Pedagogų kompetencija yra vienas svarbiausių atskaitos taškų, nuo ko prasideda sėkmingas mokymasis. Remiantis pedagogų profesijos kompetencijų aprašu (2021) pedagogo profesija įpareigoja nuolatos tobulinti savo kompetencijas profesinėje veikloje. Prakash (2011) nurodo, kad informacija ir komunikacija tolygiai bendradarbiauja mokymo(si) procese kai pasitelkiamos įvairios technologijos. Panebažienė (2017) teigė, jog IKT yra viena iš informacijos perdavimo priemonių. Tai leidžia skleisti, perduoti informaciją ir vizualizuoti pamokas. Taip pat įvairios mokomosios pamokos padeda individualizuoti mokymąsi ,,praturtina ugdymo turinį, žadina vaikų kūrybą, vaizduotę, skatina saviugdą‘‘. Sparti inovacijų kaita priverčia ne tik pedagogus efektyviai dirbti, bet ir mokinio gaunamas žinių kiekis, bei įgūdžiai kinta. Šis srautas įgalina ir mokinį mokytis inovatyviai, didina motyvaciją. IKT sritis neaplenkė ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius vaikus. Motyvacija pasak Gibler (2022) yra svarbus mokymosi komponentas, nes turint motyvaciją pasiekiami geresni mokymosi rezultatai – mokinio pasitenkinimo savimi ir savo gebėjimais lygis kyla. Sparčiai švietimo kaitai, be abejonės reikalingi ir finansiniai ištekliai. Atliktų tyrimu metu pastebėta, jog Lietuva finansų atžvilgiu nelieka užmiršta, tačiau finansinis pasiskirstymas yra netolygus. Didelių finansinių resursų reikalauja ir dirbtinio intelekto diegimas į švietimą. DI inovacijos kelia daug diskusijų švietimo sistemoje. Šių dienų kontekste pedagogai turi būti išmanantys ugdymo procesą, gebantys prisitaikyti prie įvairiausių situacijų, mokėti valdyti ugdymo(si) procesą ir suvokiantys, jog visas švietimas yra nuolatos atsinaujinantis. Europos skaitmeninių kompetencijų sistema ,,DigCompEdu‘‘ (2020) nurodo, jog tam, kad mokiniai gebėtų būt skaitmeniniu požiūriu raštingi, patys pedagogai, mokindami mokinius, turi gebėti valdyti skaitmeninį turinį, žinoti problemų sprendimo būdus. Magistro darbe remiantis skirtingais mokslininkais, atliktais tyrimais ir įvairiais reglamentuojančiais dokumentais, IKT ugdymo procese yra ne tik būtinybė, bet ir siekiamybė. Atlikus literatūros analizę matyti, jog švietimas ir IKT glaudžiai tarpusavyje sąveikauja. Magistrinio darbo tyrimo aspektas yra magistro darbų tyrimų metaanalizė. Šis metodas itin retai taikomas studentų baigiamuosiuose darbuose nors gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį. Peržvelgus mokslinius tyrimus matyti, kad socialinių mokslų srityje metaanalizės metodas taip pat nėra dažnai taikomas. Ieškant mokslinės literatūros magistrinio darbo tema (IKT taikymo švietimo srityje tyrimų analizė) nerasta nei vieno tokio tyrimo nei mokslinėse duomenų bazėse, nei magistro baigiamuosiuose darbuose. Tačiau pati tema yra svarbi nagrinėti, nes tai leis atskleisti, kokie buvo tyrimai atlikti ir kokie aspektai vyrauja atliktuose tyrimuose ir kokios sritys yra labiausiai tiriamos, bei kurios yra mažiausiai tirtos arba netirtos iš viso. Tyrimo objektas: Magistrinių tyrimų informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srities tematikoje raida. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti magistrinių darbų informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srityje tyrimų metodologijos dinamiką. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti informacinių komunikacinių technologijų ir švietimo sąsajas; 2. Išanalizuoti informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srityje įvairovę; 3. Struktūrizuoti magistriniuose darbuose atliktų tyrimų temų įvairovę; 4. Išnagrinėti magistriniuose darbuose atliktų tyrimų metodologinius aspektus; 5. Susisteminti magistriniuose darbuose atliktų tyrimų pagrindines išvadas. Novacijos XXI a. sparčiai žengia pirmyn. Turime įvairiausių priemonių, technologijų, kurios palengvina kasdienybę. Švietime tai po gi gausu naujovių. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo, kiek moksliškai yra šios naujovės ir jų kelias išnagrinėtas? Todėl keliame klausimus: Kokiais būdais magistro darbuose dažniausiai analizuojamas informacinių komunikacinių technologijų taikymas švietime, kokie aspektai paliečiami, kokia metodologija paprastai naudojama, ar tai keičiasi per laiką? Darbe naudoti metodai: 1. Mokslinių straipsnių ir literatūros analizė skirta atskleisti informacinių komunikacinių technologijų švietimo raidoje įvairovę; 2. Metaanalizės metodas skirtas išnagrinėti magistrinių darbų išvadas, kurios padės atskleisti atliktų tyrimų tendencijas. Metaanalizės būdu atliktas tyrimas parodė, jog didžioji atliktų magistro darbų buvo atlikta Mykolo Romerio ir Kauno technologijų universitetuose. Pagal tyrimų rūšis, metodus ir instrumentus tyrimas atskleidė, jog daugiausia buvo kiekybine tyrimo (anketine apklausa) ir kokybine (interviu metodu) tyrimo analize. Vyraujančios temos ir potemės buvo: kompetencijos, ypatumai, gebėjimai, nauda. Tyrimo metu atsiskleidė IKT nauda kaip motyvacijos didėjimas taikant ir naudojant IKT, pedagogų kompetencija. Kaip trūkumai pasireiškė finansinių išteklių klausimai, mokymų trūkumas.

      128  24
  • Item type:ETD,
    Gabių mokinių patirtys teisės ugdytis įgyvendinimo atžvilgiu
    [Experience of Gifted Students in Terms of Implementing the Right to Education]
    master thesis[2021][S005]
    Masalskytė, Ingrida

    Darbo tikslas: išnagrinėti skirtingų Vilniaus mokyklų gabių mokinių patirtis teisės ugdytis įgyvendinimo atžvilgiu. Teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teorinėje dalyje naudoti mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, lyginamosios analizės ir apibendrinimo metodai. Empirinėje dalyje naudoti metodai – pusiau struktūruotas interviu, tematinė analizė. Tyrimo dalyviai: gabūs mokiniai, kurie yra skirtingų lyčių, mokosi įvairiose Vilniaus mokyklose, pasižymi amžiaus riba nuo 13 m. iki 17 m.

      27  9
  • Item type:ETD,
    Muzikos mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijos visą gyvenimą trunkančio mokymosi kontekste
    [Digital Literacy Competencies of Music Teachers in the Context of a Life-long Learning]
    master thesis[2020][S007]
    Šalnaitė, Justė

    Tema – muzikos mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijos visą gyvenimą trunkančio mokymosi kontekste. Temos aktualumas – mokytojai aktyviai naudojasi informacinėmis priemonėmis, kuriomis įgyja bei perduoda įvairias žinias, tačiau šiomis dienomis gebėti tinkamai naudotis skaitmeniniais ištekliais reikia turėti įgūdžių – šios srities raštingumą. Skaitmeninis raštingumas yra įvardijamas kaip viena iš pagrindinių kompetencijų informaciniame amžiuje. Plečiantis technologijoms bei jų panaudojimo galimybėms, atsiranda naujų gebėjimų, o kad būtų galima sklandžiai ir laisvai dirbti su naujausiomis technologijomis, svarbu, kad mokytojų skaitmeninio raštingumo gebėjimai būtų dinamiški ir reguliariai koreguojami. Todėl labai svarbus mokytojų nuolatinis tobulinimasis. Problema – apibendrinama šiais klausimais: muzikos mokytojų vertinimu, kokiomis skaitmeninio raštingumo kompetencijomis jie pasižymi? kokias kompetencijas muzikos mokytojams reikia tobulinti ir kokiais būdais? Objektas – muzikos mokytojų skaitmeninis raštingumas. Tikslas – atskleisti muzikos mokytojų požiūrį į jų skaitmeninių kompetencijų ypatumus mokymosi visa gyvenimą kontekste.

      17  19