Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22031
Now showing1 - 10 of 16
  • Item type:Publication,
    Keeleandmete õigusliku režiimi mõju nende abil loodud keelemudelitele
    [Influence of legal regime of language data on language models]
    research article[2020][S1b][S001][18]
    Kelli, Aleksei
    ;
    Vider, Kadri
    ;
    Tavast, Arvi
    ;
    Lindén, Krister
    ;
    ;
    Labropoulou, Penny
    ;
    Värv, Age
    ;
    Kull, Irene
    ;
    Tavits, Gaabriel
    ;
    Ginter, Carri
    Eesti rakenduslingvistika ühingu aastaraamat = Estonian papers in applied linguistics. Tallinn : Eesti Rakenduslingvistika Ühing, 2020, vol. 16., p. 59-76

    Artikli eesmärgiks on selgitada, millises ulatuses mõjutab keeleandmetele kohalduv õiguslik režiim keelemudelite arendamist ja kasutamist. Autorid lähtuvad oma käsitluses protsessiskeemist, alustades algandmetest ning lõpetades keeletehnoloogiat sisaldavate valmistoodetega (nt kõneliidesega külmik). Keeletehnoloogias kasutatavad algandmed sisaldavad tihti autoriõiguslikult kaitstavaid teoseid, autoriõigusega kaasnevate õiguste objekte (esitus, salvestus) ja isikuandmeid (isiku hääl, isiku kohta käiv muu info), mida säilitatakse annoteerimata ja annoteeritud andmekogudes. Keelandmete õiguslikke küsimusi on juba varem uuritud. Õiguslikult on läbi uurimata aga keelemudelite õiguslikud aspektid. Autorid on seisukohal, et reeglina ei mõjuta keelemudelite edasist õiguslikku staatust kasutatud algandmete õiguslik režiim, sest autoriõigusega kaitstavad teosed mudelis pigem ei säili. Küll aga võib õiguslikke probleeme tekitada isiku hääle kasutamine keelemudelis. Autorid analüüsivad võimalikke lahendusvariante nende probleemide ületamiseks. Artiklis vaadeldakse ka uue autoriõiguse direktiiviga kehtestatavat andmekaeve regulatsiooni ja selle rakendamist keelemudelite loomise kontekstis.

      23  12
  • research article[2016][S4][S001][10]
    Kelli, Aleksei
    ;
    Värva, Age
    ;
    Mets, Tõnis
    ;
    Mantrov, Vadim
    ;
    ;
    Ginter, Carri
    International Comparative Jurisprudence. Vilnius ; Amsterdam : Mykolas Romeris University ; Elsevier B.V, 2016, Vol. 2, iss. 1., p. 8-17

    The authors explore different models of transfer of industrial property on a comparative basis. The article demonstrates that these models differ on a country level and several models may be in use in one legal system. The authors analyze strengths and weaknesses and legal implications of these models in the three Baltic States both at the regulatory level and at the practical level through case studies. The authors conclude that would be preferable to use the model under which the register is vested with negative publicity and the transfer of ownership of industrial property is not made dependent on its recordation.

      16  24
  • Item type:Publication,
    Valstybinio turto valdymas ir privatizavimas Lietuvoje 1992-2012 metais : monografija
    [Management and privatization of State property in Lithuania in the years 1992-2012]
    book[2015][K1a][S001][280];
    Vilnius : Registrų centras, 2015
      50  40
  • Mokslo straipsnių rinkinys „Privatinės teisės doktrina ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui“ skiriamas pažymėti žymaus Lietuvos teisininko ir visuomenės veikėjo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus dr. Vytauto Pakalniškio septyniasdešimties metų jubiliejų. Atsižvelgiant į profesoriaus V. Pakalniškio mokslinių interesų sritį, rinkinį sudaro septyniolika straipsnių, nagrinėjančių aktualius doktrinos bei praktikos klausimus ir apimančių įvairias privatinės teisės sritis: civilinės teisės bendrąsias nuostatas, fizinius ir juridinius asmenis, atstovavimą, daiktinę teisę, sutarčių teisę, autorių teisę, civilinio proceso teisę bei bankroto teisę, taip pat įžanginiame straipsnyje pateikiama išsami nuosavybės santykių reguliavimo kaitos ir šios kaitos politinių bei teisinių prielaidų apžvalga pereinamuoju laikotarpiu iki Nepriklausomybės atkūrimo ir pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais. Leidinys skirtas, visų pirma, teisininkams – tiek teisės mokslininkams, tiek praktikams, tiek studentams, besidomintiems civilinės teisės ir civilinio proceso teisės problemomis. Tačiau rinkinyje esantys straipsniai gali būti vertingas informacijos šaltinis ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų atstovams

      218  185
  • Item type:Publication,
    Susijungimas kaip nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindas Lietuvos civilinėje teisėje
    [Accession as a mode of acquisition and loss of ownership in the Lithuanian civil law]
    research article[2013][S4][S001][14]
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 20(3)., p. 1081-1094

    Straipsnyje analizuojamas klausimas, ar susijungimas gali būti laikomas vienu iš šiuo metu taikomų Lietuvos civilinėje teisėje nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Šis pagrindas buvo skiriamas jau romėnų teisėje ir yra taikomas kitose Europos valstybėse, tačiau jis nėra minimas nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar kituose civiliniuose įstatymuose, nei teismų sprendimuose, nei Lietuvos teisės doktrinoje. Apsiribojant lingvistiniu aiškinimo metodu galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje susijungimas kaip nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindas nėra taikomas. Tačiau nuodugnesnė civilinių įstatymų analizė leidžia daryti priešingą išvadą. Straipsnyje analizuojama susijungimo samprata ir taikymo tikslai, taip pat kitų Europos valstybių patirtis bei Bendrosios pagrindų sistemos projektas (DCFR). Taip pat atliekama Lietuvos civilinių įstatymų ir teismų praktikos analizė, kuri atskleidžia, jog susijungimas yra ir reglamentuojamas pozityviojoje teisėje, ir taikomas praktikoje, be to, reguliavimas yra kai kuriais atžvilgiais perteklinis ir nesuderintas.

      60  20
  • Item type:Publication,
    Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimo teisinės pasekmės
    [Legal effects of registration of ownership in immovable property]
    research article[2012][S4][S001][15];
    Jurisprudencija = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 19(4)., p. 1479-1493

    Straipsnyje analizuojamas Lietuvoje taikomas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registracijos modelis. Pirmojoje straipsnio dalyje aptariamas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registracijos reglamentavimas įstatymuose, kuris vertinamas dviejų perskyrų, tai yra deklaratyvinio-konstitutyvinio modelio bei negatyvaus rėmimosi – pozityvaus rėmimosi modelių perspektyvoje. Antrojoje dalyje analizuojama reikšminga Lietuvos teismų praktika, iliustruojanti, kad teisės aktuose nustatytas registracijos modelis teismų praktikos yra transformuojamas, o pati praktika yra nevisiškai nuosekli. Straipsnyje daroma išvada, jog, nors Lietuvos įstatymuose nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atžvilgiu įtvirtintas deklaracinis registracijos modelis, vertinant trečiųjų asmenų, kurie remiasi registro duomenimis, apsaugos požiūriu, Lietuvos reglamentavimas įstatymuose artimesnis pozityvaus rėmimosi modeliui. Vis dėlto Lietuvos teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nevisiškai atitinka įstatymu numatytą teisinės registracijos modelį ir kai kuriais atvejais perkelia neišviešintos nuosavybės sukeliamą riziką tretiesiems asmenims.

      14  32
  • Item type:Publication,
    Atlikėjų pajamų apmokestinimas ir jų socialinė apsauga
    [The treatment of performers in tax and social security]
    research article[2012][S4][S001][19]; ;
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(2)., p. 581-599

    Straipsnyje, baigiančiame publikacijų ciklą, skirtą atlikėjų intelektinės nuosavybės teisėms ir socialinei apsaugai, yra analizuojami atlikėjų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir jų privalomojo socialinio bei sveikatos draudimo klausimai. Pirmoje straipsnio dalyje, skirtoje atlikėjų pajamų apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu, išskiriamos trys atlikėjų kategorijos – dirbančių pagal darbo sutartį, užsiimančių individualia veikla bei atlikėjų, kurie veikia savarankiškai, tačiau nėra mokesčių įstatymų nustatyta tvarka įgiję individualią veiklą vykdančio asmens statuso. Daroma išvada, kad atlikėjams suteikiamos pakankamos galimybės rinktis veiklos formą, bet patys atlikėjai yra nepakankamai informuoti apie egzistuojančias galimybes, todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas atlikėjų švietimui. Antroje straipsnio dalyje analizuojami atlikėjų privalomojo socialinio draudimo klausimai, įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą. Daroma išvada, kad daugiausia keblumų sukelia savarankiškai dirbantys atlikėjai, kurių pajamos nepastovios. Problemą didina pastebima atlikimų naudotojų tendencija rinktis tokias santykių su atlikėjais formas, kurios leistų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo.

      30  16
  • Item type:Publication,
    Atlikėjų turtinių teisių individualaus įgyvendinimo problemos Lietuvoje
    [Problems of individual exercise of performers’ economic rights in Lithuania]
    research article[2011][S4][S001][21]; ;
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 3(3)., p. 945-965

    Straipsnyje remiantis tyrimo vykdytojų atliktomis apklausomis ir kita empirine medžiaga analizuojamos individualaus atlikėjų turtinių teisių įgyvendinimo problemos Lietuvoje. Pirmoji straipsnio dalis skirta atlikėjų turtinių teisių įgyvendinimo pagal civilines sutartis praktinio įgyvendinimo klausimams bei atskirų išimtinių atlikėjų turtinių teisių individualaus įgyvendinimo problemoms. Antroji straipsnio dalis skirta atlikėjo-darbuotojo teisių įgyvendinimui. Šioje dalyje pirmiausia aptariami atlikėjo ir atlikimo naudotojo darbo santykį identifikuojantys požymiai, darbo santykio privalumai ir trūkumai atlikėjui ir jo kontrahentui. Taip pat analizuojamas atlikėjo turtinių teisių perėjimo darbdaviui pagal įstatymo nustatytą prezumpciją efektyvumas. Straipsnis baigiamas išvadomis, kuriose konstatuojama, kad individualus atlikėjų teisių įgyvendinimas, nepaisant iš esmės tinkamo sutartinių teisių perdavimo mechanizmų reguliavimo, yra neefektyvus ir neužtikrina atlikėjui atlikimo naudotojo pajamas atitinkančios ekonominės naudos gavimo, taip pat daroma išvada, kad reikalingos tam tikros teisinio reglamentavimo korekcijos, susijusios su atlikėjo teisės į atlyginimą už atlikimo padarymą viešai prieinamu, įtvirtinimu. Paskutiniosios išvados skirtos darbo santykių su atlikėju efektyvumui įvertinti, teigiant, kad svarstytina lankstesnio atlikėjo-darbuotojo ir atlikimo naudotojo-darbdavio teisinio reguliavimo modelio galimybė, taip pat būtinybė naikinti atlikėjo teisių perdavimo darbdaviui pagal įstatymu numatytą prezumpciją.

      17  16
  • Item type:Publication,
    Atlikėjų turtinių teisių teisinio reglamentavimo problemos Lietuvoje
    [Problems of legal regulation of performers’ economic rights in Lithuania]
    research article[2011][S4][S001][23]; ;
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(3)., p. 995-1017

    Straipsnyje analizuojamas atlikėjų, kaip intelektinės nuosavybės teisės subjektų, turtinių teisių reglamentavimas Lietuvoje. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojami bendrieji atlikėjų turtinių teisių teisinės apsaugos klausimai, lyginant atlikėjų teisių teisinį reglamentavimą su autorių teisėmis, taip pat su atlikėjų teisių teisiniu reglamentavimu užsienio valstybėse, nurodant šalintinus atlikėjų teisių teisinio reglamentavimo trūkumus. Antroji straipsnio dalis skirta trijų atlikėjų grupių turtinių teisių turinio analizei: atlikėjų, kurių atlikimas neįrašytas, atlikėjų, kurių atlikimas įrašytas į fonogramą, ir atlikėjų, kurių atlikimas įrašytas audiovizualiniame įraše. Kadangi atlikėjų teisių turinys priklauso nuo to, ar atlikimas įrašytas, ir nuo to, į kokią laikmeną jis įrašytas, analizuojamos šio diferencijuoto teisinio reglamentavimo priežastys ir taisytini aspektai. Straipsnis baigiamas išvadomis, kuriose konstatuojama, kad pagrindinės sritys, kuriose atlikėjų teisinė padėtis turi būti gerinama, tai – teisės gauti atlyginimą už perduotas teises audiovizualinio kūrinio gamintojui išplėtimas, komerciniais tikslais išleistos fonogramos apibrėžimas, kuris patikslintų fonogramų naudojimą skaitmeninėje terpėje; būtinybė kompensacinio atlyginimo už atlikimo įrašų atgaminimą asmeniniais tikslais teisinį reglamentavimą suderinti su technologijų pažanga; audiovizualinių atlikėjų teisinės padėties suvienodinimas su kitų atlikėjų teisine padėtimi.

      20  10
  • Item type:Publication,
    Atlikėjų turtinių teisių kolektyvinis įgyvendinimas (administravimas) Lietuvoje
    [Collective management of performer’s economic rights in Lithuania]
    research article[2011][S4][S001][25]; ;
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 3(4)., p. 1391-1415

    Straipsnyje, remiantis tyrimo vykdytojų atliktomis apklausomis, Lietuvos kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ataskaitomis ir kita informacija, analizuojama Lietuvos patirtis įgyvendinant atlikėjų teises kolektyvinio administravimo būdu, šio įgyvendinimo būdo reikšmė atlikėjų ekonominiams interesams ir jų teisiniam statusui. Siekiant įvertinti kolektyvinio administravimo teisinio reglamentavimo reikšmę efektyviam teisių įgyvendinimui, kartu analizuojamos šiai sričiai aktualios nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatos, teismų praktikos pavyzdžiai. Pirmojoje straipsnio dalyje pateikiamos atlikėjų teisių kolektyvinio įgyvendinimo (administravimo) prielaidos, specifika ir aktualūs statistikos duomenys, iliustruojantys šios veiklos efektyvumą ir plėtrą Lietuvoje. Antroji straipsnio dalis skirta atskirų atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo sričių analizei, siekiant įvertinti kolektyvinio teisių įgyvendinimo ekonominę reikšmę atlikėjams. Šioje dalyje, siekiant atskleisti probleminius teisių administravimo klausimus, kartu analizuojama ir kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai. Trečioji straipsnio dalis skirta atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo ateities perspektyvoms Lietuvoje, naujoms atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo sritims ir formoms. Straipsnis baigiamas išvadomis, kuriose, įvertinus taikomų kolektyvinio administravimo formų ir būdų efektyvumą, atskleidžiami probleminiai atlikėjų teisių reglamentavimo ir praktinio įgyvendinimo aspektai Lietuvoje, taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip reikėtų tobulinti atlikėjų teisių ir kolektyvinio administravimo formų ir būdų reglamentavimą.

      12  15