Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20301
Now showing1 - 10 of 13
  • Item type:ETD,
    Kriminalinės žvalgybos proporcingumo užtikrinimas asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugos kontekste
    [Ensuring proportionality of criminal intelligence in the context of protection of the right to respect for private life]
    doctoral thesis[2026][R1][S001]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026-09-11

    Disertacijoje analizuojamas kriminalinės žvalgybos teisinis reguliavimas, kiek ši veikla susijusi su nusikalstamų veikų atskleidimu, taikant slapto pobūdžio duomenų rinkimo priemones, ir vertinamas jos poveikis asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugai. Pagrindinė mokslinė problema – ar galiojantis teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika užtikrina veiksmingą ir proporcingumo principą atitinkančią šios teisės apsaugą. Tyrimo metu nustatyta, kad reguliavimas pasižymi tam tikrais trūkumais: nepakankamai apibrėžtos sąvokos, ribota kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo kontrolė, neaiškus kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų tvarkymo, saugojimo ir panaudojimo reglamentavimas, taip pat nepakankamai aiškūs kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo atribojimo pagrindai. Taip pat išryškėja ribotos asmens galimybės veiksmingai ginti kriminalinės žvalgybos metu pažeistą teisę į privatų gyvenimą dėl kriminalinės žvalgybos slaptumo ir informavimo apribojimų. Daroma išvada, kad veiksminga teisės į privatų gyvenimą apsauga galima tik užtikrinant aiškų, proporcingumo principu grindžiamą teisinį reguliavimą ir veiksmingus gynybos mechanizmus, ribojančius kriminalinės žvalgybos subjektų diskreciją. Formuluojami pasiūlymai, skirti stiprinti asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos kontekste.

      22  48
  • Item type:ETD,
    Išlaidų gynėjui pripažinimas ir jų atlyginimas baudžiamajame procese
    [Reimbursement of Defense Counsel Costs in Criminal Proceedings]
    magister thesis[2026][S001]
    Osokinė, Kristina

    Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas išlaidų gynėjui atlyginimo institutas baudžiamajame procese. Tyrime siekiama atskleisti advokato darbo apmokėjimo ir išlaidų gynėjui sampratą, jų vietą baudžiamojo proceso išlaidų sistemoje, konstitucinį ir įstatyminį šio instituto pagrindimą, taip pat nustatyti kriterijus, pagal kuriuos gynėjo išlaidos gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir atlyginamos priklausomai nuo bylos baigties. Darbe taikomi lingvistinis, sisteminis, analitinis, loginis, lyginamasis ir dokumentų analizės metodai, remiamasi baudžiamojo proceso teisės normomis, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teismų praktikos analizė parodė, kad išlaidų gynėjui atlyginimo klausimas negali būti vertinamas vien kaip techninis proceso išlaidų paskirstymo aspektas, nes jis tiesiogiai susijęs su teise į gynybą, teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu. Nustatyta, kad praktikoje reikšmingiausi išlaidų gynėjui pripažinimo ir atlyginimo kriterijai yra jų realumas, būtinumas ir pagrįstumas, tačiau šių kriterijų taikymas ne visada yra nuoseklus. Darbe daroma išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas turi būti orientuoti į teisingą valstybės ir proceso dalyvio interesų pusiausvyrą, o išlaidų gynėjui atlyginimo modelis turi užtikrinti ne formalų, bet realų asmens teisės į gynybą įgyvendinimą.

      1  9
  • Item type:ETD,
    Laisvas įrodymų judėjimas Europos Sąjungos baudžiamojoje justicijoje
    [Free movement of evidence in European Union criminal justice]
    doctoral thesis[2024][S001]

    Šiame tyrime laisvas įrodymų judėjimas analizuojamas kaip veiksmingo teisminio bendradarbiavimo kriterijus, kuris kartu yra ir principinis ES tikslas, kurį įgyvendinti būtina dėl augančio poreikio kovoti su nusikalstamumu, dažnai „peržengiančiu“ vienos valstybės narės sienas. Šio disertacinio tyrimo tikslas – išanalizavus laisvo įrodymų judėjimo kaip teisminio bendradarbiavimo kriterijų ir jį lemiančius veiksnius nustatyti, kokiomis kryptimis formuojasi teisminis bendradarbiavimas šioje srityje ir ar šiuo metu esantis analizuojamą kriterijų apibrėžiantis reglamentavimas yra veiksmingas. Tyrimu atskleidžiama, kad laisvą įrodymų judėjimą galima apibūdinti kaip abipusio pripažinimo principo pagrindu veikiantį procesą, prasidedantį nuo kreipimosi dėl įrodymų rinkimo (suteikimo) iki jų perdavimo prašančiajai valstybei. Šio proceso pagrindas yra, pirma, pasitikėjimas kitos valstybės teisine sistema, antra, toje valstybėje egzistuojančia žmogaus teisų apsaugos sistema. Be to, disertacinis tyrimas rodo, kad ES teisminio bendradarbiavimo priemonės neprisideda prie valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, taigi ir laisvo įrodymų judėjimo. Esamos teisminio bendradarbiavimo priemonės vis dar neužtikrina vienodo: a) teisinių sąvokų taikymo; b) pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo; c) gautų įrodymų, neatitinkančių reikalavimų, atmetimo.

      30  26
  • Item type:ETD,
    Greitumo principas baudžiamajame procese
    [Principle of Promptness in Criminal Proceedings]
    master thesis[2024][S001]
    Suchankovaitė, Veronika

    Magistro baigiamojo darbo tikslas sistemiškai išanalizuoti greitumo principo turinį, įvertinti šio principo įgyvendinimo problemas ir pateikti pasiūlymus, kaip išvengti jo pažeidimų. Pirmoji baigiamojo darbo dalis skirta atskleisti greitumo principo turinį bei jo aiškinimą Lietuvos Respublikos teisėje bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Antroji baigiamojo darbo dalis skirta išnagrinėti, kaip pagrįstos trukmės principas įgyvendinimas per konkrečius baudžiamojo proceso terminus, taip pat kaip įgyvendinamas naudojant supaprastinto proceso formas bei nustatant proceso per kuo trumpiausią laiką nesilaikymo pažeidimus, kurie sukelia tam tikrus padarinius. Trečioji baigiamojo darbo dalis skirta atskleisti greitumo principo įgyvendinimo problematiką praktikoje analizuojant kokybinio tyrimo metu gautus rezultatus, atskirai aptariant ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo stadijas. Magistro baigiamojo darbo rezultatai atskleidė, kad greitumo principas negali būti įgyvendinamas kitų baudžiamojo proceso principų sąskaita. Šiuo metu esantis teisinis reguliavimas yra ganėtinai formalizuotas, kas tam tikrais atvejais turi potencialą baudžiamajam procesui užsitęsti. Be teisinio reguliavimo trūkumų egzistuoja ir kitos priežastys sąlygojančios ilgą proceso trukmę, kurios didžiąja dalimi susijusios su valstybės resursais. Apibendrinant baigiamojo darbo tyrimo rezultatus pateikiamos išvados bei pasiūlymai pagrįstos trukmės principo įgyvendinimo tobulinimui.

      74  18
  • Item type:ETD,
    Elektroninis stebėjimas (intensyvi priežiūra) kaip teisės būti laisvam baudžiamajame procese prielaida
    [Electronic monitoring (intensive supervision) as a prerequisite for the right to be at liberty in criminal procedure]
    doctoral thesis[2023][S001]

    Šio disertacinio tyrimo pagrindinis tikslas – išanalizavus elektroninį stebėjimą, atskleisti šios kardomosios priemonės galimybes įgyvendinti teisę būti laisvam, siekiant pasiūlyti reglamentavimo ir taikymo teismų praktikoje tobulinimo būdų. Disertacijoje yra analizuojama teisė būti laisvam ir teisės į laisvę prezumpcija, elektroninio stebėjimo samprata bei elektroninio stebėjimo teisinio reguliavimo spragos ir praktinio taikymo trūkumai. Disertacijoje atskleista, kad elektroninis stebėjimas sudaro prielaidas įgyvendinto įtariamojo, kaltinamojo teisę būti laisvam, kai šia kardomąja priemone sukeliamas laisvės suvaržymo mastas yra laisvės ribojimas, o jos taikymas paremtas mažiausios intervencijos principu. Esamas elektroninio stebėjimo teisinis reguliavimas turi spragų, galinčių lemti proporcingumo, teisėtumo, lygiateisiškumo, suėmimo kaip ultima ratio priemonės ir teisės būti laisvam pažeidimus.

      162  36
  • Item type:ETD,
    Reikalavimai, keliami slaptųjų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų vertinimui
    [The Requirements for Evaluation of Data Collected Using Procedural Undercover Actions]
    master thesis[2021][S001]
    Logoida, Taisija

    Magistro baigiamojo darbo tikslas yra remiantis baudžiamojo proceso teisės doktrina ir teismų praktika atskleisti slaptųjų tyrimo veiksmų teisinio reguliavimo ir jų taikymo probleminius aspektus. Pirmoji baigiamojo darbo dalis skirta slaptųjų tyrimo veiksmų ypatumų analizei, t. y. faktinio ir teisinio pagrindų sampratos atskleidimui, slaptųjų tyrimo veiksmų atskyrimui nuo viešo pobūdžio veiksmų. Antroji baigiamojo darbo dalis skirta įrodinėjimo procese kylančių problemų renkant, panaudojant slaptaisiais tyrimo veiksmais gautus duomenis analizei. Būtent, analizuojama privatumo problematika atliekant slaptuosius veiksmus, duomenų gavimo bei panaudojimo leistinumo probleminiai aspektai bei provokacijos draudžiamumas. Trečioji baigiamojo darbo dalis skirta atskirų slaptųjų tyrimo veiksmų probleminių aspektų, kylančių teisminėje praktikoje, analizei. Baigiamojo darbo tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaptieji tyrimo veiksmai apriboja asmens pagrindines teises bei laisves, o jų metu gauti duomenys yra vertinami remiantis papildomais reikalavimais. Šiais veiksmais gautų duomenų vertinimo esminiai aspektai, kuriuos papildomai tikrina teismai, yra proporcingumas, teisinio bei faktinio pagrindų identifikavimas ir vertinimas. Apibendrinant baigiamojo darbo tyrimo rezultatus pateikiamos struktūrizuotos išvados.

      46  14
  • Item type:ETD,
    Nusikalstamą veiką imituojančių ir provokuojančių veiksmų santykis ir samprata
    [Meaning and Relationships between Imitation and Provocation of Criminal Acts]
    master thesis[2018][S001]
    Maižvila, Robertas

    Magistro baigiamojo darbo tikslas yra atskleisti visų slaptųjų tyrimo, o ypač nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų požymius, sampratą, taikymo tvarką, probleminius aspektus. Pirmoji darbo dalis skiriama slaptųjų tyrimo veiksmų specifiniams bruožams, jų analizei, taip pat ir atskirų slaptųjų tyrimo veiksmų probleminių aspektų, taikymo tvarkos analizei. Antroji baigiamojo darbo dalis skirta ištirti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisinį reguliavimą, jo trūkumus, problematiką. Be kita ko, didelis dėmesys skiriamas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tyrimo veiksmo sampratai, taikymo tvarkai ir problematikai atskleisti. Trečioji darbo dalis skirta provokacijos ir imitacijos santykiui nagrinėti, taip pat atskleisti provokacijos formas, bruožus, požymius, problematiką. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaptieji tyrimo veiksmai itin stipriai riboja asmens teises ir laisves. Slaptųjų tyrimo veiksmų teisinis reguliavimas yra abstraktus, neišsamus, o šių tyrimo veiksmo atlikimo tvarką detalizuoja teisminė praktika. Apibendrinant tyrimo rezultatus darbo pabaigoje pateikiamos išvados, pasiūlymai slaptųjų tyrimo veiksmų taikymo tvarkos tobulinimui.

      29  23
  • Item type:ETD,
    Kaltinamojo teisė užduoti klausimus anoniminiams liudytojams kaip teisingo teismo išraiška
    [The Right of the Accused to Ask the Anonymous Witnesses Questions as the Expression of a Fair Trial]
    master thesis[2016][S001]
    Voidachovič, Diana

    Magistro baigiamojo darbo – Kaltinamojo teisė užduoti klausimus anoniminiams liudytojams kaip teisingo teismo išraiška siekis buvo padėti išspręsti problemas su kuriomis susiduriama vertinant anoniminių liudytojų ir kaltinamojo teisių balansą teisingame baudžiamajame procese. Šiuo tikslu bandyta įžvelgti ir suformuoti reikalavimus keliamus tiek kaltinamajam, tiek anoniminiam liudytojui saugant abiejų teisėtus interesus ir garantuojant tiesos byloje nustatymą. Šio darbo išvados ir pasiūlymas padės suvienodinti teismų praktiką ir suprasti kuria linkme einama tokio pobūdžio bylose. Galima teigti, kad šiuo metu teismų praktika švelnėja, sudarydama prielaidas efektyviau atskleisti sunkiausius nusikaltimus. BPK 301 straipsnio 2 dalyje galiojantis draudimas apkaltinamąjį nuosprendį remti vien ar lemiama dalimi anoniminių liudytojų parodymais daugelyje atvejų teismus statydavo į aklavietę arba sąlygodavo kaltinamojo teisių pažeidimus. Dabar griežto draudimo sprendžiant bylas nebelieka, bet kaltinamajam privalo būti suteikti tinkami kompensaciniai veiksniai ir turi būti pašalintos visos abejonės dėl tokio liudytojo parodymų patikimumo, o neapklausus jo teisiamajame posėdyje, privaloma įsitikinti, kad buvo svari priežastis taikyti anonimiškumą ir kruopščiai patikrintas procesas. Todėl siūloma minėta kodekso straipsnio dalį papildyti teismų suformuluota nuostata. Taigi abiejų šalių teisės suderinamos remiantis šiais reikalavimais, atidžiai patikrinus anonimiškumo taikymo pagrindus ir sąlygas, įsitikinus proceso teisingumu, suteikus procesines garantijas ir bylą sprendžiant nešališkam, kvalifikuotam ir sąžiningam teismui, gerbiančiam Konstitucines nuostatas ir principus.

      15  23
  • Item type:ETD,
    Kaltinimo ribos ir jų keitimas
    [Limits of accusation and their change]
    master thesis[2016][S001]
    Geriksonaitė, Simona

    Šio darbo tikslas buvo ištirti kaltinimo ribų ir jų keitimo teisinį reguliavimą Lietuvoje ir su tuo susijusias problemas. Buvo tiriama baudžiamojo persekiojimo samprata, jo pagrindai ir įtaka asmens teisei į teisingą teismą. Be to buvo tiriama kaltinimo samprata ir jos įtaka kaltinimo riboms. Taip pat buvo siekiama ištirti kaltinimo ribų sampratą, jų keitimo galimybes ir kaip tai įtakoja asmens teisę į gynybą. Buvo tiriama ar keičiant kalinimo ribas kaltinamasis privalo gintis nuo visų kaltinimo modifikacijų (kaltinimo daugeto problema), ar įmanomas ir galimas kaltinimo keitimas pasibaigus senačiai, taip pat ar galimas kaltinimo keitimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir ar neprarandama teisė į apeliaciją tiek teisės, tiek fakto aspektu jei kaltinimas keičiamas apeliacinės instancijos teisme. Be to, siekiant pagrįsti teismo iniciatyvos teisę keisti kaltinimą, buvo tiriama Konstitucijoje įtvirtintų principų suderinamumas su minėta teismo teise. Taip pat ištirtos kaltinimo ribos ir jų keitimas bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka ir to įtaka asmens teisėms. Darbe buvo padarytos išvados, jog baudžiamojo persekiojimo ribos turi įtakos asmens teisei į teisingą teismą, o tiksliau į jos sudedamąjį elementą – teisę į gynybą. Buvo prieita išvados, kad poreikis suprasti kaltinimą ir jo ribas gynybai gimsta nuo pat baudžiamojo persekiojimo pradžios momento. Taip pat buvo konstatuota, kad siekiant užtikrinti asmens teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir teisę tinkamai pasiruošti gynybai, turi būti aiškios kaltinimo ribos. Buvo padaryta išvada, kad kaltinimo ribų keitimas yra galimas griežtai laikantis numatytų kaltinimo keitimo procedūrų, nes šis institutas yra glaudžiai susijęs su žmogaus teisėmis, o būtent su teise į gynybą bei teisingu ir nešališku bylos nagrinėjimu. Be to padarytos išvados, kad praktikoje egzistuoja kaltinimo daugeto problema, kuri gali būti išspręsta įstatymų leidėjui iniciavus BPK pakeitimus. Išanalizavus teismų praktiką darytina išvada, kad kaltinimo keitimas, siekiant tinkamai įgyvendinti baudžiamąjį įstatymą, yra galimas net ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tiriant teismo iniciatyvos teisę keisti kaltinimą buvo prieita išvados, kad tokia teismo teisė yra galima ir neprieštaraujanti Konstitucijoje įtvirtintiems principams bei nepaneigianti proceso dalyvių teisės gintis nuo pakeisto kaltinimo, net jei kaltinimas keičiamas apeliaciniame procese. Taip pat ištyrus kaltinimo keitimą privataus kaltinimo bylų procese padaryta išvada, kad pareiškus iniciatyvą keisti kaltinimą teismas turi informuoti kaltinamąjį ir jo gynėją apie galimą pertrauką ir turi būti pakartotinai rengiamas taikinamasis posėdis, nes privataus kaltinimo bylų proceso vienas iš pagrindinių tikslų yra konfliktuojančių šalių susitaikymas.

      21  11
  • Item type:ETD,
    Suėmimo skyrimo ir taikymo problemos ir jų sprendimai: geroji Europos Sąjungos valstybių praktika
    [Problems and Solutions of the Imposition and Application of Detention: Good Practice of the Member States of the European Union]
    master thesis[2015][S001]

    Mūsų darbo tikslas buvo apibendrinant Lietuvos ir kt. ES valstybių mokslo, EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų patirtį, kompleksiškai išnagrinėti suėmimo reglamentavimo ir taikymo teismų praktikoje silpnąsias vietas bei trūkumus, sudarančius sąlygas perteklinio suėmimo praktikavimui bei išsiaiškinti galimus sprendimus. Suėmimas yra griežčiausia ir išimtinė (ultima ratio) priemonė, kuri turėtų būti taikoma tada, kai švelnesnės priemonės yra neveiksmingos. Darbe buvo nustatyta, jog suėmimo reglamentavimas, kuris nesuteikia teisės suimtam asmeniui bet kada baudžiamojo proceso metu ginčyti suėmimo taikymo pagrįstumą, ne iki galo užtikrina asmens teisę gynybą. Nustatyta, jog teisė būti paleistam baudžiamojo proceso metu būtų efektyviau užtikrinta, jei BPK numatytų galimybę aukštesniajam teismui suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bei teismo pareigą teisminio nagrinėjimo metu reguliariais, trumpais intervalais peržiūrėti suėmimo taikymo būtinybę. Nepamatuotos trukmės suėmimo atvejų padėtų išvengti nuostata, kuri proporcingai gresiančios laisvės atėmimo bausmės sankcijos dydžiui ribotų maksimalią suėmimo trukmę. Atlikta teismų praktikos analizė parodė, jog perteklinio suėmimo taikymui turi įtakos formalus suėmimo skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimas.

      8  27