Skaržauskienė, Aelita
Sąmokslo teorijų ir oficialios komunikacijos priešpriešaItem type:ETD, [Conspiracy Theories and Official Communication Opposition]magister thesis[2025][S008]Černiauskaitė, IvetaMagistro darbe nagrinėjama sąmokslo teorijų ir oficialiosios komunikacijos priešprieša iš XXI a. perspektyvos ir jos daroma įtaka post-tiesos amžiaus socialiniam gyvenimui. Darbo problemos analizei pasitelkiamas analitinis-empirinis tyrimas, skirtas 2025 m. sausio mėn. Los Andželo mieste kilusių gaisrų įtakos konspiracijų teorijų plėtotei ir oficialiosios komunikacijos atsakui. Teigiama, jog dabartinės sąmokslo teorijos turi naują tendenciją vis labiau skverbtis į pačius oficialiosios komunikacijos kanalų tinklus arba jais naudotis. Darbą sudaro trys dalys: teorinė dalis, skirta sąmokslo teorijos ir oficialiosios komunikacijos sąvokų apybraižai, pagrindinių sąmokslo teorijų ir oficialiosios komunikacijos kanalų sąveikos prielaidų išryškinimui bei šios sąveikos (priešpriešos) pasekmių apibūdinimui; metodologinė darbo dalis, kurioje pristatoma tyrimo problema, pateikiamas tyrimo pagrindimas ir aptariama tyrimo eiga. Analitinėje darbo dalyje yra pateikiama faktinė tiriamos problemos analizė, išskiriant veiksnius, kurie prisideda prie sąmokslo teorijų plitimo šiuolaikinėje informacinėje erdvėje ir įvertinant oficialios komunikacijos efektyvumą kovojant su šiomis teorijomis. Tam pasitelkiama atvejo - 2025 m. Los Andželo gaisrų informacijos ir dezinformacijos sklaidos tiek iš oficialiosios komunikacijos kanalų, tiek iš kitų socialinių tinklų bei naujienų portalų, analizė, kuri leidžia parodyti šių veiksnių daromą įtaką. Tyrimas išryškino, kad sąmokslo teorijos ir oficialiosios komunikacijos priešprieša iš dalies yra valstybės viduje kylančių prieštaravimų tiesioginė išdava. Darbe plėtojama mintis, kad XXI a. yra išskiriamas naujasis konspiricizmas – tokia sąmokslo teorijų rūšis, kuri yra tiesiogiai įsiskverbusi į oficialiosios komunikacijos kanalų tinklą, o jos pagrindinis veiklos katalizatorius yra politinė ideologija. Taip pat pateikiama keletas sąmokslo teorijų ir oficialiosios komunikacijos priešpriešos sprendimų būdų, tačiau pripažįstama, jog demokratijoje veiksmingiausias iš jų yra žmonių edukacijos lygio kėlimas. Darbe tiriama kaip iš tiesų sąmokslo teorijos įsipina į oficialiosios komunikacijos kanalų informacijos sklaidą ir kokie veiksniai iš oficialiosios komunikacijos pusės skatina tolimesnį jų vystymąsi. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kurios suformuluotos atitinkamai pagal darbe išsikeltų uždavinių siekius.
39 14 Institucijų bendradarbiavimo ypatumai, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 konteksteItem type:ETD, [Peculiarities of the Institutional Cooperation in the Fight against Fake News in the Context of the COVID-19 Pandemic]master thesis[2023][S008]Navickaitė, LinaSu įvairiausiomis gyvenimo sritimis susijusios melagingos (netikros) naujienos (angl. fake news) ypač didelę grėsmę ėmė kelti per COVID-19 pandemiją, kai su padidėjusiu priešiškos informacijos srautu susidūrė ir Lietuva. Tai paskatino šalies institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir telkti pastangas kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis, susijusiomis su COVID-19. Tyrimo objektas – institucijų bendradarbiavimo ypatumai, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste. Darbo tikslas – įvertinti institucijų bendradarbiavimo, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste, proceso eigą, ypatumus ir bendro atsako efektyvumą. Darbo uždaviniai: nustatyti teorinius bendradarbiavimo aspektus, išsiaiškinti pagrindinius sėkmingo ir efektyvaus bendradarbiavimo kriterijus; nustatyti melagingų (netikrų) naujienų teorinius kilmės bei apibrėžimo aspektus, atskleisti šio reiškinio sąsajas su propagandos ir dezinformacijos sąvokomis, apžvelgti teisinį reguliavimą ir institucinį vertinimą ES bei Lietuvoje; atlikti Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 17 d. fiksuotų informacinių incidentų, tarp jų – ir melagingų (netikrų) naujienų, susijusių su COVID-19, dekonstravimo, kaip efektyvaus institucinio atsako kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis, sklaidos viešojoje informacinėje erdvėje apžvalgą; įvertinti ekspertų požiūrį į institucijų bendradarbiavimo, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste, proceso eigą, pasiektus rezultatus ir galimą bendradarbiavimo modelį ateityje. Darbo metodai: loginis analitinis metodas, analitinis aprašomasis metodas, ekspertų apklausa, duomenų analizės metodas, duomenų kontent analizės metodas, duomenų sisteminimo ir apibendrinimo metodai. Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas bei 4 pagrindiniai darbo skyriai. Pirmame skyriuje apžvelgiami institucijų bendradarbiavimo teoriniai aspektai: bendradarbiavimo samprata, požymiai bei modeliai, taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo formos, principai ir nauda, pagrindiniai sėkmingo ir efektyvaus bendradarbiavimo kriterijai, komunikacijos reikšmė. Antrajame darbo skyriuje analizuojamas istorinis melagingų (netikrų) naujienų kontekstas ir kilmė, pateikiama mokslinėje literatūroje randamų melagingų (netikrų) naujienų apibrėžimų analizė, šio reiškinio sąsajos su dezinformacija ir propaganda, aptariama melagingų (netikrų) naujienų sklaida bei žala. Taip pat supažindinama, kokių teisinių priemonių ėmėsi aukščiausios ES institucijos, siekdamos kovoti su padidėjusiu priešiškos informacijos, tarp jos – ir melagingų (netikrų) naujienų, srautu, koks teisinis reguliavimas ir institucinis atsakas šioje srityje yra Lietuvoje. Trečiajame skyriuje pateikiami darbe naudoti tyrimo metodai, o ketvirtajame – pristatoma COVID-19 pandemijos situacija Lietuvoje, pateikta viešai prieinamos informacijos apie per pandemiją fiksuotus informacinius incidentus, tarp jų ir platintas melagingas (netikras) naujienas, susijusias su COVID-19, apžvalga ir apklaustų ekspertų požiūrio į institucijų bendradarbiavimo ypatumus, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste, analizė. Išvados. Viešai prieinamos informacijos analizė ir ekspertų apklausa patvirtino, kad, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis, susijusiomis su COVID-19, bendradarbiavo dvi institucijos – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas ir Sveikatos apsaugos ministerija: Lietuvos kariuomenės analitikai buvo deleguoti į ministeriją koordinuoti komunikaciją apie melagingas (netikras) naujienas, apie užfiksuotus informacinius incidentus rengė kasdienes ir kassavaitines apžvalgas, kurių pagrindu skelbė spaudos pranešimus, organizavo ir dalyvavo spaudos konferencijose, teikė komentarus žiniasklaidai. Bendradarbiavimas, nors ir nebuvo tipinis bei formalizuotas, kaip dažnai būdinga valstybės institucijoms, buvo efektyvus ir sėkmingas, nes pavyko pasiekti pagrindinių tikslų: fiksuojant ir viešinant melagingas (netikras) naujienas apie COVID-19, įspėti visuomenę apie jų daromą žalą; didinti tiek melagingų (netikrų) naujienų atpažinimą, tiek visuomenės atsparumą manipuliacijoms. Per pirmąjį karantiną, trukusį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d., įgyta institucijų bendradarbiavimo patirtis galėtų būti panaudota ateityje.
30 12 Lyčių stereotipai profesijos atžvilgiuItem type:ETD, [Gender stereotypes in relation to the profession]master thesis[2023][S008,S005]Pupininkaitė, NeringaMagistro baigiamojo darbo tema: „Lyčių stereotipai profesijos atžvilgiu“. Posakis "Moterys iš Veneros, vyrai - iš Marso" dažnai vartojamas apibūdinant vyrų ir moterų lyčių išsiskyrimus, tokius kaip mąstymo, elgesio ir jausmų skirtumus. Juo parodoma, jog vyrai ir moterys skiriasi vieni nuo kitų taip, tarsi juos skirtų milijonai kilometrų arba jie priklausytų skirtingoms rūšims. Žinoma, neginčijama, kad vyrų ir moterų skirtumai egzistuoja daugelyje gyvenimo sričių. Stereotipai apie tai, kaip mąsto ir elgiasi vyrai ir moterys, yra paplitę ir sudaro realybės pagrindą. Tačiau, stereotipiniai lūkesčiai ne tik atspindi egzistuojančius skirtumus, bet ir daro įtaką tam, kaip vyrai ir moterys suvokia save ir kaip su jais elgiasi kiti. Šiame baigiamojo magistro darbe nagrinėjama lyčių stereotipų samprata ir jų poveikis profesijoms. Empiriniai tyrimai parodė, kad lyčių stereotipai daro įtaką dėmesiui, informacijos apie save ir kitus interpretavimui ir prisiminimui. Tačiau svarbu paklausti, kiek šie skirtumai yra tikri, o kiek įsivaizduojami ir tiesiog grindžiami lyčių stereotipais. (Ellemers, 2018). Lyčių stereotipų kognityvinių ir motyvacinių funkcijų nagrinėjimas gali padėti suprasti netiesioginius įsitikinimus apie moteris ir vyrus ir jų poveikį bendravimui. Lyčių stereotipai gali lemti lyčių šališkumą, kai darbo vietoje su moterimis ir vyrais elgiamasi skirtingai (Koch, D'Mello ir Sackett, 2015). Baigiamojo darbo problema - kaip visuomenėje susiformavusi nuomonė apie profesijos stereotipus gali turėti įtakos profesijos pasirinkimui. Darbo objektas - lyčių stereotipai profesijos atžvilgiu. Darbo tikslas - atlikti kiekybinį tyrimą ir išsiaiškinti ar profesijos pasirinkimą lemia lyčių stereotipai. Darbo uždaviniai - atlikus literatūros analizę pristatyti stereotipo sąvoką; išanalizuoti lyčių stereotipų sampratą, pristatyti tiriamąjį objektą; remiantis atliktu kiekybiniu tyrimu, įvertinti stereotipų aktualumą profesijos pasirinkime; suformuluoti išvadas ir rekomendacijas kaip lyčių stereotipai pasireiškia šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimas buvo pagrįstas užsienio ir Lietuvos mokslininkų atliktais tyrimais, sisteminant ir remiantis teorinėje dalyje aprašyta literatūra ir analizuotais autoriais, tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos metodą. Tyrimo imtis: taikant 95 proc. tikimybę, 7 proc. paklaidą ir 2806000 tūkst. populiaciją buvo nustatyta, jog mažiausia imtis turėtų būti 196 respondentai. Lyčių stereotipai sąveikauja su tam būdingais įsitikinimais apie vyriškas ir moteriškas savybes, kurios laikomos tinkamomis arba netinkamomis konkrečiai profesijai. Remiantis atliktu kiekybiniu tyrimu nustatyta, jog net 85,78 proc. apklausos dalyvių nuomone, stereotipai profesijos atžvilgiu vis dar egzistuoja šiuolaikinėje visuomenėje. Iš tyrime dalyvavusių 225 asmenų, net 39,6 proc. nurodė, jog jų profesiją būtų galima laikyti stereotipiška lyties atžvilgiu. Tyrimo metu pavyko nustatyti pagrindines priežastis lemiančias stereotipų susidarymą profesinėje veikloje, tai: nusistovėjusios visuomenės normos, fizinės galimybės, neigiamas savo ar aplinkinių požiūris, atliekamo darbo pobūdis bei reikalaujami įgūdžiai. Dažnai moterys, bandančios pasirinkti "vyrišką" profesiją, susiduria su daugybe sunkumų ir iššūkių dėl vis dar egzistuojančių stereotipų. Todėl svarbu pripažinti, kad tiek vyrai, tiek moterys gali rinktis bet kokią profesiją ir kad kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, gali pasiekti sėkmingą ir profesionalią karjerą bet kurioje srityje.
59 12 Vietos pozicionavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu: Klaipėdos regiono komunikacijos strategijos kūrimasItem type:ETD, [Place Positioning at National and International Levels: Development of Communication Strategy of Klaipeda Region]master thesis[2022][S008]Valaitytė, EvelinaKiekviena teritorija išsiskiria savita istorija ir ypatybėmis. Šiuos išskirtinumus teritorijose atskleisti padeda kuriamos komunikacinės žinutės, vertės pasiūlymai, prekės ženklai. 2004 m. išleistas pirmasis leidinio „Place branding“ numeris. Redakciniame leidinio straipsnyje pirmuoju sakiniu pažymėta: „place branding is happening“ (liet. vertimas – „vietos prekės ženklų kūrimas vyksta“). Prekės ženklu, o plačiau – komunikacine žinute – kuriama vertė. Skirtingoms teritorijoms svarbu išgryninti teritorinę tapatybę, o tai reiškia – itin kompleksišką procesą. Išgryninti identitetą ir sukurti komunikacinę žinutę svarbu ne tik dėl objektyvių priežasčių (turizmo skatinimas, talentų, aukštos kvalifikacijos specialistų, naujų gyventojų ar investuotojų pritraukimas ir ekonominė nauda apskritai), bet ir tam, kad teritorija rastų savo vietą globalioje ir tarpusavyje tampriais ryšiais susietoje visuomenėje. Klaipėdos regionas – išskirtinis regionas Lietuvoje, vienintelis pajūrio ruožo regionas. Šis regionas išsiskiria ir bendradarbiavimu regiono viduje, tarp savivaldybių. 7 regioną sudarančių savivaldybių iniciatyva parengta pirmoji Lietuvoje Klaipėdos regiono specializacijos strategija, kuri tapo tvariu pagrindu ir kuriamai komunikacijos strategijai kartu atlikus strategijai aktualios vidaus ir išorės aplinkos analizę bei tyrimą, kuriuo siekta įvertinti, kaip regionas matomas iš išorės.
6 10 Asmeninio įvaizdžio formavimas projektuojant karjerą viešųjų ryšių agentūroseItem type:ETD, [Formation of Personal Image in Career Planning in Public Relations Agencies]master thesis[2021][S008,S003]Petrauskaitė, IevaMagistro baigiamojo darbo tema ,,Asmeninio įvaizdžio formavimas projektuojant karjerą viešųjų ryšių agentūrose“ ištyrėme asmeninio įvaizdžio formavimą projektuojant karjerą viešųjų ryšių agentūrose atlikę dokumentų analizę ir kokybinį tyrimą. Darbo problema – kaip asmeninio įvaizdžio formavimas gali padėti projektuojant karjerą viešųjų ryšių agentūrose. Darbo objektas – asmeninio įvaizdžio formavimas viešųjų ryšių agentūrose. Tyrime taikėme fenomenografinę strategiją. Darbo metodai: teoriniai duomenų rinkimo metodai – dokumentų analizė. Metodai teoriniams duomenims apdoroti lyginimas ir apibendrinimas. Metodai empiriniams duomenims rinkti stebėjimas ir interviu. Metodai empiriniams duomenims apdoroti kokybinė turinio analizė. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinės ir empirinės dalys. Teorinėje dalyje identifikavome asmeninio įvaizdžio formavimą, karjeros projektavimą ir jų veiksmingumą. Empirinėje dalyje įvertinome asmeninio įvaizdžio formavimą ir sukonstravome perspektyvaus viešųjų ryšių agentūros darbuotojo paveikslą. Darbo rezultatai parodė, kad asmeninio įvaizdžio formavimas gali padėti projektuojant karjerą agentūrose tiek teoriniame tiek praktiniame lygmenyje. Teoriniame lygmenyje identifikavę asmeninio įvaizdžio formavimo ir karjeros projektavimo gaires, pagrindėme jų veiksmingumą, kuris analogiškai tapo pagrindu teigti, kad asmeninis įvaizdžio formavimas gali tapti naudinga priemone žmogaus karjeroje ir gyvenime. Praktiniame lygmenyje įvertinome asmeninio įvaizdžio formavimą teigiama perspektyva, nes nustatėme, kad asmenio įvaizdžio formavimas gali padėti: efektyviau įsidarbinti, susirasti darbą, pridėti vertės, sukurti naudos, tapti pastebėtu. Įvertinę asmenino įvaizdžio formavimą sukonstravome keturiais žingsniais paremtą perspektyvaus viešųjų ryšių agentūros darbuotojo paveikslą, lyderiaujančių aštuonių viešųjų ryšių agentūrų kontekste. Sukonstruotas perspektyvaus darbuotojo paveikslas buvo paremtas viešųjų ryšių rinkai būdingais reikalavimais, pareigybėmis, galimybėmis, savybėmis ir kompetencijomis. Sukonstruotu perspektyvaus darbuotojo paveikslu galės pasinaudoti: viešųjų ryšių vadybos programos, socialinių mokslų krypties studentai, asmenys siekiantys efektyviau įsidarbinti ir projektuoti karjerą viešųjų ryšių agentūrose. Šis magistro baigiamasis darbas naujai išplėtė įvaizdžio formavimo reikšmę, kuri apėmė ne tik organizacijos perspektyvą, bet ir pačio žmogaus, siekiant naudingų asmeninių ir karjeros rezultatų.
72 8 - master thesis[2021][S003,S008]Budreckytė, Roma
Gyvename amžiuje, kuomet lyderystė ir socialinė medija yra neatskiriami. Socialinius tinklus pažaboja įvairių sričių lyderiai, jie tampa vienu iš pagrindinių komunikacijos kanalų XXI amžiuje. Čia lyderystė reiškiasi naujais būdais ir formomis. Šios skaitmeninės platformos neaplenkia ir Lietuvos moterų lyderių, kurių raiška socialiniuose tinkluose yra šio magistro baigiamojo darbo pagrindinė tema. Rašto darbe įvertinami ir moterų lyderystę gaubiantys stereotipai bei iššūkiai, su kuriais socialiniuose tinkluose susiduria lyderės moterys. Keliamas probleminis klausimas: kaip Lietuvos lyderės reiškiasi socialinės medijos platformose – socialiniuose tinkluose? Lietuvoje šiuo klausimu platesnių tyrimų nestebėta, galima teigti, kad tema nauja. Darbo objektas – Lietuvos lyderės socialiniuose tinkluose. Tyrimo tikslas: įvertinti Lietuvos moterų lyderystės raiškos ypatumus socialinių tinklų platformose Facebook ir Instagram. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, teoriniu lygmeniu apibūdinti lyderystės sampratą, lyderio savybes, transformacinę ir autentišką lyderystės teorijas, moterų lyderystės ypatumus; 2) Atskleisti, koks yra lyderystės bei moterų lyderystės ir socialinės medijos ryšys; 3) Įvertinti Lietuvos moterų lyderystės raiškos ypatumus socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram; 4) Pateikti Lietuvos moterų lyderių lyderystės raiškos tobulinimo galimybes socialiniuose tinkluose. Atliekant kokybinius tyrimus buvo vadovaujamasi kokybinės turinio analizės strategija. Duomenys renkami stebėjimo ir interviu metodais. Buvo atlikta kokybinė turinio analizė ir ekspertų apklausa. Atlikti tyrimai leido išskirti ir apibūdinti Lietuvos lyderėms būdingus raiškos ypatumus socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram ir įvertini Lietuvos moterų lyderystės reikšmę visuomenėje. Magistro darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje gilinamasi į lyderystės sampratą ir teorinius aspektus, išskiriamos lyderio savybės, aptariamos transformacinės ir autentiškos lyderystės teorijos, taip pat aprašomi teoriniai moterų lyderystės aspektai. Antroje dalyje analizuota mokslinė literatūra, susijusi su socialinių medijų ir socialinių tinklų samprata, lyderystės ir moterų lyderystės raiškos galimybes socialinėje medijoje ir jos platformose. Trečioji dalis yra skirta empiriniam tyrimui, čia pateikiama tyrimo metodologija ir gauti rezultatai. Ketvirtojoje dalyje pateikiamos darbo išvados ir rekomendacijos.
24 25 Startuolių vystymasis ankstyvojoje stadijoje: kritinių sėkmės veiksnių perspektyvaItem type:ETD, [Early stage startup development: the critical success factors’ perspective]Disertacijoje „Startuolių vystymasis ankstyvojoje stadijoje: kritinių sėkmės veiksnių perspektyva“ siekiama suprasti startuolių vystymosi sėkmę, nes ankstyvojoje augimo stadijoje įvyksta daugiausia startuolių „mirčių“. Aptariama mokslinė perspektyva, laikomasi kritinio požiūrio aptariant su tiriamuoju reiškiniu susijusias sampratas, tokias kaip „startuolis“, „ankstyvoji vystymosi stadija“ ir „kritiniai sėkmės veiksniai“. Siekiant nustatyti startuolių vystymosi kritinius sėkmės veiksnius ankstyvojoje stadijoje, pasirinkta struktūruota grindžiamosios teorijos tyrimo prieiga, kuri leido atskleisti startuolių patirtis, prasmes, priežasčių ir pasekmių procesus, priežastinius ryšius, pademonstruojant, kaip vieni veiksmai lemia kitus ir kurie veiksniai yra ankstyvosios stadijos kritiniai sėkmės veiksniai, neformuojant jokių išankstinių hipotezių, o remiantis tyrimo dalyvių patirtimi suformuoti teoriją. Atliktas empirinis tyrimas padėjo išryškinti žinių trūkumo spragą tarp teorinio modelio ir realybės, paaiškinti kontekstą, sąlygas ir pasekmes, su kuriomis ankstyvojoje stadijoje susiduria startuoliai, įgyvendindami savo verslo projektą. Suformuota teorija atskleidžia vystymosi problematiką, nurodo, kokie veiksniai turi būti įveikiami, kokias sąlygas rekomenduotina tenkinti ir kokia eilės tvarka, kad procesas būtų kuo trumpesnis ir būtų galima tikėtis sėkmės. Šiuo tyrimu atskleistas naujas požiūris į startuolio kritinių sėkmės veiksnių valdymo procesą bei technikas ir paaiškinta, kaip vyksta ankstyvosios stadijos augimo ir pokyčių procesas, siekiant pažangos.
104 23 Kibernetinio saugumo valdymo gerinimas taikant atsparumo modelius organizacijoseItem type:ETD, [Improvement of Cyber Security Management Using Resilience Models in Organisations]Nuolat dažnėja raginimai didinti sistemų atsparumą kibernetinėms grėsmėms, tačiau praktiškai nėra metodikų, aprašančių, kaip šie procesai turėtų būti įgyvendinami. Atsižvelgiant į tai, darbe išgrynintos kibernetinio atsparumo suvokties ribos, išskirti pagrindiniai organizacijų kibernetinio atsparumo elementai. Organizacijų atsparumas kibernetinėms grėsmėms išnagrinėtas keliais valdymo lygmenimis, taip sudarant prielaidas tolimesnei kibernetinio atsparumo procesų ir jų metu vykdomų sąveikų analizės plėtotei. Siekiant suformuoti kibernetinio saugumo valdymo modelio teorinį pagrindą buvo vykdoma mokslinės literatūros analizė, kurios metu taikyti sisteminimo, sintezės, lyginimo bei apibendrinimo metodai. Modelio suformavimui taikyti konceptualiojo modeliavimo ir vizualizacijos metodai. Modelio validacijai taikyti vienas kitą papildantys kokybiniai empiriniai tyrimai: ekspertinis interviu, kokybinė turinio analizė, antrinių šaltinių duomenų analizė.
297 28 „Eurovaistinės“komunikacija socialiniuose tinkluoseItem type:ETD, ["Eurovaistinė" Communication in Social Networks]master thesis[2019][S008]Raišytė, ErikaKintant technologijoms, keičiasi ir vartotojų įpročiai. Kuo toliau tuo daugiau laiko žmonės praleidžia socialiniuose tinkluose, todėl tai tapo populiariu verslo komunikacijos įrankiu ir mokslinių tyrimų objektu. Nors moksliniuose dokumentuose socialinių tinklų įtaka įmonių komunikacijai pradėta analizuoti, tyrimų, kuriuose nagrinėjama farmacinės veiklos įmonės komunikacija socialiniuose tinkluose Lietuvoje nėra. Šiame magistro baigiamajame darbe problema keliama klausimu: kaip efektyviai taikyti socialinius tinklus farmacinės įmonės komunikacijoje? Tyrimo objektas – socialinių tinklų taikymas „Eurovaistinės“ komunikacijoje. Tyrimo tikslas – identifikuoti socialinių tinklų taikymo specifiką įmonės „Eurovaistinė“ komunikacijoje bei atskleisti klientų įsitraukimą į komunikaciją skatinančius veiksnius. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai, apibendrinantys teorinę socialinių tinklų sampratą, sąsajas su įmonių komunikacija bei tiriamieji, atskleidžiantys „Eurovaistinės“ įrašų socialiniuose tinkluose turinį, skatinantį vartotojų įsitraukimą. Tyrimui atlikti išsikelti klausimai, susiję su „Eurovaistinės“ naudojama komunikacjos strategija, tikslu, įvaizdžio formavimu bei komunikacijos efektyvumu. Eurovaistinės komunikacijos socialiuose tinkluose analizei pasirinkti stebėjimo ir turinio analizės metodai, empiriniam tyrimui pasitelktas tinklo etnografijos (angl. netnography) metodas. Magistro baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje apibendrinami socialinių tinklų taikymo įmonės komunikacijoje teoriniai aspektai. Antrojoje analizuojama „Eurovaistinės“ komunikacija „Facebook“, „LinkedIn‘, „Instagram“ ir „Youtube“ socialiniuose tinkluose.
47 9 Integruotas verslo klasterių veiklos efektyvumo valdymasItem type:ETD, [Integrated Business Cluster Performance Management]doctoral thesis[2018][S003]Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2018-12-18Disertacinis darbas prisideda prie tinklaveika pagrįstų reiškinių ir organizacijų veiklos efektyvumo vertinimo apibendrinimo. Disertacinio darbo objektas yra inovacijas kuriančio verslo klasterio veikla. Disertacinio darbo tikslas yra sukurti integruotą verslo klasterių veiklos efektyvumo valdymo sistemą. Darbe atsižvelgiant į ekspertų apklausos rezultatus ir mokslinėje literatūroje išanalizuotas tinklaveikos savybes bei bendradarbiavimo tinklo klasteryje struktūrą siūloma verslo klasteriams taikyti sisteminės rizikos sampratą. Be to, darbe analizuojamas ryšys tarp inovacijas kuriančio verslo klasterio veiklos efektyvumo ir optimalumo bei apibūdintos būtinos sąlygos verslo klasterio veiklos optimalumui. Disertaciniame darbe taip pat siūloma kiekybiniais metodais apibūdinti verslo klasterio veiklos sinergijos struktūrą, pateikiamas integruotas verslo klasterių veiklos efektyvumo valdymo modelis, kuriuo atsižvelgiama į tinklaveikos verslo klasteryje nulemtą bendradarbiavimo klasteryje struktūrą, informacijos asimetriją, sinergiją ir sisteminę riziką bei kitus atsitiktinius vidinius ir išorinius veiksnius. Pasiūlyti stochastinės analizės elementais pagrįsti verslo klasterio sisteminės rizikos vertinimo ir veiklos efektyvumo vertinimo būdai yra naudingi vystant inovacijų kūrimo ir komercializavimo efektyvumo vertinimo metodus.
39 29