Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20139
Now showing1 - 10 of 17
  • Item type:ETD,
    Mokytojo profesijos patrauklumą lemiantys veiksniai pedagogų pritraukimui ir išlaikymui Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose
    [Factors Determining the Attractiveness of the Teaching Profession for the Recruitment and Retention of Teachers in General Education Schools of Kaunas City]
    magister thesis[2026][S003]
    Jonaitis, Marius

    Darbe analizuojami mokytojo profesijos patrauklumą lemiantys veiksniai ir jų poveikis pedagogų pritraukimui bei išlaikymui Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrime taikoma mišri metodologija, derinant mokytojų anketinę apklausą ir pusiau struktūruotus interviu su mokyklų vadovais. Gauti rezultatai sudaro prielaidas formuoti pagrįstas rekomendacijas savivaldybės švietimo politikos formuotojams ir mokyklų vadovams, siekiant stiprinti mokytojo profesijos patrauklumą.

      11
  • Item type:ETD,
    AI panaudojimo galimybės švietimo įstaigų vadyboje
    [The Possibilities of Applying AI in the Management of Educational Institutions]
    magister thesis[2026][S003]
    Žvikevičiūtė, Greta

    Šiuolaikinis švietimo sektorius susiduria su augančiu poreikiu efektyvinti vadybinius procesus ir priimti pagrįstus sprendimus, atitinkančius tiek organizacinius, tiek visuomeninius pokyčius. Viena iš aktualiausių inovacijų, galinčių prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo, yra dirbtinis intelektas (DI). DI technologijų plėtra sudaro prielaidas transformuoti švietimo įstaigų veiklą, tačiau jos diegimas susijęs su įvairiais iššūkiais – techniniais, organizaciniais, kompetenciniais ir etiniais. Šiame darbe keliama tyrimo problema: kokie yra pagrindiniai dirbtinio intelekto taikymo švietimo įstaigų vadyboje aspektai, ir kaip šios technologijos gali būti integruotos siekiant didesnio vadybinio efektyvumo bei strateginės pažangos? Remiantis atlikta analize, darbe pateikiamos rekomendacijos, apimančios keturias strategines sritis: technologinių gebėjimų ugdymą vadovybei, sistemingą pokyčių valdymą, duomenų saugumo politikos stiprinimą ir AI integracijos planavimą kaip strateginį procesą. Darbo tikslas – išanalizuoti dirbtinio intelekto taikymo galimybes švietimo įstaigų vadyboje, identifikuoti esminius pranašumus ir kliūtis bei pateikti praktines rekomendacijas šių sprendimų įgyvendinimui. Siekiant šio tikslo, darbe taikyti teorinės literatūros analizės, dokumentų analizės ir kokybinės turinio analizės metodai. Mokslinės literatūros analizė atlikta siekiant išgryninti pagrindinius DI sampratos aspektus, įvertinti globalias taikymo tendencijas bei teorinius vadybos modelius. Turinio analizė remiasi tiek moksliniais straipsniais, tiek institucinių ataskaitų ir praktikų analize, leidžiančia įvertinti realią DI integracijos patirtį švietimo srityje. Tyrime taikyti metodai: teorinės literatūros analizė, kurios metu sistemingai apžvelgti moksliniai šaltiniai apie DI sampratą, švietimo vadybos modelius ir pasaulines praktikas; dokumentų analizė, padėjusi įvertinti nacionalinius ir tarptautinius strateginius dokumentus, reglamentuojančius DI taikymą švietime; bei kokybinė turinio analizė, naudota sisteminant empirinę medžiagą iš atvejų studijų, mokslinių straipsnių ir institucinių ataskaitų. Taip pat taikyta lyginamoji analizė, leidusi identifikuoti sėkmės veiksnius bei kliūtis diegiant DI sprendimus skirtinguose švietimo kontekstuose.

      18  24
  • Item type:ETD,
    Pradedančiųjų švietimo įstaigų vadovų mentorystės poreikis. Vilniaus regiono atvejis
    [The Mentorship Needs of Beginner Educational Institution Leaders: The Case of the Vilnius Region]
    magister thesis[2025][S003]
    Kunkulienė, Aušra

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamas ir įvertinamas pradedančiųjų švietimo įstaigų vadovų mentorystės programų veiksmingumas profesinei pradedančiųjų švietimo įstaigų vadovų adaptacijai, iškeltos pradedančiųjų švietimo įstaigų vadovų mentorystės įgyvendinimo spragos bei pateikti pasiūlymai, kaip patobulinti pradedančiųjų švietimo įstaigų vadovų mentorystės programas. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama mentorystės samprata ir reikšmė švietimo įstaigų vadovams – mentorystės teoriniai aspektai, teorinis pagrindimas bei mentorystės nauda tiek pradedančiajam švietimo įstaigos vadovui, tiek jo įstaigai. Antroje dalyje nagrinėjami pradedančiųjų švietimo įstaigų vadovų iššūkiai – švietimo įstaigų vadovų patirtys ir galima parama bei pagalba pradedantiesiems švietimo įstaigų vadovams. Trečioje dalyje nagrinėjamos švietimo įstaigų vadovų mentorystės programų praktikos Lietuvoje bei užsienio šalyse. Ketvirtoje tyrimo dalyje pristatoma kokybinio tyrimo tikslinės grupės diskusijos (angl. focus groups) metu surinkta medžiaga apie įgyvendinamas pradedančiųjų švietimo įstaigų vadovų mentorystės programas bei jų įgyvendinimo trūkumus. Išnagrinėjus ir apibendrinus šią medžiagą gautos išvados apie pradedančiųjų švietimo įstaigų vadovų mentorystės poreikį, efektyvumą bei tobulintinas sritis.

      38
  • Item type:ETD,
    Y kartos vadovai švietimo įstaigose, iššūkiai ir galimybės
    [Generation Y leaders in educational institutions, challenges and opportunities]
    magister thesis[2025][S003]
    Jurkovlianec, Danguolė

    Lietuvos švietimo sistema šiuo metu susiduria su reikšmingu iššūkiu – jaunų vadovų trūkumu, ypač Y kartos atstovų. Siekiant geriau suprasti šią problemą magistro darbe iškeltas tikslas – išanalizuoti veiksnius, trukdančios šios kartos specialistams rinktis vadovaujančias pozicijas švietimo sektoriuje ir pateikti galimus sprendimus aktualiai problemai spręsti. Tyrimo metu buvo keliami uždaviniai, apimantys kartų teorijos analizę, Y kartos ypatumų ir jų reikšmės vadovavimui identifikavimą, Lietuvos švietimo sistemos vadybos struktūros bei vadovų vaidmens nagrinėjimą, švietimo sektoriuje taikomų vadovavimo strategijų vertinimą, empiriniu tyrimu grįstą pagrindinių priežasčių, lemiančių Y kartos atstovų nenorą vadovauti švietime, išsiaiškinimą ir galiausia konkrečių pasiūlymų bei rekomendacijų, skatinančių šios kartos vadovų pritraukimą, pateikimą. Tyrimui atlikti buvo pasitelkti mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos ir kiekybinės tyrimo duomenų analizės metodai. Pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad Y kartos atstovų ne- norą imtis vadovaujančių pareigų švietime lemi keli tarpusavyje susiję veiksniai. Tai perteklinis biurokratizmas, neaiški ir nuolat kintanti švietimo politika, didelis darbo krūvis, ribotos karjeros galimybės, nepakankamas finansavimas ir motyvavimo priemonių trūkumus. Empirinio tyrimo duomenys patvirtino, kad didelė dalis Y kartos atstovų mano, jog švietimo sistemos pastangos pritraukti jaunus vadovus nepakankamos, o didelis darbo krūvis, dažnai reikalaujantis dirbti viršvalandžius, bei bendradarbiavimo sus skirtingo amžiaus kolegomis iššūkiai reikšmingai mažina jų motyvaciją siekti vadovaujančių pozicijų. Be to apklausi Y kartos vadovai pagrindiniais trikdžiais rinktis vadovavimą, įvardino nepakankamą atlyginimą, didelę atsakomybę ir nepatrauklią vertinimo sistemą. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, tyrimo metu apklausti švietimo įstaigų vadovai pateikė konkrečius pasiūlymus, galinčius paskatinti jaunų vadovų pritraukimą ir bendradarbiavimo stiprinimą švietimo sektoriuje. Tarp svarbiausių paminėta mentorystės programos, aiškių ir patrauklių karjeros galimybių užtikrinimas, konkurencingas atlyginimas bei esamos vadovų vertinimo sistemos peržiūra. Apibendrinant galima teigti, kad norint padidinti Y kartos įsitraukimą į vadovaujančias pozicijas Lietuvos švietimo sistemoje, būtina kompleksiškai spręsti problemas.

      18  35
  • Item type:ETD,
    Lyderystės mokymų nauda lyderiams stiprinant nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų motyvaciją
    [The benefits of leadership training for leaders in strengthening the motivation of remote workers]
    magister thesis[2025][S003]
    Bagočienė, Rūta

    Magistro baigiamajame darbe tiriama lyderystės mokymų nauda stiprinant nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų motyvaciją. Tyrimas atliekamas analizuojant interviu su lyderystės mokymuose dalyvavusiais lyderiais, kurie vadovauja nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams ir siekia padidinti jų motyvaciją. Gilinamasi į lyderystės mokymų naudą nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų motyvacijos stiprinimo požiūriu. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys – teorinė, metodologinė ir empirinė tyrimo. Teorinėje dalyje nagrinėjama nuotolinio darbo specifika, darbuotojų motyvacijos charakteristika, lyderystės vaidmuo nuotolinio darbo kontekste. Metodologinėje darbo dalyje pateikiamas tyrimo pagrindimas, duomenų rinkimo ir analizės metodai, aptariamas instrumentas, tyrimo dalyvių atranka ir kiti tyrimui reikalingi elementai. Empirinėje darbo dalyje išanalizuojami atlikto tyrimo rezultatai. Jais pažymima, kad lyderystės mokymai naudingi lyderiams, siekiantiems stiprinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų motyvaciją, yra naudingi, nes juose lyderiai įgyja reikalingų savybių (pasitikėjimo savimi, gebėjimo֦ įkvėpti” darbuotojus, empatiškumo, lankstumo) ir žinių (kaip stiprinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų komandiškumą ir teikti grįžtamąjį ryšį darbuotojams, kaip geriau struktūruoti darbuotojų darbo procesą ir jį koordinuoti, padėti darbuotojui sukoncentruoti dėmesį į darbą ir pasiekti aukštesnių rezultatų). Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas bei priedai.

      11  20
  • Item type:ETD,
    Hibridinio darbo tobulinimas X organizacijoje
    [Hybrid work improvement in organization X]
    master thesis[2024][S003]
    Grigonienė, Dovilė

    Organizacijos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių suteikia organizacijai konkurencinį pranašumą. Tai parodė pasaulinė pandemija, kuri privertė organizacijas ieškoti būdų prisitaikyti ir organizuoti darbuotojų darbą taip, kad organizacijos galėtų tęsti savo veiklą net ir ganėtinai sudėtingomis sąlygomis taikant įvairius ribojimus, draudimus ir pan. Darbo organizavimo pokyčiai (nuotolinis darbas, hibridinis darbas) nebūtų įmanomi be informacinių ryšių technologijų teikiamų galimybių esamuoju laiku palaikyti ryšį tiek su organizacijos darbuotojais, tiek ir su išoriniais kontaktais už organizacijos ribų. Darbo organizavimas hibridiniu būdu suteikė lankstumą, kuris visų pirma, buvo reglamentuotas įstatyminiu lygmeniu, o taip pat palankiai priimtas tiek pačių darbuotojų, tiek ir darbdavių kiekvieniems atrandant šio darbo organizavimo privalumų. Ir nors hibridinis darbas vertinamas palankiai bei sparčiai didėja jo populiarumas tarp įvairią veiklą vykdančių organizacijų, tyrimų, susijusių su hibridinio darbo organizavimu, kylančiais iššūkiais ir šio darbo tobulinimo galimybėmis gamybą vykdančiose organizacijose, Lietuvoje pasigendama. Problema - Kaip tinkamai parengtas hibridinio darbo tobulinimo planas gali užtikrinti šio darbo praktinį įgyvendinimą gamybą vykdančioje organizacijoje? Tyrimo objektas - Hibridinio darbo tobulinimas „X“ organizacijoje. Tyrimo tikslas - Atskleisti hibridinio darbo gamybą vykdančioje organizacijoje tobulinimo poreikį ir galimybes. Tyrimo tikslo įgyvendinimui numatyti uždaviniai: 1. Išanalizuoti nuotolinio darbo teorinę sampratą; Išanalizuoti hibridinio darbo organizavimo būdą teoriniu aspektu, identifikuoti privalumus bei trūkumus; 2. Atskleisti hibridinio darbo „X“ organizacijoje poreikį, taikymo problematiką bei tobulinimo galimybes; 3. Ištirti galimybes parengti hibridinio darbo tobulinimo planą ir jį įgyvendinti; 4. Pateikti išvadas ir rekomendacijas hibridinio darbo tobulinimo plano įgyvendinimui. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu, interviu turinio analizė. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas ir keturios dalys: dvi teorinės dalys ir metodologinė bei tiriamoji dalys. Teorinėse darbo dalyse nagrinėjama ir analizuojama mokslinė literatūra siekiant atskleisti nuotolinio darbo teorinę sampratą bei jos ypatumus, teisinį reglamentavimą, taip pat analizuojama mokslinė literatūra, susijusi su hibridinio darbo ypatumais pabrėžiant šio darbo organizavimo privalumus bei trūkumus, ir įtaką darbo-gyvenimo pusiausvyrai, trečiojoje ir ketvirtojoje darbo dalyse aprašoma darbo tyrimo metodologija bei pateikiamas tiriamos organizacijos veiklos apibūdinimas, pateikiami tyrimo, atlikto „X“ organizacijoje, rezultatai, identifikuojamos probleminės sritys. Darbo pabaigoje išdėstomos išvados ir rekomendacijos hibridinio darbo organizacijoje tobulinimui. Tyrimas atskleidė, kad organizacijos visi darbuotojai iki pandemijos dirbo išimtinai tik biure. Tyrimo metu nustatyta, kad organizacija sudarė sąlygas darbuotojams dirbti hibridiniu būdu pandemijos metu, tačiau esminis pokytis dėl darbo hibridiniu būdu organizavimo įvyko pasikeitus organizacijos akcininkams bei vadovui, kurių požiūris skyrėsi nuo ankstesniųjų, ir sudarė sąlygas bei galimybes darbuotojams dirbti hibridiniu būdu organizacijoje. Nepaisant sudarytų galimybių organizacijos darbuotojams dirbti hibridiniu būdu, darbuotojai, net ir galėdami dirbti hibridiniu būdu, renkasi dirbti biure. Tyrimo metu identifikuotos rizikos ir grėsmės (vidinės ir išorines), kurioms egzistuojant organizacija būtų priversta darbą organizuoti hibridiniu būdu (kiek tai įmanoma atsižvelgiant į organizacijos veiklos specifiką). Tačiau organizacija hibridinio darbo platesnį taikymą ateityje sieja su pačių darbuotojų iniciatyva ir noru dirbti hibridiniu būdu, o ne galimų kritinių situacijų organizacijoje ar už jos ribų susidarymu. Atsižvelgiant į tyrimo metu identifikuotas problemas, sudarytos organizacijos hibridinio darbo tobulinimo rekomendacijos. Pasinaudojus šiomis rekomendacijomis ir jas įgyvendinus, t.y., patobulinus hibridinį darbą, organizacijoje darbuotojai galėtų labiau naudotis hibridiniu darbu, o organizacija jaustis užtikrinta dėl tinkamo rizikų valdymo, susijusio su nuotolinio darbo įgyvendinimu organizacijoje.

      48
  • Item type:ETD,
    Tamsiojo turizmo produktų plėtros galimybės Panevėžio mieste
    [Opportunities for the development of dark tourism products in Panevėžys city]
    master thesis[2023][S003]
    Kavaliauskaitė, Vaida

    Baigiamąjame magistro darbe buvo išanalizuota tamsiojo turizmo plėtros galimybės Panevėžio mieste, nustatyti pagrindiniai vartotojų tikslai pasirinkus tokias keliones bei įvertintos galimybės teikti tamsiojo turizmo paslaugas Panevėžio mieste. Pasiekti užsibrėžtus baigiamojo darbo tikslus, tam buvo naudojama mokslinės literatūros analizė, pasitelktas kokybinis (interviu) ir kiekybinis (vartotojų apklausa) tyrimas. Pirmojoje darbo dalyje buvo aptariama tamsiojo turizmo sąvoka, ištekliai, vartotojų pagrindiniai tikslai renkantis tokio tipo keliones bei turistų patirti išgyvenimai lankantis tamsiojo turizmo objektuose. Antroje darbo dalyje buvo pristatomi pagrindiniai tamsiojo turizmo ištekliai esantys Panevėžio mieste bei pristatyti tolimesniame darbe pasitelkti empiriniai kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Trečiojoje dalyje buvo aprašyti magistro baigiamąjame darbe atliktų tyrimų rezultatai, pateikiami respondentų, Panevėžio turizmo įmonėse dirbančių specialistų pagrindinės įžvalgos ir susisteminti duomenys. Remiantis gautais atsakymais, baigiamojo darbo pabaigoje buvo suformuluotos išvados ir Panevėžio miesto dirbantiems gidams, turizmo įmonėms, turizmo plėtros agentūrai bei savivaldybei pateiktos rekomendacijos siekiant tamsiojo turizmo produktų ir paslaugų plėtros Panevėžio mieste.

      32  18
  • Item type:ETD,
    Gastronominio turizmo plėtros galimybės Lietuvos regionuose
    [The Possibilities of Gastronomic Tourism Development in Lithuanian Regions]
    master thesis[2022][S003]
    Ražukaitė, Viktorija

    Gastronominis turizmas Lietuvos regionams atveria naujas turizmo plėtojimo galimybes tiek pasiūlant naujus produktus turistams, tiek didinant esamų produktų pridėtinę vertę. Darbo tikslas – išanalizuoti gastronominio turizmo plėtros galimybes Lietuvos etnografiniuose regionuose 2022– 2023 m. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti gastronominio turizmo teorinius aspektus; 2. Išanalizuoti veiksnius lemiančius gastronominio turizmo vystymąsi; 3. Išnagrinėti gastronominio turizmo raidos ES ir Lietuvoje aspektus; 4. Ištirti gastronominio turizmo plėtros galimybes Lietuvos etnografiniuose regionuose; Tyrimo metodai. Naujausios mokslinės literatūros šaltinių, tyrimų sisteminė analizė, kiekybinis tyrimo metodas, statistinių duomenų loginė ir sisteminė analizė, T-testas, Pearson koreliacinė analizė. Darbo struktūra: darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje atliekama teorinė problemos analizė, apibrėžiama gastronominio turizmo samprata ir rūšys, nustatomi turizmo plėtrą lemiantys veiksniai, apžvelgiama turizmo plėtojimo praktika. Antroje dalyje pasirenkamas tyrimo metodas ir parengiama tyrimo metodika. Trečioje aptariami tyrimo rezultatai, patikrinamas suformuotas modelis. Tyrimo rezultatai: Respondentams svarbiausias gastronominio turizmo tikslas turiningai praleisti laiką, vidutiniškai svarbūs tikslai kurti unikalią patirtį ir įspūdžius ir skaniai, nekasdieniškai pavalgyti. Tyrimo dalyviams gastronominis turizmas dažniausiai yra sudedamoji kelionės po Lietuvos etnografinius regionus dalis. Susidomėjimą gastronominio turizmo paslaugomis gali sustiprinti gastronominiai įvykiai, geriau išplėtota gastronominio turizmo infrastruktūra, didesnė gastronominių turų pasiūla, geresnė informacijos sklaida. Įvertinus veiksnius skatinančius respondentų susidomėjimą gastronominio turizmo paslaugomis etnografiniuose Lietuvos regionuose nustatyta, kad yra svarbu plėtoti gastronominį turizmą, kaip paslaugų paketą orientuotą į vartotojų poreikius. Formuojamas gastronominio turizmo produktas turėtų apimti įdomius gastronominius įvykius, degustacijas, pažintines ekskursijas, taip pat įdomių vietų lankymą, žygius, pėsčiųjų, dviračių takus, įvairias pramogas, kurių pagalba būtų formuojamas gastronominio turizmo produktas ir kuriama jo pridėtinė vertė vartotojui.

      99  14
  • Item type:ETD,
    Krizių valdymas turizmo įmonėse COVID-19 pandemijos metu
    [Crisis Management in Tourism Businesses during the Covid-19 Pandemic]
    master thesis[2022][S003]
    Murelis, Mindaugas

    Covid-19 pandemija atskleidė Lietuvos turizmo didžiausias krizių valdymo problematikas. Kelionių organizatoriams teko sunki užduotis suvaldyti krizę. Krizių valdymas galėtų užimti įmonių veikloje svarią vietą ir būti kokybiškai valdomas. Turizmas yra unikalus sektorius, kur kiekvienoje situacijoje gali išryškėti krizių apraiškos, kad tas kliūtis būtų lengviau įveikti įmonės turi imtis krizių prevencijos ir strategiškai planuotis rizikos ir krizių valdymą. Darbo tema. Krizių valdymas turizmo įmonėse Covid-19 pandemijos metu Darbo problema. Krizės valdymo principų stygius Lietuvos turizmo įmonėse Covid-19 pandemijos metu. Kokį poveikį Covid-19 pandemija sukėlė kelionių organizatorių veiklai? Darbo objektas. Lietuvos kelionių organizatoriai Darbo tikslas. Nustatyti Lietuvos kelionių organizatorių krizės valdymo problematikas. Darbo uždaviniai: 1. Teoriniu aspektu išnagrinėti krizės valdymo sampratą; 2. Išanalizuoti krizių valdymo poveikį turizmo sektoriui Covid-19 pandemijos metu; 3. Ištirti Covid-19 pandemijos krizės valdymo problematiką kelionių organizatorių veikloje; 4. Gautų rezultatų pagrindu pateikti rekomendacijas. Darbo metodai: ● Kokybinis tyrimas (Struktūruotas interviu); ● Mokslinės literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas. Informacijos rinkimo metodai: • EBSCO duomenų bazė. • Mokslinė literatūra. Pagrindiniai tyrimo rezultatai ir išvados. Krizių valdymo planų kelionių organizatoriai neturi savo įmonėse. Ištikus krizinei situacijai stengiasi reaguoti greitai ir objektyviai priimti sprendimus. Tyrimas atskleidė, kad valstybės institucijų paramos mechanizmai veikė, tačiau jie vėlavo. Pandemijos metu vyko nuolatiniai tarp instituciniai ir nevyriausybinio sektoriaus susitikimai. Buvo dalijamasi informacija, patirtimi. Covid-19 krizės valdymo procesą pagerintų lyderystės atsiradimas, tai prisidėtų prie operatyvesnio valdymo.

      61  15
  • Item type:ETD,
    Covid-19 pandemijos poveikis Lietuvos aviacijos sektoriui
    [Impact of the Covid-19 Pandemic on the Lithuanian Aviation Sector]
    master thesis[2022][S003]
    Tarutytė, Aistė

    Darbo aktualumas. 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio Sveikatos Organizacija paskelbė, kad Covid-19 protrūkis yra tarptautinio masto pavojus visuomenės sveikatai, o situacijai prastėjant 2020 m. kovo 11 d. Covid-19 buvo įvardinta kaip pasaulinė pandemija. Covid-19 ligos pagrindas – užsikrėtimai tarp artimų kontaktų visuomenėje, todėl prie šios pandemijos išplitimo visame pasaulyje sparčiai prisidėjo žmonių keliavimas, jis sudarė palankias sąlygas virusui plisti skirtingose šalyse. Valstybės savo ruožtu greitai reagavo į besikeičiančią rizikingą situaciją ir įvedė judėjimo ribojimus tarp šalių, papildomas saugos priemones atvykstantiems ir išvykstantiems keliautojams. Gyventojus sukaustė baimė keliauti dėl nežinomo viruso plėtros, didelio mąsto kontaktų ir įvairios nepatvirtintos informacijos sklaidos. Tai stipriai paveikė aviacijos sektorių: buvo stebimas neregėtas keliautojų, skrydžių ir galimų krypčių mažėjimas. Šiai dienai dėl gerėjančios pandeminės situacijos ir prisitaikiusios visuomenės stebimas sektoriaus atsigavimas, tačiau atsinaujinimo procesus reikėtų adaptuoti ateities krizėms. Darbo tema. Covid-19 pandemijos poveikis Lietuvos aviacijos sektoriui. Darbo tikslas. Pagerinti Lietuvos aviacijos sektoriaus atsinaujinimo procesą po Covid-19 pandemijos, išanalizuojant pandemijos poveikį skrydžių kaitai Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti literatūros analizę ir išanalizuoti aviacijos sektoriaus raidą, veiksnius, darančius įtaką jam, ir Covid-19 pandemijos poveikį Lietuvos aviacijos sektoriui. 2. Atlikti tyrimą, išsiaiškinti pagrindinius veiksmus, kurie buvo atlikti valdant Covid-19 pandemijos iškeltas rizikas ir problemas, atliekant skirtingų sektorių apklausas. 3. Apibendrinti atliktus Covid-19 pandemijos valdymo veiksmus aviacijos sektoriuje bei pasiūlyti galimas priemones Lietuvos aviacijos sektoriaus atsinaujinimo procese. Įvertinti šių priemonių įgyvendinamumą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, struktūrizuotas interviu, turinio analizė. Pagrindiniai tyrimo rezultatai ir išvados. Aviacijos sektoriaus raida tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo nelengva, tačiau šiuo metu aviacija jau yra viena iš pagrindinių visuomenės socialinių dalių. Aviacijos industrija yra ypatingai jautri – teroristiniams ir antipolitiniams išpuoliams, techninėms klaidoms ir gedimams, žmogiškųjų išteklių klaidoms, gamtos kataklizmams bei lokaliems gamtos padariniams. Covid-19 pandemija Lietuvos aviacijos sektoriui paliko reikšmingą žymę, kuri sukūrė pagrindą įvairių naujų prevencinių priemonių atsiradimui: esamos situacijos analizė, grįžtamųjų reisų organizavimas, keleivių ir darbuotojų saugos užtikrinimas, verslo strategijų optimizavimas, darbo sąnaudų mažinimas, papildomų priemonių panaudojimo plėtra. Šio sektoriaus poveikis įvairiems aviacijos segmentams yra ryškiai matomas visu pandeminiu laikotarpiu – sumažėjęs keliautojų ir skrydžių srautų bei krypčių mažėjimas. Lietuvos aviacijos sektoriuje Covid-19 pandemijos metu buvo taikytina daugybę prevencinių priemonių, kurių tikslas buvo užtikrinti žmonių saugumą bei viruso užkrečiamumo lygio mažinimą. Tačiau yra matomi aspektai, kuriuose trūko papildomų susistemintų priemonių, tokių kaip: darbuotojų finansinio ir psichologinio stabilumo palaikymas bei keliavimo apribojimų aiškios ir suprantamos informacijos pateikimas. Aviacijos industrijos įmonės turėtų iš anksto valdyti riziką dėl žmogiškųjų išteklių finansinės ir emocinės būklės kaupdamos piniginį rezervą, kuris gali būti panaudojamas darbuotojų mažinimo atveju. Užsienio reikalų ministerija turėtų gyvai sekti besikeičiančius keliavimo reikalavimus ir skelbti juos glaustai bei aiškiai realiu laiku. Taip pat repatriaciniai skrydžiai buvo vykdomi ir organizuojami privataus sektoriaus, todėl jų kaina buvo ne visiems prieinama. Tad nacionalinio oro vežėjo plėtra valstybėje būtų padėjusi išspręsti šį klausimą Lietuvos piliečiams.

      49  17