Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20248
Now showing1 - 10 of 15
  • Item type:Publication,
    Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo reguliavimo ir taikymo problemos
    [Issues related to the regulation and application of release from criminal liability due to the insignificance of the criminal act.]
    research article[2025][S4][S001][20]
    Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 400-419

    Šiame straipsnyje tiriamos tam tikros atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo problemos. Pasikeitus Baudžiamajame kodekse įtvirtintam reguliavimui, mažareikšmiškumo norma nebegali būti taikoma sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, o tai, manytina, nepagrįstai riboja teismų laisvę vertinti konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą. Straipsnyje taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant mažareikšmiškumo normą bylose dėl smurtinių nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu tarp skirtingų lyčių atstovų ir smurtu, pavartotu siekiant auklėti vaikus. Iš jurisprudencijos išryškėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labiau linkęs toleruoti moterų smurtą prieš vyrus, o ne atvirkščiai, ir tokiais atvejais taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pripažįstant, jog moterų pavartotas smurtas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo. Galima teigti, kad toks teismo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja lyčių lygiateisiškumo principui. Kartu tirta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vertinant auklėjimo tikslais tėvų pavartotą smurtą prieš vaikus. Šio teismo jurisprudencijoje sutinkami trys būdai formaliai netaikyti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad būtų užtikrinami ir vaiko interesai. Visgi manytina, kad tik vienas iš šių būdų atitinka ir baudžiamosios teisės paskirtį, ir vaikų, prieš kuriuos smurtauta, interesus.

      11  16
  • book part[2024][Y1][S001][21]
    Towards Coherence in Criminal Justice: Challenges, Discussions and/or Solutions / Jolanta Zajančkauskienė, Rima Ažubalytė, Oleg Fedosiuk (eds.)., 2024, p. 65-85

    The third chapter (“Coherence in Criminal Policy for Offenses Against Justice That Obstruct the Investigation of a Case”) analyzes the law and sentencing practice of Lithuania and other countries regarding offenses against justice. This analysis shows that Lithuanian criminal policy in the fight against offenses against justice, where the investigation is obstructed or the participants in the case are influenced, is much more lenient than the criminal policy of the UK or the USA in this respect, both at the level of legislation and case law. It should be noted that the provisions of the Lithuanian Criminal Code on criminal liability for the obstruction of justice are not coherent with other special and general provisions. In addition, the penalties for the above-mentioned offenses against justice are not coherent and are too lenient in relation to other provisions of the Special Part of the Criminal Code, which provide for liability for similar offenses. Moreover, the rules on the aggregation of penalties provided for in the General Part of the Criminal Code are inconsistent with the objectives of these penalties, and unduly broaden the scope of application of the aggregation of penalties. This leads to a situation in which serious or very serious offenses against justice effectively go unpunished.

      11  20
  • book part[2023][Y1][S001][17]
    Law and sustainability: Perspectives for Lithuania and Beyond / editors: Alessio Bartolacelli, Dovilė Sagatienė ; Mykolas Romeris University., 2023, p. 257-273.
      8  57Scopus© Citations 1
  • Item type:Publication,
    Jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo atribojimo problemos Lietuvos teismų praktikoje
    [The problem of delimitation in child sexual abuse cases involving children under the age of sixteen in Lithuanian court practice]
    research article[2022][S4][S001,S006][16]; ;
    Jurisprudencija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 29, iss. 1., p. 106-121

    Šiame tyrime yra iš esmės yra analizuojama dviejų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš vaikus (jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo) atribojimo problematika Lietuvos teismų praktikoje. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas seksualinio prievartavimo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veikos požymiams (lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu ir fizinis tvirkinimas) kaip šių veikų atribojimo pagrindui. Šis tyrimas atskleidė, kad teismai, atribodami šias nusikalstamas veikas, esminiu kriterijumi laiko seksualinio kontakto pobūdį. Seksualinis prievartavimas paprastai yra pripažįstamas tais atvejais, kai su vaiku yra atliekami veiksmai, susiję su įsiskverbimu į lyties organus, o tvirkinimu paprastai laikomi atvejai, kai atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai be įsiskverbimo elemento. Psichologinės šio reiškinio pusės tyrimas parodė, kad psichologiniuose tyrimuose neprieita prie vieningos nuomonės dėl to, kad psichologines pasekmes labiau padidina įsiskverbimas nei seksualinio pobūdžio veiksmai, atlikti be įsiskverbimo. Dabartiniai teisiniai kriterijai taip pat veda ir prie nenuoseklios bei kritikuotinos teismų praktikos.

      88  22
  • research article[2020][S1][S001][12]; ;
    Entrepreneurship and sustainability issues. Vilnius : Entrepreneurship and Sustainability Center, 2020, vol. 8, no. 1., p. 917-928

    The development of electronic payment instruments and their online availability constitute important parts of the development of the EU payments market. Individual states adopt different approaches towards interpretation (legal aspects) and types of electronic payment instruments. To encourage sustainable payment services, minimize possible threats, and create favourable conditions for the development of new payment instruments, legislators adopt general legal acts stipulating the legal status of electronic payment instruments. However, the actual interpretation of payment instruments is often narrowed in legal practice, and does not cover payment instruments newly introduced to the market. A new insight into electronic payment instruments corresponding to the latest trends in the market is important in criminal law as well, because crimes related to the use of a payment instrument are common and difficult to investigate. In view of recent changes in payment services (the new Payment Services Directive in 2019), the norms of criminal law stipulating liability for the illegal disposal of electronic payment instruments must reflect circumstances predetermined by today’s technological developments. In terms of criminal law, a technologically neutral conception of the payment instrument is necessary, to include a wider range of payment instruments that differ considerably from conventional personalized payment cards. The aim of this article is, therefore, to demonstrate that the current regulation of the Criminal Code of Lithuania lags behind the development of payment instruments, and in order to avoid excessive criminalization it is proposed to narrow the application of Article 214 of the Lithuanian Criminal Code.

      35  17Scopus© Citations 3
  • Item type:Publication,
    Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio 2 dalį pagrindai ir jų taikymo problemos
    [Main provisions and implementation problems in applying a more lenient penalty than provided for by law under paragraph 2, Article 62 of a Criminal Code of Lithuania]
    research article[2016][S4][S001][14]
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Registrų centras, 2016, vol. 23, iss. 2., p. 179-192

    Šioje publikacijoje yra analizuojamos problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos teismai, taikydami švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pastebėta, kad šio BK straipsnio taikymo teisminė praktika yra nevienoda, o kartais net ir viena kitai prieštaraujanti (vietomis analogiška situacija susilaukia net trejopų teismų vertinimų). Šiame straipsnyje yra pateikiama trumpa bendra BK 62 straipsnio 2 dalies charakteristika bei analizuojamos dvi pagrindinės problemos: 1) vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindinių sąlygų „yra lengvinančių aplinkybių“ taikymo problemos, bei 2) lengvinančių aplinkybių ir BK 62 straipsnio 2 dalies bei jos 1–6 punktuose numatytų sąlygų tarpusavio santykio problema, atsakant į klausimą – ar gali ta pati aplinkybė būti pripažinta kaip viena iš reikalaujamų lengvinančių aplinkybių kartu laikant ją ir viena iš likusių BK 62 straipsnio 2 dalies bei jos 1–6 punktuose numatytų taikymo sąlygų? Autorius pateikia savo sisteminį kritinį požiūrį, paremtą bendrosiomis baudžiamosios teisės taisyklėmis, į šias problemas bei siūlo jų sprendimo būdus

      126  20
  • research article[2014][S5][S001][7]
    Administratīvā un Kriminālā Justīcija. Riga : Baltijas Starptautiskā Akadēmija, 2014, Nr. 4 (69)., p. 30-36

    In the present research, the problematic issues of the ideal coincidence of criminal acts in Lithuanian criminal law are analysed. A novelty of the research is stressed by fact that the Supreme Court of Lithuania started to formulate new criteria of ideal coincidence. This new case-law needs appropriate theoretical research. Yet according to the author, it is advisable to go back to the traditional concept of ideal coincidence of criminal acts, with some amendments to it.

      8
  • book[2014][K2c][S001][296]; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014

    Metodinėje priemonėje „Baudžiamoji teisė“ yra pateikiama esminė informacija, skirta LR Vidaus reikalų ministerijos ir pavaldžių policijos įstaigų tyrėjų kvalifikacijos tobulinimui. Šioje priemonėje analizuojami klausimai, keliantys daugiausiai problemų teismų praktikoje bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbe. Analizuojamos problemos susijusios tiek su baudžiamosios teisės bendrąja dalimi, tiek ir su kai kuriomis atskiromis nusikalstamomis veikomis.

      474  1114
  • Item type:Publication,
    Vengimo išlaikyti vaiką probleminiai kvalifikavimo aspektai ir alternatyvūs normai instrumentai
    [Problematic qualification aspects of the avoidance to maintain a child and alternative ways of child maintenance]
    research article[2013][S4][S001][17];
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 20(2)., p. 703-719

    Šiame straipsnyje nagrinėjami vengimo išlaikyti vaiką (BK 164 str.) probleminiai kvalifikavimo aspektai Lietuvos baudžiamojoje teisėje – vengimo išlaikyti pilnametį asmenį baudžiamasis teisinis įvertinimas, specialaus subjekto nustatymo klausimai, nusikalstamos veikos baigtumo momento nustatymas ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai aišku, kada vengimo išlaikyti vaiką atveju pažeistas vaiko teises būtina ginti pasitelkiant civilinės teisės normas, o kuriuo momentu galima inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, – analizuojamas glaudus ryšys ir takoskyra tarp baudžiamosios ir civilinės teisės šakų. Siūlomas šių teisės šakų instrumentų parinkimo ir panaudojimo eiliškumas. Straipsnyje aptariamos būtinosios Baudžiamojo kodekso 164 straipsnio inkriminavimo sąlygos. Autorių atlikta analizė leidžia teigti ir tai, kad baudžiamosios teisės norma, reglamentuojanti vengimą išlaikyti vaiką, suformuluota nepakankamai tiksliai, o normos dispozicija – perteklinė. Siekiant sklandaus analizuojamos normos praktinio įgyvendinimo bei vienodos ir aiškios jos taikymo praktikos, siūloma normą keisti ją supaprastinant, taip darant ją tikslesnę.

      25  8
  • Item type:Publication,
    Bausmių bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį
    [Combining sentences with sentences combined by an earlier judgment according to article 63(9) of the Criminal Code]
    research article[2012][S4][S001][10]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(1)., p. 299-308

    Šiame straipsnyje analizuojamas vienas iš bausmių skyrimo instituto probleminių aspektų – tai yra bausmių bendrinimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 9 dalį, kai bendrinamos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas susidūrė su gana rimta problema, siekdamas išspręsti šį bausmių bendrinimo klausimą. Yra priimtos dvi viena kitai prieštaraujančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartys. Straipsnyje kritikuojama pastaruoju metu nusistovėjusi teismų praktika, kai, esant BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytai situacijai, ankstesniu nuosprendžiu paskirtų ir subendrintų bausmių „išbendrinti“ negalima, įpareigojant teismus vėlesniu nuosprendžiu skiriamas bausmes bendrinti su jau subendrintomis bausmėmis. Esant tokiai teismų praktikai, baudžiamoji asmens atsakomybė priklauso nuo teisėsaugos institucijų pasirinkto veiklos varianto, kas pažeidžia lygybės prieš įstatymą bei teisingumo principus.

      115  64