Indrašienė, Valdonė
Socialinio darbuotojo veikla, sprendžiant socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemasItem type:ETD, [Activities of a social worker in solving problems of families experiencing social risk factors]master thesis[2019][S005]Kudriavceva, ViktorijaŠeima, patekusi į krizinę situaciją ar susidūrusi su socialinės rizikos veiksniais tampa pažeidžiama, sutrikdoma šeimos santykių pusiausvyra bei sėkmingas funkcionavimas. Socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemų sprendimo būdų ieško įvairių sričių specialistai: psichologai, teisininkai, politikai, sociologai, socialiniai darbuotojai bei kt. Lietuvoje darbas su socialinės rizikos veiksnius patiriančiomis šeimomis vis labiau struktūruojamas bei tampa metodiškesnis, nuolat ieškoma efektyviausiu šeimų problemų sprendimo būdų. Tai atspindi ir pakeitimai teisinėje bazėje, nuo 2018 m. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymui į socialinio darbo su šeima procesą įtraukiant atvejo vadybos metodą. Šiuo darbu siekiama išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklos, sprendžiant socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemas, ypatumus.
12 83 Socialinio darbo magistrantūros studijų metu įgytos kompetencijos: absolventų patirtysItem type:ETD, [Competences Acquired During The Master's Degree in Social Work: Experiences of Graduates]master thesis[2019][S007]Bielskytė, KristinaVisuomenė nuolatos susiduria su įvairiomis socialinėmis problemomis. Socialiniai darbuotojai yra tie profesijos atstovai, kurie įgalina asmenis, negebančius veikti savarankiškai, spręsti savo iškilusias problemas ir daryti teigiamą pokytį. Didėjant socialinio darbo specialistų būtinumui yra svarbu užtikrinti kokybišką ir tinkamą šių profesijos atstovų pasirengimą profesinei veiklai, nes nuo to priklauso jų teikiamų paslaugų kokybė ir visuomenės gerovė. Magistrantūros studijos yra viena iš tobulėjimo galimybių, kurių metu asmenys įgyja specifinių šiai sričiai žinių, tobulina gebėjimus ir įgūdžius dirbti neapibrėžtoje aplinkoje, išmanyti socialinę politiką, numatyti pagalbos teikimą, inicijuoti, valdyti pokyčius ir kt. Šiame darbe analizuojamos Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo magistrantūros absolventų patirtys apie studijų metu įgytas kompetencijas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinio darbo magistrantūros studijų metu įgytų kompetencijų raišką. Tyrimo duomenys rinkti taikant rašytinės refleksijos metodą. Interpretuojant duomenis naudotasi turinio (content) analizės metodu. Taikyta tikslinė informantų atranka. Tyrimo dalyviai – 7 Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo magistrantūros studijų programos absolventai, kurie studijas baigė 2018 m. pavasarį (2016-2017 m. stojimas) bei šiuo metu dirbantys socialinio darbo srityje. Įvairios informantų patirtys atskleidė, kad studijų metu absolventai tobulino dalykines ir bendrąsias kompetencijas, kurios nurodytos studijų programos apraše. Labiausiai atsiskleidė patobulintos mokslinių tyrimų, projektinės veiklos, socialinių problemų sprendimo ir vadybos kompetencijos. Empirinio tyrimo rezultatai liudija, kad pasiekti numatytus studijų rezultatus absolventams labiausiai padėjo paskaitų ir seminarų metu taikomi aktyvūs, studentą įtraukiantys metodai. Galima išskirti atvejų analizės ir diskusijų metodus, kaip itin naudingus įsisavinant žinias bei gebėjimus. Tyrimu nustatyta, jog reikia tobulinti studijų proceso organizavimo aspektus.
10 22 Pradinių klasių mokinių kritinio mąstymo ugdymas taikant skaitmenines technologijasItem type:ETD, [Development of critical thinking of primary school students by using digital technologies.]master thesis[2019][S007]Osipovič, DianaMagistro darbe „Pradinių klasių mokinių kritinio mąstymo ugdymas taikant skaitmenines technologijas“ siekta nustatyti pedagogų požiūrį į kritinio mąstymo ugdymą taikant skaitmenines technologijas pradiniame ugdyme. Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių kritinio mąstymo ugdymo taikant skaitmenines technologijas galimybes. Tyrimo objektas – kritinio mąstymo ugdymas pradiniame ugdyme taikant skaitmenines technologijas. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros šaltinių analizė; Pradinių klasių pedagogų anketinė apklausa; Anketinės apklausos rezultatų apdorojimas matematinės statistikos metodais SSPS programa. Tyrimo organizavimas: Tyrimui pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas, anketinė apklausa. Iš viso tyrime dalyvavo 104 X rajono pradinių klasių pedagogai. Rezultatai: Literatūros šaltinių analizė leidžia teigti, kad kritinio mąstymo gebėjimu ugdymas svarbus pradinių klasių mokinių ugdymo procese, nes jo dėka tradicinis mokymo procesas įgauna individualumą ir tampa prasmingas, nuolatinis ir produktyvus. Kritinio mąstymo gebėjimai skatina žinių perkėlimą ir pritaikymą iš skirtingų disciplinų, sustiprina kūrybinį mąstymą, skatina mokinius atrasti alternatyvius būdus sprendžiant problemas ir atsižvelgti į įvairius faktus. Pradinių klasių mokinių ugdyme svarbu naudoti skaitmeninių technologijas ir jų teikiamas galimybes mokydamiesi įvairių dalykų. Skaitmeninių technologijų dėka yra kuriamos ir taikomos modernios kompiuterinės mokymo priemonės. Kompiuterinės mokomosios programos, garantuoja įvairių mokymo metodų taikymą, palengvina mokymo proceso individualizaciją bei diferenciaciją, kelia mokymosi motyvaciją, didina mokymosi efektyvumą bei gerina mokymosi rezultatus ir įgalina perteikti svarbias, pradinių klasių mokinių sunkiai įsisavinamas dalyko žinias. Tyrimo metu nustatyta, kad pradinio ugdymo pedagogai kritinio mąstymo ugdymą taikant skaitmenines technologijas vertina teigiamai. Pedagogų manymu geriausiai kritiniam mąstymui ugdyti tinkamos yra pasaulio pažinimo ir matematikos pamokos. Kritiniam mąstymui ugdyti plačiausiai naudojamos demonstravimo programos, mokymui skirtos programos, ir mokomieji žaidimai. Pedagogų nuomone mokomieji žaidimai yra efektyviausia priemonė ugdyti kritinį mąstymą. Technologijų panaudojimas vertinamas kaip labai svarbus siekiant ugdyti pradinių klasių mokinių kritinio mąstymo gebėjimus, nes jos didina mokymosi motyvaciją ir skatina labiau gilintis į mokymosi medžiagą, gerina mokymosi rezultatus ir sudaro galimybes pasirinkti 68 mokomosios medžiagos kiekį bei tempa pagal mokinio galimybes, tuo pat metu ugdo ir informacinius gebėjimus.
105 16 Z kartos moksleivių dalyvavimas neformaliajame vaikų švietimeItem type:ETD, [Participation of Z-generation students in non-formal education of children.]master thesis[2019][S007]Monstavičiūtė, GretaLietuvos švietimo sistemą sudaro: formalusis ir neformalusis švietimas, savišvieta ir švietimo pagalba (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011). Apie vieną iš sistemos sudedamųjų dalių – neformalųjį švietimą, o konkrečiau neformalųjį vaikų švietimą, – kalbama nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (Purvaneckienė, 1991; Martišauskienė, 1993 ir kt.), pažymint popamokinio mokinių užimtumo problemą, neformaliojo švietimo reikšmę bei situaciją Lietuvoje (Jovaiša, 1998; Sprindžiūnas, 1998). Tačiau nepaisant mokinių užimtumo svarbos, pirmasis dokumentas, reglamentuojantis neformalųjį vaikų švietimą (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005), įsigalioja tik 2006 metais.
14 10 Probleminio mokymo organizavimas biomedicinos studijų proceseItem type:ETD, [Problem-based learning in the biomedicine study process]master thesis[2019][S007]Čepukienė, ViktorijaMagistro darbe „Probleminio mokymo organizavimas biomedicinos studijų procese“ buvo siekiama atskleisti dėstytojų patirtis ir darbo specifiką, organizuojant šiuolaikinę ugdymo technologiją. Pradedant taikyti probleminį mokymą svarbu ne tik mokėti jį organizuoti ir valdyti, bet numatyti ir galimus mokymosi rezultatus. Teorinėje darbo dalyje pateikta probleminio mokymo analizė bei užsienio patirtis naudojant šį metodą. Praktinėje dalyje pateiktos informantų patirtys organizuojant ir vykdant probleminį mokymą, biomedicinos studijų procese. Šiuo darbu siekta išsiaiškinti ir įvertinti probleminio mokymo organizuojamo biomedicinos studijų srityje, dėstytojų patirtis ir specifiškumą ugdymo technologijoje. Tyrimo tikslas: išanalizuoti probleminio mokymo organizavimą biomedicinos studijų procese. Tyrimo metodai: teorinė (mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas), empirinė (kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas individualus interviu su giluminio interviu elementais). Tyrimo organizavimas: pasirinktas pusiau struktūruotas individualus interviu su giluminio interviu elementais. Iš viso tyrime dalyvavo 5 informantai. Išvados: probleminis mokymas traktuojamas kaip inovatyvi šiuolaikinė technologija, kuri padeda besimokantiesiems ugdyti kritinį mąstymą, savarankiškumą, toleranciją vienas kitam, bendradarbiavimo ir viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šie gebėjimai padeda besimokantiesiems greičiau adaptuotis studijų aplinkoje, tikslingiau ir efektyviau mokytis bei greičiau ir atsakingiau priimti sprendimus ir visą tai perkelti į profesinę aplinką; probleminis mokymas aktyviai įtraukia besimokančiuosius į studijų procesą ir padeda suvokti problemas, kurios gali laukti jų profesinėje aplinkoje. Organizuoti probleminį mokymą, nėra paprasta. Visi probleminio mokymo biomedicinos studijų srityje modeliai pateikiami kaip nenutrūkstančio gyvavimo ciklai, kurių elementai nuolatos tarpusavyje kaitaliojasi. Tai įvairios klinikinės, atvejo, probleminės situacijos, grupių paskirstymas, diskusijos, individualus studento darbas, sprendimo priėmimas, pristatymas; tyrimo metu buvo atskleista, kad probleminis mokymas nėra efektyvus studentams, neturintiems teorinių žinių pagrindo. Tinkamiausias metas studentus mokyti taikant probleminio mokymo technologiją yra antras kursas. Probleminio mokymo procese studentas užima tyrėjo, problemos sprendėjo, dėstytojo, vadovo, sekretoriaus vertintojo ir įsivertintojo poziciją, o dėstytojas tampa studento koordinatoriumi, tutoriu, vertintoju, patarėju, stebėtoju. Tiek dėstytojui, tiek studentui reikalingas pasiruošimas probleminiam mokymui. Šiame mokyme susiduriama su tam tikrais sunkumais. Probleminis mokymas biomedicinos studijų srityje sukuria palankią aplinką ir padeda paruošti tinkamus biomedicinos studijų srities specialistus.
22 11 Informacinių komunikacinių technologijų taikymo galimybės ugdant pradinių klasių mokinių kūrybiškumąItem type:ETD, [The possibilities of application of information comunication technologies in developing the creativity of pupils in elementary schools]master thesis[2019][S007]Paškevičienė, IlonaTema – informacinių komunikacinių technologijų taikymo galimybės ugdant pradinių klasių mokinių kūrybiškumą. Temos aktualumas – informacinės komunikacinės technologijos sparčiai skverbiasi į švietimo sistemą keldamos ypatingus reikalavimus mokiniams – reikalaujama daugiau savarankiškumo, iniciatyvumo, kūrybiškumo. Mokytojams suteikia puikias galimybes efektyviau, aiškiau, kūrybiškiau dirbti ir didinti mokinių motyvaciją, spręsti mokymosi problemas. IKT integravimas į pradinio ugdymo procesą, siekia jį modernizuoti, organizuoti mokymą ir mokymąsi kitaip, kitaip pateikti mokomąją medžiagą. IKT integravimas į švietimo sistemą tampa ne galimybe, o būtinybe norint Lietuvai neatsilikti nuo išsivysčiusių pasaulio valstybių. IKT priemonės padeda kurti naują mokymo(si) aplinką, kurioje galima lengviau ugdyti mokinių mąstymo įgūdžius, lavinti individualius mokinio gebėjimus, skatinti dirbti savarankiškai ar grupėse, bet svarbiausia ugdyti kūrybiškumą. Sistemingai ugdant kūrybiškumą, jau pradinių klasių mokiniai skatinami kaupti žinias, ugdyti gebėjimus, kuriuos vėliau gali pritaikyti skirtingose veiklos srityse, bei kūrybiškai veikti kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Problema – kaip IKT taikymo galimybės pradinio ugdymo procese ugdo mokinių kūrybiškumą? Objektas – informacinių komunikacinių technologijų taikymas pradinėje mokykloje, ugdant mokinių kūrybiškumą. Tikslas – išanalizuoti informacinių komunikacinių yechnologijų taikymo, ugdant mokinių kūrybiškumą, galimybes. Uždaviniai: 1. atskleisti informacinių komunikacinių technologijų taikymo pradinėje mokykloje galimybes; 2. išanalizuoti pradinių klasių mokinių kūrybiškumo ugdymo ypatumus; 3. ištirti pradinių klasių mokytojų po-iūrį į informacinių komunikacinių technologijų taikymo galimybės ugdant pradinių klasių mokinių kūrybiškumą. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė, anketinė apklausa pedagogams, statistinių duomenų analizė. Pagrindinės išvados: IKT taikymas atveria mokiniams kelius į šiuolaikinių technologijų išmanymą ir suteikia galimybes identifikuoti mokinių žinias, įgūdžius, patyrimus ir vertybes. IKT didina mokynių motyvaciją mokytis, skatina bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir pedagogais, formuoja pagrindinius rašymo, skaitymo, muzikinius bei meninius gebėjimus. Kūrybišką mokinį apibūdina mąstymo originalumas, smalsumas, atkaklumas, išradingumas, veiklumas, minčių ir veiksmų nepriklausomumas ir netgi keistumas. Kūrybiškumą pradinėje mokykloje skatina tradicinės ir netradicinės aplinkos sąveika ir IKT priemonių panaudojimas. Svarbų vaidmenį mokinių ugdyme lemia šiuolaikški, kūrybiški pedagogai, kurie generuoja naujas mokinių idėjas, taiko naujus kūrybiškus ugdymo metodus, kuria palankią aplinką mokinių kūrybiškumui skleistis klasėse. Pradinio ugdymo pedagogai tyrimo metu atskleidė, kad turi galimybę savo darbe taikyti IKT priemones skatinant mokinių kūrybiškumą. IKT taikymas pamokose padeda ugdyti mokinių smalsumą, kūrybiškumą, spontaniškumą, originalumą, motyvuoja mokinius mokyti ir įkvėpti kurti naujas idėjas. Raktiniai žodžiai: IKT, IKT kompetencija, mokinys, pradinis ugdymas, kūrybiškumas.
87 20 Dėstytojų patirtys taikant socialinius tinklus efektyvinant studijų procesąItem type:ETD, [Teachers experience in applying social networks while seeking effectives in the study process]master thesis[2019][S007]Koliataitė, EditaTema pasirinkta atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius ir vykstančias švietimo reformas, kuomet siekiama besimokantiesiems sudaryti sąlygas mokytis nepriklausomai nuo geografinės padėties ir/ar laiko. Socialinių tinklų vartotojų skaičiaus augimas, laiko praleidžiamo socialiniuose tinkluose kasmetinis didėjimas rodo šio reiškinio skverbimąsi į įvairias sritis bei nuolatinį populiarėjimą. Temos aktualumą lemia faktorius, jog Lietuvoje nėra atlikta tyrimų apie dėstytojų patirtis taikant socialinius tinklus efektyvinant studijų procesą. Siekiant pasiekti darbo tikslą - suformuluoti trys uždaviniai: atskleisti socialinių tinklų paskirtį ir funkcionavimą; išanalizuoti socialinių tinklų panaudojimo galimybes studijų procese; atskleisti dėstytojų patirtis naudojant socialinius tinklus studijų procese.
8 21 Funkcinis elgesio vertinimas ugdant probleminį elgesį turinčius vaikus, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimasItem type:ETD, [Functional behavior assessment in education of problem behaviour children diagnosed with autism spectrum disorder]master thesis[2018][S005]Kairelytė-Sauliūnienė, EglėFunkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybės, ugdant probleminiu elgesiu pasižyminčius autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus.
130 9 Dėstytojų patirtys diegiant nuotolines studijas aukštojoje mokyklojeItem type:ETD, [Academics’ experience implementing distance learning in higher education]master thesis[2017][S007]Paškauskaitė, ErikaTyrimo problema. Nepakankamas nuotolinių studijų prieinamumo aspektas, studijų aplinkų efektyvumo didinimo problemos sprendžiamos diegiant IKT studijų procese, tačiau nėra skiriamas pakankamas dėmesys tokių priemonių efektyvumo įvertinimui ir analizavimui. Tai suponuoja tyrimo problemą, kuri tikslinama šiais probleminiais klausimais — ką dėstytojai patiria diegdami nuotolines studijas? Kaip vertina nuotolinių studijų diegimą aukštojoje mokykloje? Kokias mato galimybes pagerinti nuotolinių studijų prieinamumą ir kokybę? Darbo tikslas. Atskleisti dėstytojų patirtis diegiant nuotolines studijas aukštojoje mokykloje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Dėstytojų patirtis diegiant nuotolines studijas yra labai nevienoda: teigiama, neigiama, ribota arba orientuota į perspektyvą. Šią patirtį lemia nepakankama nuotolinių studijų diegimo proceso vadyba: stokojama moksliškai pagrįstos ilgalaikės nuotolinių studijų diegimo strategijos, į kurios rengimą būtų įtraukti dėstytojai. Sunkumai diegiant nuotolines studijas kyla dėl dėstytojų išankstinio nusiteikimo prieš tokią studijų formą, kurį galima paaiškinti informacinių komunikacinių technologijų valdymo kompetencijos stoka. Stokodami patirties nuotolinių studijų diegime, dėstytojai nežino kaip didinti studentų savirealizaciją studijų procese. Universitete teikiama formali ir neformali pagalba dėstytojams, diegiantiems nuotolines studijas — teikiamos konsultacijos, organizuojami mokymai, tačiau tai menkai didina jų motyvaciją tobulinti informacinę komunikacinę kompetenciją. Pagrindinės to priežastys — neadekvatus santykis tarp laiko, kurio reikia diegiant nuotolines studijas ir dėstytojo paskatinimo už šį darbą.
15 15 Edukacinių technologijų taikymas ikimokykliniame ugdymeItem type:ETD, [Educational technology application in pre-school education]master thesis[2017][S007]Urbelytė, JulitaŠiuolaikinėje technologijų amžiaus visuomenėje, įsivyraujant į vaiką orientuotai ugdymo paradigmai, edukacinės technologijos užima svarbią vietą ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai turėtų būti supažindinami ir ugdomi taikant edukacines technologijas, nes efektyvus jų taikymas gali lemti sėkmingą besiformuojančios asmenybės ugdymąsi bei aukštų mokymosi rezultatų pasiekimą mokykloje. Remiantis moksliniais tyrimais, literatūra bei atsižvelgiant į esamą švietimo sistemą galima teigti, kad trūksta informacijos, ir kyla poreikis tyrinėti kokie yra edukacinių technologijų taikymo ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Magistro baigiamajame darbe apžvelgiamos dviejų privačių ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų patirtys taikyti edukacines technologijas ugdymo procese. Tyrimo tikslas – nustatyti edukacinių technologijų taikymo ypatumus ikimokykliniame ugdyme. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje analizuojama ikimokyklinio ugdymo reikšmė, nagrinėjamas ikimokyklinis ugdymas Lietuvos švietimo reformos kontekste. Taip pat aiškinamasi kaip formuojamas ugdymo turinys ir sudaromos programos. Dabartinis ikimokyklinis ugdymas remiasi į vaiką orientuota ugdymo paradigma ir daro didelę įtaką besiformuojančiai asmenybei. Sėkmingas ugdymas ankstyvajame amžiuje sudaro sąlygas pasiekti geresnių mokymosi rezultatų mokykloje. Antroje dalyje nagrinėjamos ikimokykliniame ugdyme taikomos edukacinės technologijos, jų raida ir samprata, ugdymo metodai ir strategijos. Edukacines technologijas galima traktuoti, kaip ugdymo turinio dalį kurios struktūrą lemia ugdymo paradigmų, edukacinių novacijų atsiradimas ir kaita. Tai lemia edukacinių technologijų sampratos įvairovę: edukacinės technologijos tapatinamos su komunikacijos procesu, informacinėmis technologijomis, mokymo procesais ir būdais. Ikimokyklinio ugdymo metodai ir strategijos yra labai įvairūs ir taikomi atsižvelgiant į ugdymo programą, vaikų amžių, gebėjimus, poreikius. Didžiausias dėmesys skiriamas į vaiką orientuotai ugdymo strategijai, kuri remiasi konstruktyvizmo teorija. Trečioje dalyje pateikiami edukacinių technologijų taikymo ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad pedagogai edukacines technologijas taiko siekdami sudominti ir įtraukti į ugdymo procesą ugdytinius, norėdami padėti įsisavinti ugdymo turinį. Edukacinės technologijos pedagogams palengvina darbą, skatina vaikų saviraišką, padeda lengviau įsiminti informaciją, motyvuoja, skatina mokytis, sudaro sąlygas vykti pažinimo procesui bet kuriuo metu.
69 18