Šeimoje netektį patyrusių vaikų saviidentifikacijos poreikis kaip socializacijos veiksnys
Vilniaus universiteto leidykla |
| Date |
|---|
2008 |
Straipsnyje nagrinėjama šeimoje vienokią ar kitokią netektį patyrusių pradinių klasių mokinių saviidentifikacijos poreikis kaip vidinis veiksnys, sąlygojantis tolesnius šių mokinių socializacijos procesus. Empirinių duomenų pagrindu mėginama palyginti netektį patyrusių ir jos nepatyrusių vaikų požiūrį į savo namus ir tėvus, patirtą netektį šeimoje, taip pat jų požiūrį į savo mokyklą, kaip svarbius šių tiriamųjų saviidentifikacijos poreikio raiškos rodiklius. Kartu mėginama parodyti, kaip saviindifikacijos poreikio patenkinimas gali paveikti pradinių klasių vaikų, šeimoje patyrusių vieno-kią ar kitokią netektį, socialinių-dorinių vertybių internalizaciją, kaip jų socializacijos pamatą.
Relation between loss in the family and child‘s so-cialization is stressed in many psychological and educational works Experienced loss is a very diffi-cult matter for a child, who tries to internalize his/her family‘s traditions, values and also to form his/her identity – self I. Self identification in this arti-cle is mostly defined as a specific feature of children (age 7–11). On the one part it is self identification with other people, their groups, and satisfying the need to belong to some of those social groups on the emotional basis. On the other part it is quite a com-plicated psychological phenomenon, which helps to take some other person’s characteristics and perceive them as one’s own. The social interactions with ot-hers, especially with family members, is an impor-tant component of children’s identification to whom and also forming their self I. In other words, through membership the self awareness and social identities are created, and also that reveals the individuality of a child’s interaction with him/herself and with others. [...]