Lietuvos teisė 2022
Nustatymai
Kas kontroliuos viską kontroliuojančias slaptąsias tarnybas? Žvalgybos kontrolieriaus instituto įsteigimas žmogaus teisių ir laisvių apsaugai stiprintiItem type:Publikacija, [Who Controls the All-Controlling Secret Services? The Establishment of the Institution of the Intelligence Ombudsperson in Seeking to Strengthen the Protection of Human Rights and Freedoms]research article[2022][S4][S001][13]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 23-35Itin plati ir lanksčiai interpretuojama nacionalinio saugumo samprata suponuoja žvalgybos institucijų veiksmų įvairovę, kurie yra būtini šiuolaikinėms valstybėms, norinčioms apsisaugoti nuo vis sudėtingėjančių išorės ir vidaus grėsmių, keliančių pavojų konstitucinei santvarkai, demokratinėms institucijoms ar valstybės išlikimui apskritai. Žvalgybos institucijų paskirtis yra surinkti kaip galima daugiau duomenų apie valstybei kylančias grėsmes įvairiose srityse; siekdamos įgyvendinti joms priskirtas funkcijas, žvalgybos institucijos neišvengiamai įsiterpia į asmens teises ir laisves. Šių institucijų specifika, o ypač tai, kad jų paskirtis yra užtikrinti nacionalinių interesų apsaugą, inter alia garantuoti nacionalinį saugumą, t. y. konstitucinį gėrį, skirtą pačios valstybės egzistavimui užtikrinti, suponuoja, kad žvalgybos institucijų ir (arba) jų pareigūnų veiksmų teisėtumas, atsižvelgiant į šių institucijų specifiką, neviešą jų veiklos pobūdį, turi būti kontroliuojamas, siekiant išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybės saugumo interesų ir atskiro asmens teisių ir laisvių apsaugos, kuri taip pat yra viena iš fundamentalių konstitucinių vertybių. Nepriklausomos, nešališkos, objektyvios kontrolės institucijos – ombudsmenai, kurie tiria netinkamo administravimo ir įtariamų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų atvejus, – vienas iš būdų užtikrinti, kad žvalgybos institucijos ir pareigūnai savo veiklą vykdytų neperžengdami teisės aktuose numatytų kompetencijos ribų ir nepiktnaudžiautų suteiktais įgaliojimais. Nors pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį valstybės pareigūnų veiksmų kontrolė, siekiant apsisaugoti nuo biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejų, priskirta Seimo kontrolieriams, Konstitucija nedraudžia steigti specializuotų nepriklausomų kontrolės institucijų, kurioms pavedama kontroliuoti tam tikroje srityje veikiančias valstybės institucijas. Pasinaudodamas šia diskrecija, įstatymų leidėjas nusprendė įsteigti naują pareigybę – žvalgybos kontrolierių, kuris turėtų įgaliojimus ne tik tirti žvalgybos institucijų (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento) ir jų pareigūnų veiklą biurokratizmo ir piktnaudžiavimo aspektu, ir ne tik gavęs pareiškėjų skundus, kaip tai galėjo daryti Seimo kontrolieriai, bet ir pats savo iniciatyva galėtų pradėti tyrimą, manydamas, kad žvalgybos institucijos, vykdydamos savo veiklą, galėjo nukrypti nuo joms teisės aktais suteiktų įgaliojimų ar juos viršyti. Tokios proaktyvios žvalgybos kontrolieriaus pareigybės įsteigimas turėtų prisidėti prie veiksmingesnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos. Pagrindo kalbėti apie Seimo kontrolierių konstitucinių įgaliojimų pažeidimą nėra, nes teisė steigti kitas nepriklausomas kontrolės institucijas kyla iš pačios Konstitucijos, kaip ir pareiga įstatymų leidėjui tinkamai subalansuoti nepriklausomų kontrolės institucijų sistemą sudarančių institucijų kompetenciją. Taigi būtų netikslinga ir neveiksminga tą pačią funkciją – žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrolę biurokratizmo ir piktnaudžiavimo aspektu – pavesti skirtingiems kontrolieriams, juolab kad vieni iš jų yra specializuoti ir žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrolę vykdo platesniu mastu nei vien tik nurodytasis aspektas.
59 34 Žemės valdymo ir naudojimo reformos teisiniai klausimaiItem type:Publikacija, [Legal Issues Surrounding the Reform of Land Management and Use]research article[2022][S4][S001][13]; Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 127-139Lietuvos Respublikos Seimui 2022 m. birželio 30 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311 ir 16 susijusių įstatymų pakeitimus, iš esmės buvo pradėta vykdyti žemės valdymo ir naudojimo reforma, kuria savivaldybėms siekiama suteikti daugiau galių valdant valstybinę žemę. Poreikis pakeisti tam tikrus valstybinės žemės valdymo ir naudojimo santykius formavosi ilgą laiką. Valstybinės žemės valdymo, atskirto nuo savivaldybių funkcijų vykdymo, koncentravimas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos lėmė jų funkcijų dubliavimąsi ir perteklinius institucijų veiksmus, išryškinusius investicijų pritraukimo savivaldybėse, teritorijų plėtros ir kitų savivaldybių funkcijų vykdymo problemas. Straipsnyje analizuojami žemės valdymo ir naudojimo reformos teisiniai aspektai, pateikiamas galimų su jos turiniu ir įgyvendinimo pradžia susijusių probleminių klausimų teisinis vertinimas.
76 378 Asmens duomenų viešas skelbimas ir asmens duomenų apsauga: suderinamumo klausimasItem type:Publikacija, [The Publication of Personal Data and Personal Data Protection: A Question of Compatibility]research article[2022][S4][S001][14]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 161-174Įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti skaidrumo ir viešumo reikalavimai pastaruoju metu vis dažniau tampa teisinių diskusijų objektu, jeigu šių reikalavimų įgyvendinimas kartu siejamas su tam tikros apimties asmens duomenų viešu skelbimu internete. Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su teise į asmens duomenų apsaugą, kai atitinkamame teisiniame reguliavime įtvirtinamas asmens duomenų skelbimas internete viešo intereso tikslu, t. y. problematikos, kylančios derinant teisę į asmens duomenų apsaugą su informacijos laisve. Straipsnyje pateikiama teisės į asmens duomenų apsaugą raidos Europoje analizė, padėsianti suprasti teisės į duomenų apsaugą formavimosi priežastis. Tai leis konceptualiai įvertinti Europos Sąjungos (ES), vienijančios skirtingas Europos valstybes, požiūrį į asmens duomenų apsaugą ir jos pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintą įsipareigojimą užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygį tvarkant asmens duomenis. Šis įsipareigojimas vertinamas valstybių narių pozityviosios pareigos – suderinti teisę į duomenų apsaugą su kitomis pagrindinėmis teisėmis – kontekste, kai nacionaliniu teisiniu reguliavimu viešo intereso tikslais įtvirtinamas reikalavimas skelbti asmens duomenis internete. Derinant teisę į asmens duomenų apsaugą su informacijos laisve pirmiausia būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp siekiamo viešo intereso ir teisės į asmens duomenų apsaugą. Tinkamos pusiausvyros išlaikymo klausimas buvo sprendžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) 2022 m. rugpjūčio 1 d. Bylos Nr. C-184/20 sprendime buvo vertinama Lietuvos teisinio reguliavime įtvirtinta viešo asmens duomenų skelbimo atitiktis ES teisėje nustatytiems pagrindinių žmogaus teisių derinimo reikalavimams, taip pat pradėta formuoti „suvaržymo stiprumo“ samprata. Šis sprendimas neabejotinai pakoreguos ankstesnę viešo asmens duomenų skelbimo įtvirtinimo teisės aktuose praktiką.
162 39 Lietuvos bausmių vykdymo sistemos įgalinimasItem type:Publikacija, [The Empowerment of the Lithuanian Penal System]research article[2022][S4][S001][13]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 57-69Straipsnyje analizuojama 2022 metų Lietuvos bausmių sistemos pertvarka, kuria įtvirtintas Europoje vyraujantis dualistinis bausmių vykdymo sistemos modelis, kai veikia dvi lygiavertės ir viena kitai nepavaldžios penitencinės tarnybos: Lietuvos probacijos tarnyba ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Straipsnyje nuosekliai pateikiami bausmių vykdymo sistemos pertvarkos strateginiai etapai, išskiriamos trys pagrindinės pokyčių kryptis, atskleidžiamas jų turinys. Sistemiškai analizuojami strateginius įkalinimo įstaigų pokyčius lemiantys veiksniai, taip pat atskleidžiami žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo klausimai. Straipsnyje analizuojami ir pateikiami Lietuvos probacijos tarnybos, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos kaupiami statistiniai duomenys, daromos trumpalaikės prognozės ir formuluojami nauji iššūkiai. Straipsnyje daromos išvados, kad su 2022 m. pertvarka bus užtikrintas Lietuvos bausmių vykdymo sistemos centralizavimas, funkcijų išgryninimas ir padalinių struktūravimas, ir tai užtikrins vieno juridinio asmens funkcionavimą ir teritorinių padalinių (kalėjimų) sąveiką. Įgyvendinami pokyčiai leidžia optimizuoti žmogiškuosius, finansinius resursus, taip pat išsigryninti disponuojamo turto poreikius. Be to, straipsnyje akcentuojama, kad įgalinant bausmių vykdymo sistemą siekiama sustiprinti tiek Lietuvos probacijos tarnybos, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos vidaus ir finansų kontrolę, užtikrinti efektyvesnį vidaus administravimą, vieningą Bausmių vykdymo kodekso taikymo praktiką. Straipsnyje aptariama bausmių vykdymo sistemos strategija iki 2030 metų.
309 54 2022 m. ESTT prejudiciniai sprendimai pagal Lietuvos teismų perduotus klausimusItem type:Publikacija, [2022 CJEU Preliminary Rulings in Cases Referred by Lithuanian Courts]research article[2022][S4][S001][14]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 249-262Šiame straipsnyje yra analizuojamos 2022 m. ESTT išnagrinėtos lietuviškos bylos, kurias prejudiciniam sprendimui pagal SESV 267 str. perdavė Lietuvos teismai. Septynis iš šių prašymų perdavė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, po vieną – Lietuvos Aukščiausiasis teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Mokestinių ginčų komisija. Dvi reikšmingiausios 2022 m. bylos buvo susijusios su asmens pagrindinių teisių apsauga. Tai, pirma, ESTT Didžiosios kolegijos išnagrinėta byla prieš Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo ir, antra, prieglobsčio prašytojo byla dėl jo sulaikymo teisėtumo. Abiem atvejais ESTT konstatavo, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas buvo nesuderinamas su ES teise. Ne mažiau svarbi yra ir Baltic Master byla, kurią LVAT perdavė ESTT prejudiciniam sprendimui atnaujinęs procesą byloje po to, kai EŽTT konstatavo, kad Lietuvos Respublika pažeidė įmonės teisę į teisingą teismą, LVAT tinkamai nemotyvavus savo atsisakymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Nepaisant įmonei palankaus ES teisės išaiškinimo, LVAT nusprendė nekeisti bylos galutinio rezultato, savo sprendimą pagrindęs kita teisės norma. Straipsnio tikslas – taikant aprašomąjį ir bylų analizės metodus įvertinti, kokias Lietuvos teisės tobulinimo kryptis 2022 m. identifikavo ESTT.
103 66 Paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimas: aktualios teismų praktikos apžvalgaItem type:Publikacija, [Compensation for Damage to a Patient’s Health: an Overview of Current Case-law]research article[2022][S4][S001][9]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 237-245Paciento sveikatai padaryta žala po 2020 m. sausio 1 d. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nagrinėjama ir atlyginama pagal Žalos be kaltės atlyginimo modelį pirmiausia kreipiantis į privalomą ikiteisminę instituciją – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, ir tik po to į bendrosios kompetencijos teismą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. pabaigos bendrosios kompetencijos teismuose iš viso buvo išnagrinėtos tik trys civilinės bylos dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo pagal naująjį paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį. Visose bylose yra paminimos atlygintinos žalos sąlygos (pakenkimas asmens sveikatai (žala), žalos padarymas teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir neišvengiamos žalos kriterijus). Nagrinėjamose bylose taip pat akcentuojamas paties paciento atsakomybės klausimas dėl jo veiksmų (neveikimo) žalai atsirasti. Reikšmingiausias yra Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas dėl teismo diskrecijos nustatyti paciento sveikatai padarytos atlygintinos žalos dydį, kuriuo konstatuojama, kad teismui nėra privalomos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos ir poįstatyminiame teisės akte nustatyti atlygintinos žalos minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Taigi, teismų praktikos analizė prisideda prie gilesnio nuostatų dėl atlygintinos žalos sąlygų, nustatymo kriterijų ir dydžių supratimo.
129 87 Lietuvos autorių teisės reforma bendrojoje skaitmeninėje rinkojeItem type:Publikacija, [The Reform of Lithuanian Copyright Law in the Digital Single Market]research article[2022][S4][S001][14]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 211-224Atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir pokyčius, Europos Sąjungos (ES) lygmeniu atnaujintos autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklės, siekiant sukurti išsamią aiškesnių ir skaitmeniniam amžiui pritaikytų taisyklių sistemą, kuri padėtų ginti autorių teisių saugomą medžiagą ir būtų naudinga teisių turėtojams, leidėjams, paslaugų teikėjams ir naudotojams. ES autorių teisės reforma bendrojoje skaitmeninėje rinkoje įvyko priimant direktyvos lygmens teisinio reguliavimo pakeitimus, kurie 2022 m. buvo perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę. Įgyvendinant Direktyvą 2019/790 buvo priimti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, kuriais įvykdyta Lietuvos autorių teisės reforma bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Lietuvos įstatymų leidėjas iš esmės pažodžiui perkėlė direktyvos nuostatas, todėl bet kurie aštriausi ar daug diskusijų susilaukę probleminiai klausimai gali būti ir toliau adresuoti ES teisėkūros subjektams. Lietuvos įstatymų leidėjas kūrybingai ir plečiamai į nacionalinę teisę perkėlė tik tinkamo ir proporcingo atlygio principą. Taigi Lietuvos įstatymų leidėjas nesiryžo imtis drąsių sprendimų, kuriais būtų pasirinkta ryški pozicija iki galo neapibrėžtais ar probleminiais klausimais. Direktyvos 2019/790 perkėlimo procese buvo priimti ir tokie pakeitimai, kurie nesusiję su ES antrinių teisės aktų perkėlimu: grąžintas autorių teisių ribojimas, numatantis kūrinio panaudojimą karikatūrai, parodijai ar pastišui, naujai sureguliuotas fonogramų, įtrauktų į kitas laikmenas ar kūrinius, teisinės apsaugos klausimas, reglamentuotos retransliavimą papildančios internetinės paslaugos.
87 220 2022 m. Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių (sankcijų) įgyvendinimo Lietuvoje tendencijosItem type:Publikacija, [Trends in Lithuania Regarding the Implementation of European Union Restrictive Measures (Sanctions) in 2022]research article[2022][S4][S001][19]Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 275-293Šiame straipsnyje analizuojamas 2022 m. teisėkūros procedūros būdu priimtų Europos Sąjungos (ES) Tarybos teisės aktų dėl ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo Rusijos Federacijai, Baltarusijos Respublikai ir Irano Islamo Respublikai dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Baltarusijos ir Irano prisidėjimo prie šios agresijos reglamentavimas. Atlikus analizę nustatyta, kad iki 2022 m. Taryba neturėjo patirties per trumpą laiką (per beveik 9 mėnesius) savarankiškai taikyti tokio masto ES sanacijas, kurios Tarybos buvo pritaikytos Rusijai. Šios ES sankcijos ir jų mastas buvo diskutuojamas tarp ES valstybių narių siekiant surasti priimtiną balansą tarp šių sankcijų siekiamų tikslų ir ES valstybių narių siekio užtikrinti būtiniausių viešųjų paslaugų tiekimo nepertraukiamumą nacionaliniams ūkio subjektams ir vartotojams, inter alia, jos buvo derinamos ir tuo pačiu metu taikomos kartu su ES partneriais (Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Jungtine Karalyste). Taip buvo siekiama padaryti didesnį poveikį Rusijos valdžios atstovams, kad jie nutrauktų karinę agresiją prieš Ukrainą. Analizuojamas ES sankcijų taikymo reglamentavimas ypatingas ir tuo, kad jis nustatė naujų rūšių ES sankcijas, kurios dar nebuvo Tarybos taikomos jokiai kitai valstybei ir buvo išplėstos gretutinėms valstybėms už jų prisidėjimą prie Tarybos sankcionuotos valstybės karinės agresijos Europos žemyne, nematytos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Atliktus analizę taip pat nustatyta, kad Lietuvos nacionaliniai teisėkūros subjektai ėmėsi 2022 m. priimtų ES sankcijų įgyvendinimo reglamentavimo pakeitimų, kurių reglamentavimas buvo papildytas naujomis teisės nuostatomis. Tačiau šių teisės nuostatų neišsamumas tapo virtinės skirtingų instancijų Lietuvos teismų procesinių sprendimų priėmimo priežastimi. Dėl to šiame straipsnyje atlikta analizė buvo sukoncentruota ir į esminių Lietuvos nacionalinio reguliavimo pokyčių nustatymą. Juos paveikė 2022 m. Tarybos nustatytas neregėtas masto ES sankcijų reglamentavimas Rusijai ir gretutinėms valstybėms.
164 34 Laikino sulaikymo reglamentavimo pokyčiaiItem type:Publikacija, [Developments in the Regulation of Temporary Detention]research article[2022][S4][S001][20]; Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 71-90Straipsnyje analizuojama procesinės prievartos priemonės laikino sulaikymo samprata, atsiradimas, tikslai ir paskirtis. Straipsnyje taip pat nagrinėjami konstituciniai ir tarptautiniai laisvės suvaržymo pagrindai. Straipsnyje aptariama procesinės prievartos priemonės laikino sulaikymo reglamentacija iki 2022 m. rugsėjo 30 d., atskleidžiamos priežastys, paskatinusios įstatymų leidėją iš naujo įvertinti ir koreguoti laikino sulaikymo reglamentavimą, taip pat analizuojamas esamas reguliavimas, įsigaliojęs nuo 2022 m. spalio 1 dienos. Vienas pagrindinių laikino sulaikymo teisinio reguliavimo pakeitimo tikslų – sustiprinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į laisvę ir saugumą apsaugą, ypač tais atvejais, kai asmuo sulaikomas ne iš karto po nusikalstamos veikos padarymo ar jos darymo metu, bet praėjus tam tikram laikui. Šiame kontekste buvo vertinama nauja laikiną sulaikymą reglamentuojanti tvarka, identifikuojamos galimos praktinio taikymo problemos, pateikiami diskusiniai klausimai.
146 154 2022 metų Lietuvos baudžiamosios politikos aktualijos ir jos efektyvinimo kryptysItem type:Publikacija, [Current Issues in Lithuanian Criminal Policy – Updates in 2022 and Directions for its Effectiveness]research article[2022][S4][S001][20]; Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 37-56Straipsnyje analizuojami reikšmingiausi 2022-ųjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai ir papildymai. Šiuos pakeitimus, visų pirma, lėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir Europos Komisijos prieš Lietuvą pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros dėl Pamatinių sprendimų 2002/584/TVR, 2002/584/TVR tam tikrų nuostatų neperkėlimo ir netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę, taip pat 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje. Be to, šiuos pakeitimus taip pat nulėmė siekis tobulinti baudžiamosios atsakomybės sąlygas už nusikaltimus Lietuvos valstybės Nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Svarbūs pakeitimai buvo padaryti siekiant spręsti ir uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones klausimą dėl tų kelių transporto priemonių vairuotojų, kurie pakartotinai daro nusikalstamas veikas būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Išnagrinėjus atitinkamus Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimus, iškyla poreikis išskirti jų teigiamus ir neigiamus bruožus bei pasiūlyti papildomus ar net kitokius sprendimus, kurie Lietuvos baudžiamąją politiką darytų efektyvesnę. Straipsnyje kritiškai pasisakoma dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir baudžiamumo griežtinimo, taip pat kritiškai vertinamos ir atitinkamų specialių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių formuluotės.
102 67