Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20068
Now showing1 - 10 of 66
  • Item type:ETD,
    Savęs vertinimo nepastovumo, baimės prarasti socialinį įsitraukimą ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo ryšiai jaunystėje: asmeninio tapatumo vaidmuo
    [The Relationships between Self-Esteem Instability, Fear of Missing Out, and Problematic Use of Social Media in Adolescence: The Role of Personal Identity]
    magister thesis[2026][S006]
    Blinova, Katerina Polina

    Šio darbo tikslas buvo nustatyti savęs vertinimo nepastovumo, baimės prarasti socialinį įsitraukimą, probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo ir asmeninio tapatumo funkcijų ryšius jaunystėje. Tyrime pasirinkta jaunų suaugusiųjų imtis, nes šiame raidos etape socialinių tinklų naudojimas ir tapatumo formavimasis yra ypač aktualūs. Tyrimo imtį sudarė 201 jauni suaugusieji (135 moterys ir 66 vyrai). Tyrimo imtis buvo sudaryta taikant patogiosios imties sudarymo būdą. Šiame tyrime buvo naudotos keturios metodikos: Interneto socialinių tinklų priklausomybės skalė (angl. Bergen Social Media Addiction Scale, BSMAS), Baimės prarasti socialinį įsitraukimą skalė (angl. Fear of Missing Out Scale, FoMO), Savęs vertinimo nepastovumo skalė (angl. Self-Esteem Stability Scale, SESS) ir Tapatumo funkcijų skalė (angl. Functions of Identity Scale, FIS). Duomenų analizė buvo atlikta taikant koreliacinę, regresinę ir mediacijos analizes. Tyrimo rezultatai parodė, kad stipriau išreikštos tapatumo funkcijos buvo susijusios su mažesniu savęs vertinimo nepastovumu. Ryšys tarp tapatumo funkcijų ir baimės prarasti socialinį įsitraukimą pasitvirtino tik iš dalies. Didesnis savęs vertinimo nepastovumas buvo susijęs su stipresne baime prarasti socialinį įsitraukimą ir didesniais probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo įverčiais. Taip pat nustatyta, kad baimė prarasti socialinį įsitraukimą iš dalies mediavo ryšį tarp savęs vertinimo nepastovumo ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo bei ryšį tarp tapatumo funkcijų ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo.

      8  24
  • Item type:ETD,
    Perdegimo darbe sąsajos su pasiekimų tikslų orientacija ir darbo įsitraukimu
    [The Associations between Employee Burnout, Achievement Goal Orientation, and Work Engagement]
    magister thesis[2026][S006]
    Jurevičiūtė, Deimantė

    Šio darbo tikslas yra ištirti darbuotojų perdegimo, pasiekimų tikslų orientacijos ir įsitraukimo į darbą sąsajas organizacijų kontekste. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, tyrime dalyvavo 157 respondentai iš kurių 104 (66,2 %) moterys ir 53 (33,8 %) vyrai. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 metų iki 65 metų. Tyrimo metu pateikta anketa, kurią sudarė 4 dalys: 1) demografinės charakteristikos klausimai; 2) Perdegimo darbe vertinimo instrumentas (angl. Burnout Assessment Tool); 3) Darbo srities tikslų orientacijos klausimynas (angl. Work Domain Goal Orientation Instrument); 4) Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (angl. Utrecht Work Engagement Scale). Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek pirminiai, tiek antriniai perdegimo sindromo simptomai statistiškai reikšmingai neigiamai siejasi su darbo įsitraukimu. Pasiekimų tikslų orientacijų tarpusavio sąsajos parodė, kad tik dvi dimensijos siejasi tarpusavyje: mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai siejasi su gebėjimų demonstravimo orientacija, o gebėjimų demonstravimo orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai siejasi su vengimo rodyti gebėjimus orientacija. Mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai neigiamai prognozuoja pirminius perdegimo simptomus, o vengimo rodyti gebėjimus orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai prognozuoja pirminius perdegimo simptomus. Rezultatai taip pat atskleidė, kad mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai neigiamai prognozuoja antrinius perdegimo simptomus ir statistiškai reikšmingai teigiamai prognozuoja darbo įsitraukimą. Vengimo rodyti gebėjimus orientacija neprognozuoja nei antrinių perdegimo simptomų, nei darbo įsitraukimo. Tuo tarpu gebėjimų demonstravimo orientacija neturi prognostinės galios nei pirminiams, nei antriniams perdegimo sindromams, nei darbo įsitraukimui. Kadangi buvo įtraukti kontroliniai kintamieji – lytis ir amžiaus grupės, rezultatai parodė, kad nė vieno tyrimo kintamojo įverčiai nesiskiria pagal lytį. Tuo tarpu pirminių perdegimo simptomų įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi 46 – 55 m. ir 56 – 65 m. grupėse, lyginant su 18 – 25 m., taip pat antrinių perdegimo simptomų įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi 56 – 65 m. grupėje, lyginant su 18 – 25 m. Kitų amžiaus grupių įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskiria.

      5  20
  • Item type:ETD,
    Psichopatijos bruožų išreikštumo, neigiamų minčių ir alkoholio vartojimo sąsajos su smurto apraiškomis romantiniuose santykiuose
    [The Role of Psychopathic Traits, Negative Cognitions, and Alcohol Use in Intimate Partner Violence]
    magister thesis[2026][S006]
    Paulėkaitė, Gabrielė

    Šio darbo tikslas – ištirti psichopatijos bruožų išreikštumo, neigiamų minčių ir alkoholio vartojimo su smurto apraiškomis romantiniuose santykiuose bei įvertinti šių veiksnių prognozuojamąją galią. Tyrimo imtį sudarė 203 asmenys, atrinkti naudojant patogiosios imties metodą. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, kurios nuoroda buvo platinama socialiniuose tinkluose. Tyrime dalyvavo vyrai ir moterys, turintys ar turėję romantinių santykių patirties. Tyrimo dalyviai pagal amžių buvo pasiskirstę nuo 18 iki 35 metų amžiaus, didžiausią dalį sudarė 27 metų amžiaus dalyviai (28,6 %), (M=27,63; SD=3,77). Tyrimo metodika. Buvo sudaryta anketa, kurią sudarė penkios pagrindinės dalys: 1) Socialdemografiniai duomenys; 2) AUDIT (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test, Saunders et al., 1993); 3) Pasikartojančių neigiamų minčių klausimynas (angl. Perseverative Thinking Questionnaire (PTQ), Ehring et al, 2008); 4)TriPM-SF (angl. The Triarchic Psychopathy Measure, Short version, Sellbom et al., 2013) 5) Smurto romantiniuose santykiuose klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad alkoholio vartojimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su smurto romantiniuose santykiuose apraiškomis. Taip pat nustatyta reikšminga sąsaja tarp alkoholio vartojimo ir neigiamų minčių pasireiškimo. Psichopatijos bruožų išreikštumas nebuvo reikšmingai susijęs su smurtu bendroje imtyje, tačiau moterų grupėje nustatyta reikšminga sąsaja. Neigiamos mintys prognozavo smurtą romantiniuose santykiuose tik vyrų imtyje. Moderacijos analizė parodė, kad neigiamos mintys nemoderuoja psichopatijos ir smurto romantiniuose santykiuose ryšio, o alkoholio vartojimas moderuoja šį ryšį tik moterų imtyje. Regresinė analizė parodė, kad psichopatijos bruožai, neigiamos mintys ir alkoholio vartojimas kartu paaiškina apie 28,6 % smurto romantiniuose santykiuose.

      1  11
  • Item type:ETD,
    Mokytojų, patyrusių mokinių patyčias, įsitraukimo į mokinių patyčias ir santykių su kolegomis bei mokiniais sąsajos su pasitenkinimu gyvenimu
    [Associations of Involvement in Students' Bullying and Relationships with Colleagues and Students with Life Satisfaction among Teachers Who Experienced Bullying by Students]
    magister thesis[2025][S006]
    Šinkonis, Dominykas

    Tyrime nagrinėjama mokytojų patiriamos viktimizacijos sąsajos su mokytojų santykiais su kolegomis ir mokiniais, įsitraukimu į patyčias mokykloje bei pasitenkinimu gyvenimu. Tyrimo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp įsitraukimo į mokinių patyčias ir santykių su kolegomis bei mokiniais su pasitenkinimu gyvenimu mokytojų, patyrusių patyčias, imtyje. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. 3 ketvirtį, vykdant internetinę anketinę apklausą naudojant netikimybinę, patogiosios imties atranką. Apklausos duomenys buvo filtruojami, toliau naudojant tik mokytojų, nurodžiusių, kad patyrė patyčias iš mokinių, duomenis. Galutinę tyrimo imtį sudarė 422 respondentai (31 vyras ir 391 moteris), kurių amžiaus vidurkis buvo 50.30 metų. Didžioji dalis respondentų dirbo mieste (65%), turėjo bakalauro (47%) arba magistro (46%) laipsnį, ir didesnį nei 20 metų darbo stažą (69%). Dažniausios pareigybės buvo mokytojas metodininkas ir vyr. mokytojas. Dauguma respondentų dirbo gimnazijose (35%) ir progimnazijose (46%). Tyrimui naudoti šie instrumentai: daugiamatė mokytojų viktimizacijos skalė, mokytojų santykių kokybės skalė, pasitenkinimo gyvenimu skalė (SWLS), ir autorių sudaryta 4 teiginių skalė mokytojo įsitraukimui į patyčias nustatyti. Pateikiami patenkinami instrumentų patikimumo rodikliai, atlikta patvirtinamoji faktorinė analizė instrumentų struktūriniam validumui nustatyti. Nustatytas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp bendros mokytojų patiriamos viktimizacijos ir pasitenkinimo gyvenimu. Regresinė analizė parodė, kad viktimizacija prognozuoja mažesnį pasitenkinimą gyvenimu. Taipogi rastas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų santykių su kolegomis. Pastebėtas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų santykių su mokiniais. Nustatytas reikšmingas, silpnas teigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų įsitraukimo į mokinių patyčias. Stebimas reikšmingas, teigiamas ryšys tarp santykių su kolegomis ir aukštesnio pasitenkinimo gyvenimu. Patvirtintas reikšmingas, teigiamas ryšys tarp santykių su mokiniais ir aukštesnio pasitenkinimo gyvenimu. Nepasitvirtino hipotezė dėl reikšmingo ryšio tarp mokytojų įsitraukimo į mokinių patyčias ir pasitenkinimo gyvenimu. Galiausiai, mediacinė analizė parodė, jog santykiai su kolegomis ir santykiai su mokiniais veikė kaip reikšmingi medijuojantys veiksniai tarp viktimizacijos ir pasitenkinimo gyvenimu. Šis tyrimas suteikia svarbių įžvalgų apie mokytojų patiriamos viktimizacijos sąsajas ir pabrėžia teigiamų tarpasmeninių santykių mokyklos bendruomenėje svarbą mokytojų gerovei.

      21  21
  • Item type:ETD,
    Specialistų patirtys dirbant su vaiko ir vieno iš tėvų ryšio atstatymu
    [Specialists’ Experiences in Rebuilding the Relationship Between a Child and One Parent]
    magister thesis[2025][S006]
    Sorokinaitė, Jolita

    Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos specialistų patirtys taikant susitaikymo terapiją (angl. reunification therapy) atstatant nutrūkusį vaiko ir vieno iš tėvų ryšį. Teorinėje dalyje aptariamos tėvų atstūmimo ir realistinio susvetimėjimo sampratos, vaiko vaidmenys, specialistų taikomi metodai, susitaikymo terapijos principai, formatai bei jos taikymas Lietuvoje ir pasaulyje. Analizuojami galimi iššūkiai: vaiko pasipriešinimas, emociniai sunkumai, tėvų bendradarbiavimo stoka, institucinių resursų trūkumas ir etinės dilemos. Taip pat nagrinėjamas pasirinktojo ir atstumtojo tėvo vaidmuo bei jų įtaka terapijos eigai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti specialistų taikytus metodus ir strategijas, kliūtis ir iššūkius, pasiektus rezultatus. Empirinėje dalyje taikytas kokybinis tyrimo metodas – atlikti pusiau struktūruoti interviu su keturiais specialistais. Duomenys analizuoti teminės analizės būdu sukuriant temas, potemes ir mini temas. Rezultatai atskleidė, kad specialistai remiasi įvairiomis terapinėmis paradigmomis – nuo kognityvinės elgesio terapijos iki sisteminės šeimos ir psichodinaminės terapijos. Išryškinta terapinio ryšio svarba, psichoedukacijos reikšmė, individualių ir bendrų sesijų taikymas bei žaidybiniai metodai dirbant su vaikais. Pabrėžiama vieningo modelio stoka Lietuvoje. Viena iš išgrynintų idėjų – „Taikos namas“ kaip galimas intervencijos modelis. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl susitaikymo terapijos taikymo tobulinimo Lietuvoje: būtinybė parengti aiškias gaires, mažinti specialistų perdegimo riziką, stiprinti teisinį reguliavimą, užtikrinti abiejų tėvų įsitraukimą ir plėtoti naujus intervencinius modelius.

      23  28
  • Item type:ETD,
    Vaikystėje patirto smurto sąsajos su agresija ir savikontrole nuteistųjų ir bendros populiacijos imtyse
    [Relationship of Childhood Abuse to Aggression and Self Control in Convicted and General Population Groups]
    magister thesis[2025][S006]
    Šilobrit, Viktorija

    Šio tyrimo tikslas - nustatyti sąsajas tarp vaikystėje patirto smurto, agresijos, savikontrolės ir nusikalstamo elgesio. Tyrime sudarytos dvi imtys: nuteistųjų ir bendros populiacijos. Nuteistųjų imtį sudarė 100 tyrimo dalyvių. Bendros populiacijos imties tyrimo dalyvių skaičius – 174. Tyrime naudojamos 4 skalės: Netinkamo elgesio ir smurto poveikio chronologijos skalė; Reaktyvios ir proaktyvios agresijos klausimynas; Trumpoji savikontrolės skalė - 8 elementų versija; Daugiamatė suvokiamos socialinės paramos skalė. Gauti tyrimo rezultatai: nuteistųjų imtyje visos vaikystėje patirto smurto dimensijos statistiškai reikšmingai teigiamai susijusios su reaktyvia ir proaktyvia agresija. Bendros populiacijos imtyje rastas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys, tarp visų vaikystėje patirto smurto dimensijų ir reaktyvios agresijos bei tik statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys tarp fizinio, verbalinio ir matyto smurto tarp tėvų bei proaktyvios agresijos. Vienintelis reikšmingas koreliacijų skirtumas tarp imčių: vaikystėje patirto seksualinio smurto ir matyto smurto tarp tėvų sąsajos su proaktyvia agresija ir ryšys stipresnis nuteistųjų imtyje. Taip pat už smurtinį ir nesmurtinį nusikalstamą elgesį nuteistų asmenų reaktyvios ir proaktyvios agresijos lygiai statistiškai reikšmingai nesiskiria. Atlikus moderacinę analizę, vienintelė reikšminga moderacija su socialine parama nuteistųjų imtyje – tarp vaikystėje matyto smurto ir reaktyvios agresijos, o bendros populiacijos imtyje - tarp vaikystėje patirto fizinio, verbalinio, seksualinio, matyto smurto tarp tėvų ir proaktyvios agresijos. Taip pat nustatyta, kad mažėjant savikontrolės lygiui didėja tikimybė nusikalsti.

      46  13
  • Item type:ETD,
    Vaikų trauminės patirties, emocinės savijautos ir disociacinių simptomų ypatumai
    [Children's Traumatic Experiences, Emotional Well-Being and Dissociative Characteristics]
    magister thesis[2025][S006]
    Ramanauskas, Aurelijus

    Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų trauminės patirties, emocinės savijautos ir disociacinių simptomų ypatumus; Taip pat siekiama išnagrinėti, ar pagal trauminių patirčių pobūdį galima identifikuoti skirtingus traumų profilius, bei įvertinti vaikystėje patirtų trauminių įvykių ryšį su vaikų disociacijos simptomais bei emocinės savijautos kaip mediatoriaus vaidmenį. Tyrime dalyvavo 133 tyrimo dalyviai. Iš jų, 50 tiriamųjų apklausti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriuje, o likusieji 83 tyrimo dalyviai buvo apklausti mokyklose. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 10 iki 17 abiejose imtyse. Tyrimo tikslą nagrinėti buvo pasirinktas kiekybinis metodas, o pats tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš 3 dalių: nuotaikos ir jausmų klausimyno (trumpoji versija) (SMFQ), vaikystės traumos klausimynas (CTQ), paauglio disociacinių patirčių skalė (A-DES-II). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad klinikinės imties vaikai pasižymėjo statistiškai reikšmingai aukštesniais vaikystės traumų, disociacijos, depresijos simptomų rodikliais nei neklinikinė grupė. Pagal trauminės patirties poskalių įverčius sudaryti du latentiniai profiliai tarp kurių emocinė savijauta ir disociacijos simptomai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Emocinė savijauta veikia kaip dalinis mediacinis veiksnys tarp vaikų trauminių patirčių ir disociacinių simptomų sąsajoje.

      43  22
  • Item type:ETD,
    Nepalankių vaikystės patirčių sąsajos su romantiniais santykiais suaugus: aistros stilių ir religingumo vaidmuo
    [Links between Adverse Childhood Experiences and Romantic Relationships in Adulthood: The Role of Passion Styles and Religiosity]
    magister thesis[2025][S006]
    Roževič, Justyna

    Tyrimo tikslas - ištirti, kaip nepalankios vaikystės patirtys, prieraišumo dimensijos, seksualinės aistros stiliai siejasi su įsitraukimu į rizikingą seksualinį elgesį, intymaus partnerio smurto patirtimis ir religingumu suaugusiųjų romantiniuose santykiuose. Tyrime dalyvavo 248 respondentai (197 moterys, 49 vyrai, 2 “kita”), surinkti patogiosios atrankos principu (amžiaus vidurkis 25 m., SD = 5.1). Naudoti metodai: Vaikystės traumų trumpasis klausimynas (angl. Childhood Trauma Questionnaire – Short Form; Bernstein ir kt., 2003), Artimų santykių patirties trumpasis klausimynas (angl. Experience in Close Relationship Scale – Short Form; Wei ir kt., 2007), Seksualinės aistros skalė (angl. Sexual passion scale; Philippe ir kt., 2017), Rizikingo seksualinio elgesio skalė (angl. The Sexual Risk Behaviors Scale; Fino ir kt., 2021), Intymaus partnerio smurto rūšių ir dažnumo sąrašas (angl. The checklist for frequency of IPV; Žukauskienė ir kt., 2021), Duke universiteto religingumo indeksas (angl. The Duke University Religion Index; Koenig ir kt., 2010). Rezultatai atskleidė, kad fizinis apleistumas ir fizinis smurtas patirtas vaikystėje reikšmingai prognozuoja fizinį intymaus partnerio smurtą suaugusiųjų santykiuose, fizinis smurtas patirtas vaikystėje prognozuoja ir seksualinį intymaus partnerio smurtą, o emocinis apleistumas neigiamai prognozuoja fizinį intymaus partnerio smurtą. Obsesyvi seksualinė aistra medijuoja ryšį tarp prieraišumo nerimo ir rizikingo seksualinio elgesio, bet nemedijuoja ryšio tarp prieraišumo vengimo ir rizikingo seksualinio elgesio. Religingumas moderuoja ryšį tarp patirto fizinio apleistumo vaikystėje ir psichologinio intymaus partnerio smurto ir moderuoja ryšį tarp patirto fizinio smurto vaikystėje ir suaugystėje patiriamo fizinio ir seksualinio intymaus partnerio smurto, didesnis religingumas stiprina šiuos ryšius.

      83  42
  • Item type:ETD,
    Moterų, turinčių tatuiruotes, perfekcionizmo ir tamsiosios triados sąsajos
    [Associations between Perfectionism and Dark Triad Personality Traits in Tattooed Women]
    magister thesis[2025][S006]
    Jankūnaitė, Birutė

    Šio tyrimo tikslas – nustatyti moterų, turinčių tatuiruotes, perfekcionizmo ir tamsiosios triados sąsajas. Įtraukimo į imtį kriterijais pasirinkta moteriška lytis ir bent vienos tatuiruotės turėjo faktas. Šiame tyrime tiriamųjų imtį sudarė 180 moterys, turinčios tatuiruočių. Vidutinis amžius tyrimo imtyje buvo 31,81 metai. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis metodas, o tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš trijų dalių: sociodemografinių klausimų, Didžiojo trejeto perfekcionizmo skalės (angl. Big Three Perfectionism Scale - Short Form, BTPS-SF; Feher et al., 2020) versija, sudarytos iš 16 teiginių bei Trumpojo tamsiosios triados skalės (angl. Short Dark Triad, SD3; Jones & Paulhus, 2013), sudarytos iš 27 teiginių. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnis perfekcionizmo lygis reikšmingai susijęs su stipresniu makiavelizmo ir psichopatijos bruožų pasireiškimu, tačiau ryšys tarp perfekcionizmo ir narcisizmo nebuvo nustatytas. Amžiaus grupių palyginimas atskleidė, kad bendras perfekcionizmo lygis nesiskyrė, tačiau vyresnės moterys pasižymėjo aukštesniu narcisistinio perfekcionizmo lygiu. Seksualinė orientacija, tatuiruočių skaičius bei jų matomumas nesusiję su reikšmingais perfekcionizmo, narcisizmo ar makiavelizmo skirtumais, tačiau psichopatijos bruožas buvo reikšmingai stipresnis tarp moterų, turinčių tatuiruotes matomose kūno vietose. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad tatuiruotės, kaip saviraiškos forma, yra labiau susijusios su specifiniais asmenybės bruožais (pvz., psichopatija), o ne su visais perfekcionizmo ar tamsiosios triados aspektais.

      61  18
  • Item type:ETD,
    Vaiko teisių apsaugos specialistų antrinio trauminio streso sąsajos su psichologiniu atsparumu: emocijų reguliavimo strategijų vaidmuo
    [The Relationship between Secondary Traumatic Stress and Psychological Resilience in Child Right Protection Workers: The Role of Emotion Regulation Strategies]
    magister thesis[2025][S006]
    Baudzis, Justina

    Tikslas: Nustatyti sąsajas tarp antrinio trauminio streso ir psichologinio atsparumo bei įvertinti adaptyvių ir neadaptyvių kognityvinių emocijų reguliacijos strategijų vaidmenį šiame ryšyje tarp vaiko teisių apsaugos specialistų. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 119 23-62 metų amžiaus (M = 42,6, SD = 10,40) vaiko teisių apsaugos specialistų (111 moterų, 8 vyrai). Metodikos: Antriniam trauminiam stresui vertinti buvo naudojama Bride ir kt. (2004) sukurta antrinio trauminio streso skalė (ang. Secondary traumatic stress scale, STSS), emocijų reguliavimo strategijoms – Garnefski ir kt. (2001) sukurtas Kognityvinės emocijų reguliacijos klausimynas (ang. Cognitive Emotion Regulation Questionnaire, CERQ). Psichologiniam atsparumui matuoti buvo naudojama Psichologinio atsparumo skalė (ang. Connor-Davidson Resilience Scale, CD-RISC-25). Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad intensyvesni antrinio trauminio streso simptomai yra susiję su žemesniu psichologiniu atsparumu. Didesnis antrinio trauminio streso simptomų intensyvumas yra susijęs su polinkiu dažniau emocijoms reguliuoti naudoti savęs kaltinimą, priėmimą, ruminaciją, katastrofizavimą bei kitų kaltinimą ir mažesniu polinkiu naudoti teigiamą persvarstymą. Taip pat buvo pastebėta, kad teigiamos orientacijos, planavimo, teigiamo persvarstymo ir perspektyvos suvokimo naudojimas yra susijęs su aukštesniu psichologiniu atsparumu. Tuo tarpu priėmimas bei ruminacija siejasi su žemesniu psichologiniu atsparumu. Tyrime taip pat buvo nagrinėjama, ar emocijų reguliacijos strategijos medijuoja ryšį tarp antrinio trauminio streso ir psichologinio atsparumo. Tyrimas parodė, kad teigiamo persvarstymo strategija sušvelnina antrinio trauminio streso poveikį psichologiniam atsparumui.

      30  258