Verslo ir ekonomikos institutas / Institute of Busines and Economics
Kibernetinio saugumo valdymo modelio e. sveikatos sistemos tobulinimui vertinimasItem type:ETD, [Evaluation of cybersecurity management model for developing e-health system]Disertacijoje nagrinėjamas kibernetinio saugumo valdymas e. sveikatos sistemos kontekste, akcentuojant vadybinių, organizacinių, procesinių ir technologinių veiksnių sąveiką. Tyrimo tikslas – parengti kibernetinio saugumo valdymo modelį e. sveikatos sistemos tobulinimui ir ekspertiniu požiūriu įvertinti jo tinkamumą bei praktinio taikymo galimybes. Atlikta mokslinės literatūros, tarptautinių standartų, teisės aktų, kibernetinių incidentų ir atakų sisteminė analizė. Empiriniame tyrime taikyti pusiau struktūruoti ekspertiniai interviu, teminė analizė ir Kendall konkordacijos koeficientas W. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės e. sveikatos kibernetinio saugumo valdymo problemos siejamos su valdymo fragmentacija, nepakankamai aiškiu atsakomybių paskirstymu, ribota skirtingų valdymo lygmenų sąveika ir nepakankamu rizikų bei incidentų valdymo integravimu. Remiantis teorinės ir empirinės analizės rezultatais, patikslintas modelis, integruojantis strateginį, taktinį, operacinį ir technologinį valdymo lygmenis. Taip pat parengta kibernetinio saugumo valdymo brandos vertinimo metodika ir praktinė vertinimo matrica, sudaranti pagrindą valdymo spragoms nustatyti ir prioritetinėms tobulinimo kryptims pagrįsti.
Socialinės komercijos inovacijų poveikis vartotojų pirkimo ketinimams LietuvojeItem type:ETD, [The Impact of Social Commerce Innovations on Consumer Purchase Intentions in Lithuania]magister thesis[2026][S003]Balynas, RokasDarbe analizuojamas socialinės komercijos inovacijų poveikis vartotojų pirkimo ketinimams Lietuvoje, remiantis S-O-R modeliu. Teorinėje dalyje nustatyta, kad socialinėje komercijoje prekyba yra neatsiejama nuo vartotojo sąveikos, bendruomenių ryšių bei vartotojų kuriamo turinio, o inovacijos suskirstytos į tris grupes: technologines, turinio ir sąveikos. Jų ryšys su pirkimo ketinimais nagrinėjamas per vartotojo vidinę kognityvinę ir afektinę būseną. Empirinėje dalyje pateikiami 409 Lietuvos socialinių tinklų naudotojų apklausos rezultatai. Tyrimas parodė, kad Lietuvos vartotojai labiausiai pasitiki kitų pirkėjų atsiliepimais (e-WOM), o nuomonės formuotojai vertinami žemiausiai iš visų inovacijų grupių. Visos trys S-O-R modelio jungtys yra stiprios ir statistiškai reikšmingos, kas patvirtina modelio tinkamumą Lietuvoje.
8 12 Sutelktinių finansavimo platformų plėtros vertinimasItem type:ETD, [Assessment of the Development of Crowdfunding Platforms]magister thesis[2026][S003]Greibus, AugustinasMagistro baigiamajame darbe analizuojami sutelktinio finansavimo platformų plėtros veiksniai ir tendencijos Lietuvoje. Pirmajame skyriuje nagrinėjami teoriniai sutelktinio finansavimo aspektai: platformų samprata, pagrindiniai finansavimo modeliai (nuosavybės, skolos, atlygio, aukojimo), plėtrą lemiantys veiksniai bei rinkos dinamika globaliame kontekste. Antrajame skyriuje pristatoma tyrimo metodologija ir taikyti metodai. Trečiame skyriuje pateikiami Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos antrinių statistinių duomenų analizės rezultatai, palyginami su ES tendencijomis, bei kiekybinės anketinės apklausos (N = 441) duomenys, vertinami plėtros veiksnių ryšiai su investuotojų elgsena. Remiantis antrinių statistinių duomenų analize, koreliacinės analizės rezultatais ir lyginamąja analize, identifikuotos dvi priešingos sektoriaus plėtros skatinamųjų ir stabdančiųjų veiksnių grupės, lemiančios investuotojų sprendimus. Darbas baigiamas išvadomis ir pasiūlymais didinti technologinį patogumą ir rizikos skaidrumą, stiprinti smulkiųjų investuotojų apsaugą, bei įvesti vienodą rizikos atskleidimo formatą visose Lietuvoje veikiančiose platformose.
3 14 Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo vertinimas: Baltijos šalių studijaItem type:ETD, [Evaluation of the Effectiveness of the European Union Structural Funds Management and Control System: A Study of the Baltic States]magister thesis[2026][S003]Savukynas, MindaugasMagistro baigiamajame darbe vertinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumas Baltijos šalių vandentvarkos projektų įgyvendinimo kontekste. Darbe analizuojama, kaip 2014–2020 m. Sanglaudos fondo lėšomis finansuotų vandentvarkos projektų įgyvendinimo trukmė, finansiniai parametrai, Lietuvos projektų planuotų ir pasiektų rodiklių santykis bei ekspertų vertinimai atskleidžia valdymo ir kontrolės sistemos veikimą praktikoje. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama ES struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemos samprata, efektyvumo vertinimo prielaidos, viešųjų investicijų valdymo, administracinių gebėjimų, stebėsenos ir rezultatų kokybės aspektai. Metodologinėje dalyje pagrindžiamas mišrių metodų tyrimo dizainas, tyrimo modelis, hipotezės, duomenų šaltiniai ir analizės metodai. Empirinėje dalyje atlikta Lietuvos, Latvijos ir Estijos vandentvarkos projektų kiekybinė analizė, Lietuvos projektų planuotų ir pasiektų rodiklių analizė bei ekspertinis valdymo procesų kokybės vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ES struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumas vandentvarkos projektų kontekste negali būti vertinamas vien pagal lėšų panaudojimą ar projektų įgyvendinimo trukmę. Jį lemia finansinių, laiko, procesų valdymo ir rezultatų kokybės dimensijų sąveika. Projektų įgyvendinimo skirtumus padeda paaiškinti planavimo aiškumas, viešųjų pirkimų eiga, sprendimų priėmimo greitis, institucijų kompetencijos, stebėsenos duomenų kokybė ir rodiklių tinkamumas pasiektiems rezultatams įvertinti. Remiantis tyrimo rezultatais, darbe pateikiamos rekomendacijos dėl ankstyvo projektų įgyvendinimo rizikų nustatymo, rodiklių planavimo ir aprašymo gerinimo, projektų lygmens duomenų standartizavimo, praktinės pagalbos projektų vykdytojams stiprinimo ir valdymo procesų paprastinimo. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros šaltinių sąrašas ir priedai.
9 37 ES šalių ekonomikos atsparumo globalioms krizėms analizėItem type:ETD, [Analysis of the resilience of EU economies to the global crisis.]magister thesis[2026][S004,S003]Mikuckaja, JelizavetaEkonomikos krizės – nuolat pasikartojantis reiškinys, tačiau kaskart turintis skirtingas priežastis bei pasekmes. Veikiant globalizacijai valstybių ekonomikos yra vis labiau tarpusavyje susijusios, todėl krizės tampa globaliomis, apimančiomis daugelį valstybių, o pasekmės – ilgiau jaučiamos ir skaudesnės. Globalios krizės paveikia valstybių ekonominį, finansinį ir socialinį stabilumą bei susilpnina jų atsparumą. Per pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas ekonomikos atsparumu sparčiai išaugo, reaguojant į didėjantį neapibrėžtumą ir krizių dažnėjimą. Domėtis ekonomikos atsparumu globalioms krizėms skatina nenuspėjamas staigių sukrėtimų, tokių kaip 2008–2009 m. finansų krizė, COVID-19 pandemija bei energetikos krizė, kurią paspartino Rusijos ir Ukrainos karas, poveikis. Norint sėkmingai įveikti šiuos iššūkius, svarbu suprasti, kaip valstybės reaguoja į krizes ir nuolat analizuoti jų gebėjimą su jomis susidoroti. Darbo objektas – ES šalių ekonomikos atsparumas globalioms krizėms. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti ekonomikos atsparumo globalioms krizėms koncepciją ir empiriškai įvertinti ES šalių ekonomikos atsparumą bei prisitaikymo prie pasaulinių krizių ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti ekonomikos atsparumo globaliems ekonominiams sukrėtimams koncepciją ir jos pagrindines dimensijas. 2. Išanalizuoti ekonomikos atsparumą lemiančius struktūrinius, institucinius ir makroekonominės politikos veiksnius. 3. Parengti ES šalių ekonomikos atsparumo globaliems sukrėtimams vertinimo metodologiją. 4. Įvertinti ES šalių ekonomikos atsparumą ir prisitaikymą globalių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu. 5. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, pateikti rekomendacijas ES šalių ekonomikos atsparumo stiprinimui ateityje. Tyrimo rezultatai. 2009 m. finansų krizė ES mastu reikšmingai sumažino BVP augimą (vidurkis krito iki neigiamo). 2009 m. krizės metu BVP Estijoje ir Latvijoje smuko reikšmingai labiau, nei Vokietijoje, o Lietuvoje skirtumas buvo ribinis. Po finansų krizės BVP Graikijoje atsigavimas buvo reikšmingai silpnesnis nei Vokietijoje, o ir Kipre – ribinio lygio. 2009 m. finansų krizė reikšmingai pablogino užimtumo dinamiką ES šalyse. Užimtumas Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje blogėjo reikšmingai labiau nei Vokietijoje, o Danijoje blogėjo ribiniu lygiu. Po finansų krizės užimtumo atsigavimas Graikijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Airijoje ir Slovėnijoje buvo silpnesnis nei Vokietijoje. Portugalijoje ir Ispanijoje – ribiniu lygiu. 2020 m. COVID-19 pandemija ES mastu taip pat reikšmingai sumažino BVP augimą. COVID-19 metu BVP rezultatai Airijoje reikšmingai buvo geresni nei Vokietijoje, o Ispanijoje – blogesni nei Vokietijoje. Po COVID-19 pandemijos BVP atsigavimas Kroatijoje ir Airijoje buvo reikšmingai spartesnis, nei Vokietijoje. COVID-19 pandemijos metu užimtumo skirtumai tarp šalių, lyginant su Vokietija, nebuvo statistiškai reikšmingi, tačiau po COVID-19 užimtumo srityje Airija atsigavo reikšmingai geriau, nei Vokietija, o Rumunija reikšmingai prasčiau nei Vokietija. Darbo metodai. Mišri tyrimo strategija, apjungianti kiekybinius ir kokybinius metodus.
6 13 Dirbtinio intelekto sistemų kūrimo ypatumai kibernetinio saugumo užtikrinimo kontekste: pasaulinės rinkos analizėItem type:ETD, [Specifics of Developing Artificial Intelligence Systems in the Context of Ensuring Cybersecurity: an Analysis of the Global Market]magister thesis[2026][S003]Zorina, JulijaMagistro baigiamajame darbe nagrinėjami dirbtinio intelekto sistemų kūrimo ypatumai kibernetinio saugumo užtikrinimo kontekste. Siekiama atskleisti, kaip tokios sistemos kuriamos ir taikomos pasauliniu mastu, atsižvelgiant į rinkos tendencijas, reguliavimo skirtumus ir praktinius sprendimus. Darbe analizuojama dirbtinio intelekto samprata, raida ir pagrindiniai metodai, taip pat jo taikymo galimybės, rizikos ir kibernetinio saugumo reikalavimai. Siekiant įvertinti praktinius šių sistemų kūrimo ypatumus, lyginami trys atvejai: Microsoft Security Copilot, Darktrace ActiveAI Security Platform ir Google Security Operations su Gemini. Nustatyta, kad dirbtinio intelekto sistemos kibernetinio saugumo srityje negali būti kuriamos pagal vieną universalų modelį. Jų kūrimas priklauso nuo sistemos paskirties, naudojamų duomenų, integracijos su kitais organizacijos sprendimais, autonomiškumo lygio ir žmogaus priežiūros apimties. Taip pat nustatyta, kad tokios sistemos turi būti kuriamos ne tik kaip pažangūs technologiniai sprendimai, bet ir kaip saugiai valdomos, prižiūrimos ir konkrečiam kibernetinio saugumo poreikiui pritaikytos priemonės.
7 15 Lietuvos švietimo tarptautinimo politikos įtaka bendrojo ugdymo kokybeiItem type:ETD, [The Impact of Lithuanian Education Internationalization Policy on the Quality of General Education]magister thesis[2026][S003]Juškienė, Vilma SalomėjaDarbo tema - Lietuvos švietimo tarptautinimo politikos įtaka bendrojo ugdymo kokybei. Darbo aktualumas kyla iš augančio švietimo tarptautinimo vaidmens Europos Sąjungos ir Lietuvos švietimo politikoje bei siekio gerinti bendrojo ugdymo kokybę stiprinant ir plečiant pedagogų kompetencijas, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir inovatyvių, pažangių ugdymo metodų taikymą. Švietimo tarptautinimo veiklos švietimo politikoje dažnai siejamos su ugdymo kokybės gerinimu, tačiau išlieka neaišku, kokį realų poveikį jos daro pedagogų kvalifikacijos tobulėjimui ir bendrojo ugdymo kokybei. Tyrimo problema - nepakankamai aiškus, moksliniais tyrimais nepagrįstas ryšys tarp bendrojo ugdymo įstaigų dalyvavimo švietimo tarptautinimo veiklose, pedagogų kompetencijų tobulėjimo ir bendrojo ugdymo kokybės rodiklių. Tyrimo objektas – Lietuvos švietimo tarptautinimo politika bendrojo ugdymo srityje, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir kompetencijų plėtra dalyvaujant tarptautiniuose projektuose bei to poveikis bendrojo ugdymo kokybei. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos švietimo tarptautinimo politikos, formuojamos ES kontekste ir įgyvendinamos bendrojo ugdymo srityje, poveikį pedagogų kvalifikacijos tobulėjimui bei ugdymo kokybei. Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizė, antrinių duomenų analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Statistiniai duomenys analizuoti remiantis „Erasmus+“, eTwinning ir Nordplus programų 2024 – 2025 m. veiklos ataskaitose pateiktais duomenimis. Kokybiniame tyrime dalyvavo 6 informantai: bendrojo ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai ir švietimo tarptautinimo programas administruojančios institucijos specialistas, interviu duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų dalyvavimo švietimo tarptautinimo veiklose apimtys didėja, ypač „Erasmus+“ programos lėšomis finansuojamų veiklų. Nustatyta, kad dalyvavimas tarptautinėse veiklose prisideda prie pedagogų profesinio tobulėjimo, skaitmeninių, komunikavimo, tarpkultūrinių, kalbinių kompetencijų stiprinimo, inovatyvesnių, pažangesnių ugdymo metodų taikymo, įtraukaus, integruoto, projektinio mokymo plėtojimo bei augančios mokinių motyvacijos ir aktyvesnio įsitraukimo į ugdymo procesą. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad bendrojo ugdymo įstaigų dalyvavimas švietimo tarptautinimo veiklose ugdymo kokybę dažniausiai veikia netiesiogiai, bet per pedagogų kompetencijų tobulėjimą, ugdymo proceso pokyčius, bendradarbiavimo kultūros stiprėjimą ir mokyklos mikroklimato kaitą.
4 27 Įmonės finansavimo šaltinių panaudojimo efektyvumo didinimasItem type:ETD, [Increasing the Efficiency of Corporate Financing Sources Utilization]magister thesis[2025][S003]Bačelienė, IndrėMagistro baigiamajame darbe nagrinėjamas įmonių finansavimo šaltinių panaudojimo efektyvumo didinimas ekonominio sulėtėjimo sąlygomis. Teorinėje dalyje aptariama optimali kapitalo struktūros formavimo metodologija, verslo valdymo strategijos skirtingose ekonominio ciklo fazėse, finansavimo šaltinių rūšys, finansinių rodiklių metodologija. Empirinėje tyrimo dalyje, taikant regresinės analizės metodus, įvertinta įmonių finansavimo struktūros ir veiklos veiksnių įtaka nuosavo kapitalo grąžai (ROE), turto grąžai (ROA) ir EBITDA rodikliui ekonominio sulėtėjimo metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad skolos ir nuosavo kapitalo santykis turi reikšmingą neigiamą poveikį analizuojamiems rodikliams, tačiau krizės laikotarpiu šis poveikis silpnėja. Įmonių dydžio, amžiaus ir augimo tempų įtaka šiems rodikliams buvo nereikšminga, tačiau paslaugų sektoriaus įmonės pasirodė atsparesnės nepalankioms ekonominėms sąlygoms. Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių tyrimų plėtros krypties: siūloma įtraukti makroekonominius veiksnius, papildomus įmonės veiklos rodiklius, gilinti sektorių analizę bei taikyti kokybinius tyrimo metodus siekiant išsamiau įvertinti finansavimo šaltinių efektyvumą.
14 15 Pirkėjų elgsenos pokyčių valdymas elektroninėje komercijojeItem type:ETD, [Managing of Changes in Buyer Behavior in E-commerce]magister thesis[2025][S003]Pupšytė, OlivijaAktualumas/problema – Elektroninė komercija tampa neišvengiama šiandieninio verslo dalimi, dėl to auga konkurencija tarp el. pardavimo platformų. Įmonės, norėdamos išlaikyti konkurencinį pranašumą, privalo teigti pirmenybę strategijoms, kurios skatintų palankų vartotojo elgesį. Pasigendama tyrimų, kurie konkrečiai nagrinėtų el. ne tik pirkėjų elgsenos pokyčius, bet ir pastangas juos valdyti. Įvardinta situacija padėjo suformuoti mokslinę problemą, kuri yra išreikšta klausimu: kaip el. komercijos įmonės gali efektyviai valdyti pirkėjų elgsenos pokyčius ir į juos reaguoti, siekiant padidinti klientų pasitenkinimą ir jų išlaikymą? Baigiamojo darbo tikslas - Įvertinti pirkėjų elgsenos pokyčių valdymą elektroninėje komercijoje, identifikuojant tinkamiausią valdymo praktiką. Darbo tikslui pasiekti buvo taikomi šie metodai: 1. Atlikta mokslinės literatūros analizė, siekiant konceptualizuoti pirkėjų elgsenos modelius ir pagrįsti ryšį tarp tvarumo, psichologinių, socialinių veiksnių ir pirkėjų elgsenos pokyčių el. prekybos kontekste. 2. Taikyta kokybinio tyrimo duomenų analizė, siekiant išanalizuoti elektroninės komercijos įmonių strategijas ir taktikas, skirtas prisitaikyti prie besikeičiančios pirkėjų elgsenos. Tyrime dalyvavo 7 el. komercijos ekspertai. Tyrimo duomenų analizė atskleidė kad įmonės, siekdamos valdyti pirkėjų elgsenos pokyčius, naudoja personalizacijos, komunikacijos, lojalumo užtikrinimo strategijas. Pažymėta, kad Lietuvoje tokių inovacijų, kaip Dirbtinio Intelekto (DI) ar Papildytosios realybės (PR) diegimas dar nėra plačiai paplitęs – aktyviau inovacijas diegia tarptautinės įmonės. Analizėje paaiškėjo ryškus vyresnių pirkėjų segmento augimas, todėl įmonės siekia tiek funkcinius sprendimus, tiek komunikaciją pritaikyti ir jiems. Nagrinėjant pirkėjų elgesio valdymo strategijas išryškėjo strategijų skirtumai priklausomai nuo vartotojų segmentų ir prekių pirkimo ir vartojimo dažnumo. Įmonės, kurių prekės yra dažno perkamumo ir vartojamumo, didelį dėmesį skiria socialiniams tinklams, jų komunikacija su pirkėjais yra pasiremta emocijomis ir jausmais, lojalumo užtikrinimui šios įmonės naudoja taškų sistemas, visa tai naudojama siekiant pirkėjo hedoninės motyvacijos. Tuo tarpu įmonės, kurios prekiauja brangesnėmis, retesnio perkamumo prekėmis didesnį dėmesį skiria atsiliepimų platformoms, jų komunikacija siejama su pirkėjo edukacija, produktų kokybe, aptarnavimo paprastumu. Tokie įmonių strateginiai skirtumai rodo, kad įmonės, įvertindamos savo veiklos sritį, skirtingai prisitaiko prie pirkėjų lūkesčių ir įpročių ir patvirtina, kad el. komercijos įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje, supranta el. pirkėjų elgsenos pokyčių sudėtingumą ir į jį stengiasi reaguoti lanksčiai.
28 29 Socialinių tinklų poveikis verslo plėtraiItem type:ETD, [The Impact of Social Networks on Business Development]magister thesis[2025][S003]Zlatkutė, RamintaMagistro baigiamajame darbe analizuojamas socialinių tinklų poveikis verslo plėtrai Lietuvoje. Temos aktualumą lemia spartus skaitmeninės aplinkos augimas ir socialinių tinklų svarba įmonių komunikacijoje, rinkodaroje bei klientų įsitraukimo skatinime. Tyrimo objektas – socialinių tinklų poveikis verslo plėtrai. Tyrimo tikslas – išanalizavus socialinių tinklų ir verslo plėtros tarpusavio sąsajos teorinius aspektus, įvertinti socialinių tinklų poveikį verslo plėtrai Lietuvoje. Tyrime taikyta mišri strategija – kiekybinė apklausa ir kokybinė atvirų klausimų analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad „Facebook“, „Instagram“ ir „LinkedIn“ yra populiariausi socialiniai tinklai tarp Lietuvos įmonių. Nustatyta, jog tinkamai pasirinktos socialinių tinklų strategijos padeda didinti žinomumą, skatinti pardavimus ir stiprinti ryšius su klientais. Taip pat įvardyti pagrindiniai trūkumai – didėjantys kaštai, konkurencija ir reputacijos valdymo iššūkiai. Remiantis tyrimo išvadomis, sukurtas hipotetinis efektyvaus socialinių tinklų panaudojimo verslo plėtrai modelis.
44 18