Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20043
Now showing1 - 10 of 119
  • Item type:ETD,
    Migracijos procesų reguliavimas ir visuomenės saugumas: sąveika ir migracijos valdymo sistemos atsparumas
    [Regulation of migration processes and public security: interaction and resilience of the migration governance system]
    doctoral thesis[2026][R1][S001]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026-11-16

    Disertacijoje nagrinėjamas migracijos procesų teisinis reguliavimas ir jo sąveika su visuomenės saugumo užtikrinimu, daugiausia dėmesio skiriant migracijos krizėms, hibridinėms grėsmėms ir migracijos instrumentalizavimui. Analizuojamas tarptautinis, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinis reguliavimas, EŽTT, ESTT ir Lietuvos teismų praktika bei Lietuvos migracijos valdymo institucijų veikla 2021-2024 m. krizės metu. Pagrindžiama, kad migracijos instrumentalizavimas yra savarankiška hibridinės grėsmės forma, išnaudojanti teisinę asimetriją tarp žmogaus teisių įsipareigojimų saistomų demokratinių valstybių ir tokių apribojimų nesaistomų priešiškų veikėjų. Nustatyta, kad Lietuvos migracijos valdymo sistema nepakankamai integruota normatyviniu, instituciniu ir rizikų vertinimo lygmenimis. Šiuo pagrindu sukurtas Integruotas migracijos rizikų ir atsparumo valdymo modelis (IMRAVM), jungiantis EIBM, CIRAM ir CORE koncepcijas. Esminis modelio elementas - dezautomatizacijos principas, pagal kurį sisteminio lygmens grėsmės vertinimas negali savaime nulemti individualaus asmens teisinės padėties. Pateikiami pasiūlymai dėl tarpinstitucinio koordinavimo ir migracijos valdymo sistemos atsparumo stiprinimo.

  • Item type:ETD,
    Duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematika
    [Issues Related to the Use of Data Obtained from Open Sources of Information]
    magister thesis[2026][S001]
    Anužytė, Gabija

    Šio magistro baigiamojo darbo tema – „Duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematika“. Šiuolaikinėje visuomenėje, sparčiai augant viešai prieinamos informacijos kiekiui internete, ypač tokiuose kaip tinklaraščiai ir socialinių tinklų svetainės, teisėsaugos institucijoms atvirieji informacijos šaltiniai tampa patrauklia priemone rinkti svarbius duomenis tiek tiriant nusikalstamas veikas, tiek užfiksuojant pačias veikas ir jų pėdsakus būtent interneto platybėse. Visgi, nors duomenys gauti iš atvirųjų informacijos šaltinių gali padėti atskleisti svarbias faktines aplinkybes byloje, teisminiame bylų nagrinėjime įrodinėjimo procese šie duomenys dažniausiai neįgyja įrodomosios galios. Todėl šiame darbe išsikeltas tikslas atskleisti duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematiką teisminiame bylų nagrinėjime. Šio tyrimo objektas – duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimas teisminiuose procesuose. Darbą sudaro trys skyriai, suskirstyti į poskyrius. Pirmojoje darbo dalyje apibūdinama duomenų bei atvirųjų informacijos šaltinių samprata, atskleidžiamas atvirųjų informacijos šaltinių teikiamos informacijos turinys bei pristatomi pagrindiniai asmens duomenų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Antrojoje darbo dalyje analizuojama įrodymų samprata Lietuvos teisinėje sistemoje, aptariami pagrindiniai įrodinėjimo vertinimo kriterijai pabrėžiant autentiškumo bei vientisumo svarbą, taip pat pristatomas nevyriausybinių organizacijų indėlis atvirųjų informacijos šaltinių analizės srityje. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama tarptautinių ir Lietuvos teismų praktika bylose, kurias tiriant yra pasitelkiami duomenys gauti iš atvirųjų informacijos šaltinių. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Siekiant atskleisti pasirinktą temą, buvo iškelti keturi uždaviniai. Pirmuoju uždaviniu siekta išanalizuoti duomenų sąvokos sampratą ir pristatyti asmens duomenų teisinius tvarkymo ypatumus. Nagrinėta mokslinė ir teisinė literatūra, atskleista duomenų kvalifikacijų įvairovė bei pristatyti svarbiausi asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Antruoju uždaviniu siekta apibūdinti atvirųjų informacijos šaltinių sampratą ir atskleisti jų teikiamos informacijos turinį. Analizuota literatūra atskleidė atviruosiuose informacijos šaltiniuose esančių duomenų panaudojimo svarbą tiriant įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus. Trečiuoju uždaviniu siekta apibūdinti įrodymų sampratą teisinėje sistemoje ir apžvelgti įrodinėjimo proceso ypatumus teisminiame bylų nagrinėjime. Analizuojant Lietuvos Respublikoje įrodymų sampratą ir įrodinėjimą reglamentuojančius teisės aktus, atskleisti įrodymams, o taip pat ir duomenims gautiems iš atvirųjų informacijos šaltinių, keliami reikalavimai. Ketvirtuoju uždaviniu siekta atskleisti duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematiką Lietuvos ir tarptautinių teismų praktikoje. Analizuota teismų praktika, kuria remiantis atskleisti dažniausiai pasitaikantys iš atvirųjų informacijos šaltinių gautų duomenų trūkumai. Naudoti tyrimo metodai: teisės aktų, mokslinės literatūros ir kitų šaltinių turinio analizė, lyginamoji analizė, teismų praktikos analizė ir apibendrinimo metodas.

      7  34
  • Item type:ETD,
    Savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas
    [Legal Regulation of Self-Employed Persons]
    magister thesis[2026][S001]
    Dirsienė, Aistė

    Šio magistro darbo nagrinėjama tema – savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Darbo tikslas: išanalizuoti savarankiškai dirbančių asmenų teisinio reglamentavimo turinį, nustatyti pagrindinius probleminius aspektus bei įvertinti jų taikymą praktikoje. Šiuolaikinėje darbo rinkoje savarankiška veikla tampa vis aktualesnė, nes sudaro galimybes asmenims savarankiškai organizuoti savo profesinę veiklą, tačiau kartu kelia teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo problemų. Darbo objektas: savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Darbe keliami probleminiai klausimai, susiję su teisinio reguliavimo nuoseklumu, savarankiškai dirbančio asmens sampratos aiškumu, socialinių garantijų užtikrinimu bei teismų praktikos reikšme aiškinant šių asmenų teisinį statusą. Darbe iškelti keturi pagrindiniai uždaviniai. Pirmiausia siekta atskleisti savarankiškai dirbančių asmenų sampratą, jų požymius bei veiklos formas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Antruoju uždaviniu analizuotas savarankiškos veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, įvertinant skirtingų veiklos formų teisinio reguliavimo ypatumus. Trečiuoju uždaviniu nagrinėti savarankiškos veiklos vykdymo ypatumai, įskaitant nepilnamečių dalyvavimą veikloje, veiklą nesteigiant juridinio asmens bei apmokestinimo aspektus. Ketvirtuoju uždaviniu analizuoti statistiniai duomenys ir teismų praktika, siekiant nustatyti savarankiškos veiklos reglamentavimo taikymo problemas. Tyrimas parodė, kad savarankiškos veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje yra fragmentiškas, nes grindžiamas skirtingų teisės aktų visuma, o tai lemia nevienodą teisių, pareigų, apmokestinimo ir socialinio draudimo sąlygų taikymą. Nustatyta, kad skirtingos veiklos formos pasižymi skirtingais apmokestinimo modeliais, kurie daro tiesioginę įtaką veiklos organizavimui ir ekonominiams rezultatams. Analizė taip pat atskleidė, kad savarankiška veikla Lietuvoje yra plačiai paplitusi, tačiau praktikoje kyla ginčų dėl jos kvalifikavimo. Teismų praktika rodo, kad sprendžiant šiuos ginčus lemiamą reikšmę turi faktinės veiklos aplinkybės, o ne formalus jos įforminimas. Magistro darbe taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė, lyginamasis, sisteminis, teismų praktikos ir statistinių duomenų analizės metodai.

      2  16
  • Item type:ETD,
    Asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese principai ir jų problematika
    [Principles of Personal Data Protection in Criminal Proceedings and Their Issues]
    magister thesis[2026][S001]
    Verbickienė, Laurita

    Baudžiamosiose bylose renkami su proceso dalyviais susiję ir turintys reikšmės tyrimui asmeninio pobūdžio duomenys, kurie teisėsaugos subjektams atskleidžiami dideliu mastu. Jurisprudencijai ir moksliniam ištyrimui stokojant platesnio asmens duomenų apsaugos principų taikymo bei esant viešojo intereso bei teisės į privatumą kolizijai, gali kilti visuomenės susirūpinimas dėl teisingo asmens duomenų apsaugos principų nuostatų perkėlimo į teisėsaugos praktiką. Siekiant išsiaiškinti ar Lietuvos baudžiamajame procese tinkamai įgyvendinami asmens duomenų apsaugos principų reikalavimai, svarbu išsiaiškinti ar asmens duomenų apsaugos mechanizmas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra pakankamai užtikrinantis asmens teisę į privatų gyvenimą, įvertinti ar teisėsaugos institucijose taikoma vienoda asmens duomenų apsaugos taisyklių praktika, taip pat, identifikuoti teisėtumo, sąžiningumo ir duomenų tvarkymo tikslo apribojimo principų taikymo problematiką baudžiamajame procese, ištirti ar baudžiamosiose bylose nerenkami pertekliniai ir netikslūs asmens duomenys, be to, nustatyti ar asmens duomenų saugojimo trukmės apribojimo ir duomenų saugumo principų taisyklės tinkamai perkeltos iš Europos Sąjungos teisinių šaltinių į nacionalinę teisę. Baigiamąjį darbą sudaro du skyriai – pirmajame analizuojant teisės aktus, mokslinius šaltinius ir jurisprudenciją, nagrinėjama asmens duomenų samprata, asmens duomenų apsaugos raidos ir teisinio instituto ypatumai bei ryšys su teise į privatumą. Antrajame skyriuje, pasitelkiant kokybinio interviu tyrimo su teisėsaugos subjektais rezultatus ir teismų praktiką, analizuojamas asmens duomenų apsaugos principų baudžiamajame procese taikymas bei problematika visose proceso stadijose. Baigiamajame darbe buvo išsiaiškinta, jog Lietuvos įstatyminė bazė asmens duomenų apsaugos baudžiamojo proceso kontekste – tinkamai perkelta iš Europos Sąjungos teisės aktų ir taikomas informacinio privatumo apsaugos mechanizmas yra pakankamas, tačiau praktikoje pasitaiko probleminių aspektų, kurie neturi didelės lemiamos reikšmės proceso baigčiai, veikiau rodo poreikį tobulinti esamą tvarką dėl nevienodos asmens duomenų apsaugos principų taisyklių taikymo praktikos.

      9  27
  • Item type:ETD,
    Hibridinės grėsmės kaip iššūkis Lietuvos nacionaliniam saugumui
    [Hybrid Threats as a Challenge to Lithuania’s National Security]
    magister thesis[2026][S001]
    Stonkus, Kasparas

    Šiandieninėje, ypatingai įtemptoje geopolitinėje situacijoje, hibridinės grėsmės yra vienas iš sudėtingiausių ir greičiausiai besikeičiančių reiškinių tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Karas Ukrainoje, migrantų krizė, meteorologiniai balionai, dronai ir kitos hibridinio pobūdžio atakos tapo didžiuliu iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui. Hibridinės grėsmės atskleidė, jog vien tik stipri valstybės karinė galia, nebegarantuoja apsaugos nuo netradicinių ir daugialypių priemonių panaudojimo, siekiant paveikti gyventojų saugumo jausmą, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir valstybės stabilumą. Įvertinus tai, valstybės yra priverstos reaguoti į kasdien kylančius naujus iššūkius, keisti ir adaptuoti teisinį reglamentavimą, naudojamas apsaugos priemones, didinti gyventojų sąmoningumą ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Baigiamojo darbo tema - „Hibridinės grėsmės kaip iššūkis Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Tyrimo tikslas – išanalizuoti hibridines grėsmes (meteorologinių balionų incidentus ir kibernetinius išpuolius) kaip kompleksinį iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baigiamojo darbo tikslui įgyvendinti iškelti 5 uždaviniai: išanalizuoti hibridinių grėsmių sampratą ir raidą teoriniu aspektu, išanalizuoti nacionalinio saugumo sampratą hibridinių grėsmių kontekste, išnagrinėti Europos Sąjungos, NATO strategijas ir partnerystę, hibridinių grėsmių kontekste, išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją ir priemones, kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, identifikuoti (pasirinktų hibridinių grėsmių) meteorologinių balionų ir kibernetinių išpuolių keliamus iššūkius Lietuvos nacionaliniam saugumui ir teisinio reglamentavimo pasikeitimus. Baigiamasis darbas sudarytas iš santrumpų sąrašo, įvado, trijų skyrių, išvadų, literatūros sąrašo, santraukų lietuvių, anglų kalbomis. Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje pristatomas hibridinių grėsmių atsiradimas, pateikiamas jų apibrėžimas, rūšys, atskleidžiamas sąvokos daugialypiškumas, taip pat aptariama nacionalinio saugumo sąvoka, jos raida, teoriniai aspektai, pristatomi pagrindiniai saugumo sektoriai, ,,pilkoji zona”, analizuojama hibridinių grėsmių ir nacionalinio saugumo koreliacija. Antrajame skyriuje nagrinėjami tarptautiniai Europos Sąjungos, NATO komunikatai, dokumentai ir teisės aktai, strategijos kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, atskleidžiamas organizacijų bendradarbiavimo būtinumas. Analizuojami Lietuvos nacionaliniai teisės aktai reglamentuojantys nacionalinį saugumą sąsajoje su hibridinėmis grėsmėmis. Trečiajame skyriuje, analizuojami meteorologinių balionų ir kibernetinių išpuolių atvejai, atskleidžiama jų, kaip hibridinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui, pristatomi teisinio reguliavimo pokyčiai, naujų priemonių atsiradimas ir įgyvendinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados: 1) hibridinių grėsmių reiškinys sunkiai apibrėžiamas dėl nuolat vykstančių technologinių, geopolitinių ir kitų pasikeitimų, tačiau sutinkama, kad tai yra prievartinių ir ardomųjų veiklų, konvencinių ir nekonvencinių metodų derinys, naudojamas valstybinių ar nevalstybinių subjektų, siekiančių priešiškų tikslų, tačiau neskelbiant karo ir išliekant žemiau oficialaus karo ribos. Į šią sąvoką patenka karinių ir nekarinių priemonių, tokių kaip diplomatinis, ekonominis spaudimas, kibernetiniai išpuoliai, dezinformacija panaudojimas. Identifikuoti kylančias grėsmės ir jų šaltinį ypač sudėtinga dėl subjektų veikimo „pilkojoje zonoje“, neaiškaus priešo buvimo ir oficialaus karo nepaskelbimo. 2) Nacionalinis šalies saugumas yra suprantamas, kaip valstybės teritorijos, suvereniteto ir jos gyventojų apsauga nuo išorinių ir vidinių grėsmių. Nacionaliniam saugumui įtaką daro aplinkosaugos, kariniui, ekonominiui, kibernetiniui, socialiniui ar politiniui valstybės sektoriui kylančios grėsmės. Pastarųjų metų įvykiai: „Ikea“ padegimas, savaime užsidegančios siuntos ir kt. parodė, kad Lietuva susiduria su Rusijos ir Baltarusijos vykdomais hibridiniais išpuoliais ir tai tiesiogiai veikia šalies nacionalinį saugumą. 3) Europos Sąjunga ir NATO vykdo kryptingą ir nuolatinį darbą hibridinių grėsmių prevencijos ir kovos srityje. ES parengti veiksmų planai, strategijos ir kiti dokumentai, rodo, jog hibridinių grėsmių keliami pavojai yra realūs ir toliau išlieka prioritetiniu Europos Sąjungos klausimu saugumo srityje. NATO užtikrina kolektyvinę gynybą, atgrasymą ir reagavimą, o Europos Sąjunga kuria teisėkūros, reguliavimo ir vidaus atsparumo stiprinimo priemones. 4) Įgyvendinant nacionalinio saugumo strategijos tikslus, valstybė imasi aktyvių priemonių kovojant su iškilusiomis hibridinėmis grėsmėmis: priimtas naujas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, įkurtas Nacionalinis krizių valdymo centras, patvirtinta Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, gyventojai šviečiami hibridinių grėsmių ir pilietinio pasipriešinimo srityje, organizuojamos bendros valstybinių institucijų pratybos kritinės infrastruktūros apsaugos srityje. 5) Meteorologinių balionų naudojimas gabenant akcizais apmokestinamas prekes iš Baltarusijos į Lietuvą peržengė tradicinės kontrabandos ribas, įgijo hibridinių grėsmių pobūdį ir tapo tikru iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui. Lietuvos valstybės atsakas į šią grėsmę yra kompleksinis, apimantis tiek teisės aktų pakeitimus, tiek ir krizių valdymo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, bei kitų priemonių įgyvendinimo visumą. Atlikti pakeitimai rodo, jog teisinis reguliavimas nėra pakankamas. 6) Kibernetinės atakos vis dažniau naudojamos kaip netiesioginio poveikio priemonė, kuria siekiama sutrikdyti institucijų veiklą, paveikti visuomenę, skleisti dezinformaciją, mažinti pasitikėjimą valstybe ir kelti nesaugumo jausmą, neperžengiant atviro karinio konflikto ribų. Lietuvos atsakas į kibernetines grėsmes yra nuoseklus ir sisteminis. Tą rodo kibernetinio saugumo įstatymo atnaujinimas, kuriuo Lietuvos teisinėje sistemoje pradėta įgyvendinta ES direktyva TIS2, išplėstas kibernetinio saugumo subjektų ratas, sugriežtinta atsakomybė, piniginės baudos už kibernetinio saugumo pažeidimus. Taip pat visa apimtimi pradėtas taikyti ES Reglamentas 2019/881 (Kibernetinio saugumo aktas), ir ES Reglamentas 2021/887, kurio pagrindu Lietuvoje pradėjo veikti Nacionalinio koordinavimo centras, pradėta SOC/CSIRT sistemų plėtra ir kitos priemonės.

      7  63
  • Item type:ETD,
    Apgręžimo politika kovojant su neteisėta migracija
    [Pushback Policy in Combating Illegal Migration]
    magister thesis[2026][S001]
    Nikolina, Karina

    Šio magistrinio baigiamojo darbo tema – apgręžimo politika kovojant su neteisėta migracija. Darbu siekiama nustatyti ar Lietuvos apgręžimo politika kaip viena iš migracijos valdymo priemonių atitinka tarptautinės, Europos Sąjungos teisės reikalavimus ir kaip ji suderinama su žmogaus teisių apsauga praktikoje. Neteisėta migracija – sudėtingas reiškinys, jį lemia įvairūs veiksniai : ekonominiai, socialiniai, geopolitiniai. Valstybės siekdamos suvaldyti migracijos srautus, taiko skirtingas priemones. Viena iš jų – apgręžimo politika, tačiau jos teisėtumas kelia diskusijų. Šio tyrimo objektas – apgręžimo politika kovojant su neteisėta migracija. Darbas susideda iš trijų skyrių, suskirstytų į poskyrius. Pirmajame skyriuje analizuojama neteisėtos migracijos samprata, priežastys, teisinis reglamentavimas ir jos valdymo priemonės. Antrajame skyriuje vertinamas apgręžimo politikos teisinis reguliavimas tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės kontekste. Trečiajame skyriuje remiantis ekspertų interviu nagrinėjamos apgręžimo politikos taikymo teisinės ir praktinės problemos. Tyrimo rezultatai parodė, kad apgręžimo politika nėra aiškiai reglamentuota kaip savarankiška priemonė, jos taikymas praktikoje kelia iššūkių, kurie susiję su individualaus vertinimo užtikrinimu, prieiga prie prieglobsčio procedūros ir žmogaus teisių apsauga. Naudoti tyrimo metodai : teisės aktų ir mokslinės literatūros analizė, teismų praktikos analizę, lyginamoji analizė, empyrinis tyrimas – ekspertų interviu.

      21  33
  • Item type:ETD,
    Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai Lietuvoje: poveikis Lietuvos saugumui ir teisinės kovos priemonės
    [Modern Strategic Narratives of Russian Propaganda in Lithuania: Impact on Lithuanian Security and Legal Countermeasures]
    magister thesis[2026][S001]
    Košikas, Artūras

    Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai visada buvo aktuali tema, tačiau paskutiniu metu, ypatingai nuo karo Ukrainoje pradžios ši tema tapo dar aktualesnė ir sudėtingesnė. Svarbiausi šio magistrinio darbo uždaviniai tai išanalizuoti pagrindinių, šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų poveikį Lietuvoje, nustatyti aktualiausius šiuolaikinius strateginius Rusijos propagandos naratyvus ir įvertinti teisinių kovos priemonių taikymo praktiką ir strateginių Rusijos propagandos naratyvų poveikį Lietuvos saugumui. Pagrindinis tikslas- išanalizavus administracinę, civilinę ir baudžiamąją praktiką įrodyti, kad Lietuvos teisinė sistema nepakankama Lietuvos saugumo užtikrinimui informacinių grėsmių akivaizdoje. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje trumpai apžvelgiamos hibridinės grėsmės, analizuojamas informacinis saugumas ir teisinės priemonės. Taip pat, siekiant išsamiai apžvelgti strateginius Rusijos naratyvus detaliai išanalizuota, kas, visų pirma yra naratyvai ir kokios yra jų dažniausiai pasitaikančios rūšys. Antroje dalyje pateikiamos dažniausiai pasitaikančios šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų grupės. Trečioje dalyje išanalizuota, administracinė, civilinė ir baudžiamoji praktika. Išsamiai apžvelgtos rezonansinės ir didelę įtaką turėjusios precedentinės bylos, teismų sprendimai, administracinės poveikio priemonės. Magistro baigiamojoje dalyje pateikiamos išsamios išvados, kad Rusijos strateginių naratyvų poveikis Lietuvos saugumui reiškiasi ne vien per pavienius dezinformacijos atvejus, bet per nuoseklias ir ilgalaikes informacines operacijas, kuriomis siekiama silpninti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniais procesais ir istorinės atminties politika. Taip pat darbe konstatuotina, kad teisinės kovos priemonės su naratyvais yra fragmentiškos, dezinformacijos samprata teisėje vis dar nėra pakankamai nuosekliai išplėtota, o karo propagandos sąvoka, nors jos sklaida ir yra draudžiama, nėra aiškiai ir sistemiškai apibrėžta. Praktikoje pastebimas interpretavimo neapibrėžtumas, apsunkinantis vienodą teisės taikymą. Taip pat matomas akivaizdus atotrūkis tarp formalaus draudimo ir konkrečių atsakomybės mechanizmų. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už strategiškai platinamų priešiškų naratyvų sklaidą nėra išvystyta kaip savarankiška ir nuosekli teisinė konstrukcija. Valstybinių institucijų reakcija daugiausia remiasi viešosios informacijos priežiūros, transliavimo ribojimo ar turinio pašalinimo priemonėmis. Taip pat magistro darbe konstatuotina, kad reikalinga aiški lyderystė, būtinas vienas koordinavimo centras, greitesnis reagavimas ir politiškai įtvirtinta, konkreti valstybės strategija kovai su šiuolaikiniais, strateginiais Rusijos propagandos naratyvais. Darbo autorius siūlo Valstybės saugumo departamentą, kaip instituciją kuri turėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos informacinio karo kontekste.

      8  29
  • Item type:ETD,
    Veiksniai, turintys įtakos teisėjo vidiniam įsitikinimui vertinant surinktus duomenis
    [Factors Influencing a Judge’s Inner Conviction in Evaluating Collected Evidence]
    magister thesis[2026][S001]
    Mickutė, Amanda

    Darbo aktualumas. Teisėjo vidinio įsitikinimo principas yra svarbus įrodymų vertinimo procese, nes būtent pagal jį teisėjas sprendžia, kuriais duomenimis galima remtis priimant sprendimą. Šis principas yra įtvirtintas teisės aktuose ir aptariamas teisės doktrinoje, tačiau dažniausiai nagrinėjamas kaip procesinė taisyklė. Praktikoje sprendimų priėmimas nėra vien tik teisės normų taikymas – jam įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip teisėjo patirtis, požiūris, emocinė būsena ar bylos kontekstas. Lietuvos teisės moksle šie aspektai dažniausiai nagrinėjami atskirai, todėl trūksta platesnio požiūrio į tai, kaip iš tikrųjų formuojasi teisėjo vidinis įsitikinimas. Darbo objektas – teisėjo vidinio įsitikinimo formavimąsi lemiantys veiksniai. Darbo tikslas – išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi vertinant įrodymus ir priimant sprendimą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisingumo sampratą, tiesos nustatymo reikšmę ir įstatymo viršenybės principą teisingumo vykdymo kontekste. 2. Išnagrinėti teisėjo sprendimo priėmimo procesą ir įrodymų vertinimo principus 3. Įvertinti išorinius veiksnius, darančius įtaką teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi, įskaitant teismų praktiką, teisės aiškinimą ir informacinę aplinką. 4. Išnagrinėti vidinius veiksnius, susijusius su teisėjo teisine sąmone, vertybinėmis nuostatomis, profesine patirtimi ir psichologiniais sprendimų priėmimo aspektais. 5. Empiriškai įvertinti išorinių ir vidinių veiksnių reikšmę teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Darbo metodai. 1. Mokslinės literatūros, teisės aktų ir teismų praktikos analizė bei apibendrinimas taikyta siekiant atskleisti teisėjo vidinio įsitikinimo sampratą, įrodymų vertinimo principo reikšmę bei nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką teisėjo sprendimų priėmimui. 2. Sisteminės analizės metodas taikytas vertinant teisės normas kaip vientisos teisinės sistemos dalį, analizuojant jų tarpusavio ryšius bei nustatant įrodymų vertinimo principo vietą tarp kitų procesinės teisės principų. 3. Sisteminės analizės metodas taikytas vertinant teisės normas kaip vientisos teisinės sistemos dalį, analizuojant jų tarpusavio ryšius bei nustatant įrodymų vertinimo principo vietą tarp kitų procesinės teisės principų. 4. Interviu (pusiau struktūruotas) metodas taikytas empirinio tyrimo metu, apklausiant teisėjus, prokurorą ir advokatą. Interviu metu buvo siekiama nustatyti, kokie veiksniai, teisės praktikų vertinimu, daro didžiausią įtaką teisėjo sprendimų priėmimui. Buvo naudojamas iš anksto parengtas klausimų planas. 5. Kokybinės turinio analizės metodas taikytas analizuojant interviu metu surinktus duomenis, siekiant išskirti pagrindines temas, tendencijas ir praktikoje pasireiškiančius aspektus. Tyrimo rezultatai ir išvados. Rekomendacijos. Baigiamojo darbo struktūra. Šį baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, literatūros sąrašas, santrumpų sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 9 lentelės.

      9  35
  • Item type:ETD,
    Mentorystės vaidmuo teisėsaugos institucijų veikloje
    [The Role of Mentorship in the Activities of Law Enforcement Institutions]
    magister thesis[2026][S001]
    Chadauskaitė, Laura

    Darbo aktualumas. Mentorystė plačiai taikoma verslo ir švietimo srityse, tačiau teisėsaugos institucijose jos samprata ir taikymas išlieka nepakankamai ištirti, ypač Lietuvos kontekste. Policijoje egzistuojantis adaptacijos procesas gali būti laikomas mentorystės forma, tuo tarpu prokuratūroje ji nėra aiškiai išvystyta. Tai rodo šios srities mokslinių tyrimų ir praktinio tobulinimo poreikį. Darbo objektas – mentorystė policijos ir prokuratūros institucijų veikloje. Darbo tikslas – išanalizuoti mentorystės teisinį reglamentavimą ir įgyvendinimą Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti esmines mentorystės nuostatas. 2. Išanalizuoti skirtingas mentorystės formas teisėsaugos institucijose. 3. Išnagrinėti mentorystės ypatumus Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. 4. Įvertinti teisėsaugos institucijų požiūrį į praktinį mentorystės įgyvendinimą. Darbo metodai. 1. Mokslinės literatūros ir teisės aktų apžvalga, analizė ir apibendrinimas (taikyta siekiant apibrėžti mentorystės raidą ir jos įtaką visuomenėje bei atskleisti mentorystės ypatumus pasireiškiančius atskirose teisėsaugos institucijose). 2. Lyginamasis metodas buvo taikytas mokslinio tyrimo metu analizuojant ir vertinant mentorystės teisinio reglamentavimo ypatumus bei šio instituto praktinio įgyvendinimo aspektus Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. Šis metodas leido atskleisti panašumus ir skirtumus tarp dviejų institucijų požiūrio į mentorystę, taip pat identifikuoti galimus reglamentavimo ir praktikos tobulinimo aspektus. 3. Interviu (standartizuotas) metodas buvo naudojamas siekiant apklausti ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnus, tiesiogiai kalbantis nagrinėjama tema. Iš anksto buvo numatomi pokalbio rėmai ir klausimų ratas, į kuriuos reikėjo gauti atsakymus. Duomenys buvo fiksuojami naudojantis mobilaus ryšio telefonu - diktofonu. 4. Kokybinio tyrimo duomenys buvo apdoroti turinio (content) analizės metodu. Tyrimo rezultatai ir išvados. 1. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad mentorystė teisėsaugos institucijose yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik žinių ir praktinių įgūdžių perdavimą, bet ir svarbų vaidmenį formuojant darbuotojų profesinę tapatybę, vertybines nuostatas bei organizacinę kultūrą. Ji veikia kaip formalus ir neformalus mokymosi procesas, papildantis profesinį rengimą ir prisidedantis prie efektyvesnio teisės normų taikymo praktikoje. 2. Nustatyta, kad mentorystė teisėsaugos institucijose nėra vienalytė ir pasireiškia įvairiomis formomis – per adaptacijos laikotarpius, stažuotes, praktikas, pameistrystės modelius bei kasdienę profesinę sąveiką. Tačiau dažniausiai ji veikia kaip kitų procesų sudėtinė dalis ir nėra aiškiai įtvirtinta kaip savarankiškas institutas. 3. Tyrimas parodė, kad Lietuvos policijoje mentorystė taikoma plačiai, tačiau nėra pakankamai nuosekliai organizuojama, o jos įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo individualių veiksnių. Tuo tarpu prokuratūroje mentorystės elementai daugiausia pasireiškia per stažuotės institutą, tačiau nėra aiškiai išskirti kaip savarankiškas procesas ir dažnai vyksta neformaliai. 4. Empiriniai duomenys patvirtino, kad mentorystė yra reikšminga profesinės adaptacijos priemonė, tačiau jos taikymas praktikoje yra nevienodas ir dažnai priklauso nuo mentoriaus kompetencijų bei individualios motyvacijos. Taip pat nustatyta, kad mentorių skatinimo sistema nėra nuosekliai taikoma – policijoje ji egzistuoja fragmentiškai, o prokuratūroje iš esmės nėra aiškiai apibrėžta. 5. Apibendrinus nustatyta, kad mentorystės teisinis reglamentavimas teisėsaugos institucijose yra fragmentiškas ir nepakankamai detalus, todėl ribojamos galimybės užtikrinti nuoseklų profesinių kompetencijų ugdymą ir vienodesnę teisės normų taikymo praktiką. Rekomendacijos. 1. Rekomenduojama teisėsaugos institucijose aiškiau apibrėžti mentorystės procesą teisės aktuose ar vidiniuose norminiuose dokumentuose, nustatant jo tikslus, dalyvių funkcijas, atsakomybes ir rezultatų vertinimo kriterijus, taip pat įtvirtinti nuoseklią mentorystės organizavimo tvarką, apimančią įgyvendinimo etapus, mokymo turinį ir grįžtamojo ryšio mechanizmus, pritaikytus skirtingų institucijų veiklos specifikai. 2. Siūloma policijos sistemoje aiškiau struktūruoti mentorystės taikymą adaptacijos procese, o prokuratūroje – papildyti stažuotės reglamentavimą mentorystės nuostatomis, apibrėžiant mentoriaus vaidmenį, funkcijas bei praktinius įgyvendinimo aspektus. 3. Taip pat rekomenduojama nustatyti nuosekliai taikomas mentorių motyvavimo priemones, įskaitant darbo krūvio koregavimą, finansinį skatinimą ir profesinio pripažinimo formas, bei sudaryti sąlygas neformalios mentorystės plėtrai, skatinant kolegialų bendradarbiavimą ir patirties dalijimąsi, užtikrinant, kad ji papildytų formalų mentorystės reglamentavimą. Ginamojo darbo teiginių pagrindimas. 1. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad mentorystė analizuotose Lietuvos teisėsaugos institucijose yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik žinių ir praktinių įgūdžių perdavimą, bet ir svarbią profesinės adaptacijos, vertybinių nuostatų formavimo bei teisės normų taikymo praktikoje funkciją. 2. Nustatyta, kad Lietuvos policijoje mentorystės elementai yra integruoti į profesinės adaptacijos procesą, tačiau nėra aiškiai reglamentuoti kaip savarankiškas institutas, todėl jų įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo individualių veiksnių. Prokuratūroje mentorystė daugiausia pasireiškia per stažuotės institutą, tačiau nėra sistemiškai apibrėžta, dėl to dažnai vykdoma neformaliai. 3. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, nors mentorystė teisėsaugos institucijose faktiškai taikoma, jos teisinis reglamentavimas yra fragmentiškas ir nepakankamai detalus. Dėl to kyla poreikis aiškiau apibrėžti mentorystės tikslus, principus, dalyvių funkcijas ir vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti nuoseklesnį profesinių kompetencijų ugdymą ir vienodesnę teisės normų taikymo praktiką. 4. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad pirmasis, antrasis ir ketvirtasis ginamieji teiginiai pasitvirtino, o trečiasis – pasitvirtino iš dalies. Tyrimas patvirtino, kad mentorystė teisėsaugos institucijose yra reikšminga profesinės adaptacijos, profesinių kompetencijų ugdymo ir vertybinių nuostatų formavimo priemonė, tačiau jos teisinis reglamentavimas išlieka fragmentiškas. Nustatyta, kad policijoje mentorystės elementai taikomi praktikoje, tačiau nėra sistemiškai reglamentuoti, o prokuratūroje mentorystė nėra aiškiai ir nuosekliai organizuota, tačiau egzistuojantys mentorystės elementai I stažuotės procesas leidžia naujiems prokurorams iš dalies perimti profesinę patirtį ir įsitvirtinti tarnyboje. Nepasitvirtinusių ginamųjų teiginių tyrimo metu nenustatyta. Baigiamojo darbo struktūra. Šį baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, literatūros sąrašas, santrumpų sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 12 lentelių. Iš viso baigiamąjį darbą sudaro 98 puslapiai.

      7  23
  • Item type:ETD,
    Kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai
    [Legal Regulation of Cybersecurity and Practical Aspects]
    magister thesis[2026][S001]
    Kochanka, Arūnas

    Magistro baigiamojo darbo tema – „Kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai“. Temos aktualumas grindžiamas vis nemažėjančiu kibernetinių incidentų ir nusikaltimų elektroninių duomenų bei informacinių sistemų saugumui fiksavimu ir teisės aktų atnaujinimu kibernetinio saugumo srityje. Baigiamąjį darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje apžvelgiami kibernetinio saugumo teoriniai aspektai. Antrajame skyriuje analizuojamas tarptautinis ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Ketvirtajame skyriuje analizuojama teismų praktika, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, siekiant atskleisti šių veikų kvalifikavimo probleminius aspektus ir specifinius ypatumus. Darbe pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Tyrimo objektas – kibernetinio saugumo teisiniai ir praktiniai aspektai, o tikslas – išanalizuoti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą ir praktinius aspektus. Šiam tikslui pasiekti iškelti keturi uždaviniai: pirmuoju siekta išanalizuoti kibernetinio saugumo sampratą ir kibernetines grėsmes, antruoju – išnagrinėti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje bei tarptautiniu lygmeniu, trečiuoju – įvertinti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą Lietuvoje, ketvirtuoju – atskleisti teismų praktikoje taikomų nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui kvalifikavimo problematiką ir šių veikų specifinius ypatumus. Atlikus teisės aktų analizę nustatyta, kad Lietuvoje pakankamas teisinis reglamentavimas, kuris atitinka pagrindines tarptautines bei Europos Sąjungos kibernetinio saugumo nuostatas. Išnagrinėjus teismų praktiką nustatyti kvalifikavimo probleminiai aspektai taikant ir aiškinant baudžiamojo įstatymo normas dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vieningą šių nusikalstamų veikų normų taikymo praktiką. Nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje pasižymi specifiniais ypatumais, kadangi jos gali būti vykdomos naudojant įvairią programinę įrangą ir iš bet kurios vietos, todėl sudėtinga nustatyti nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Tokiose bylose yra svarbus specialistų dalyvavimas, siekiant tinkamai pagrįsti neteisėtą techninių priemonių panaudojimą. Tiek teorinės medžiagos analizės metu, tiek bylų analizės metu nustatyta, kad asmenims nesilaikant saugumo principų naudojantis internetu ir išmaniosiomis technologijomis bei įmonėms netaikant apsaugos priemonių sudaromos prielaidos nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje atsiradimui. Todėl svarbu laikytis kibernetinės higienos principų, o įmonėms taikyti tinkamas kibernetinio saugumo priemones, ypač panaikinti prieigas prie informacinių sistemų buvusiems darbuotojams. Tyrime taikyti dokumentų analizės, lyginamasis ir apibendrinimo metodai.

      10  31