Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20043
Rodoma1 - 10 iš 119
  • Item type:ETD,
    Migracijos procesų reguliavimas ir visuomenės saugumas: sąveika ir migracijos valdymo sistemos atsparumas
    [Regulation of migration processes and public security: interaction and resilience of the migration governance system]
    doctoral thesis[2026][R1][S001]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026-11-16

    Disertacijoje nagrinėjamas migracijos procesų teisinis reguliavimas ir jo sąveika su visuomenės saugumo užtikrinimu, daugiausia dėmesio skiriant migracijos krizėms, hibridinėms grėsmėms ir migracijos instrumentalizavimui. Analizuojamas tarptautinis, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinis reguliavimas, EŽTT, ESTT ir Lietuvos teismų praktika bei Lietuvos migracijos valdymo institucijų veikla 2021-2024 m. krizės metu. Pagrindžiama, kad migracijos instrumentalizavimas yra savarankiška hibridinės grėsmės forma, išnaudojanti teisinę asimetriją tarp žmogaus teisių įsipareigojimų saistomų demokratinių valstybių ir tokių apribojimų nesaistomų priešiškų veikėjų. Nustatyta, kad Lietuvos migracijos valdymo sistema nepakankamai integruota normatyviniu, instituciniu ir rizikų vertinimo lygmenimis. Šiuo pagrindu sukurtas Integruotas migracijos rizikų ir atsparumo valdymo modelis (IMRAVM), jungiantis EIBM, CIRAM ir CORE koncepcijas. Esminis modelio elementas - dezautomatizacijos principas, pagal kurį sisteminio lygmens grėsmės vertinimas negali savaime nulemti individualaus asmens teisinės padėties. Pateikiami pasiūlymai dėl tarpinstitucinio koordinavimo ir migracijos valdymo sistemos atsparumo stiprinimo.

  • Item type:ETD,
    Duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematika
    [Issues Related to the Use of Data Obtained from Open Sources of Information]
    magister thesis[2026][S001]
    Anužytė, Gabija

    Šio magistro baigiamojo darbo tema – „Duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematika“. Šiuolaikinėje visuomenėje, sparčiai augant viešai prieinamos informacijos kiekiui internete, ypač tokiuose kaip tinklaraščiai ir socialinių tinklų svetainės, teisėsaugos institucijoms atvirieji informacijos šaltiniai tampa patrauklia priemone rinkti svarbius duomenis tiek tiriant nusikalstamas veikas, tiek užfiksuojant pačias veikas ir jų pėdsakus būtent interneto platybėse. Visgi, nors duomenys gauti iš atvirųjų informacijos šaltinių gali padėti atskleisti svarbias faktines aplinkybes byloje, teisminiame bylų nagrinėjime įrodinėjimo procese šie duomenys dažniausiai neįgyja įrodomosios galios. Todėl šiame darbe išsikeltas tikslas atskleisti duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematiką teisminiame bylų nagrinėjime. Šio tyrimo objektas – duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimas teisminiuose procesuose. Darbą sudaro trys skyriai, suskirstyti į poskyrius. Pirmojoje darbo dalyje apibūdinama duomenų bei atvirųjų informacijos šaltinių samprata, atskleidžiamas atvirųjų informacijos šaltinių teikiamos informacijos turinys bei pristatomi pagrindiniai asmens duomenų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Antrojoje darbo dalyje analizuojama įrodymų samprata Lietuvos teisinėje sistemoje, aptariami pagrindiniai įrodinėjimo vertinimo kriterijai pabrėžiant autentiškumo bei vientisumo svarbą, taip pat pristatomas nevyriausybinių organizacijų indėlis atvirųjų informacijos šaltinių analizės srityje. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama tarptautinių ir Lietuvos teismų praktika bylose, kurias tiriant yra pasitelkiami duomenys gauti iš atvirųjų informacijos šaltinių. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Siekiant atskleisti pasirinktą temą, buvo iškelti keturi uždaviniai. Pirmuoju uždaviniu siekta išanalizuoti duomenų sąvokos sampratą ir pristatyti asmens duomenų teisinius tvarkymo ypatumus. Nagrinėta mokslinė ir teisinė literatūra, atskleista duomenų kvalifikacijų įvairovė bei pristatyti svarbiausi asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Antruoju uždaviniu siekta apibūdinti atvirųjų informacijos šaltinių sampratą ir atskleisti jų teikiamos informacijos turinį. Analizuota literatūra atskleidė atviruosiuose informacijos šaltiniuose esančių duomenų panaudojimo svarbą tiriant įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus. Trečiuoju uždaviniu siekta apibūdinti įrodymų sampratą teisinėje sistemoje ir apžvelgti įrodinėjimo proceso ypatumus teisminiame bylų nagrinėjime. Analizuojant Lietuvos Respublikoje įrodymų sampratą ir įrodinėjimą reglamentuojančius teisės aktus, atskleisti įrodymams, o taip pat ir duomenims gautiems iš atvirųjų informacijos šaltinių, keliami reikalavimai. Ketvirtuoju uždaviniu siekta atskleisti duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematiką Lietuvos ir tarptautinių teismų praktikoje. Analizuota teismų praktika, kuria remiantis atskleisti dažniausiai pasitaikantys iš atvirųjų informacijos šaltinių gautų duomenų trūkumai. Naudoti tyrimo metodai: teisės aktų, mokslinės literatūros ir kitų šaltinių turinio analizė, lyginamoji analizė, teismų praktikos analizė ir apibendrinimo metodas.

      7  34
  • Item type:ETD,
    Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos ryšys
    [The Relationship Between Organized Crime and Corruption]
    magister thesis[2026][S001]
    Noreikaitė, Gabrielė

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos ryšys. Pirmojoje darbo dalyje buvo atliekama organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos teorinių prielaidų bei pamatinių sąvokų apžvalga. Antrajame skyriuje buvo išnagrinėtas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tarpusavio ryšys, jų priežastys ir įtaka visai visuomenei. Trečiajame skyriuje buvo atliktas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tarpusavio ryšys teisėsaugos pareigūnų bei kitų ekspertų požiūriu empirinis tyrimas, aptariant jo metodologiją, taip pat pateikiant bei interpretuojant gautus rezultatus. Darbo pabaigoje, remiantis visų trijų skyrių išvadomis ir gautais tyrimo rezultatais, suformuluojamos galutinės išvados, skirtos patikrinti ginamąjį teiginį, bei pateikiami rekomendacinio pobūdžio siūlymai tolesniems tyrimams ir praktiniam teisinio reguliavimo tobulinimui.

      6  20
  • Item type:ETD,
    Savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas
    [Legal Regulation of Self-Employed Persons]
    magister thesis[2026][S001]
    Dirsienė, Aistė

    Šio magistro darbo nagrinėjama tema – savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Darbo tikslas: išanalizuoti savarankiškai dirbančių asmenų teisinio reglamentavimo turinį, nustatyti pagrindinius probleminius aspektus bei įvertinti jų taikymą praktikoje. Šiuolaikinėje darbo rinkoje savarankiška veikla tampa vis aktualesnė, nes sudaro galimybes asmenims savarankiškai organizuoti savo profesinę veiklą, tačiau kartu kelia teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo problemų. Darbo objektas: savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Darbe keliami probleminiai klausimai, susiję su teisinio reguliavimo nuoseklumu, savarankiškai dirbančio asmens sampratos aiškumu, socialinių garantijų užtikrinimu bei teismų praktikos reikšme aiškinant šių asmenų teisinį statusą. Darbe iškelti keturi pagrindiniai uždaviniai. Pirmiausia siekta atskleisti savarankiškai dirbančių asmenų sampratą, jų požymius bei veiklos formas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Antruoju uždaviniu analizuotas savarankiškos veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, įvertinant skirtingų veiklos formų teisinio reguliavimo ypatumus. Trečiuoju uždaviniu nagrinėti savarankiškos veiklos vykdymo ypatumai, įskaitant nepilnamečių dalyvavimą veikloje, veiklą nesteigiant juridinio asmens bei apmokestinimo aspektus. Ketvirtuoju uždaviniu analizuoti statistiniai duomenys ir teismų praktika, siekiant nustatyti savarankiškos veiklos reglamentavimo taikymo problemas. Tyrimas parodė, kad savarankiškos veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje yra fragmentiškas, nes grindžiamas skirtingų teisės aktų visuma, o tai lemia nevienodą teisių, pareigų, apmokestinimo ir socialinio draudimo sąlygų taikymą. Nustatyta, kad skirtingos veiklos formos pasižymi skirtingais apmokestinimo modeliais, kurie daro tiesioginę įtaką veiklos organizavimui ir ekonominiams rezultatams. Analizė taip pat atskleidė, kad savarankiška veikla Lietuvoje yra plačiai paplitusi, tačiau praktikoje kyla ginčų dėl jos kvalifikavimo. Teismų praktika rodo, kad sprendžiant šiuos ginčus lemiamą reikšmę turi faktinės veiklos aplinkybės, o ne formalus jos įforminimas. Magistro darbe taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė, lyginamasis, sisteminis, teismų praktikos ir statistinių duomenų analizės metodai.

      2  16
  • Item type:ETD,
    Asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese principai ir jų problematika
    [Principles of Personal Data Protection in Criminal Proceedings and Their Issues]
    magister thesis[2026][S001]
    Verbickienė, Laurita

    Baudžiamosiose bylose renkami su proceso dalyviais susiję ir turintys reikšmės tyrimui asmeninio pobūdžio duomenys, kurie teisėsaugos subjektams atskleidžiami dideliu mastu. Jurisprudencijai ir moksliniam ištyrimui stokojant platesnio asmens duomenų apsaugos principų taikymo bei esant viešojo intereso bei teisės į privatumą kolizijai, gali kilti visuomenės susirūpinimas dėl teisingo asmens duomenų apsaugos principų nuostatų perkėlimo į teisėsaugos praktiką. Siekiant išsiaiškinti ar Lietuvos baudžiamajame procese tinkamai įgyvendinami asmens duomenų apsaugos principų reikalavimai, svarbu išsiaiškinti ar asmens duomenų apsaugos mechanizmas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra pakankamai užtikrinantis asmens teisę į privatų gyvenimą, įvertinti ar teisėsaugos institucijose taikoma vienoda asmens duomenų apsaugos taisyklių praktika, taip pat, identifikuoti teisėtumo, sąžiningumo ir duomenų tvarkymo tikslo apribojimo principų taikymo problematiką baudžiamajame procese, ištirti ar baudžiamosiose bylose nerenkami pertekliniai ir netikslūs asmens duomenys, be to, nustatyti ar asmens duomenų saugojimo trukmės apribojimo ir duomenų saugumo principų taisyklės tinkamai perkeltos iš Europos Sąjungos teisinių šaltinių į nacionalinę teisę. Baigiamąjį darbą sudaro du skyriai – pirmajame analizuojant teisės aktus, mokslinius šaltinius ir jurisprudenciją, nagrinėjama asmens duomenų samprata, asmens duomenų apsaugos raidos ir teisinio instituto ypatumai bei ryšys su teise į privatumą. Antrajame skyriuje, pasitelkiant kokybinio interviu tyrimo su teisėsaugos subjektais rezultatus ir teismų praktiką, analizuojamas asmens duomenų apsaugos principų baudžiamajame procese taikymas bei problematika visose proceso stadijose. Baigiamajame darbe buvo išsiaiškinta, jog Lietuvos įstatyminė bazė asmens duomenų apsaugos baudžiamojo proceso kontekste – tinkamai perkelta iš Europos Sąjungos teisės aktų ir taikomas informacinio privatumo apsaugos mechanizmas yra pakankamas, tačiau praktikoje pasitaiko probleminių aspektų, kurie neturi didelės lemiamos reikšmės proceso baigčiai, veikiau rodo poreikį tobulinti esamą tvarką dėl nevienodos asmens duomenų apsaugos principų taisyklių taikymo praktikos.

      9  27
  • Item type:ETD,
    Apgręžimo politika kovojant su neteisėta migracija
    [Pushback Policy in Combating Illegal Migration]
    magister thesis[2026][S001]
    Nikolina, Karina

    Šio magistrinio baigiamojo darbo tema – apgręžimo politika kovojant su neteisėta migracija. Darbu siekiama nustatyti ar Lietuvos apgręžimo politika kaip viena iš migracijos valdymo priemonių atitinka tarptautinės, Europos Sąjungos teisės reikalavimus ir kaip ji suderinama su žmogaus teisių apsauga praktikoje. Neteisėta migracija – sudėtingas reiškinys, jį lemia įvairūs veiksniai : ekonominiai, socialiniai, geopolitiniai. Valstybės siekdamos suvaldyti migracijos srautus, taiko skirtingas priemones. Viena iš jų – apgręžimo politika, tačiau jos teisėtumas kelia diskusijų. Šio tyrimo objektas – apgręžimo politika kovojant su neteisėta migracija. Darbas susideda iš trijų skyrių, suskirstytų į poskyrius. Pirmajame skyriuje analizuojama neteisėtos migracijos samprata, priežastys, teisinis reglamentavimas ir jos valdymo priemonės. Antrajame skyriuje vertinamas apgręžimo politikos teisinis reguliavimas tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės kontekste. Trečiajame skyriuje remiantis ekspertų interviu nagrinėjamos apgręžimo politikos taikymo teisinės ir praktinės problemos. Tyrimo rezultatai parodė, kad apgręžimo politika nėra aiškiai reglamentuota kaip savarankiška priemonė, jos taikymas praktikoje kelia iššūkių, kurie susiję su individualaus vertinimo užtikrinimu, prieiga prie prieglobsčio procedūros ir žmogaus teisių apsauga. Naudoti tyrimo metodai : teisės aktų ir mokslinės literatūros analizė, teismų praktikos analizę, lyginamoji analizė, empyrinis tyrimas – ekspertų interviu.

      21  32
  • Item type:ETD,
    Kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai
    [Legal Regulation of Cybersecurity and Practical Aspects]
    magister thesis[2026][S001]
    Kochanka, Arūnas

    Magistro baigiamojo darbo tema – „Kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai“. Temos aktualumas grindžiamas vis nemažėjančiu kibernetinių incidentų ir nusikaltimų elektroninių duomenų bei informacinių sistemų saugumui fiksavimu ir teisės aktų atnaujinimu kibernetinio saugumo srityje. Baigiamąjį darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje apžvelgiami kibernetinio saugumo teoriniai aspektai. Antrajame skyriuje analizuojamas tarptautinis ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Ketvirtajame skyriuje analizuojama teismų praktika, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, siekiant atskleisti šių veikų kvalifikavimo probleminius aspektus ir specifinius ypatumus. Darbe pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Tyrimo objektas – kibernetinio saugumo teisiniai ir praktiniai aspektai, o tikslas – išanalizuoti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą ir praktinius aspektus. Šiam tikslui pasiekti iškelti keturi uždaviniai: pirmuoju siekta išanalizuoti kibernetinio saugumo sampratą ir kibernetines grėsmes, antruoju – išnagrinėti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje bei tarptautiniu lygmeniu, trečiuoju – įvertinti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą Lietuvoje, ketvirtuoju – atskleisti teismų praktikoje taikomų nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui kvalifikavimo problematiką ir šių veikų specifinius ypatumus. Atlikus teisės aktų analizę nustatyta, kad Lietuvoje pakankamas teisinis reglamentavimas, kuris atitinka pagrindines tarptautines bei Europos Sąjungos kibernetinio saugumo nuostatas. Išnagrinėjus teismų praktiką nustatyti kvalifikavimo probleminiai aspektai taikant ir aiškinant baudžiamojo įstatymo normas dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vieningą šių nusikalstamų veikų normų taikymo praktiką. Nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje pasižymi specifiniais ypatumais, kadangi jos gali būti vykdomos naudojant įvairią programinę įrangą ir iš bet kurios vietos, todėl sudėtinga nustatyti nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Tokiose bylose yra svarbus specialistų dalyvavimas, siekiant tinkamai pagrįsti neteisėtą techninių priemonių panaudojimą. Tiek teorinės medžiagos analizės metu, tiek bylų analizės metu nustatyta, kad asmenims nesilaikant saugumo principų naudojantis internetu ir išmaniosiomis technologijomis bei įmonėms netaikant apsaugos priemonių sudaromos prielaidos nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje atsiradimui. Todėl svarbu laikytis kibernetinės higienos principų, o įmonėms taikyti tinkamas kibernetinio saugumo priemones, ypač panaikinti prieigas prie informacinių sistemų buvusiems darbuotojams. Tyrime taikyti dokumentų analizės, lyginamasis ir apibendrinimo metodai.

      10  29
  • Item type:ETD,
    Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai Lietuvoje: poveikis Lietuvos saugumui ir teisinės kovos priemonės
    [Modern Strategic Narratives of Russian Propaganda in Lithuania: Impact on Lithuanian Security and Legal Countermeasures]
    magister thesis[2026][S001]
    Košikas, Artūras

    Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai visada buvo aktuali tema, tačiau paskutiniu metu, ypatingai nuo karo Ukrainoje pradžios ši tema tapo dar aktualesnė ir sudėtingesnė. Svarbiausi šio magistrinio darbo uždaviniai tai išanalizuoti pagrindinių, šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų poveikį Lietuvoje, nustatyti aktualiausius šiuolaikinius strateginius Rusijos propagandos naratyvus ir įvertinti teisinių kovos priemonių taikymo praktiką ir strateginių Rusijos propagandos naratyvų poveikį Lietuvos saugumui. Pagrindinis tikslas- išanalizavus administracinę, civilinę ir baudžiamąją praktiką įrodyti, kad Lietuvos teisinė sistema nepakankama Lietuvos saugumo užtikrinimui informacinių grėsmių akivaizdoje. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje trumpai apžvelgiamos hibridinės grėsmės, analizuojamas informacinis saugumas ir teisinės priemonės. Taip pat, siekiant išsamiai apžvelgti strateginius Rusijos naratyvus detaliai išanalizuota, kas, visų pirma yra naratyvai ir kokios yra jų dažniausiai pasitaikančios rūšys. Antroje dalyje pateikiamos dažniausiai pasitaikančios šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų grupės. Trečioje dalyje išanalizuota, administracinė, civilinė ir baudžiamoji praktika. Išsamiai apžvelgtos rezonansinės ir didelę įtaką turėjusios precedentinės bylos, teismų sprendimai, administracinės poveikio priemonės. Magistro baigiamojoje dalyje pateikiamos išsamios išvados, kad Rusijos strateginių naratyvų poveikis Lietuvos saugumui reiškiasi ne vien per pavienius dezinformacijos atvejus, bet per nuoseklias ir ilgalaikes informacines operacijas, kuriomis siekiama silpninti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniais procesais ir istorinės atminties politika. Taip pat darbe konstatuotina, kad teisinės kovos priemonės su naratyvais yra fragmentiškos, dezinformacijos samprata teisėje vis dar nėra pakankamai nuosekliai išplėtota, o karo propagandos sąvoka, nors jos sklaida ir yra draudžiama, nėra aiškiai ir sistemiškai apibrėžta. Praktikoje pastebimas interpretavimo neapibrėžtumas, apsunkinantis vienodą teisės taikymą. Taip pat matomas akivaizdus atotrūkis tarp formalaus draudimo ir konkrečių atsakomybės mechanizmų. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už strategiškai platinamų priešiškų naratyvų sklaidą nėra išvystyta kaip savarankiška ir nuosekli teisinė konstrukcija. Valstybinių institucijų reakcija daugiausia remiasi viešosios informacijos priežiūros, transliavimo ribojimo ar turinio pašalinimo priemonėmis. Taip pat magistro darbe konstatuotina, kad reikalinga aiški lyderystė, būtinas vienas koordinavimo centras, greitesnis reagavimas ir politiškai įtvirtinta, konkreti valstybės strategija kovai su šiuolaikiniais, strateginiais Rusijos propagandos naratyvais. Darbo autorius siūlo Valstybės saugumo departamentą, kaip instituciją kuri turėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos informacinio karo kontekste.

      8  29
  • Item type:ETD,
    Piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajos
    [The Relationship Between Citizens’ Privacy Concerns, the Acceptability of Surveillance Technologies Used by the Police, and Trust in the Police]
    magister thesis[2026][S001]
    Balionienė, Kristina

    Magistro baigiamojo darbo tema – „Piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajos“. Aktualumas. Vaizdo stebėjimo kameros, automatinis valstybinių numerių atpažinimas, kūno kameros – visa tai jau įprasta Lietuvos policijos veiklos dalis, tačiau nuolatinė sparčiai besivystanti skaitmenizacija ir technologinė raida skatina į teisėsaugos veiklą įtraukti vis pažangesnius sprendimus, leidžiančius stebėti, sekti ir veikti realiu laiku. Tačiau šios priemonės neretai pasižymi dideliu invazyvumo lygiu asmens privatumo atžvilgiu, todėl kyla pagrįstas klausimas – ar tolesnė technologijų integracija nekelia grėsmių piliečių privatumui ir ar visuomenė apskritai priima tokias priemones. Mokslinė literatūra leidžia daryti prielaidas, kad skaitmeninių sprendimų plėtra dažnai aplenkia teisinį reguliavimą, o tradicinis „saugumo prieš privatumą“ kompromiso modelis nebepaaiškina visuomenės reakcijų. Lietuvoje sisteminių empirinių tyrimų šia tema stokojama, todėl šiame darbe siekiama užpildyti šią spragą. Tyrimo objektas – piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajos. Darbo tikslas – įvertinti šias sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti privatumo, stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija koncepcijas bei jų sąsajas teoriniame kontekste; 2) apžvelgti Lietuvos ir kitų šalių praktikas, formuojančias institucinį kontekstą ir piliečių požiūrį; 3) empiriškai įvertinti Lietuvos piliečių nuostatas, matuojant susirūpinimą privatumu, technologijų priimtinumą ir pasitikėjimo policija lygį; 4) statistiškai įvertinti šių reiškinių tarpusavio sąsajas; 5) interpretuoti gautus rezultatus institucinio skaidrumo ir policijos–visuomenės santykių stiprinimo kontekste. Tyrimo metodai. Teorinėje dalyje taikyta mokslo šaltinių analizė, lyginamasis metodas ir apibendrinimas. Empirinis tyrimas – kiekybinis: duomenys rinkti anketinės apklausos būdu (N = 273), analizė atlikta SPSS taikant aprašomąją statistiką, t-testą, ANOVA, koreliacinę ir moderacinę analizę (Hayes PROCESS, Model 1). Darbo struktūra. Darbą sudaro teorinė, metodikos ir empirinė dalys. Baigiama išvadomis ir rekomendacijomis. Pagrindiniai rezultatai. Tyrimas atskleidė savitą paradoksą – respondentai vienu metu rūpinasi savo privatumu (M = 5,13 iš 7) ir palankiai vertina policijos stebėjimo priemones (M = 5,71 iš 7), o pasitikėjimo policija lygis taip pat aukštas (M = 4,87 iš 6). Ginamasis teiginys, kad didelis susirūpinimas privatumu reikšmingai mažina technologijų priimtinumą, pasitvirtino tik iš dalies – ryšys neigiamas, tačiau silpnas (r = –0,148; p = 0,014). Ginamasis teiginys, kad pasitikėjimas policija silpnina šį neigiamą poveikį, taip pat pasitvirtino tik iš dalies: moderacinė analizė atskleidė reikšmingą sąveikos efektą (B = –0,138; p = 0,002), bet priešingos krypties nei tikėtasi. Aukšto pasitikėjimo grupėje privatumo susirūpinimas priimtinumą mažino stipriausiai (B = –0,151; p = 0,010), o žemo pasitikėjimo grupėje šis ryšys praktiškai išnyko. Tai rodo, kad sprendimų priėmėjams nepakanka remtis vien aukštu pasitikėjimu – priešingai, kuo jis aukštesnis, tuo svarbiau išlieka skaidrus ir proporcingas naujų stebėjimo priemonių diegimas.

      10  26
  • Item type:ETD,
    Veiksniai, turintys įtakos teisėjo vidiniam įsitikinimui vertinant surinktus duomenis
    [Factors Influencing a Judge’s Inner Conviction in Evaluating Collected Evidence]
    magister thesis[2026][S001]
    Mickutė, Amanda

    Darbo aktualumas. Teisėjo vidinio įsitikinimo principas yra svarbus įrodymų vertinimo procese, nes būtent pagal jį teisėjas sprendžia, kuriais duomenimis galima remtis priimant sprendimą. Šis principas yra įtvirtintas teisės aktuose ir aptariamas teisės doktrinoje, tačiau dažniausiai nagrinėjamas kaip procesinė taisyklė. Praktikoje sprendimų priėmimas nėra vien tik teisės normų taikymas – jam įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip teisėjo patirtis, požiūris, emocinė būsena ar bylos kontekstas. Lietuvos teisės moksle šie aspektai dažniausiai nagrinėjami atskirai, todėl trūksta platesnio požiūrio į tai, kaip iš tikrųjų formuojasi teisėjo vidinis įsitikinimas. Darbo objektas – teisėjo vidinio įsitikinimo formavimąsi lemiantys veiksniai. Darbo tikslas – išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi vertinant įrodymus ir priimant sprendimą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisingumo sampratą, tiesos nustatymo reikšmę ir įstatymo viršenybės principą teisingumo vykdymo kontekste. 2. Išnagrinėti teisėjo sprendimo priėmimo procesą ir įrodymų vertinimo principus 3. Įvertinti išorinius veiksnius, darančius įtaką teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi, įskaitant teismų praktiką, teisės aiškinimą ir informacinę aplinką. 4. Išnagrinėti vidinius veiksnius, susijusius su teisėjo teisine sąmone, vertybinėmis nuostatomis, profesine patirtimi ir psichologiniais sprendimų priėmimo aspektais. 5. Empiriškai įvertinti išorinių ir vidinių veiksnių reikšmę teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Darbo metodai. 1. Mokslinės literatūros, teisės aktų ir teismų praktikos analizė bei apibendrinimas taikyta siekiant atskleisti teisėjo vidinio įsitikinimo sampratą, įrodymų vertinimo principo reikšmę bei nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką teisėjo sprendimų priėmimui. 2. Sisteminės analizės metodas taikytas vertinant teisės normas kaip vientisos teisinės sistemos dalį, analizuojant jų tarpusavio ryšius bei nustatant įrodymų vertinimo principo vietą tarp kitų procesinės teisės principų. 3. Sisteminės analizės metodas taikytas vertinant teisės normas kaip vientisos teisinės sistemos dalį, analizuojant jų tarpusavio ryšius bei nustatant įrodymų vertinimo principo vietą tarp kitų procesinės teisės principų. 4. Interviu (pusiau struktūruotas) metodas taikytas empirinio tyrimo metu, apklausiant teisėjus, prokurorą ir advokatą. Interviu metu buvo siekiama nustatyti, kokie veiksniai, teisės praktikų vertinimu, daro didžiausią įtaką teisėjo sprendimų priėmimui. Buvo naudojamas iš anksto parengtas klausimų planas. 5. Kokybinės turinio analizės metodas taikytas analizuojant interviu metu surinktus duomenis, siekiant išskirti pagrindines temas, tendencijas ir praktikoje pasireiškiančius aspektus. Tyrimo rezultatai ir išvados. Rekomendacijos. Baigiamojo darbo struktūra. Šį baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, literatūros sąrašas, santrumpų sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 9 lentelės.

      9  35