Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20040
Rodoma1 - 10 iš 2175
  • Item type:ETD,
    Lietuvos užsienio prekybos politika. Eksporto skatinimas
    [Lithuanian Foreign Trade Policy. Export Promotion]
    master thesis[2009][S002]
    Rickevičius, Gediminas
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-30

    Šiame darbe pateikiama trijų pagrindinių eksporto skatinimo politikos pakopų: formavimo, vykdymo ir kontrolės arba vertinimo analizė. Tyrimo aktualumas atsiskleidžia per eksporto skatinimo politikos reikšmę šalies ekonominei plėtrai bei viešojo sektoriaus efektyvumo ir šalies konkurencingumo ryšį. Iki šiol Lietuvoje eksporto skatinimo politikos fenomenas pritraukė nedaug akademinės visuomenės dėmesio. Pagrindinis darbo tikslas – nustatyti šalies viešojo sektoriaus efektyvumą eksporto skatinimo srityje, galimybes, kliūtis ir perspektyvas naujos eksporto skatinimo strategijos kontekste. Darbe naudojami mokslinės literatūros analizės, loginės analizės, lyginamosios analizės metodai. Viešojo sektoriaus efektyvumo tyrimas atliekamas remiantis kiekybiniais metodais. Darbui būdingas tarpdalykiškumas. Pagrindinės darbo išvados ir rezultatai patvirtina pradžioje iškeltą hipotezę. Viena vertus, tyrimas parodė, kad Lietuvos ekonominės plėtros agentūros vykdomos eksporto skatinimo veiklos tiesioginis poveikis įmonių eksporto plėtrai yra santykinai mažas, dėl nepakankamo finansavimo. Jis apima tik nedidelį eksporto fragmentą Lietuvos mastu. Kita vertus, nuosekli Lietuvos eksporto skatinimo politikos analizė parodė, kad būtina viešojo sektoriaus institucijų, skatinančių šalies eksporto plėtrą, integracija. Nemažiau svarbu sukurti veikiančią jų veiklos koordinavimo ir efektyvumo vertinimo sistemą. Darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: eksporto skatinimo vietos užsienio prekybos politikoje identifikavimo, eksporto rėmimo politikos formavimo, vykdymo analizės ir viešojo sektoriaus efektyvumo skatinant eksportą tyrimo. Pirmoje dalyje nagrinėjama eksporto skatinimo reikšmė šalies ir įmonės konkurencingumui globalizacijos ir pasaulinės finansų krizės rėmuose. Antroje darbo dalyje analizuojami Lietuvos užsienio prekybos politikos pokyčiai po įstojimo į Europos Sąjungą ir jos eksporto plėtros perspektyvos. Atskleidžiamas eksporto skatinimo politikos ir šalies ekonominio įvaizdžio ryšys. Toliau nustatoma eksporto skatinimo vieta valstybės viešojoje politikoje ir atliekama skirtingų laikotarpių šalies eksporto skatinimo strategijų lyginamoji analizė. Trečioje dalyje nagrinėjama Lietuvos eksporto skatinimo sistemos institucinė sąranga. Tiriamas Lietuvos ekonominio atstovavimo užsienyje efektyvumas, nustatomos tikslinės atstovavimo rinkos ir pagrindinės paslaugos, kurias šios institucijos turėtų teikti eksportuotojams. Analizuojama pagrindinės šalies eksporto skatinimo institucijos – „Lietuvos ekonominės plėtros agentūros“ veikla. Darbe atliekamas šios agentūros veiklos efektyvumo tyrimas. Šios darbo rezultatai, autoriaus pateikti pasiūlymai bei rekomendacijos galėtų būti panaudoti tolimesniam valstybės eksporto skatinimo politikos tyrimui ir viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimo sistemos kūrimui.

      16  30
  • Item type:ETD,
    Demaskavimo („švilpuko pūtimo“) reiškinys Lietuvos organizacijose bei jo sklaidos problemos
    [Disclosure („whistle blowing“) phenomenon and difficulties of it‘s spread in Lithuanian organizations]
    master thesis[2009][S003]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Viešojo administravimo baigiamojo darbo tema aktuali todėl, kad vis dažniau susiduriame su neetiško elgesio problema tiek valstybės institucijose, tiek ir privataus sektoriaus organziacijose. Nors viešai yra deklaruojamas elgesio kodeksais bei kitais teisės aktais reglamentuojamas bei reguliuojamas elgesys, praktikoje šie veiksniai neturi pakankamos svarbos bei didelės įtakos. Susiduriame su pasyvumo bei neetiško elgesio dangstymo problema. Iškelta tyrimo problema - kokius veiksnius bei priemones pasitelkti, norint skatinti viešojo bei privataus sektoriaus darbuotojų nesitaikstymą su neetišku elgesiu, bei kurti jo atskleidimui – „švilpuko pūtimui“ palankią aplinką? Tyrimo objektas – „švilpuko pūtimo“ reiškinys Lietuvos organizacijose bei jo sklaidos problemos. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos piliečių (viešųjų bei privačių organizacijų darbuotojų) požiūrį į „švilpuko pūtimo“ reiškinį, jo realizacijos galimybes ir priemones, kurios padėtų šį reiškinį įdiegti, taip kuriant prevencinę neatsakingo elgesio sistemą. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti septyni uždaviniai. Tyrimo metu atlikta išsami mokslinės litartūros, statistinių duomenų bei sociologinių tyrimų analizė. Gauti rezultatai leidžia patvirtinti darbe išsikeltą hipotezę, jog tinkama terpė „švilpuko pūtimui“ nėra parengta. Nustatyta, jog didelių skirtumų tarp viešojo bei privataus sektoriaus respondentų nuomonių nėra, taigi galima teikti bendras rekomendacijas. Teisės aktus bei elgesio normas reguliuojančius kodeksus sukūrus be išsamios padėties, ypatumų analizės bei pagrindimo jie nėra suprantami ir veiksmingi, o „švilpuko pūtimas“ vis dar asocijuojasi su skundimu. Norint, kad ši sistema veiktų, visų pirma vadovai turi suvokti bei skleisti reikalaujamas vertybes bei elgesio normas. Šie veiskniai išlieka svarbiausi ir skatinant demaskuoti neetišką elgesį. Būtina kurti saugią atmosferą, bei demaskuojančiųjų mobingo prevencijos sistemą. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu apžvelgta verslo etikos samprata, jos institucionalizavimo ypatumai. Antrojoje – išnagrinėta „švilpuko pūtimo“ samprata, su juo susiję problemos bei sunkumai. Trečiojoje darbo dalyje pateikiamas „švilpukų pūtimo“ procesas bei konkretūs žingsniai, diegiant šį reiškinį organizacijoje. Ketvirtojoje dalyje nagrinėjamos bei lyginamos viešojo bei privataus sektoriaus darbuotojų etinės refleksijos bei požiūris į neetiško elegesio demaskavimą. Taip pat aptariami veiksniai, kurie apribotų neetišką elgesį ir prireikus paskatintų „pūsti švilpuką“. Pateikiamos darbo išvados bei rekomendacijos.

      11  14
  • Item type:ETD,
    Kritiniai sėkmės veiksniai plėtojant el. verslą
    [Critical success factors in e-business development]
    master thesis[2009][S003]
    Goreinova, Inesa
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir nustatyti kritiniai el. verslo sėkmės plėtojimo veiksniai, sudarytas el. verslo kritinių sėkmės veiksnių koncepcinis modelis, modelis patikrintas empiriniu tyrimu. Pirmoje dalyje analizuojami el. verslo teoriniai aspektai, įvertinama el. verslo procesų integracijos nauda į tradicinius įmonės veiklos procesus. Antroje dalyje analizuojama kritinių sėkmės veiksnių metodika, jos pranašumai, kritinių sėkmės veiksnių išskyrimo būdai. Trečioje dalyje analizuojami el. verslo kritinių sėkmės veiksnių išskyrimo mokslinės literatūros šaltiniai. Apžvelgti ir išskirti jau sudaryti koncepciniai autorių sudaryti el. verslo sėkmės kritinių veiksnių modeliai bei patys veiksniai. Ketvirtoje dalyje, pagal išnagrinėtus mokslinius straipsnius ir išskirtus el. verslo kritinius sėkmės veiksnius sudarytas koncepcinis el. verslo kritinių sėkmės veiksnių koncepcinis modelis. Paskutinėje, penktoje dalyje, atliktas empirinis tyrimas, kurio metu tikrinamas sudarytas koncepcinis modelis. Tyrimo rezultatai detaliai išanalizuoti ir sugrupuoti, vaizdžiai pateikti grafiškai. Pateiktas galutinis rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.

      29  26
  • Item type:ETD,
    Ginčų dėl domeno vardų teisinio reguliavimo ypatumai
    [Peculiarities of Legal Regulation of Domain Name Disputes]
    master thesis[2009][S001]
    Kovirova, Sabina
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Šioje santraukoje yra nurodomas šio baigiamojo magistro darbo objektas, tikslas bei trumpai apibūdinamas darbo turinys ir pagrindiniai nagrinėti aspektai. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas — prekių ar paslaugų ženklų, fizinių asmenų vardų, geografinių vietų pavadinimų ir domenų vardų santykio problematika, išvardintų objektų savininkų interesų bei teisių gynybos galimybės. Baigiamajame darbe yra nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys minėtų objektų savininkų teises, konfliktų tarp šių objektų sprendimo būdus, teisės mokslininkų doktrina, analizuojami Lietuvos Respublikos, JAV teismų praktika, arbitražo institucijų, ypač PINO Arbitražo ir tarpininkavimo centro praktika, kurio sprendimai padarė didžiulę įtaką domenų vardų ginčų sprendimo doktrinai. Darbo tikslas — įvertinti domenų vardų ir pramoninės nuosavybės, fizinių asmenų vardų bei geografinių vietų pavadinimų sąveikos problematiką, šios sąveikos lemiamų ginčų teisinį reguliavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, šio reguliavimo efektyvumą ir pasiūlyti galimus esamo reguliavimo problemų sprendimo variantus. Magistro baigiamajame darbe aptariami įvairių rūšių ginčai dėl domenų vardų, jų sprendimo specifika ir problematika. Galiojantys teisės aktai užtikrina sėkmingą prekių ar paslaugų ženklų savininkų interesų apsaugą nuo nesąžiningo šių objektų panaudojimo domeno varde, tačiau neatsižvelgiama į fizinių asmenų teisių apsaugą nuo tokių pažeidimu. Ginčuose dėl domenų vardų, kai į tą patį domeno vardą teisėtą interesą turi keli asmenys, paprastai apginamos tik vienos šalies teisės, o alternatyvūs šių ginčų sprendimo variantai nėra svarstomi. Iškeltam tikslui pasiekti bei iš jo sekantiems uždaviniams įgyvendinti naudojami lyginamasis, istorinis, dokumentų analizės bei kritikos tyrimo metodai. Darbą sudaro keturi skyriai, kuriuose nagrinėjami atskiri, tačiau tarpusavyje susiję ginčų dėl domenų vardų teisinio reguliavimo aspektai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

      15  28
  • Item type:ETD,
    Medicininių informacinių sistemų politika ir plėtra Lietuvoje
    [The Politics and Expansion of the Medical Information Systems in Lithuania]
    master thesis[2009][S003]
    Ūsaitė, Raimonda
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę sveikatos priežiūrą be modernių informacinių technologijų. Jų taikymas ir panaudojimas atveria didžiules galimybes sveikatos priežiūros efektyvumui padidinti, specialistų darbui palengvinti, pacientų sveikatos priežiūros kokybei pagerinti ir kt. Lietuva bando remtis užsienio šalių patirtimi, tačiau susiduria su daugeliu kliūčių: nėra bendro šalies sveikatos priežiūros plėtros modelio, mažai vertinamas ir analizuojamas medicinos personalo ir pacientų požiūris į informacines technologijas, šiuolaikinės informacinės technologijos yra brangios, trūksta informacijos apie informacinių technologijų ir informacinių sistemų panaudojimą, naudą sveikatos priežiūros įstaigose. Darbo tikslas - išanalizuoti (ištirti) informacinių technologijų paplitimą ir panaudojimą pasirinktose sveikatos priežiūros įstaigose bei pateikti pasiūlymus jų plėtrai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro kelios dalys: dokumentų (įvairių teisės aktų, straipsnių, ataskaitų, metodinės literatūros, vadovėlių ir kt.)analizė ir du sociologiniai tyrimai. Kiekybiniu tyrimu ištirtos bei nustatytos medicinos personalo, pacientų prieinamumo ir naudojimosi informacinėmis technologijomis galimybės pasirinktose Vilniaus miesto ir Šakių sveikatos priežiūros įstaigose. Kokybiniu tyrimu išanalizuotos Šakių rajono, Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių ir Valstybinės ligonių kasos darbuotojų nuomonės dėl informacinių technologijų panaudojimo sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimai aktualūs nūdienai, nes panašių tyrimų, analizuojant rajono ir miesto pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių darbuotojų nuomones, yra atlikta nedaug. Sociologiniais tyrimais įrodytos iškeltos hipotezės: respondentai teigiamai žiūri į informacinių technologijų diegimą sveikatos priežiūros įstaigose; informacinių technologijų plėtros galimybės sveikatos priežiūros įstaigose ribotos dėl informacijos, specialistų ir lėšų trūkumo. Nustatyta, kad, dėl nepakankamai nuoseklios sveikatos politikos ir nepakankamai efektyvios sveikatos priežiūros organizavimo sistemos, informacinių technologijų plėtros procesas nevyksta sklandžiai ir skaidriai. Lietuvos gyventojai nepakankamai informuoti apie medicinines informacines sistemas, jų teikiamas paslaugas, medicinos personalui trūksta kompiuterinio raštingumo įgūdžių, informacijos apie darbą su medicininėmis informacinėmis sistemomis, savivaldybėse nėra numatyti informacinių technologijų plėtros sveikatos priežiūros įstaigose planai. Įvertinus medicinos personalo ir pacientų poreikius bei galimybes naudotis informacinėmis technologijomis, rekomenduojama spręsti visuomenės informavimo, kompiuterinio raštingumo, finansavimo, sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo kompiuterine įranga, problemas.

      14  28
  • Item type:ETD,
    Klientų aptarnavimo elektroniniu paštu tobulinimo galimybės Lietuvos įmonėse
    [Possibilities to Improve E-mail Customer Service in Lithuanian Companies]
    master thesis[2009][S003]
    Rimgaila, Audrius
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Tyrimo aktualumas. Elektroninio verslo vadybos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes dauguma įmonių turi elektroninį paštą informacijai keistis. Iškyla klausimas, ar visos įmonės tuo paštu naudojasi tinkamai, bendrauti su klientais, ar jis turimas tik dėl to, kad visi kiti jį turi, ir nesvarbu jis veikiantis korektiškai ar ne. Lietuvos autoriai klientų aptarnavimą elektroniniai kanalais nagrinėja minimaliai. Trūksta teorinės bazės lietuvių kalba. Tyrimo problema – bet kuris klientas nori gauti nepriekaištingas paslaugas. Klientui svarbu ar pateikiama paslauga atitinka jo lūkesčius. Norint patenkinti klientų lūkesčius, pirmiausia, svarbu juos tinkamai aptarnauti, išsiaiškinti jų poreikius, tačiau ne visada klientas lieka patenkintas gautu aptarnavimu. Kokios yra klientų aptarnavimo elektroniniu paštu kokybės tobulinimo galimybės? Kaip Lietuvos įmonės gali patobulinti savo elektroninių laiškų kokybę? Tyrimo objektas – klientų aptarnavimo elektroniniu paštu praktika Lietuvoje. Tyrimo tikslas – nustatyti klientų aptarnavimo elektroniniu paštu kokybės tobulinimo galimybes Lietuvos įmonėse. Tikslui pasiekti formuluojami tokie tyrimo uždaviniai – • išanalizuoti, kaip mokslinėje literatūroje traktuojamas klientų aptarnavimas elektroninėje erdvėje; • išskirti ir susisteminti kokybiško klientų aptarnavimo elektroninėje erdvėje bruožus, kurie aptariami mokslinėje literatūroje; • padaryti „slapto potencialaus kliento“ eksperimentinį tyrimą, siunčiant testinį klausimą atitinkamam kiekiui Lietuvos įmonių; • nustatyti pagrindines klientų aptarnavimo klaidas bei jų taisymo galimybes; • įvertinti Lietuvos įmonių taikomą klientų aptarnavimą elektroniniu paštu; • apibendrinti išvadas ir pateikti pasiūlymus įmonėms, bei tolesniems tyrimams. Hipotezė – Lietuvos įmonės patenkinamai kokybiškai aptarnauja klientus elektroniniu paštu. Tyrimo metodas. Tiriant ir analizuojant klientų aptarnavimo teorinę dalį bei jų įtaką įmonės veiklos procesams, panaudoti bendrieji mokslų tyrimo metodai – mokslinės literatūros lyginamoji ir sisteminė loginė analizė. Kadangi darbo autorius dirba klientų aptarnavimo sferoje, pasitelkti ir praktiniai sugebėjimai. Empiriniams duomenims surinkti naudotas „slapto pirkėjo metodas“. Tyrimo duomenims apdoroti naudota programinė įranga „Microsoft Excel“, „Microsoft Access“ bei statistinių rodiklių skaičiavimo programa „EViews“. Darbo rezultatai. Vis daugiau Lietuvos žmonių kasdien naudojasi internetu ir el. paštu. Atlikus tyrimą gauta, jog labiausiai nemėgstami el. laiško atributai yra padėka už laišką, kreipimasis vardu bei malonus kreipinys. Hipotezė, jog Lietuvos įmonės patenkinamai kokybiškai klientus aptarnauja el. paštu buvo atmesta. Situacijai gerinti yra siūloma gerinti organizacijos kultūrą, orientuotis į klientą, o ne į rezultatus. Naudoti el. laiško šabloną. Bei viskam automatizuoti naudoti santykių su klientais valdymo sistemą. Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos mokslinėje literatūroje sutinkamos su klientų aptarnavimu susijusios temos. Antroji dalis yra tyrimas. Dalies pradžioje aprašoma tyrimo metodologija. Detaliai aprašomas atliktas tyrimas. Toliau apibendrinami tyrimo duomenys, empiriniais duomenimis vertinamas hipotezės priimtinumas. Darbą užbaigiantis akcentas tai viso darbo išvadų pateikimas, praktiniai pasiūlymai įmonėms kaip pagerinti klientų aptarnavimą el. paštu bei nubrėžiamas maršrutas tolimesniems tyrimas. Darbo rezultatų panaudojimas. Darbo rekomendacijos ir išvados bus išsiųstos visoms įmonėms, kurios atsiuntė atsakymus į testinį klausimą, taip įmonės galės pagerinti savo klientų aptarnavimą el. paštu.

      11  173
  • Item type:ETD,
    Virtualaus segmentavimo metodai ir jų taikymas UAB ,,Vebnetas“ įmonėje
    [Virtual Segmentation Methods and Their Applying in the UAB ,,Vebnetas“ Enterprise]
    master thesis[2009][S003]
    Būgas, Remigijus
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Magistro baigiamojo darbo aktualumas. Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms didelę reikšmę turi virtuali erdvė ir joje egzistuojanti virtuali rinka. Taigi virtualios įmonės susiduria su problema – kaip atlikti vartotojų segmentavimą virtualioje aplinkoje, kaip pritaikyti tradicinius segmentavimo metodus virtualioje rinkoje. Magistro baigiamojo darbo problemos. Informacijos apie virtualaus segmentavimo metodus užsienio ir lietuvių kalba stygius. Nėra suformuluotų vieningų apibrėžimų, tačiau kai kurios institucijos bando suderinti bendrą naujų savokų vartojimą. Tradicinio ir virtualaus segmentavimo ryšio, suderinamumo bei pritaikymo praktiškai trūkumas. Lietuvos įmonių nesugebėjimas taikyti virtualaus segmentavimo metodų bei principų savo veikloje. Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama. Virtualios aplinkos segmentavimo būdai, principai bei metodai, analizuojami tradicinio ir virtualaus segmentavimo panašumai ir skirtumai, tradicinio segmentavimo lygiai bei rodikliai. Magistro baigiamojo darbo uždaviniai: išnagrinėti virtualios rinkos, virtualios rinkodaros, virtualios rinkos segmentavimo principai ir metodai, išanalizuoti skirtumai tarp tradicinės ir virtualios rinkodaros, segmentacijos, palyginti tradicinio segmentavimo lygiai bei rodikliai ir jų taikymo galimybės virtualioje aplinkoje, atlikta UAB ,,Vebnetas“ virtualios parduotuvės vartotojų analizę taikant virtualaus segmentavimo metodus, suformuluoti ir pateikti įmonei sprendimai, kaip patobulinti svetainę, kaip padidinti prekių pardavimus, kaip ir kokiais būdais galima pritraukti naujus bei išlaikyti esamus vartotojus, į kokius asmenis (fizinius ar juridinius) įmonei naudingiau orientuotis. Tyrimo objektas ir subjektas. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta UAB ,,Vebnetas“ įmonė, kuri savo prekes ir paslaugas parduoda tik internetu, o tai reiškia, kad ši įmonė yra virtuali įmonė. Analizuojami įmonės virtualios parduotuvės vartotojai. Tyrimo tikslai. Teoriškai išanalizuotus virtualaus segmentavimo metodus pritaikyti praktiškai virtualios įmonės vartotojų analizei atlikti. Taikant virtualaus segmentavimo metodus išanalizuoti įmonės vartotojus, optimizuoti svetainę, pritraukti naujų, padidinti lojalių vartotojų skaičių, prekių pardavimus ir įmonės pelną. Šiam tikslui pasiekti buvo išspręsti šie tyrimo uždaviniai: išanalizuotas vartotojų kelias svetainėje, nustatyta, iš kokių valstybių svetainėje lankosi vartotojai, vartotojų lytis, kas dažniau perka prekes internetu - fiziniai ar juridiniai asmenys, vartotojų dažniausiai vartojamą kalbą, nustatyti bei palyginti naujų ir grįžtančių vartotojų skaičiai, unikalių ir visų vartotojų skaičiai, išsiaiškinti vartotojų peržiūrėti puslapiai ir jų kiekiai, išsiaiškintas vartotojų vidutiniškas praleidžiamas laikas svetainėje, apskaičiuotas kiekvieno mėnesio šoklumo rodiklis, išanalizuotos vartotojų naršymo internete techninės chrakteristikos, sužinotos vartotojų tinklo savybes (interneto tiekėjus, prisijungimo būdus prie interneto), atlikta vartotojų srautų analizė, išanalizuoti naudingiausi raktiniai žodžiai, kurių dėka vartotojai įėjo į svetainę, per Google paieškos sistemą. Tyrimo hipotezės. Prieš atliekant tyrimą buvo iškeltos tokios hipotezės: vartotojai per pusės metų laikotarpį svetainėje vidutiniškai praleidžia daugiau kaip 4 minutes, kas 6 vartotojas yra lojalus, daugiausiai laiko vartotojai svetainėje praleidžia nuo 19 val. iki 22 val., vartotojai svetainėje vieno apsilankymo metu dažniausiai praleidžia daugiau kaip minutę ir peržiūri bent 3 puslapius, didžiausią svetainės srautą sudaro vartotojai iš paieškos sistemų, daugiau prekių nupirko juridiniai nei fiziniai asmenys, vyrai nupirko daugiau įmonės siūlomų produktų nei moterys. Hipotezės, kurios pasitvirtino: vyrai nupirko daugiau įmonės siūlomų prekių nei moterys ir didžiausią svetainės srautą sudaro vartotojai iš paieškos sistemų. Hipotezės, kurios nepasitvirtino: vartotojai per pusės metų laikotarpį svetainėje vidutiniškai praleido 2 minutes ir 35 sekundes, įmonė turi 8 % lojalių svetainės vartotojų, vartotojai svetainėje daugiausiai laiko praleido 2 valandą nakties ir 24 valandą, vartotojai svetainėje vieno apsilankymo metu praleido iki 10 sekundžių ir dažniausiai peržiūrėjo 1 puslapį, daugiau prekių nupirko fiziniai asmenys. Išvados. Virtualios rinkodaros taisyklės yra tokios pačios kaip ir tradicinės rinkodaros, tačiau tradicino segmentavimo metodai skiriasi nuo virtualaus segmentavimo metodų. Norint efektyviai atlikti virtualų segmentavimą virtualioje rinkoje reikia modifikuoti tradicinio segmentavimo metodus bei naudoti naujus virtualius segmentavimo metodus. Virtualioje rinkoje duomenys renkami įvairios programinės įrangos pagalba, todėl tradiciniai duomenų rinkimo būdai negali būti taikomi tiesiogiai. Atlikus vartotojų analizę pastebėta, kad vartotojai, kurie atėjo į įmonės elektroninę parduotuvę per pusės metų laikotarpį, padarė 30 582 vizitus (iš jų 19 543 buvo absoliučiai unikalūs), peržiūrėjo 77 054 svetainės puslapius. Rekomendacijos. Įmonei norint padidinti grįžtančių vartotojų skaičių reikėtų svetainę pateikti ne tik lietuvių kalba, bet anglų bei rusų kalbomis, atnaujinti svetainės dizainą, patobulinti navigavimą, sutvarkyti prekes, ištaisyti gramatines klaidas ir taip toliau. Kiekvienas vartotojų srautas į svetainę yra svarbus, todėl įmonė turėtų generuoti įvairius srautus į svetainę, o pagrindinis tikslas yra pritraukti tinkamą vartotoją į svetainę. Ši įmonė niekada nevykdė jokių reklaminių kampanijų (AdWords campaign) Google paieškos sistemoje, o galėtų tai daryti, nes tai leistų padidinti generuojamą srautą iš Google paieškos sistemos į svetainę. Pradiniame svetainės puslapyje vartotojams reikėtų siūlyti tokias prekes, kurių jie ieško. Įmonė turėtų orientuotis į fizinių ir juridinių asmenų, šiek tiek labiau į vyrų poreikius.

      10  19
  • Item type:ETD,
    ES struktūrinių fondų parama Lietuvai ir jos įsisavinimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje
    [EU structural assistance for Lithuania and its absorption in Research, Technology Development and Innovation sector]
    master thesis[2009][S002]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Darbe analizuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įsisavinimas Lietuvos mokslo sektoriuje. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvos mokslo politiką formuojančiuose dokumentuose įvardijami kaip viena iš prioritetinių sričių, tačiau nepaisant juose įtvirtintų ambicingų uždavinių, pagal visus mokslo būklę apibūdinančius rodiklius yra viena iš labiausiai atsiliekančių šalių ES, ypač tai pasakytina apie sektoriaus finansavimą. Kadangi nacionalinis MTEP finansavimas yra skurdus, ES struktūrinių fondų lėšos yra puiki galimybė papildomai finansuoti mokslo sektorių, tačiau yra labai svarbu tikslingai paskirstyti lėšas ir užtikrinti sėkmingą jų įsisavinimą. Mokslinio tiriamojo darbo objektas - ES paramos įsisavinimas Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Darbo tikslas - išanalizuoti Europos Sąjungos paramos įsisavinimo rodiklius MTEP srityje ir įvertinti jos įsisavinimo efektyvumą ir tęstinumą. Darbe keliama hipotezė, kad visapusiškai sėkmingai įsisavinti ES struktūrinių fondų paramą MTEP srityje trukdo administracijos ir biurokratijos kliūtys, o taip pat menkas šalies dėmesys įgyvendintų projektų tęstinumui. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje teoriniu aspektu aptariami ES struktūriniai fondai ir jų parama Lietuvai 2004-2006 m. programavimo laikotarpiu, aptariamas ir vertinamas Lietuvos bendrasis programavimo dokumentas. Antrosios darbo dalies uždavinys - išnagrinėti ir įvertinti MTEP būklę Lietuvoje analizuojant pagrindinius šios srities kokybę lemiančius veiksnius: finansavimą, žmogiškuosius išteklius, mokslo sektoriaus produktyvumą. Šioje dalyje taip pat analizuojamos Lietuvos BPD priemonės, skirtos MTEP remti. Išsamiai aptariamos dvi tarpusavyje siejamos – BPD I prioriteto 5 ir II prioriteto 5 priemonės – ir jų įgyvendinimas Lietuvoje. Trečiojoje darbo dalyje atliekama šių priemonių įgyvendinimo KMU Kardiologijos institute atvejo analizė remiantis projektų įgyvendinimo tarpinėmis bei galutinėmis ataskaitomis, projektų vadovų bei paramą administruojančių agentūrų darbuotojų apklausa. Analizė atliekama remiantis pagrindiniais ES vertinimo gairėse išskirtais kriterijais: tinkamumo, efektyvumo, naudingumo ir tęstinumo. Išskiriami pagrindiniai sunkumai įsisavinant ES paramą bei pateikiamos rekomendacijas dėl BPD 2.5 ir 1.5 priemonių administravimo sistemos tobulinimo.

      7  21
  • Item type:ETD,
    Multikultūralizmas ir Lietuvos švietimo politika
    [Multiculturalism and education policy]
    master thesis[2009][S002]
    Venckevičienė, Liana
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Šiame darbe analizuojama, kaip Lietuvoje aiškinamas multikultūralizmo reiškinys ir kokie yra multikultūralizmo elementai Lietuvos švietimo politikoje. Šiandienos globalizacijos sąlygos atveria vis platesnes galimybes multikultūralizmo plėtrai, kultūrų dialogui ir integracijai. Kaip ir kiekvienas reiškinys, multikultūralizmas įvairių šalių skirtingose visuomenėse yra suvokiamas skirtingai, o tai lemia nevienodas iškylančias problemas ir diskusijas jas sprendžiant politiniame kontekste. Lietuvos viešojoje erdvėje multikultūralizmo sąvoka įsitvirtino visai neseniai, šiandien ją matome ir kai kuriuose Lietuvos švietimo politikos dokumentuose. Pastebima, kad Lietuvoje multikultūralizmas dažniausiai suvokiamas primityviai ir yra menkai nagrinėtas reiškinys. Pasirinkto darbo objektas – Lietuvos švietimo politika multikultūralizmo kontekste. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuoseklios multikultūralizmo politikos, kadangi švietimo politika formuojama tautinės – etninės politikos kontekste, įgyvendinti multikultūralizmo politiką trukdo siauras šios sampratos suvokimas. Darbe siekiama atskleisti ir įvertinti multikultūralizmo apraiškos formas Lietuvos švietimo politikoje, išanalizuoti jos ypatumus ir perspektyvas. Darbe keliami uždaviniai: apžvelgti multikultūralizmo teorijos modelius, juos palyginti su Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, atskleisti, kaip Lietuvoje yra suprantama etninė kultūra, išnagrinėti pagrindinius teisinius dokumentus, identifikuoti, kuo skiriasi politinė retorika nuo teisinės padėties. Nagrinėjant pasirinktą temą buvo atlikta kokybinė švietimo politikos vertinimo analizė. Atliktas tyrimas patvirtino keliama hipotezę, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuoseklios multikultūralizmo politikos, kadangi švietimo politika formuojama tautinės – etninės politikos kontekste, įgyvendinti multikultūralizmo politiką trukdo siauras šios sampratos suvokimas. Magistro darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje aptariamos darbo sąvokos, nagrinėjami pagrindiniai teisiniai šaltiniai, siekiant išryškinti Lietuvos multikultūralizmo ypatumus, multikultūralizmo koncepcijos suvokimas pateiktas remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi. Antroje dalyje pateikta kokybinio tyrimo švietimo politikos įgyvendinimo analizė, respondentų atsakymai nagrinėjami pagal išskirtas kategorijas, analizuojami multikultūralizmo elementai Lietuvos švietime, aptariamos probleminės sritys, bendrojo ugdymo statistiniai duomenys, pateikiama lyginamoji ekspertų mokslininkų valdininkų ir ekspertų mokytojų analizė. Atlikto tyrimo duomenys nusako, kaip organizuojama Lietuvos švietimo politika multikultūralizmo kontekste.

      9  31
  • Item type:ETD,
    Elektroninio verslo galimybės komunikacijos industrijoms
    [E-business potential for communication industries]
    master thesis[2009][S003]
    Baltušė, Indrė
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta komunikacijos industrijų veikla šiuolaikinio verslo sąlygomis, elektorinio verslo veiksniai ir galimybės minėtosioms industrijoms bei pateiktos rekomendacijos dėl elektroninio verslo galimybių šioms industrijoms. Žinių ekonomikos, globalizacijos ir informacinių technologijų plėtra pakeitė verslo požiūrį į tradicinius verslo procesus, kurių plėtra tapo nepakankama, siekiant ilgalaikio efekto. Minėtosios priežastys paskatino elektroninio verslo ir naujų modelių atsiradimą. Korporacijos, norėdamos išlikti ir išlaikyti konkurencingumą globalizacijos sąlygomis, privalėjo keisti požiūrį į tradicinio verslo modelių sampratą, keisti savo verslo modelius, pradėti vykdyti verslą, pasitelkdamos elektorinio verslo priemones – naujus e. verslo modelius, strategijas, e. komunikacijos priemones, elektorinio marketingo (toliau – e. marketingo) priemones. Naujos e. verslo strategijos ir e. marketingo priemonės iš esmės keičia ir įmonių komunikacijos strategijas, kadangi elektorinėje erdvėje paklausa tapo prekių ir paslaugų paklausa tapo paremta individualizuotais poreikiais, vartotojai dažniausiai inicijuoja pradinį kontaktą, auga poreikis naujausiai informacijai, įmonės turi sutelkti visą dėmesį ties komunikacijos strategijomis ir išmokti jas realizuoti e. verslo sąlygomis. Dėl šių priežasčių daugelis organizacijų pasitelkia komunikacijos specialistus, kurie užtikrina efektyvią įmonės komunikaciją su visomis tikslinėmis grupėmis elektroninėje erdvėje, teikia konsultacijas ir kuria e. verslo strategijas su integruotomis komunikacijos strategijomis, formuoja teigiamą įmonės įvaizdį ir palaiko e. marketingo strateginius veiksmus. Mokslinėje literatūroje stokojama tyrimų, nagrinėjančių komunikacijų industrijų poveikį organizacijoms, veikiančioms e. verslo sąlygomis. Atlikus analizę, buvo nustatyta, kad Lietuvos ir užsienio mokslininkai tiria komunikacijų industrijų ir e. verslo sritis, strategijas, modelius, tačiau stokojama publikacijų, nagrinėjančių šių elementų tarpusavio sąveiką. Užsienio mokslininkai Chaffey (2008), Jackson (2003), Popescu (2008), Patsioura (2009) nagrinėja komunikacijos svarbą šiuolaikiniame versle, apžvelgdami, tačiau plačiau netyrinėdami komunikacijos įtakos elektroniniam verslui ir jo strategijoms, daugiau dėmesio skirdami verslo procesų pokyčiams.Dėl šios priežasties aktualu nagrinėti komunikacijų industrijų ir e. verslo sąveiką bei jos apsektus ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu. Komunikacijos industrijos Lietuvoje savo paslaugų spektre siūlo e. marketingo priemones ir komunikacijos strategijas, kurios užtikrintų tinkamą ir efektyvią komunikaciją, siekiant klientų verslo plėtros. Tačiau aktualu nagrinėti ar šias industrijas kaip verslo objektus, taip pat veikiančius elektroninės komunikacijos sąlygomis, įtakoja e. verslo veiksniai. Atlikta mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, jog stokojama Lietuvos ir užsienio mokslininkų publikacijų, kuriose būtų ne tik teoriškai, bet ir empiriniais metodais nagrinėjama e. verslo veiksnių įtaka minėtosioms industrijoms. Šios priežastys skatina kelti tokią hipotezę: komunikacijos industrijos Lietuvoje tinkamai neišnaudoja e. verslo teikiamų galimybių, siekdamos verslo plėtros ir tinkamo pozicionavimo. Tyrimo objektas – e. verslo strategijų ir priemonių joms įgyvendinti, veiksnys komunikacijos industrijoms Lietuvoje. Tyrimo tikslas – nustačius bei įvertinus e. verslo strategijas ir taikomas priemones joms įgyvendinti, pateikti rekomendacijas dėl e. verslo galimybių komunikacijos industrijoms Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti komunikacijos industrijų, e. verslo, e. marketingo sampratas, modelius ir strategijas (tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu); 2. Nustatyti ir išnagrinėti e. verslo strategijas ir priemones, taikomas joms įgyvendinti, Lietuvos komunikacijos industrijose; 3. Pateikti rekomendacijas dėl elektorinio verslo galimybių komunikacijos industrijoms Lietuvoje. Tyrimo metodai. Magistro darbas yra mišraus pobūdžio. Rengiant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės, duomenų rinkimo, analizės, lyginamasis, anketinis ir ekspertų vertinimo metodai. Magistro darbe, pasitelkiant mokslinės literatūros bei lyginamąjį metodus buvo nagrinėta komunikacijos industrijų raida e. verslo sąlygomis, komunikacijos industrijų samprata, taip pat e. verslo samprata, strategijos, modeliai bei e. marketingo priemonės.Remiantis duomenų rinkimo ir analizės, lyginamuoju bei anketiniu metodais, buvo atliktas pilotinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta tiriamoji aibė ir empiriniam tyrimui parengtos anoniminės anketos tinkamumas, kuriuo buvo patvirtinta, kad anketa, skirta ekspertų apklausai yra tinkama empiriniam tyrimui atlikti. Pasitelkiant ekspertų vertinimo bei anketinį metodus, buvo atliktas empirinis tyrimas „E. verslo strategijų veiksniai komunikacijos industrijoms Lietuvoje“. Gauti empirinio tyrimo ekspertinės apklausos duomenys, buvo tvarkomi, pasitelkiant, matematinį, analizės bei lyginamąjį metodus. Atlikto tyrimo rezultatai leido nustatyti, kokie yra pagrindiniai veiksniai, įtakojantys e. verslo skverbtį komunikacijos agentūrose Lietuvoje. Gauti tyrimo rezultatai leido išsamiau nagrinėti problematiką ir autorei parengti mokslinį pranešimą tema „E. verslo veiksnys komunikacijos agentūroms Lietuvoje“, kuris buvo pristatytas Lietuvos akademinei bendruomenei Vilniaus universitete, vykusioje mokslinėje konferencijoje „Informacijos ir komunikacijos vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje: teorija ir praktika“ . Pranešimas sulaukė komunikacijos ir elektorinio verslo specialistų klausimų, jis buvo itin aktualus, nes Lietuvoje tokių tyrimų nebuvo atlikta, todėl tyrimo rezultatai buvo labai aktualūs ne tik komunikacijos, bet ir elektroninio verslo specialistams. Buvo konstatuota, kad Lietuvos rinkai labai trūksta elektroninės komunikacijos specialistų, kurie užtikrintų efektyvų ne tik e. verslo procesų valdymą, bet ir komunikaciją. Rengiant darbą naudoti spausdinti, interaktyvieji, publikuoti ir nepublikuoti šaltiniai. Išvados. Atlikta mokslinės literatūros analizė ir empirinis tyrimas, leido prieiti prie išvadų, kad elektroninių komunikacijos priemonių ir verslo modelių pokyčiai, verčia komunikacijos industrijas keisti komunikacijos strategijas, jos taip pat įtakoja šių industrijų dar didesnę įtrauktį į organizacijos valdymo strategiją. Nustačius ir išnagrinėjus e. verslo sampratą, modelius ir strategijas nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu, prieita prie išvados, kad e. verslo modelių sąveika ir plėtojimas vyksta globalizacijos, žinių visuomenės ir aukščiausios valdžios kontekste, būtent šie veiksniai lemia tradicinių verslo procesų transformaciją į e. verslo procesus ir modelius. Šiuolaikinio e. verslo sąlygomis, įmonės privalo reaguoti į augančias e. verslo perspektyvas, atsirandančius naujus verslo modelius, naujas komunikacijos priemones, elektroninę aplinką, kurioje jau veikia didžioji dalis verslo subjektų, ir paskatintos šių veiksnių atitinkamai reaguoti į pokyčius – adaptuoti arba keisti savo verslo modelius, siekiant verslo plėtros, bei keisti strategijas, ieškoti naujų strateginio valdymo sprendimų. Išnagrinėjus e. marketingo strategijas ir priemones joms įgyvendinti, prieita prie išvados, kad e. marketingo strategijos iš esmės keičia įmonės verslo procesus, integruoja naujus elementus į verslo modelius ir tradicinio marketingo strategijas, keičia įmonės politiką, veiksmus, reakciją į aplinką, komunikacijos strategijas bei priemones joms įgyvendinti. Atlikto empirinio tyrimo, kurio metu buvo nustatytos ir įvertintos e. verslo strategijos ir e. marketingo priemonės, taikomos komunikacijos industrijose Lietuvoje, gauti rezultatai leido prieiti prie išvados, kad pagrindiniai veiksniai, įtakojantys e. verslo skverbtį komunikacijos agentūrose, yra profesionalių žmogiškųjų išteklių ir pačių komunikacijos ekspertų žinių trūkumas, kas lemia e. verslo galimybių neprofesionalų taikymą arba visišką netaikymą, komunikacijos industrijose Lietuvoje. Pabrėžtina, jog e. marketingo priemonių panaudojimas ir komunikacijos ekspertų žinios apie šias priemones, yra aukštesniame lygmenyje, nei e. strategijų panauda, todėl būtų atmestina galimybė, jog minėtųjų strategijų netaiko komunikacijų industrijos, nes jos nėra tinkamos šiam verslui. Darbo išvados leido patvirtinti iškeltą hipotezę, kad minėtosios industrijos Lietuvoje neišnaudoja e. verslo galimybių, siekdamos savo verslo plėtros, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai lemia profesionalių žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos ekspertų žinių trūkumo veiksniai. Todėl vertėtų atsižvelgti į tai, jog e. verslo ir e. komunikacijos ekspertai, turintys specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų verslui elektroninėje erdvėje kurti ir valdyti, akademiniame sektoriuje Lietuvoje pradėti ruošti tik prieš kelerius metus, todėl šis veiksnys taip pat įtakoja silpną e. verslo skverbtį komunikacijos industrijose ir išryškina tokių specialistų trūkumą Lietuvos darbo rinkoje. Nustačius bei išnagrinėjus e. verslo veiksnius komunikacijos industrijoms Lietuvoje, buvo patvirtinta iškelta hipotezė ir pateiktos rekomendacijas dėl e. verslo galimybių minėtosioms industrijoms. Magistro darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados. Pirmoje darbo dalyje analizuojama komunikacijos industrijų – reklamos bei viešųjų ryšių agentūrų samprata, nagrinėjami elektroninio verslo modeliai, strategijos ir elektroninio marketingo priemonės. Antroje darbo dalyje iškeliama tyrimo hipotezė, aptariamas tyrimo instrumentarijus ir pateikiama metodika. Trečioje darbo dalyje nagrinėjami elektroninio verslo veiksniai komunikacijos industrijoms Lietuvoje, pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, kurie analizuojami ir interpretuojami, skaidant komunikacijos industrijas į skirtingas veiklos sritis. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl e. verslo galimybių gerinimo komunikacijos industrijoms Lietuvoje. Visos lentelės ir paveikslai, jei nenurodyti šaltiniai

      34  17