Edukologijos ir socialinio darbo institutas / Institute of Educational Sciences and Social Work
Globojamų vaikų socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuoseItem type:ETD, [Development of social skills of children in family based home]magister thesis[2026][S005]Kedienė, RimantėMagistrinio darbo tikslas - atskleisti vaikų socialinių įgūdžių ugdymo šeiminiuose namuose teorinius ir praktinius aspektus. Pagrindiniai uždaviniai: 1. Apibrėžti socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir taikomus metodus juos ugdant šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. 2. Identifikuoti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, ugdydami socialinius įgūdžius. 3. Išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis ugdant socialinius įgūdžius šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, siekiant aptarti socialinių įgūdžių ugdymo šeiminiuose namuose sampratą, jų raišką vaiko gyvenime, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą, poveikio sritis ir kylančius iššūkius. Empiriniams duomenims surinkti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas - pusiau struktūruotas interviu metodas, kurio tikslas išanalizuoti socialinių darbuotojų, dirbančių šeiminiuose namuose patirtis, identifikuojant kylančius iššūkius ugdant socialinius įgūdžius. Tyrimo metu apklausti 8 socialiniai darbuotojai, dirbantys skirtinguose šeiminiuose namuose. Tyrimo duomenų analizei pasitelkiama turinio analizė. Tyrimo rezultatai: Atlikus kokybinį tyrimą apie socialinių įgūdžių ugdymo svarbą šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams paaiškėjo, kad į šeiminius namus atvykę vaikai stokoja bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimų, savikontrolės įgūdžių. Vaikai apsigyvenę šeiminiuose namuose stokoja atsakomybės jausmo, jų elgesyje pasireiškia savęs pažinimo bei savarankiškumo įgūdžių stoka. Socialinių įgūdžių stoką įtakoja artimos aplinkos veiksniai – tėvų nepriežiūra, apleistumas; biologinės šeimos tarpusavio konfliktai, įtampa namuose; socialinių įgūdžių trūkumas patiems tėvams; tėvų turimos priklausomybės ir nepakankamas artimųjų dėmesys vaikui. Socialiniai darbuotojai, dirbantys šeiminiuose namuose mato svarbą ir prasmę ugdydami globotiniams bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimų, savikontrolės, atsakomybės jausmo, savęs pažinimo socialinius įgūdžius. Socialiniai įgūdžiai yra ugdomo individualių ir grupinių metodų pagalba, kūrybinių ir praktinių veiklų metu, modeliuojant elgesį bei planuojant socialinių įgūdžių ugdymą. Globotiniams socialiniai įgūdžiai yra ugdomi ne tik šeiminiuose namuose, tačiau ir ugdymo įstaigoje, būreliuose, vasaros stovyklose, viešose ir kultūrinėse veiklose, bei dalyvaujant bendruomenės organizuojamose veiklose. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems šeiminiuose namuose yra svarbu su globotiniu sukurti pasitikėjimu grįstą santykį, gebėti išklausyti, valdyti neigiamų emocijų raišką globotinių atžvilgiu bei sklandžiai dirbti komandoje. Socialiniams darbuotojams yra svarbi empatija globotinių atžvilgiu, pagarbūs santykiai, savitvarda krizinėse situacijose, gebėjimas prisitaikyti prie kintančių situacijų darbe ir kantrybė ugdant socialinius įgūdžius šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. Profesinės kompetencijos yra tobulinamos dalyvaujant vidiniuose įstaigos mokymuose, komandiniuose pasitarimuose, seminaruose, supervizijose bei savarankiškai tobulėjant užsiimant asmenine savirefleksija, savišvieta. Socialiniams darbuotojams ugdant vaikams, gyvenantiems šeiminiuose namuose socialinius įgūdžius iššūkiu tampa neigiama biologinės šeimos įtaka vaikui, globotinių bendravimo ir elgesio sunkumai, visuomenėje vyraujantys neigiami stereotipai globotinių atžvilgiu. Socialinių įgūdžių ugdymą apsunkina dažna socialinių darbuotojų kaita, įtakojanti globotinių manipuliacijas, sklandaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo sunkumai ir socialinių darbuotojų patiriama perdegimo rizika.
18 Socialinio darbuotojo patirtys dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais pertvarkos konteksteItem type:ETD, [Social workers’ experiences of working with residents with psychosocial disabilities in group living homes in the context of institutional care reform]magister thesis[2026][S005]Ramanauskienė, VaidaLietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje nemažai dėmesio skiriama deinstitucionalizacijos, bendruomeninių paslaugų, psichosocialinės negalios ir socialinio darbo su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis temoms. Moksliniuose šaltiniuose analizuojama psichosocialinės negalios samprata, žmogaus teisių užtikrinimas, bendruomeninės įtraukties reikšmė, bendruomeninių paslaugų poveikis asmens gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir dalyvavimui visuomenėje. Taip pat nagrinėjamas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant kasdienę pagalbą, stiprinant asmens savarankiškumą ir palaikant jo gyvenimą bendruomenėje. Vis dėlto Lietuvoje vis dar trūksta tyrimų, kurie atskleistų, kaip institucinės globos pertvarką savo kasdienėje profesinėje veikloje patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais gyventojais. Darbo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų patirtis dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais institucinės globos pertvarkos kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti psichosocialinę negalią turinčių asmenų sampratą ir jų socialinės integracijos ypatumus. 2. Išanalizuoti institucinės globos pertvarkos esmę, tikslus ir poveikį paslaugų gavėjams bei specialistams. 3. Apibūdinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus dirbant grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis. 4. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, susijusias su darbu grupinio gyvenimo namuose, teikiant pagalbą psichosocialinę negalią turintiems gyventojams institucinės globos pertvarkos kontekste. Tyrimo dalyviai – socialiniai darbuotojai, tiesiogiai dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais suaugusiais asmenimis. Empirinėje darbo dalyje analizuotos šešių socialinių darbuotojų patirtys. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginimas bei apibendrinimas. Empirinio tyrimo duomenys rinkti taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, o gauti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad psichosocialinė negalia yra susijusi ne tik su asmens psichikos sveikatos sunkumais, bet ir su socialiniais, instituciniais bei aplinkos barjerais, ribojančiais žmogaus savarankiškumą ir dalyvavimą bendruomenėje. Tyrimu nustatyta, kad socialinio darbuotojo vaidmuo grupinio gyvenimo namuose yra platus: jis apima kasdienio gyvenimo organizavimą, santykio su gyventojais kūrimą, savarankiškumo ugdymą, saugumo užtikrinimą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Socialiniai darbuotojai susiduria su nenuspėjama darbo eiga, skirtingais gyventojų poreikiais, dokumentacijos našta, krizinėmis situacijomis, pagalbos atsisakymu, priklausomybių keliamais sunkumais ir emocine įtampa. Tyrimas taip pat parodė, kad institucinės globos pertvarka vertinama nevienareikšmiškai: ji sudaro galimybes kurti humaniškesnę ir labiau individualizuotą pagalbą, tačiau jos įgyvendinimą riboja netinkama gyventojų atranka, išteklių stoka, dokumentuose numatytų tikslų ir kasdienės praktikos neatitikimas bei padidėjusi atsakomybė socialiniams darbuotojams.
4 Dramos terapijos metodų taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimisItem type:ETD, [Application of Drama Therapy Methods in Social Work with People with Intellectual Disabilities]magister thesis[2026][S005]Strazevičienė, VidaSocialinio darbo disciplina nuo pat savo atsiradimo įtraukė įvairius kūrybinius metodus, šio baigiamojo darbo aktualumas pasireiškia tuo, jog siekiama atskleisti dramos terapijos panaudojimo galimybes socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Lietuvoje dramos terapijos taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis dar nėra plačiai paplitęs. Nors dauguma socialinės globos įstaigų įgyvendina įvairias menines veiklas, tačiau dramos terapijos užsiėmimai vis dar yra taikomi tik nedidelėje dalyje įstaigų, todėl trūksta šios metodikos integravimo į socialinio darbo praktiką. Tai rodo poreikį giliau analizuoti dramos terapijos taikymo galimybes ir efektyvumą šioje srityje. Socialinio darbo su intelekto negalią turinčiais asmenimis srityje trūksta žinių apie dramos terapijos metodų taikymo galimybes ir šių metodų poveikį minėtų asmenų socialiniams įgūdžiams bei emocinei gerovei. Tyrimo objektas – dramos terapijos metodų taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Tyrimo tikslas – atskleisti dramos terapijos metodų taikymo socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu ir kokybinė turinio analizė, siekiant atskleisti dramos terapijos taikymo praktinius aspektus socialiniame darbe. Išvados. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai dramos terapijos metodus vertina kaip veiksmingą, lankstų ir praktiškai pritaikomą priemonę dirbant su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Informantų patirtys parodė, jog šie metodai padeda užmegzti ryšį su paslaugų gavėjais, ypač tais atvejais, kai žodinė komunikacija yra ribota. Socialiniai darbuotojai susiduria su iššūkiais, susijusiais su skirtingais gebėjimų lygiais, motyvacijos svyravimais, emociniu jautrumu, laiko ir priemonių trūkumu bei metodinės pagalbos stoka. Nepaisant to, informantai pabrėžė, kad net paprasti dramos terapijos elementai, taikomi kasdienėje praktikoje, gali turėti reikšmingą poveikį asmenų emocinei gerovei ir socialinei raidai.
4 Asmenų su intelekto negalia, gyvenančių grupinio gyvenimo namuose, savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumaiItem type:ETD, [Special features of teaching independent living skills to people with intellectual disabilities living in group homes]magister thesis[2026][S005]Medelienė, VioletaAsmens su intelekto negalia socialinių darbuotojų ir kito personalo, dirbančio grupinio gyvenimo namuose gebėjimas formuoti ir tvirtinti savarankiškus gyvenimo įgūdžius, atskleidžiant asmens stipriąsias puses, suteikiant pasirinkimo, sprendimų priėmimo laisvę, didinti socialinį dalyvavimą plečiant žmonių ratą neapsiribojant vien paslaugų tiekėjais. Nors daugelyje mokslinių tyrimų aptariama savarankiško gyvenimo įgūdžių koncepcija tarp neįgaliųjų, analizuojamas socialinės paramos poveikis savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymui, tačiau moksliniai tyrimai, skirti intelekto negaliai, vis dar yra riboti. Tiriama problema apibrėžiama probleminiu klausimu: kokie yra asmenų, turinčių intelekto negalią bei gyvenančių grupinio gyvenimo globos namuose, savarankiškų gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumai? Tyrimo objektas – asmenų, turinčių intelekto negalią, gyvenančių grupinio gyvenimo namuose, gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumai. Tyrimo tikslas –išanalizuoti asmenų su intelekto negalia, gyvenančių bendruomenėje grupinio gyvenimo namuose, savarankiškų gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumus. Tyrime taikomi metodai: mokslinės literatūros lyginamosios analizės metodas taikytas atsakant į pirmuosius du uždavinius. Kokybinis tyrimas –socialinių darbuotojų interviu taikyta atsakant į trečiąjį uždavinį. Tyrimo rezultatai analizuojami taikant turinio analizės metodus. Ištyrus socialinių darbuotojų požiūrį į savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumus intelekto negalią turintiems asmenims grupinio gyvenimo namuose, nustatyta, kad socialiniai darbuotojai savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo procesą suvokia kaip ilgalaikį, individualizuotą ir nuolat vykstantį procesą. Savarankiško gyvenimo įgūdžiai efektyviausiai ugdomi per realias kasdienes veiklas, taikant nuoseklų mokymą, kartojimą, skatinant teigiamą intelekto negalią turinčių asmenų palaikymą ir pasitikėjimą asmens individualiomis galimybėmis. Tyrimo metu taip pat išryškėjo organizaciniai ir sisteminiai iššūkiai – didelis darbo krūvis, riboti laiko ir transporto ištekliai, biurokratinė našta – kurie apsunkina nuoseklų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą. Tyrimo metu socialiniai darbuotojai pabrėžė, kad kantrybė, komandinis darbas ir palaikanti aplinka leidžia pasiekti reikšmingų pokyčių intelekto negalią turinčių asmenų savarankiškume, pasitikėjime savimi ir socialinėje integracijoje.
10 Socialinės pagalbos iniciatyvų vaidmuo Ukrainos pabėgėlių integracijos procese Neringos savivaldybėjeItem type:ETD, [The Role of Social Assistance Initiatives in the Integration Process of Ukrainian Refugees in Neringa Municipality]magister thesis[2026][S005]Kučinskienė, Viktorija-.
7 Pagalbos šeimai vertinimas sprendžiant tėvystės įgūdžių ugdymąItem type:ETD, [Assessment of Family Support in Addressing the Development of Parenting Skills]magister thesis[2026][S005]Burimaitė, Akvilė-.
6 5 Palankaus emocinio klimato bendrojo ugdymo mokykloje kūrimasItem type:ETD, [Creating a Favorable Emotional Climate in General Education Schools]magister thesis[2025][S007,S003]Rakštelienė, MiglėEmocinis klimatas ir jį įtakojantys veiksniai ugdymo įstaigose pastaruoju metu dažnai tyrinėjami objektai, siekiant suprasti, kaip mokyklos vidinė atmosfera veikia mokytojų savijautą, ugdymo kokybę ar visos bendruomenės santykius. Emocinis klimatas apima bendrą emocinę nuotaiką, pasitikėjimo, pagarbos ir paramos raišką tarp visų mokyklos bendruomenės narių ir tiesiogiai įtakoja mokytojų motyvaciją, mokinių pasiekimus, todėl laikomas vienu svarbiausiu šiuolaikinės mokyklos kokybės rodiklių. Tyrimo objektas: emocinis klimatas bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo tikslas: ištirti bendrojo ugdymo mokyklų emocinį klimatą, atskleidžiant jį lemiančius veiksnius bei pedagogų požiūrį į juos. Darbo metodai: Baigiamasis magistro darbas parengtas remiantis moksliniais šaltiniais, dokumentais, teisės aktais, statistiniais duomenimis bei gautais atliktos anketinės apklausos - Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų emocinio klimato vertinimo tyrimo, rezultatais. Apklausos klausimynas sudarytas pagal penkiabalę Likerto skalę ir apėmė kelias sritis: Geros mokyklos koncepcijos (2015) bruožų, emocinės savijautos, vadovavimo ypatumų, tarpusavio santykių su kitais bendruomenės nariais vertinimą. Klausimyno skalės patikimumas įvertintas Cronbacho α koeficientu, kuris visam klausimynui sudarė 0,958, kas parodė aukštą vidinį nuoseklumą. Gauti empirinio tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS programinę įrangą. Tyrimo duomenų analizė apėmė dažnių rodmenis, koreliacijas, vidurkius ir standartinius nuokrypius. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal visus anketoje pateiktus klausimus vertintas dažnių (procentine) išraiška, siekiant atskleisti pagrindines tendencijas ir ypatumus. Remiantis atlikto tyrimo duomenų analize, parengtos išvados apie Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų emocinio klimato vertinimą ir pateiktos rekomendacijos šios srities tobulinimui. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 174 Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad emocinis klimatas mokykloje bendrojo ugdymo mokykloje laikomas svarbiu veiksniu tiek pedagogų gerovei, tiek ugdymo proceso kokybei. 97,7 proc. respondentų pripažino, kad jų darbo kokybei ir pasitenkinimui veikla mokykloje reikšmingas yra mokykloje vyraujantis emocinis klimatas. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad Geros mokyklos koncepcijoje (2015) išskirti bruožai – asmenybės ūgtis, gyvenimas mokykloje, dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymasis, ugdymuisi palanki aplinka – yra glaudžiai susiję su pozityvaus emocinio klimato mokykloje kultūra. Net 89 proc. mokytojų pabrėžė vadovo įtakos reikšmingumą emocinės aplinkos formavime, o 83,2 proc. – informacijos prieinamumo svarbą. Teigiama koreliacija nustatyta tarp pozityvių bendruomenės narių santykių ir emocinio klimato vertinimo. Mažiausiai pasitikėjimo ir įsitraukimo respondentai jautė su santykiuose su savivaldybių švietimo institucijomis. Empiriniai duomenys išryškino pagrindinius palankų emocinį klimatą stiprinančius elementus - pagarbą, pasitikėjimą, palaikymą ir įtraukimą. Tyrimas patvirtino iškeltą hipotezę, kad pozityvūs veiksniai ir konstruktyvūs tarpusavio santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių ( mokytojų, mokinių, vadovų) statistiškai reikšmingai prisideda prie palankaus emocinio klimato kūrimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad reikia nuosekliai stiprinti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą, palaikymą ir kiekvieno įtraukimą, plėtoti palaikančią vadovų lyderystę, užtikrinti skaidrią komunikaciją ir sudaryti sąlygas visų bendruomenės narių emociniam saugumui, nes šie veiksniai tiesiogiai prisideda prie pozityvaus emocinio klimato kūrimo mokykloje.
85 Komandinis darbas ugdant jaunuolių savarankiško gyvenimo įgūdžius šeiminiuose namuoseItem type:ETD, [Teamwork in Developing Independent Living Skills of Young People in Family-Type Homes]magister thesis[2025][S005]Mykolaitienė, VirginijaDarbo tikslas - Atskleisti komandinio darbo teorinius ir praktinius aspektus ugdant jaunuolių savarankiško gyvenimo įgūdžius šeiminiuose namuose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti komandinio darbo šeiminiuose namuose teorinius pagrindus. 2. Teoriškai pagrįsti šeiminiuose namuose augančių jaunuolių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo ypatumus. 3. Atskleisti socialinių darbuotojų komandinio darbo praktinius aspektus ugdant jaunuolių savarankiško gyvenimo įgūdžius. Darbo metodai: Teoriniai daliai buvo nagrinėjama mokslinė literatūra, teisės aktai bei dokumentai, analizuojami panašia tematika atlikti moksliniai tyrimai. Empirinei daliai buvo naudojamas pusiau struktūruotas interviu metodas. Surinkti duomenys buvo analizuojami taikant turinio (continent) analizės metodą. Tiriamieji: Socialiniai darbuotojai dirbantys šeiminiuose namuose. Turintys aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą. Darbo stažas su tėvų globos netekusiais vaikais ne mažesnis kai du metai. Tyrimo rezultatai. • Socialiniai darbuotojai yra šeiminių namų komandos lyderiai, kurie yra atsakingi už socialinio darbo organizavimą šeiminiuose namuose, dokumentų pildymą, jaunuolių paraušimą savarankiškam gyvenimui. Socialiniai darbuotojai pripažįsta, kad sklandus komandinis darbas šeiminiuose namuose įmanomas jei komandos nariai tarpusavyje keisis informacija, bendraus ir bendradarbiaus, sieks vieno užsibrėžto tikslo. • Šeiminiuose namuose dirbantys socialiniai darbuotojai pripažįsta, kad savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas tėvų globos netekusiems vaikams yra vienas iš pagrindinių socialinio darbo su vaikais uždavinių. Išugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžiai padės jaunuoliams įgyti išsilavinimą, susirasti darbą bei gyvenamąją vietą bei sėkmingai integruotis į visuomenę. • Socialiniai darbuotojai kartu su individualios priežiūros darbuotojais ugdydami savarankiško gyvenimo įgūdžius taiko įvairius metodus. Šeiminių namų komanda ugdydama savarankiško gyvenimo įgūdžius sulaukia jaunuolių pasipriešinimo, tačiau taikydama įvairias priemones jį įveikia.
94 Socialinis darbas su riziką patiriančiomis šeimomis: santykių su šeima kūrimo patirtysItem type:ETD, [Social work with families facing social risk: experiences of building relationships with families]magister thesis[2025][S005]Rasimavičienė, Deimantė-.
145 Socialinis darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis psichikos dienos stacionareItem type:ETD, [Social work with people with mental disabilities in a psychiatric day hospital]magister thesis[2025][S005]Vičienė, KristinaŠio darbo tikslas - išanalizuoti socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis galimybes psichikos dienos stacionare. Darbo uždaviniai: (1) Aptarti psichikos negalios charakteristikas. (2) Išanalizuoti socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis ypatumus. (3) Atskleisti psichikos negalią turinčių asmenų patirtį gaunant paslaugas psichikos dienos stacionare. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė parodė, kad viena iš kritiškiausių socialinių problemų pasaulyje yra psichikos sveikatos susirgimų daugėjimas. Psichikos sveikata labiau nei kitos ligos paliečia žmonių gyvenimus. Moksliniai darbai patvirtino ir skatina atkreipti dėmesį į socialinę paramą ir reikalingus socialinius ryšius. Empiriniam tyrimui panaudotas kokybinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurio metu apklausta 11 tyrimo dalyvių. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad psichikos negalia yra tikrai aktuali šio laikmečio problema. Psichikos sveikata yra labai svarbi sveikatos dalis ir negali būti laikoma kaip atskiras susirgimas. Darbo išvados: Tyrimo rezultatai atskleidė psichikos negalią turinčių asmenų patirtį gaunant paslaugas psichikos dienos stacionare. Nustatyta, kad: - psichikos negalią turinčių asmenų socialinis kontekstas reiškiasi per jo įgytą išsilavinimą ir turimą profesinę patirtį, pakitusius šeiminius ryšius, atrastus pomėgius ir patinkančią veiklą. Esminiai pokyčiai, patirti susirgus psichikos liga, reiškiasi per susilpnėjusius ar nutrūkusius socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais, profesinės veiklos atsisakymu, suprastėjusia emocine būsena; - psichikos dienos stacionare teikiamos pagalbos psichikos negalią turintiems asmenims pobūdis susijęs su informacinės pagalbos teikimu, emocine parama ir palaikymu, veiklų įvairove grįstu užimtumo organizavimu, medicinos darbuotojų teikiamomis paslaugomis (medikamentų išrašymas, vaistų leidimas); - socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas. Socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos asmenims su psichikos negalia, lankantiems psichikos dienos stacionarą, yra naudingos ne tik emocinės būsenos palaikymui, bet ir padeda jų pačių kasdienybėje: gerėja šeimyniniai ryšiai, plečiasi socialinis ratas, gauna papildomos informacijos apie veiklų įvairovę už psichikos dienos stacionaro ribų. - psichikos negalią turinčių asmenų pagalbos poreikiai lankant psichikos dienos stacionarą susiję su papildomos informacijos apie užimtumo galimybes, naujas paslaugas, tvarkas, lengvatas gavimu, individualios ir grupinės psichologinės pagalbos gavimu. Patiriami iššūkiai sietini su paslaugų teikimo tvarka, paslaugų teikimo tvarkaraščio individualizavimu. Vyresnieji psichikos dienos stacionaro lankytojai pageidauja ilgesnio buvimo psichikos dienos stacionare laiko, jaunesnieji – paslaugų koncentracijos pirmoje dienos pusėje, bei psichikos dienos stacionaro infrastruktūros gerinimu : lifto įrengimas, didesnės patalpos grupinėms veikloms ir pan.
95