Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20416
Now showing1 - 7 of 7
  • Item type:ETD,
    Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai bendrojo ugdymo mokyklose: Šalčininkų rajono atvejis
    [Challenges in Implementing Inclusive Education in General Education Schools: The Case of Šalčininkai District]
    magister thesis[2026][S003]
    Tyškevič, Ivona

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai bendrojo ugdymo mokyklose, analizuojant Šalčininkų rajono atvejį. Darbo aktualumą lemia nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioję Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais bendrojo ugdymo mokyklos įpareigojamos sudaryti sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis kartu su bendraamžiais. Problema siejama su tuo, kad teisinis įtraukiojo ugdymo reglamentavimas ne visada užtikrina sklandų jo įgyvendinimą praktikoje. Tyrimo objektas. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžiose bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo klausimas. Su kokiais iššūkiais susiduria Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžios bendrojo ugdymo mokyklos, įgyvendindamos įtraukųjį ugdymą po 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių Švietimo įstatymo pakeitimų? Tyrimo tikslas - išanalizuoti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkius Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžiose bendrojo ugdymo mokyklose, atsižvelgiant į Švietimo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Tyrimo uždaviniai. 1. Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo sampratą, raidą ir pagrindinius principus mokslinėje literatūroje. 2. Atskleisti įtraukųjį ugdymą reglamentuojančių teisės aktų kaitą Lietuvoje. 3. Išnagrinėti įtraukiojo ugdymo organizavimo aspektus bendrojo ugdymo mokyklose. 4. Identifikuoti pagrindinius įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkius, su kuriais susiduria Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžių bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai. Tyrimo rezultatai parodė, kad įtraukusis ugdymas mokyklose suprantamas nevienodai, o po teisinių pokyčių pagrindinės praktinės problemos išliko aktualios. Dažniausiai įvardyti iššūkiai yra švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų trūkumas, mokytojų praktinių kompetencijų stoka, didėjantis darbo krūvis, laiko, metodinių priemonių ir finansavimo trūkumas, fizinės aplinkos pritaikymo ribotumai bei bendradarbiavimo su tėvais sunkumai. Išvadose pabrėžiama, kad sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinos ne tik teisinės prielaidos, bet ir realūs žmogiškieji, finansiniai, organizaciniai ištekliai, savalaikė pagalba bei nuoseklus mokyklos bendruomenės bendradarbiavimas. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, empirinio tyrimo metodologija, tyrimo rezultatų analizė, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

      2  12
  • Item type:ETD,
    Mokytojas kaip lyderis įgyvendinant atnaujintą bendrojo ugdymo turinį
    [The Teacher as a Leader in Implementing the Updated Curriculum of General Education]
    magister thesis[2025][S003]
    Sungailienė, Ieva

    Magistro darbe pateikiami švietimo pokyčiai įgyvendinant atnaujintas ugdymo turinio programas bei mokytojų vaidmuo ir lyderystės apraiškos juos įgyvendinant. Pirmoje dalyje išanalizuotos lyderystės formos kaip transformacinė, transakcinė ir pasidalytoji lyderystė ir jų apraiškos ugdymo įstaigose. Taip pat mokytojų lyderystės svarba švietimo sektoriuje bei lyderiams būdingos kompetencijos ir savybės. Antroje dalyje pateikiami konkretūs pokyčiai susiję su programų atnaujinimu: įstatymai reglamentuojantys pokyčius, bendrųjų programų atnaujinimo etapai, turinio pokyčiai orientuoti bendrųjų kompetencijų ugdymą. Trečiojoje dalyje išanalizuoti realūs mokytojų veiksmai ruošiantis realizuoti atnaujintas ugdymo programas savo pamokose, sunkumai su kuriais jie susiduria ir mokytojų lyderystės apraiškos įgyvendinant pokyčius.

      13  17
  • Item type:ETD,
    Vadovo lyderystės raiška įgyvendinant pokyčius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: Utenos rajono atvejis
    [The expression of the leader's leadership in the implementation of changes in a preschool education institution: the case of the Utena district]
    magister thesis[2025][S003]
    Kaziukaitienė, Lina

    Magistro baigiamojo darbo „Vadovo lyderystės raiška įgyvendinant pokyčius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: Utenos rajono atvejis“ Aktualumas. Lietuvoje išgyvena nemažai pokyčių šiuolaikiniame švietimo kontekste. Kiekviena įstaiga susiduria su poreikiu pasirengti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, privalomojo ugdymo amžiaus ankstinimui, atnaujintos priešmokyklinio ugdymo ir atsinaujinančių ikimokyklinio ugdymo programų įgyvendinimui. Pokyčių procese itin svarbus vaidmuo tenka įstaigų vadovų lyderystei. Tyrimo objektas: Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės raiška Tyrimo tikslas: nustatyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės raiškos požymius, reikalingus įgyvendinant pokyčius įstaigoje. Uždaviniai: 1.Išnagrinėti lyderystei būdingas kompetencijas ir gebėjimų spektrą, aptariant lyderystės sąvokas, modelius, principus, raiškos ypatumus, kompetencijas; 2.Išanalizuoti teoriniu aspektu ugdymo įstaigų vadovų lyderystės galimybes pokyčių kontekste; 3.Apibūdinti pokyčius ikimokykliniame ugdyme aptariant privalomojo ugdymo ankstinimo situaciją, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo siekį, ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimo proceso ypatumus; 4.Identifikuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams reikalingus lyderystės raiškos elementus: asmenines savybes, naudojamas priemones, būdus, padedančius ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti pokyčius. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, strateginių dokumentų ir teisės aktų analizė, struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Atlikus empirinį tyrimą gautos esminės išvados: sėkminga lyderystė pasireiškia aiškiai komunikuojant, pasidalijant darbus, vadovaujantis žinomo lyderio pavyzdžiu, akcentuojant pasiektą tikslą, įvertinant sekėjus; ikimokyklinio ugdymo įstaigų lyderiams svarbiausios asmeninės savybės yra organizaciniai gebėjimai, mokymosi siekis, komunikaciniai gebėjimai, drąsa, konfliktų valdymas ir empatija; ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai savo asmeninę lyderystės raišką įgyvendina bendradarbiaudami, puoselėdami pasitikėjimu grįstus santykius, siūlydami naujas iniciatyvas, idėjas, taikydami motyvacines priemones, rodydami asmeninį pavyzdį ir taikydami komandinio darbo metodus bei teikdami reikalingą pagalbą; ikimokyklinio ugdymo įstaigoms svarbūs ir reikšmingi pokyčiai yra itraukiojo ugdymo principų įgyvendinimas, ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas bei jaučiama socialinio konteksto kaita; atnaujinant ikimokyklinio ugdymo programas vadovo lyderystė pasireiškia formuojant komandas, motyvuojant ir palaikant darbuotojus, organizuojant ir planuojant veiklas; Vadovo lyderystė pokyčių įgyvendinimo sėkmei pasireiškia asmeniniu nusiteikimu pokyčiui ir darbuotojų nuteikimu veiklai.

      7  14
  • Item type:ETD,
    Mokymosi visą gyvenimą sistemų užtikrinimas kintančio pasaulio iššūkių valdymui: Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni, lyginamoji analizė
    [Ensuring lifelong learning systems for managing the challenges of a changing world: a comparative analysis of Lithuania and selected European Union countries with higher rates of adult participation in lifelong learning activities]
    master thesis[2023][S003]
    Kežytė, Genovaitė

    Gyvename pokyčių ir iššūkių laikais – ekonominiai, politiniai, technologiniai pokyčiai, pasaulinė COVID-19 pandemija, karo Ukrainoje situacija daro didžiulę įtaką ir kelia sumaištį tiek žmonių darbinėse veiklose, tiek jų gyvenimuose. Vis dažniau tenka dirbti neapibrėžtumų aplinkoje ir priimti sprendimus atitinkančius tokią aplinką. Dėl tokių didžiųjų tendencijų kaip globalizacija, technologijų pažanga ir demografiniai pokyčiai keičiasi visuomenė, keičiasi darbo pobūdis, didėja aukštesnio lygio bei naujų įgūdžių paklausa. Šios globalios tendencijos sustiprina poreikį kurti į ateitį orientuotą, lanksčią ir veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą. Mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimas kintančio pasaulio iššūkių valdymui Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse tampa prioritetiniu tikslu. Tyrimo problema – kaip mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimas padeda valdyti kintančio pasaulio iššūkius? Tyrimo hipotezė – holistinis požiūris į mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimą sąlygoja kintančio pasaulio iššūkių valdymą. Darbo tikslas – atlikti mokymosi visą gyvenimą sistemų užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui lyginamąją analizę Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui aktualių aspektų analizę. 2. Atlikti Europos Sąjungos ir nacionalinio lygmens mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui reglamentavimo ir iniciatyvų analizę. 3. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni, mokymosi visą gyvenimą sistemų reglamentavimo ir iniciatyvų lyginamąją analizę. 4. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni, mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimo komponentų lyginamąją analizę. 5. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni, dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose ir įsitvirtinimo darbo rinkoje duomenų lyginamąją analizę. 6. Nustatyti pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni lyginant su Lietuva, mokymosi visą gyvenimą sistemų užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui pranašumus. Darbo metodai: tyrimo uždaviniams atlikti taikoma mišrių tyrimo metodų prieiga. Mokymąsi visą gyvenimą reglamentuojančių dokumentų analizė ir sisteminimas, turinio analizė, lyginamoji analizė, aprašomoji statistika bei grafinis duomenų vaizdavimas (logografijos metodas). Globalios tendencijos viena su kita glaudžiai susiję, išryškina mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui svarbą, palankių sąlygų užtikrinimo asmenims plėtoti karjeros planavimui būtinų kompetencijų svarbą. Išskirtos tyrimo problemos priežastys bei numatomos pasekmės nurodo kompleksinių, integralių sprendimų bei priemonių poreikį neutralizuoti galimoms neigiamoms ateities iššūkių tendencijų pasekmėms. ES dokumentuose svarbiuose suaugusiųjų švietimui, mokymuisi visą gyvenimą išskiriami pagrindiniai aspektai – įtraukaus, kokybiško suaugusiųjų švietimo, mokymosi visą gyvenimą skatinimas labiau atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius, suteikiant lanksčias galimybes bei motyvuojančias priemones aktyviau dalyvauti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo veiklose. Tuo pačiu skatinant suaugusiųjų švietimo sistemas tapti lankstesnėmis, atsparesnėmis, labiau pritaikytomis veiksmingai spręsti kintančio pasaulio iššūkius. Ankstesnio mokymosi pripažinimo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo, karjeros projektavimo, profesinio orientavimo paslaugų plėtojimo ir prieinamumo skatinimas pasitelkiant tokias priemones, kaip Individualios mokymosi sąskaitos ir Galimybes atverianti sistema, kuriomis siekiama didinti suaugusiųjų švietimo, mokymosi visą gyvenimą patrauklumą ir prieinamumą. Teorinėje dalyje išnagrinėti dokumentai bei atlikta lyginamoji analizė išryškino holistinio požiūrio į suaugusiųjų švietimą, mokymąsi visą gyvenimą svarbą, sistemos visumos suvokimo svarbą, jos sudedamųjų dalių sąveikos ir nuolatinio jų pertvarkymo poreikio svarbą, atliepiant kintančio pasaulio iššūkiams ir sėkmingam jų valdymui.

      19  10
  • Item type:ETD,
    Gimnazijos vadovų ir mokytojų lyderystės raiškos nustatymas ir vertinimas vaikų fizinio aktyvumo skatinimo kontekste: atvejo tyrimas
    [Determination and Assessment of Leadership Expression of Headmasters and Teachers in the Context of Promoting Children's Physical Activity: A Case Study]
    master thesis[2023][S003]
    Karpavičiūtė, Gerda

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamas mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės sistemos elementų veiksmingumas vaikų fizinio aktyvumo skatinimo kontekste. Darbo įvade pristatomas temos aktualumas, jos ištirtumas, darbo tikslas ir uždaviniai jam įgyvendinti. Taip pat pateikiami pagrindiniai tyrimo metodai ir strategija. Pirmojoje darbo dalyje aptariama lyderystės samprata, jos svarba švietimo kontekste, akcentuojant mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės reikšmę, bei analizuojama mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse. Antrojoje darbo dalyje pateikiama atvejo kiekybinio tyrimo rezultatų analizė, kuria nustatyti tyrimo objekte veikiantys pasidalytosios lyderystės sistemos elementai ir jų veiksmingumas skatinant vaikų fizinį aktyvumą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos, kaip gerinti fizinio aktyvumo integraciją į ugdymo turinį siekiant įtraukti mokinius į aktyvią veiklą.

      60  28
  • Item type:ETD,
    Veiksnių, lemiančių Lietuvos tautinių mažumų mokinių pasiekimus, analizė
    [Analysis of Factors Determining the Achievements of Lithuanian National Minority Students]
    master thesis[2022][S003]
    Sviglinskienė, Olga

    Tautinės mažumos sudaro nemažą Lietuvos gyventojų dalį, todėl Lietuva įgyvendina tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus tautinių mažumų teisių apsaugos srityje, sudarydama sąlygas tautinėms mažumoms mokytis gimtosios kalbos, gimtąja kalba ir išmokti valstybinę kalbą tiek, kad būtų galima sėkmingai dalyvauti šalies gyvenime. Kasmet prastėjantys tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatų problema yra itin aktuali Lietuvos švietimo sistemai, kadangi tautinės mažumos kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai įtakoja valstybės gyvenimą. Daugėjant mokinių, neišlaikiusių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos egzamino surinkusių žemą balų skaičių, skaičius, auga mokinių, kurie negaus valstybės finansuojamos vietos aukštosiose mokymo įstaigose, skaičius. Todėl yra svarbu išryškinti veiksnius, lemiančius nevalstybine (lenkų, rusų) kalba besimokančių mokinių pasiekimus. Siekiant atliepti Lietuvos švietimo sistemos prioritetus aktualizuojant tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatų klausimus, šiame darbe keliama mokslinė problema: Kokie veiksniai turi įtakos tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatams? Koks yra ryšys tarp tautinių mažumų mokinių švietimo organizavimo ir veiksnių, įtakojančių mokinių pasiekimų rezultatus? Magistro darbo objektu pasirinktas tautinių mažumų mokinių pasiekimus lemiantys veiksniai. Darbe siekiama atskleisti veiksnius, lemiančius tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatus. Darbo tikslas konkretinamas šiais uždaviniais: 1) Analizuojant mokslinę ir metodinę literatūrą, įvertinti Lietuvos patirtį ugdant tautinių mažumų mokinius. 2) Analizuojant teisės aktus, įvertinti tautinių mažumų mokyklų tinklą ir personalą. 3) Analizuojant tautinių mažumų mokinių NMPP, PUPP ir VBE rezultatus, išryškinti pasiekimų rezultatų problemas. 4) Taikant anketavimo metodą, identifikuoti veiksnius, lemiančius tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatus. Darbe naudoti mokslinės ir metodinės literatūros analizės, teisės aktų, statistinės analizės ir anketinės apklausos metodai. Teorinėje darbo dalyje atskleidžiama švietimo organizavimas Lietuvoje, tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatai, veiksniai, įtakojantys mokinių pasiekimų rezultatus bei jų sąsajos, aptariami Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimų rezultatai šia tema. Atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Anketa sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: demografiniai klausimai; mokinių pasiekimų rezultatus lemiančių veiksnių klausimynas ir mokyklos veiklos kokybės klausimynas. Tyrime dalyvavo 393 Lietuvos tautinių mažumų (lenkų, rusų) bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų. Pagrindinė išvada – tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatai statistiškai reikšmingai stipriu koreliaciniu ryšiu susiję su socialine atskirtimi, namų aplinka, tėvų įtaka ir požiūriu į mokslą, dėmesiu vaiko pažangai, pasikeitusiu pačių mokinių požiūriu į mokymąsi (motyvacija, tikslo siekis), švietimo įstaigų vadovų ir mokytojo kompetencija, aktyvių mokymo metodų, IKT taikymu, mąstymo, argumentavimo skatinimo per pamokas. Todėl galima daryti prielaidą, kad tautinių mažumų švietimo įstaigų tinklo pertvarka pagerintų ugdymo kokybę.

      52  38
  • Item type:ETD,
    Aukštojo mokslo prieinamumo politika: Lietuvos, Estijos ir Danijos atvejų palyginamoji analizė
    [Accessibility in Higher Education Policy: Comparative Analysis of the Situation in Lithuania, Estonia and Denmark]
    master thesis[2015][S002]
    Velykis, Mindaugas

    Aukštojo mokslo prieinamumas - labai aktualus šiandieniniame pasaulyje. Tai konceptas, kuris gali būti traktuojamas ne tik kaip aukštojo mokslo politikos elementas, bet ir kaip vertybė. Tačiau kiekvienoje šalyje situacija varijuoja, skiriasi. Šiame magistro darbe gilinamasi į situaciją Lietuvoje, Estijoje ir Danijoje. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas aukštojo mokslo prieinamumas Europos Sąjungos ir Bolonijos proceso strateginiuose dokumentuose. Taip pat atskleidžiamos prieinamumo didinimimo nuostatos pasirinktų šalių nacionalinėse strategijose. Antrojoje dalyje remiantis įvairiais teisės aktais, atliktais tyrimais nagrinėjamas aukštojo mokslo prieinamumo politikos įgyvendinimas Lietuvoje, Estijoje bei Danijoje. Kadangi aukštojo mokslo prieinamumas – kompleksiniais rodikliais matuotinas aukštojo mokslo sistemos aspektas - visiems lygios galimybės patekti, tęsti ir baigti aukštąsias studijas – šiame magistro darbe analizuojamas aukštojo mokslo prieinamumo lygis Lietuvoje, Estijoje ir Danijoje. Atliekant lyginamąją analizę atsižvelgiama į šiuos pagrindinius kriterijus: teisinės, procedūrinės ir akademinės sąlygos, laiduojančios lygias galimybes pradėti ir baigti studijas; finansavimo ištekliai studijioms pradėti ir baigti; studijų prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių turintiems asmenim. Šios analitinės gairės apima lyginamąjį Lietuvos, Estijos ir Danijos kontekstą.

      6  15