Bakaveckas, Audrius

Pagrindinis dėmesys šiame magistriniame darbe skiriamas Vyriausybės atstovo instituto administracinio teisinio statuso analizei. Siekiant tinkamai atskleisti Vyriausybės atstovo administracinį teisinį statusą, šiame darbe atlikta Vyriausybės atstovo instituto atsiradimo ir šio instituto reglamentavimo raidos Lietuvoje, apžvalga. Atskleidžiama Vyriausybės atstovo samprata. Taip pat, analizuojamos Vyriausybės atstovo teisės ir pareigos, skyrimo tvarka, įgaliojimai, atsakomybė, skatinimo tvarka, darbo užmokestis, socialinės garantijos ir Vyriausybės atstovo apskrityse įgaliojimų įgyvendinimo mechanizmas. Atlikus lyginamąją analizę, pasirenkant penkias valstybes, kuriose Vyriausybės atstovo institutas gerokai skiriasi, nustatyta, kad Lietuvoje įtvirtintas Vyriausybės atstovo instituto reguliavimas yra paprastas, aiškus ir veiksmingas, palyginti su užsienio valstybėse veikiančiu Vyriausybės atstovo institutu. Nustatyta, kad kitose valstybėse šis institutas yra sudėtingesnis. Atlikus empirinį tyrimą, nustatyta, kad Vyriausybės atstovo instituto svarbiausi veiklos trūkumai yra šie: ilgai trunkantys teisminiai procesai, Vyriausybės atstovams nesuteiktas įgaliojimas stabdyti savivaldybių priimtų prieštaraujančių sprendimų įsigaliojimo, dideli darbo krūviai.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas administraciniuose ginčuose yra svarbus veiksmingos teisinės gynybos užtikrinimo aspektas. Darbe analizuojami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp proceso šalių ypatumai ir teismų praktikoje taikomi kriterijai, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Magistro darbą sudaro įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados ir naudotos literatūros sąrašas. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama bylinėjimosi išlaidų instituto raida, samprata bei teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, aptariant pagrindinius bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus, jų taikymo ypatumus bei reikšmę užtikrinant asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Taip pat nagrinėjami Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reglamentavimo skirtumai bei panašumai, atskleidžiant skirtingus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelius ir jų taikymo praktiką administraciniuose ginčuose. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos bylinėjimosi išlaidų rūšys administraciniuose ginčuose, aptariant jų turinį, teisinę prigimtį bei priteisimo sąlygas. Taip pat nagrinėjami atskirų bylinėjimosi išlaidų rūšių ypatumai, jų atribojimas bei praktinės problemos, kylančios taikant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą administraciniame procese. Trečiojoje darbo dalyje atliekama aktualiausios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų administraciniuose ginčuose analizė bei teismų sprendimų vertinimas. Šioje dalyje nagrinėjami teismų formuojami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo kriterijai, atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektams ypatumai bei praktikoje kylantys probleminiai aspektai, atskleidžiant jų reikšmę vienodos teismų praktikos formavimui. Baigiamojoje darbo dalyje apibendrinami atlikto tyrimo rezultatai, pateikiami pagrindiniai tyrimo vertinimai bei siūlymai, skirti bylinėjimosi išlaidų reglamentavimo ir jo taikymo praktikos tobulinimui.

Šis magistro darbas skirtas mobingo reiškiniui analizuoti statutinėse valstybės tarnybose, atskleidžiant jo paplitimo mastą, identifikavimo problemas bei įtaką darbuotojų psichologinei gerovei. Darbe nagrinėjama mobingo sampratos evoliucija, pagrindinės formos bei psichologiniai, socialiniai ir teisiniai aspektai, susiję su šiuo reiškiniu specifinėje darbo aplinkoje. Išanalizuota Lietuvos ir užsienio šalių teismų praktika atskleidžia skirtumus požiūryje į įrodymų pateikimą ir institucinę atsakomybę už mobingo prevenciją bei valdymą. Empirinis tyrimas, atliktas tarp 1461 statutinio valstybės tarnautojo iš šešių Lietuvos tarnybų, parodė, kad nors didžioji dalis darbuotojų tiesiogiai mobingo nepatiria, tam tikros grupės (moterys, jauni darbuotojai, trumpą darbo stažą turintys asmenys) yra labiau pažeidžiamos. Nustatyta, kad mobingo apraiškos susijusios su darbo organizavimu, vadovavimo stiliumi ir organizacijos kultūra bei klimatu. Tyrimas taip pat atskleidė nepakankamą profesinių sąjungų vaidmenį sprendžiant mobingo problemas. Remiantis tyrimo rezultatais, suformuluotos rekomendacijos apima tikslines prevencines programas, vadovų mokymus, organizacijos kultūros gerinimą, darbo organizavimo optimizavimą ir tolimesnius tyrimus. Šis darbas prisideda prie mobingo problematikos statutinėse tarnybose supratimo ir siūlo praktinius sprendimus veiksmingesnei prevencijai bei valdymui užtikrinti.

Magistro baigiamajame darbe yra gilinamasi į administracinės atsakomybės pasidalijimo tarp maisto tvarkymo subjektų reglamentavimo ir tinkamo maisto tvarkymo subjekto administracinės atsakomybės nustatymo probleminius aspektus. Darbe atskleidžiami maisto tvarkymo subjektų administracinės atsakomybės reglamentavimo aspektai. Tyrimo metu nagrinėjama tinkamo maisto tvarkymo subjekto administracinės atsakomybės už maisto saugos pažeidimus nustatymo ir atsakomybės pasidalijimo problematika įvairiuose maisto grandinės etapuose, akcentuojant atsakomybę dėl informacijos pateikimo, higienos bei savikontrolės pažeidimų. Problematikai atskleisti pasitelkiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tyrimo metu atliktas Empirinis tyrimas – interviu su LR Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos nariais padėjo išsiaiškinti maisto tvarkymo subjektų administracinės atsakomybės pasidalijimo bei tinkamo maisto tvarkymo subjekto administracinės atsakomybės nustatymo probleminius aspektus.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota savivaldybėje kontrolės ir audito funkcijas vykdančio savivaldybės kontrolieriaus vieta, įgaliojimai ir teisės savivaldybės institucijų sistemoje ir viešojo sektoriaus audito sistemoje, ištirtos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklos apimtys, veiklos poveikis teikiant rekomendacijas. Atlikus apklausą, atskleistos savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos problemos ir pasiūlyti jų sprendimo būdai. Magistro darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis (du skyriai), išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmame skyriuje atliekama savivaldybės kontrolieriaus teisių, įgaliojimų ir veiklos teorinė analizė, pateikiama išsami savivaldybės kontrolieriaus raidos analizė, atskleidžiama savivaldybės kontrolieriaus vieta savivaldybės institucijų sistemoje, reikšmė savivaldybės audito sistemoje. Antrame skyriuje pristatomas atliktas savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) veiklos tyrimas: pateikiami tyrime naudojami metodai, analizuojama savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) veikla, nagrinėjamos veiklos problemos. Pabaigoje pateikiamos išvados – iškeliamos tyrimo metu atskleistos savivaldybių kontrolierių veiklos problemos ir rekomendacijos jų sprendimui.

Mаgistro bаigiаmаjаme dаrbe išsаmiаi išnаgrinėtа svаrbiаusios Lietuvos Respublikos centrinio lygmens vykdomosios vаldžios institucijos – ministerijų – sistemа, jos rаidа 1990–2020 metаis. Tаip pаt yrа išаnаlizuoti nаgrinėjаmu lаikotаrpiu vykę ministerijų sistemos ir jų funkcijų pokyčiаi, аtskleistos pokyčius nulėmusios priežаstys, аtskleistаs ministerijų sistemos ir jų аtliekаmų funkcijų pokyčių poreikis.

Magistro baigiamajame darbe yra gilinamasi į migracijos srityje kylančių administracinių ginčų ypatumus, išskiriant pagrindines problemas. Pirmoji darbo dalis yra orientuota į teorinius migracijos aspektus – jos definiciją, rūšis, ją lemiančias priežastis, išskiriamos migracijos tendencijos ir politikos aspektai Lietuvoje su tikslu pagrįsti migracinių procesų svarbą formuojant ateities visuomenę. Darbo branduolys – antroji dalis, kurioje buvo atliktas išsamus naujausių apeliacinės instancijos bylų tyrimas, paremtas nacionalinių bei ES teisės aktų ir ESTT bei EŽTT sprendimų analize. Tiriamojoje dalyje nagrinėjami ginčai dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos, užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką (gyvenimo ir buvimo joje) ir išvykimo iš jos bei draudimo atvykti. Teismų praktikos specifika šioje srityje atsispindi per esmines tiek viešojo administravimo subjektų, tiek teismų daromas klaidas bei šių bylų pagrindinių akcentų apibendrinamąją analizę. Darbo pabaigoje formuluojamos išvados, kurios numato problematiką, nagrinėjant administracinius ginčus migracijos srityje.

Darbo tema – neturtinės žalos atlyginimo laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims ypatumai. Neturtinės žalos institutas, kaip neturtinių vertybių gynimo būdas laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims tapo prieinamu tik 1995 metais Lietuvai ratifikavus Konvencijos nuostatas, saugančias pagrindines asmenų teises ir laisves. Dėl šio instituto prigimties ir taikymo nacionalinėje teismų praktikoje sukėlė ir nemažai problemų, kadangi kertiniu aspektu tapo EŽTT formuojama praktika konstatuojant netinkamų kalinimo sąlygų pažeidimus. Šiame darbe autorė remdamasi neturtinės žalos prezumpcija bei Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija analizuoja netinkamų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ir vertinimo aspektus teismų praktikoje, pagrindines priežastis ir sąlygas lemiančias neturtinės žalos atsiradimą įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems asmenims. Pirmajame šio darbo skyriuje nagrinėjama neturtinės žalos instituto raida istoriniu aspektu, taip pat nacionalinėje teisėje, socialiniai pokyčiai turintys įtakos neturtinės žalos instituto plėtojimuisi, neturtinės žalos prezumpcija teismų praktikoje. Antrojoje dalyje aptariamos sąlygos neturtinei žalai kili, neturtinės žalos įrodinėjimo ir vertinimo problematika. Trečiojoje dalyje aptariama neturtinės žalos įrodinėjimo ir įvertinimo problematika. Ketvirtoje dalyje remiantis LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, analizuojamos pagrindinės priežastys įtakojančios neturtinės žalos atsiradimą praktikoje. Penktoje dalyje trumpai aptariami Vyriausybės ir jai atskaitingų institucijų veiksmai kovojant su priežastimis, lemiančiomis neturtinės žalos atsiradimą laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims.

Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti Valstybės kontrolės sampratą, jos veiklos rūšis, teorinius ir praktinius vykdomų funkcijų aspektus, nustatant Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos veiklos problemas vykdant valstybinį auditą. Kadangi pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema: „Valstybės kontrolės veiklos teisinė problematika: jos samprata, funkcijos ir rūšys“ yra nepaprastai plati ir nustatyti magistro darbo apimties ribojimai neleistų pilnai atskleisti visų šios temos aspektų, darbo autorė pasirinko išsamiai išanalizuoti tik Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios institucijos teikiamų valstybinių audito rekomendacijų veiklos probleminius aspektus. Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti ar įstatymų leidėjui naujuoju teisiniu reguliavimu pavyko išspręsti problemas, egzistavusias iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusiame teisiniame reglamentavime. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Valstybės kontrolės nepriklausomumas neįtvirtintas konstituciniu lygmeniu, o tai prieštarauja Limos deklaracijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Yra net kelios rekomendacijų įgyvendinimo problemos: vėlavimas įgyvendinti, dalinis įgyvendinimas, nepagrįstas atsisakymas įgyvendinti, mažiau reikšmingų rekomendacijų neįgyvendinimas, reikiamų kompetencijų rekomendacijų įgyvendinimui neturėjimas, bendradarbiavimo tarp rekomendacijas turinčių įgyvendinti subjektų ir Valstybės kontrolės stoka. Pateikti siūlymai minėtoms problemoms spręsti.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami esminiai administracinių teismų raidos bruožai. Chronologiškai aptariami didžiausią įtaką administracinių teismų kompetencijai turėję teisės aktų pokyčiai. Aptariama administracinių teismų sistema ir analizuojami galimi perspektyvų bruožai.