Indrašienė, Valdonė
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas ugdant ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikusItem type:ETD, [Cooperation between parents and preschool teachers in educating young children with special educational needs]magister thesis[2025][S007,S003]Juškaitė, KotrynaMagistro studijų baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: teorinės, empirinės dalių ir išvadų bei rekomendacijų. Teorinėje dalyje analizuojama mokslinė literatūra ir aptariami ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymo ypatumai bei tėvų-pedagogų bendradarbiavimo galimybės. Empirinėje dalyje analizuojami tyrimo duomenys, o trečiojoje dalyje pateikiama mokslinė diskusija, darbo išvados ir rekomendacijos. Magistro studijų baigiamajame darbe analizuojamas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų bendradarbiavimas, jo nauda, galimos formos ir būdai, kylantys sunkumai bei bendradarbiavimo tobulinimo galimybės. Tema aktuali, nes vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius auga, Lietuvos švietimas pereina prie įtraukaus švietimo, tinkamo kiekvienam vaikui. Todėl svarbu analizuoti pedagogų ir tėvų partnerystę, siekiant kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmės. Tyrimo tikslas – atskleisti pedagogų požiūrį į bendradarbiavimą su tėvais, auginančiais specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Tyrimui naudotas kiekybinis metodas – internetinė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 349 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Tyrimu nustatyta, kad pedagogų požiūris į bendradarbiavimą priklauso nuo jų darbo stažo, įstaigos nuostatų, tačiau dauguma pedagogų bendradarbiavimą su tėvais laiko svarbiu ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymo komponentu. Skirtingą darbo stažą turintys pedagogai naudoja skirtingas bendradarbiavimo formas: trumpiau dirbantys dažniau bendradarbiauja tiesioginiu tėvų dalyvavimu ugdymo procese grįstomis formomis, tuo tarpu ilgesnį darbo stažą turintys pedagogai dažniau renkasi tradicines, į informavimą orientuotas bendradarbiavimo formas. Tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad kokybiška, konstruktyvi partnerystė reikalauja nuoseklaus komunikacijos tobulinimo, pedagogų kompetencijų stiprinimo bei tėvų įgalinimo. Tyrimu nustatyta, kad pagrindinės bendradarbiavimo kliūtys yra tėvų užimtumas, vaiko sunkumų neigimas, bei informacijos apie specialiuosius poreikius stoka.
97 29 Vadovų ir mokytojų lyderystė kuriant mokymosi kultūrą ugdymo įstaigojeItem type:ETD, [Leadership of headteachers and teachers in creating a learning culture in an educational institution]magister thesis[2025][S007,S003]Degutienė, AldonaBaigiamojo darbo tema: Vadovų ir mokytojų lyderystė kuriant mokymosi kultūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tikslas: Teoriškai ir empiriškai pagrįsti vadovų ir mokytojų lyderystės svarbą kuriant mokymosi kultūrą ugdymo įstaigoje Tiriamieji: Vilniaus apskrities ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys vadovai ir mokytojai. Viso tyrime dalyvavo 377 respondentai, iš jų 35 vadovai ir 342 mokytojai. Metodologija: Pasirinktas kiekybinis tyrimas – mokytojų ir vadovų dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose anketinė apklausa, kuria siekta atskleisti mokytojų ir vadovų lyderystės raišką kuriant mokymosi kultūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Anketos klausimyną sudarė teminiai teiginių blokai matuojantys lyderystės, kuriant mokymosi kultūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje raišką. Gautiems tyrimo duomenims apdoroti, sisteminti ir grafiškai vaizduoti buvo naudojamos SPSS Statistics 26, Windows Microsoft Word ir Excel programos. Darbo struktūra: Darbe analizuojant mokslinę literatūrą atskleista organizacinės kultūros reikšmė organizacijai, aptartos mokymosi kultūros kūrimo prielaidos organizacijoje, pagrįsta lyderystės ugdymo įstaigoje svarba mokymosi kultūros formavimui. Analizuojant empirinio tyrimo duomenis įvertintas mokytojų ir vadovų požiūris į lyderystės raišką kuriant mokymosi kultūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo rezultatai: Atlikus empirinį tyrimą nustatyta, kad direktoriaus lyderystės raiškos stiprumas kuriant mokymosi kultūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje statistiškai reikšmingai nesiskiria tiek prisiimant įsipareigojimus mokyklai, tiek skiriant dėmesį mokymuisi, tiek pasireiškiant kaip ugdymo profesionalui. Didėjant vadybinio darbo stažui didėja direktoriaus įsipareigojimas mokyklai ir didėja jo, kaip ugdymo profesionalo lyderystė. Tačiau direktoriaus asmeninis domėjimasis kiekvieno mokytojo profesiniu tobulėjimu, tiesioginis dalyvavimas kasdienėse vaikų ugdymo veiklose grupėse, įsitraukimas į mokytojų praktinį darbą pasireiškia rečiau. Tyrimo duomenimis stipriausia mokytojų lyderystės raiška, kuriant mokymosi kultūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, yra orientuojantis į vaikų ugdymo(si) sėkmę bei vykdant atvirą dialogą apie ugdymą. Mokytojų iniciatyvi veikla tobulinant mokyklą, pasireiškia kiek silpniau. Silpniausiai mokytojų lyderystė pasireiškia pripažįstant kolegų mokytojų lyderystę ir mokytojų tarpusavio pagalboje. Nustatyta, kad nei pedagoginio darbo stažas, nei turima kvalifikacinė kategorija, nei ugdymo įstaigos vietovė mokytojų lyderystės raiškos stiprumui, kuriant mokymosi kultūrą įtakos neturi.
15 21 Dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės anglų kalbos pamokoseItem type:ETD, [Possibilities of using Artificial Intelligence in English lessons]magister thesis[2025][S007,S003]Ivanauskienė, Jovita-.
14 38 Įrodymais grįstos slaugos mokymo integravimas į slaugytojų rengimą koleginėse studijoseItem type:ETD, [Integration of evidence-based nursing teaching in college education of nursing]Disertaciniame darbe nagrinėjama įrodymais grįstos slaugos mokymo sistemos kūrimo ir integravimo į kolegines slaugos studijas problematika. Šis disertacinis tyrimas – vienas pirmųjų tokios apimties tyrimų Lietuvoje, padėjęs nustatyti svarbius įrodymais grįstos slaugos suvokimo aspektus ir atskleisti įrodymais grįstos slaugos mokymo sistemos plėtojimo veiksnius. Tyrimui atlikti pasirinkta L. Norton (2019) pedagoginio veiklos tyrimo koncepcija kaip tinkama tyrimo strategija dėl to, kad pabrėžia dalyvavimą, partnerystę ir yra suderinama ne tik su socialinių mokslų esme, bet ir su slaugos filosofija. Tyrimo metu išryškinti įrodymais grįstos slaugos mokymo ir mokymosi privalumai ir trūkumai, apibrėžtas įrodymais grįstos slaugos konceptas per dėstytojų ir studentų perspektyvą ir išryškintas dėstytojo vaidmuo, mokant studentus įrodymais grįstos slaugos. Tyrimo metu atskleistos dėstytojų ir studentų patirtys gali pasitarnauti kaip prielaida atnaujinti slaugos bakalauro studijų procesą, orientuojant jį į įrodymais grįstos slaugos mokymo taikymą, ir deklaruoti šį mokymą kaip slaugos studijų programos filosofinį pagrindą.
49 43 IKT taikymo studijų procese situacija ir ją lemiantys veiksniaiItem type:ETD, [The Situation of Applying ICT in the Study Process and the Factors Preconditioning it]master thesis[2024][S007,S003]Juodeikienė, KristinaBaigiamojo darbo tema: IKT taikymo studijų procese situacija ir ją lemiantys veiksniai Tikslas: Atskleisti IKT priemonių taikymo studijų procese situaciją ir ją lemiančius veiksnius Metodologija: Pasirinktas kiekybinis tyrimas – anketa, kuriuo buvo siekta patvirtinti arba paneigti tyrime iškeltą hipotezę: tikėtina, kad informacines komunikacines technologijas studijų procese dažniau taiko dėstytojai, kurių skaitmeninių kompetencijų tobulinimu rūpinasi aukštoji mokykla. Tyrimo rezultatai: Empyriniu tyrimu nustatyta, kad kolegijų dėstytojai dažniausiai naudoja IKT priemones virtualiomis mokymosi aplinkomis praturtindami studijų procesą bendravimui, bendradarbiavimui ir studijų medžiagos rengimui. Taikydami IKT priemones dėstytojai susiduria su tokiais sunkumais kaip didelės laiko sąnaudos, techninės pagalbos prieinamumas ir neužtikrintumas dėl IKT priemonių patikimumo. Bendravimui ir bendradarbiavimui dažniausiai naudojami institucinio elektroninio pašto ir vaizdo konferencijų įrankiai. IKT priemonių taikymas priklauso nuo dėstytojų amžiaus. Jaunesni dėstytojai dažniau renkasi daugialypės terpės įrangą bei savikontrolės testus virtualiose platformose, o vyresni – plagiato patikros įrankius. Grįžtamojo ryšio teikimas studentams dažniausiai užtikrinamas instituciniu elektroniniu paštu ir vaizdo konferencijų įrankiais. Dėstytojai siekia tobulinti savo IKT kompetencijas, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad tai nebūtinai skatina juos labiau naudoti IKT priemones. IKT priemonių veiksmingumas vertinamas pagal studijų prieinamumą, praktinį pritaikomumą ir studentų grįžtamąjį ryšį. Dėstytojų nuomonės apie IKT priemonių taikymą skiriasi pagal jų amžių ir akcentuojamus aspektus. IKT priemonių taikymą lemia skirtingi veiksniai, pvz. pandemijos metu įgytos patirtys, bendravimo ir bendradarbiavimo elektroninėje erdvėje galimybės, dėstytojų asmeninis domėjimasis ir inovatyvių studijų metodų poreikis. Nepaisant fakto, kad IKT priemones dėstytojai plačiai naudoja savo profesinėje veikloje, jiems reikalinga pagalba, kad būtų pagerintas šių priemonių sėkmingas integravimas į studijų procesą.
26 13 Socialinių darbuotojų profesinio tapsmo veiksniaiItem type:ETD, [Factors of professional development of social workers]master thesis[2024][S005]Birienė, NijolėProfesinis tapatumas laikomas svarbiu efektyvios veiklos veiksniu organizacijos ir darbuotojo lygmenyje. Darbuotojo profesinis tapatumas lemia ne tik pasitenkinimą profesine veikla, bet ir profesinį efektyvumą. Todėl šiame magistro baigiamajame darbe siekiama pagrįsti socialinių darbuotojų profesinio tapsmo veiksnius. Ypatingas dėmesys skiriamas socialinių darbuotojų profesijos pasirinkimo motyvams ir profesinio tapsmo procesui. Tyrimu siekiama kuo geriau suprasti, kaip pirmaisiais darbo metais formuojasi socialinių darbuotojų profesinis tapatumas ir kaip jie tapatinasi su socialinio darbo profesija. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti profesinio tapsmo teorinius aspektus; 2. Teoriškai pagrįsti socialinio darbuotojo profesinio tapsmo prielaidas; 3. Atskleisti socialinių darbuotojų profesinio tapsmo raiškos patyrimą. Tyrimas atskleidė, kad profesinis tapatumas formuojasi keičiantis žmonėms ir sistemoms nuolatinio proceso metu, per kurį asmuo sprendžia savo profesines funkcijas, prisiima savo vaidmens galimybes ir trūkumus, o kertiniai tapatumo aspektai – motyvacija ir asmenybė. Profesinį tapatumą įtakoja asmeninių ir išorinių veiksnių sąveika bei profesinė kultūra. Poveikį profesiniam tapsmui daro gyvenamoji aplinka, socialiniai, kultūriniai ir psichologiniai veiksniai bei fizinė ir psichinė branda. Socialinio darbuotojo profesinio tapsmo procesas vyksta visos akademinės praktikos metu, kai suteikiamos reikalingos teorinės žinios ir formuojami jų profesiniai gebėjimai, o per išgyventą patirtį kartu formuojasi profesinis tapatumas. Socialinių darbuotojų asmenybės ir jos tapatumo raiškai svarbūs bei lemtingi yra pirmieji darbo metai, nes šiuo laikotarpiu prasideda baigusio studijas specialisto kaip savo srities profesionalo patirties kelias. Socialinių darbuotojų patirčių analizė atskleidė, kad socialinio darbuotojo profesinis tapatumas formuojasi per socialinio darbo studijas atskleidžiant socialinio darbo ypatumus, profesinio tinkamumo identifikaciją bei siekį įgyti žinių ir patirties, bendraujant su klientais, kolegomis ir per savirefleksiją. Pirmaisiais darbo metais profesinis tapatumas formuojasi per pasitikėjimą savimi profesinėje srityje bei asmeninę motyvaciją. Studijų metu išgyventos sėkmingos profesines patirtys ir visapusiškas palaikymas sustiprina asmeninį socialinio darbuotojo tapatumą atsispindinčius profesinės savimonės pojūčius. Profesinis tapatumas formuojasi per socialinio darbuotojo elgesį su socialine aplinka ir atsiskleidžia per profesinių gebėjimų pripažinimą, sėkmingą darbinių problemų sprendimą ir savęs kaip profesionalo suvokimą Socialinio darbo profesionalu laikytinas darbuotojas, turintis aukštas profesines kompetencijas ir įgijęs darbinės patirties, empatiškas, gebantis reflektuoti savo profesinę praktiką, kūrybiškai ir savarankiškai dirbti. Pabrėžtinas profesionalo siekis nuolat tobulėti ir būti pavyzdžiu kitiems.
38 20 Edukacinių technologijų taikymas neformaliojo ugdymo veiklose profesiniame rengimeItem type:ETD, [Application of educational technologies in non-formal education activities in vocational training]master thesis[2024][S007,S003]Juzėnaitė, GodaBaigiamojo darbo tema: Edukacinių technologijų taikymas neformaliojo ugdymo veiklose profesiniame rengime. Tyrimo tikslas: išanalizuoti edukacinių technologijų taikymo galimybes neformaliojo ugdymo veiklose profesiniame rengime. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kokybinis tyrimas - pusiau struktūruotas interviu, turinio kokybinės (ang. content) analizės metodas. Tyrimas atskleidė: Empyriniu tyrimu nustatyta, kad edukacinės technologijos taikomos neformaliajame ugdyme siekiant sudominti, įtraukti mokinių į neformalųjį ugdymo procesą, ugdyti mokinių kūrybiškumą, komunikacinius gebėjimus bei siekiant optimizuoti mokymą. Mokinių sudominimui ir įtraukimui į neformaliojo ugdymo veiklas pedagogai kuria palankią ugdymo(si) aplinką, mokiniams suteikiamas laisvės pojūtis, taikomos priemones, padedančios vizualizuoti mokomąją medžiagą. Neformaliojo ugdymo veiklų metu pedagogai edukacines technologijas taiko renginių, konkursų, kūrybinių veiklų, mokinių tarybos veiklų metu. Veiklose pedagogai taiko aktyvų mokinių įsitraukimą skatinančius metodus ir juos derina su skaitmeninėmis technologijomis. Organizuodami neformaliojo ugdymo veiklas, pedagogai taiko komandinio darbo, savarankišką mokymąsi skatinančius, diskusijų, analizės metodus bei IKT ir skaitmenines priemones. Taikydami edukacines technologijas, pedagogai susiduria su problemomis: interneto ryšys, licenzijų galiojimas, nebeveikiančios programos, kompetencijų trūkumas, pasitikėjimas savimi ir motyvacija taikyti edukacines technologijas neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu.
30 13 Jaunimo įsitraukimas į savanoriškas socialines veiklas Maltos ordino pagalbos tarnybojeItem type:ETD, [Youth engagement in voluntary social activities of order of Malta Relief Organisation]master thesis[2024][S005]Graznovienė, Rasa9 23 IKT taikymo galimybės anglų kalbos pamokose skatinant mokinių mokymosi motyvacijąItem type:ETD, [The Possibilities of ICT Application in English Lessons while Promoting Students‘ Learning Motivation]master thesis[2023][S007]Padvaiskienė, AgnėBaigiamojo darbo tema: IKT taikymo galimybės anglų kalbos pamokose skatinant mokinių mokymosi motyvaciją Tikslas: išanalizuoti informacinių komunikacinių technologijų taikymo, skatinant mokinių mokymosi motyvaciją, galimybes. Tiriamieji: 7 anglų kalbos mokytojai, turintys vyresniojo, metodininko ir eksperto kvalifikacines kategorijas, taikantys IKT ir dirbantys gimnazinėse klasėse. Metodologija: pasirinktas kokybinis tyrimas – giluminis interviu, kurio metu siekta atskleisti anglų kalbos mokytojų IKT taikymo siekiant mokinių mokymosi motyvaciją patirtį. Atvirųjų klausimų duomenys buvo analizuojami kokybinės content analizės būdu. Tyrimo rezultatai: Empyriniu tyrimu nustatyta, kad taikant IKT anglų kalbos pamokose siekiant motyvuoti mokinius yra svarbu kurti pozityvią mokymosi aplinką, suteikti grįžtamąjį ryšį, taikyti kaupiamųjų balų sistemas ir šiuolaikinio ugdymo principus bei palaikyti veiklų dinamiką pamokoje. Dažniausiai taikomos IKT priemonės yra kompiuteris, mobilusis telefonas, planšetė, dokumentų kamera ir išmanioji lenta. Kalbiniai įgūdžiai lavinami taikant skaitmeninių vadovėlių medžiagą, dirbant virtualiose aplinkose ar naudojantis internetu.
22 37 STEAM metodikos diegimas neformaliojo ugdymo veiklose mokant nuotoliniu būdu: pedagogų patirtysItem type:ETD, [Implementation of STEAM Methodology in Non-formal Education Activities through Distance Learning: Teachers' Experience]master thesis[2023][S007,S003]Budėnas, JonasLietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2012) pažymima formalaus ugdymo(si) svarba, jam skiriamas didelis dėmesys, tačiau siekiant išugdyti kūrybingus, kritiškai mąstančius, visapusiškai į visuomenę integruotus asmenis svarbus vaidmuo tenka neformaliajam ugdymui. Dalyvaudami neformalaus ugdymo(si) veiklose vaikai ugdo ir plėtoja kompetencijas, kurios suteikia galimybę jiems aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, mokytis savarankiškai spręsti realiame gyvenime iškylančias problemas (Skirmantienė, 2013). Kaip pažymi Jankus ir Šarpienė (2020), neformalusis švietimas suponuoja būtinybę ugdyti kūrybišką ir į inovacijas orientuotą visuomenę. Pažymėtina, kad kūrybiškumo ugdymą ir orientaciją į inovatyvumą skatina ir vysto STE(A)M mokymosi metodas. Moksleiviai, dalyvaujantys STE(A)M patyriminiame mokyme, per kūrybinį procesą mokosi dirbti komandoje, ugdo gebėjimą spręsti problemas ir pretenduoja tapti šio amžiaus novatoriais ir šalies lyderiais (Taylor, 2016). Todėl kokybiškas STE(A)M srities specialistų rengimas – valstybinis prioritetas reikalingas Lietuvos ateičiai (2021–2030 m. Švietimo plėtros programos Švietimo inovacijos koncepcija, 2019). Remiantis Nacionalinės Švietimo agentūros duomenimis 2019 m. neformaliojo švietimo galimybės naudojosi 214 104 iš 325 677 Lietuvoje besimokančių mokinių. Kilus COVID-19 pandemijai didžioji dalis neformaliojo švietimo veiklų, taip pat ir STE(A)M formalusis ir neformalus ugdymas, buvo sustabdytos arba persikėlė į virtualią erdvę. Mokslininkai, (Skegg, Gluckman, Boulton, Hackmann, Karim, Piot & Woopen, 2021) pažymi, kad pasaulinė pandemija dar tęsis mažiausiai iki 2023 metų, todėl šiuo laikotarpiu nuotolinis mokymas, taip pat ir neformalusis nuotolinis ugdymas, su problemomis, atradimais ir vystymusi išliks aktualiu reiškiniu ir ateityje.
49 23