Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20500
Now showing1 - 10 of 28
  • Item type:ETD,
    Socialinių darbuotojų veikla skatinant vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių savarankiško gyvenimo namuose, savarankiškumą
    [Social workers’ activities in promoting the independence of older adults living in independent living homes]
    magister thesis[2026][S005]
    Balčiūnienė, Olga

    -.

      2  11
  • Item type:ETD,
    Dailės mokytojų vaidmuo įtraukiant mokinius į bendras veiklas puoselėjant estetinę mokyklos aplinką
    [The role of art teachers in involving students in shared activities while fostering an aesthetic school environment]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Tučienė, Oksana

    Mokykloje vaikai praleidžia itin daug laiko – joje ne tik mokosi, bet ir tobulėja kaip asmenybės, vieni su kitais bendrauja, ugdo gyvenimiškus įgūdžius. Taigi, mokykla svarbi ne tik ugdymo(si) kontekste, tačiau ir asmenybės augime, naujų atradimų kūrime. Dėl šių priežasčių svarbu sukurti tokią mokyklos aplinką, kurioje vaikai gebėtų atskleisti savo gabumus, tinkamai įsigilinti į mokomuosius dalykus, bendrauti ne tik su klasės draugais, tačiau ir su visa mokyklos bendruomene. Taigi, aktualus ir pedagogų vaidmuo, susijęs su tinkamos mokyklos aplinkos kūrimu bei formavimu, žinių perdavimu, mokinių gyvenimiškų įgūdžių kūrimu, kurie svarbūs tolimesniame mokinių gyvenime bei mokymo(si) procese. Darbo tikslas – išanalizuoti dailės mokytojų vaidmenį, įtraukiant mokinius į mokyklos estetinės aplinkos puoselėjimą mokyklos aplinką. Darbo uždaviniai: išanalizuoti mokyklos estetinės aplinkos sampratą, reikšmę ugdymo (-si) procesams; aptarti dailės mokytojo vaidmenį ir taikomus kūrybinius metodus telkiant mokinius bendroms kūrybinėms veikloms; pristatyti dailės mokytojų patirtis įtraukiant mokinius į estetinės aplinkos kūrimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir mokslinių šaltinių analizė bei sisteminimas; teisės aktų apžvalga; kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu, apklausiant dailės mokytojus. Rezultatai ir išvados: dailės mokytojo vaidmuo, susijęs su mokinių telkimu kūrybinėms veikloms, yra itin svarbus. Pedagogas yra tas asmuo, kuris inicijuoja įvairius kūrybinius projektus, padeda mokinius atrasti mėgstamą veiklą, juos motyvuoti, skatina domėtis naujovėmis. Dailės mokytojo taikomi kūrybiniai metodai yra skirtingi ir priklausantys nuo kiekvienos individualios situacijos. Visgi, dažniausiai taikomi tokie metodai, kaip: individualus darbas, demonstravimas, minčių lietus bei grupinis darbas. Dailės mokytojams neretai kyla iššūkių, telkiant mokinius bendroms kūrybinėms veikloms puoselėjant mokyklos estetinę aplinką. Jie skirtingi: mokiniai kartais stokoja motyvacijos ir kūrybiškumo, kartais jiems sunku bendrauti, nesugebama bendradarbiauti bei jie jaučia baimę suklysti, dėl to gali vengti imtis naujų veiklų. Paaiškėjo, kad pedagogo vaidmuo, susijęs su estetinės mokyklos aplinkos kūrimu, yra skirtingas: pedagogas gali būti ne tik kūrybinių idėjų brandintojas ar motyvatorius, bet ir kūrybinių idėjų skatintojas bei veiklų organizatorius, o taip pat ir meno projektų koordinatorius bei mokinių palaikytojas. Atliktu tyrimu nustatyta, kad dailės mokytojai naudoja šiuos mokinių įtraukimo į kūrybines veiklas būdus: mokinių sudominimas, jų motyvavimas, taip pat mokinių darbų eksponavimas bei mokinių skatinimas. Pedagogu teigimu, jie kartu su mokiniais vykdo pačius įvairiausius projektus, susijusiu su estetinės aplinkos kūrimu: kūrybiniai projektai, susiję su kokia nors tematika, mokinių atliktų darbų eksponavimas, mokyklos aplinkos atnaujinimas, tvarumo skatinimas bei bendradarbiavimas su mokyklos bendruomenės nariais. Taigi, pedagogo vaidmuo įtraukiant mokinius į bendras veiklas puoselėjant estetinę mokyklos aplinką yra labai skirtingas bei reikalaujantis daug žinių, aukštos kompetencijos bei patirties.

      34
  • Item type:ETD,
    Mokytojų ir mokinių tėvų bendravimo ir bendradarbiavimo galimybės ir iššūkiai: klasių vadovų patirtys
    [Possibilities and Challenges of Communication and Cooperation between Teachers and Students' Parents: Class Supervisors' Experiences]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Najulytė-Patamsienė, Rasa

    -.

      35
  • Item type:ETD,
    Nuteistojo asmens santykių su šeima atkūrimas ir palaikymas įkalinimo įstaigoje
    [Restoration and maintenance of relations between a convicted person and his/her family in a prison]
    magister thesis[2025][S005]
    Tamutytė, Liveta

    Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau iš kitų Europos šalių išsiskiria dideliu įkalintųjų skaičiumi. Lietuvos kalėjimų tarnybos metinės ataskaitos duomenimis, 2024 metais kalinčiųjų skaičius Lietuvoje siekė 4539, iš kurių 3815 nuteistų terminuotu laisvės atėmimu ir iki gyvos galvos. Nuteistųjų skaičius mažėja, tačiau vis dar apie 60 proc. laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų paleisti į laisvę vėl nusikalsta ir grįžta atgal į pataisos namus, nes netgi 67 proc. Lietuvos kalėjimuose esančių nuteistųjų yra laikytini recidyvistais, kuomet asmuo ne pirmą kartą nuteistas ankstesniam teistumui dar neišnykus. Ši statistika atskleidžia, kad Lietuvoje būtina vykdyti kokybišką nuteistųjų resocializaciją. Mažinant nuteistųjų skaičių ir jų recidyvą vienas iš svarbiausių aspektų yra nuteistojo ir jo šeimos santykių atkūrimas bei palaikymas. Ryšio su artimaisiais palaikymas laisvės atėmimo bausmės metu gali tapti itin reikšmingu sėkmingo asmens grįžimo į visuomenę veiksniu, tad be galo svarbu nuteistiesiems sukurti sąlygas matytis bei kitokiu būdu bendrauti su artimaisiais, galinčiais jiems daryti teigiamą įtaką bei teikti reikalingą pagalbą. Tyrimo tikslas. Atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenį atkuriant ir palaikant nuteistojo asmens santykius su šeima. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens šeimos ypatumus. 2. Išanalizuoti skirtingas pagalbos praktikas siekiant atkurti ir išlaikyti santykius tarp nuteistojo ir jo šeimos. 3. Atskleisti nuteistųjų patirtis bandant atkurti ir palaikyti santykius su artimaisiais. Tiriamieji: nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose ir socialiniai darbuotojai, dirbantys Lietuvos laisvės atėmimo bausmių vykdymo vietose. Apklausti 10 nuteistųjų ir 8 socialiniai darbuotojai. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizė, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenų analizei naudotas turinio (content) analizės metodas. Tyrimo rezultatai. Empirinis tyrimas atskleidė, jog bent vieno šeimos nario įkalinimas paveikia visus jos narius tiek fiziškai tiek emociškai, o bausmę atliekančių asmenų šeimos nariams vis dar nėra aktyviai teikiama pagalba. Artimųjų vaidmuo nuteistojo gyvenime dažnu atveju yra kertinis faktorius, skatinantis vidinius pokyčius, nuo pozityvaus mąstymo formavimo iki motyvacinių elementų nuteistojo resocializacijos ir integracijos į visuomenę procese. Socialiniai darbuotojai, dirbantys laisvės atėmimo vietose, siekdami nuteistųjų ir jų šeimų ryšių atkūrimo, palaikymo naudoja įvairias priemones, metodus bei veikia bendradarbiaudami su kitais specialistais išvien. socialiniai darbuotojai, organizuodami skirtingas pagalbos praktikas, siekiant atkurti, išlaikyti santykius tarp nuteistojo ir jo šeimos, atlieka tarpininko, motyvatoriaus, palaikytojo, konsultanto, taikdario bei vertybių iškėlėjo vaidmenis. O bausmę atliekantiems asmenims santykiai su artimaisiais yra itin svarbūs, nes nepriklausomai nuo santykių pobūdžio visi tyrime dalyvavę nuteistieji įvardijo bent vieną asmenį, kuriam jaučia ilgesį. Nuteistiesiems ypatingai svarbi emocinė artimųjų parama, kurios pagalba įgyja motyvacijos, stiprybės, o finansinė artimųjų pagalba taip pat neatsiejamas paramos būdas, kuomet kalintysis praranda galimybę dalyvauti darbinėje veikloje. Bausmę atliekantys asmenys vertina artimųjų teikiamą pagalbą, jaučia šeimos narių emocinę paramą ir jaučiami nuteistųjų teigiami elgesio pokyčiai.

      111
  • Item type:ETD,
    Pedagogų motyvavimo sistemos tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje: pedagogų patirčių refleksija
    [Improving the Teacher Motivation System in General Education Schools: a Reflection on Teachers' Experiences]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Miškinytė-Mazūrienė, Zita

    Šio magistro darbo tikslas – remiantis pačių pedagogų patirčių refleksija, atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų motyvavimo sistemos tobulinimo perspektyvas. Tyrimas aktualus, nes šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje vis dar trūksta veiksmingos, į mokytojų poreikius orientuotos motyvavimo sistemos, o mokytojų trūkumas ir profesijos patrauklumo problema nuolat akcentuojama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe remiamasi naujausiais užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimais ir pabrėžiama pedagogų motyvavimo svarba ne tik individualiems pedagogo rezultatams, bet ir visos švietimo sistemos kokybei. Tyrimo objektas – mokytojų patirties, susijusios su motyvavimo sistemomis bendrojo ugdymo mokyklose, refleksija. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. išanalizuoti motyvavimo sistemos sampratą, formas ir būdus; 2. išanalizuoti pedagogų motyvavimo ir demotyvacijos veiksnius bendrojo ugdymo mokyklose; 3. atskleisti pedagogų patirtis susiduriant su bendrojo ugdymo mokyklose taikomomis pedagogų motyvavimo sistemomis ir sistemų tobulinimo perspektyvas. Darbe taikyti mokslinės literatūros analizės, lyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo metodai. Empirinė tyrimo dalis buvo grindžiama kokybiniu tyrimu – vykdytas pusiau struktūruotas interviu su bendrojo ugdymo mokyklų pedagogais. Duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę, kuri leidžia gilintis į pedagogų požiūrį ir patirtį. Struktūriškai darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje aptariami teoriniai motyvacijos modeliai, darbuotojų motyvavimo samprata ir motyvaciniai bei demotyvaciniai veiksniai darbo vietoje bei motyvacijos skatinimo sistemos ir formos. Antroje dalyje analizuojami motyvaciniai ir demotyvaciniai veiksniai pedagogo darbe bei pateikiama pedagogų motyvavimo praktikų apžvalga Trečioje dalyje pateikiami ir analizuojami kokybinio tyrimo rezultatai: pedagogų asmeninė patirtis, emociniai išgyvenimai ir taikomų motyvavimo priemonių vertinimai bei sistemos tobulinimo kryptys. Atliktas magistro darbo kokybinis tyrimas atskleidžia, kad labiausiai pedagogus motyvuoja nematerialūs veiksniai: pagarba, vadovų parama, profesinio tobulėjimo galimybės, dalijimasis patirtimi ir grįžtamasis ryšys. Dažniausiai pasitaikantys demotyvuojantys veiksniai yra per didelis darbo krūvis, neadekvatus darbo krūviui atlyginimas, emocinės paramos stoka ir neefektyvios motyvavimo sistemos. Kaip svarbiausias motyvavimo sistemos tobulinimo perspektyvas pedagogai įvardija nuoseklesnę pedagogų poreikių analizę, atviresnį vadovų ir mokytojų dialogą, grįžtamojo ryšio kultūros plėtojimą ir individualizuotų, vertybėmis pagrįstų motyvavimo priemonių taikymą. Taip pat magistro darbo pabaigoje pateikiamos konkrečios išvados ir rekomendacijos švietimo įstaigų vadovams ir švietimo politikos formuotojams, kad būtų siekiama turėti paveikesnes pedagogų motyvavimo sistemas.

      30  26
  • Item type:ETD,
    Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas gerinant ikimokyklinio ugdymo kokybę
    [Collaboration between teachers and parents in improving the quality of preschool education]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Mockuvienė, Raimunda

    Temos pavadinimas – pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas gerinant ikimokyklinio ugdymo kokybę. Tyrimo tikslas – atskleisti pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumus gerinant ikimokyklinio ugdymo kokybę. Tyrimo metodai. Analizuoti mokslinės literatūros šaltiniai siekiant sudaryti tyrimo instrumentą ir išanalizuoti pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo sampratą ir reikšmę ugdymo procese; dokumentų analizė padėjo išsiaiškinti, ikimokyklinio ugdymo kokybės kriterijus; tyrimo tikslui pasiekti atliktas pusiau struktūruotas interviu žodžiu su 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogais, iki duomenų prisotinimo. Tyrimo metu surinkti duomenys kruopščiai išanalizuoti, lyginti, grupuoti ir sisteminti, duomenys apdoroti kokybinės turinio (content) analizės metodu. Darbo struktūra. Analizuojant kokybinio tyrimo rezultatus, atskleistos pagrindinės nagrinėtos temos: 1) ugdymo kokybės samprata ir bendradarbiavimo svarba, 2) bendradarbiavimo būdų veiksmingumas, 3) bendradarbiavimo kliūtys ir lūkesčiai, 4) santykių tobulinimas ugdymo procese. Tyrimo rezultatai. Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą gerinant ikimokyklinio ugdymo kokybę, atsižvelgiant į kylančias kliūtis tokias, kaip tėvų užimtumas, laiko trūkumas, pedagogų kompetencijų trūkumas, kai kurių tėvų polinkis neigti problemas, kaltinimai įstaigai, tėvų nesidomėjimas ugdymo veikla, tėvystės įgūdžių trūkumas, nesuderinti lūkesčiai, galima pagerinti per ugdytojų, administracijos santykių tobulinimą. Ikimokyklinio ugdymo kokybė siejama su ugdymo tęstinumu namuose ir tėvų įsitraukimą į ugdomąją veiklą: tėvų vedamas edukacijas, tėvų organizuojamos profesijų dienos ir tėvų dalyvavimą projektuose. Tėvų įsitraukimas gerina ne tik vaikų emocinę ir socialinę būseną ir akademinius pasiekimus, bet ir pačių tėvų pasitikėjimą savimi, taip pat motyvuoja pedagogus. Tačiau pačių tėvų įsitraukimo apraiškų yra nedaug, aktyvų bendradarbiavimą – tėvų įtrauktį inicijuoja pedagogai. Pasirinkti grįžtamojo ryšio kriterijai: tėvų aktyvumas, vertinimai, pasidalinimas turimomis žiniomis, gebėjimais ir domėjimasis ugdymo turiniu, rodo, kad pedagogai dažnai gauna grįžtamąjį ryšį iš tėvų per socialinius tinklus ir sulaukdami aktyvaus dalyvavimo veiklose. Pabrėžtina, kad tik maža dalis tėvų yra pasyvūs ugdymo proceso dalyviai. Nors yra tėvų besidominčių vaikų ugdymo turiniu, tačiau vis dar nėra įtraukiami į sprendimų priėmimą ir ugdymo veiklos planavimą. Lyginant teorinės dalies analizę su tyrimo apibendrintais duomenis aptikti keli neminėti pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumai, kurie galėtų gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę: per susitarimus, asmeninį kvietimą, tėvų kvietimą per vaikus, nuoširdų ir atvirą bendravimą, kantrybę, sukurtą pasitikėjimą ir meilę vaikui randamas kelias į tėvų širdis ir tai yra raktas į sėkmingą bendradarbiavimą gerinant ugdymo kokybę.

      42  105
  • Item type:ETD,
    Etinės problemos teikiant pagalbą šeimoms: atvejo vadybininkų patirtys
    [Ethical issues in helping families: experiences of case managers]
    master thesis[2024][S005]
    Ramaneckienė, Reda

    Baigiamojo darbo tema – „Etinės problemos teikiant pagalbą šeimoms: atvejo vadybininkų patirtys“. Baigiamajame magistro darbe siekta išanalizuoti etines problemas, kylančias dirbant su šeimomis atvejo vadybos procese. Siekiant šio tikslo, pirmiausia buvo išnagrinėtos teorinės atvejo vadybos modelio, teikiant socialinę pagalbą šeimoms, prielaidos. Atlikus mokslinės literatūros analizę, išgryninti etiniai iššūkiai, kylantys socialinės pagalbos šeimoms teikime, o taip pat šių iššūkių įveikos priemonės ir strategijos. Siekiant nustatyti, kokios etinės problemos kyla atvejo vadybininkams Lietuvoje, atliktas pusiau struktūrizuotas interviu su atvejo vadybininkais. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad etinės problemos atvejo vadybininkams kyla tiek santykiuose su savimi, artima aplinka, paslaugų gavėjais, tiek su kitais specialistais. Santykyje su savimi gana dažnas stiprus situacijos priėmimas asmeniškai, dvejonės dėl savo, kaip darbuotojo, profesionalumo. Santykyje su artima aplinka kyla problemų dėl konfidencialumo pažeidimų, darbo namuose po darbo valandų. Santykyje su paslaugų gavėjais etinių problemų kelia svarstymai dėl savo poelgių, nuostatų, konfliktai, (ne)pagarba paslaugų gavėjo savarankiškumui, nemaloni komunikacija (familiarumas, seksualinis priekabiavimas, pasakojimai apie intymius dalykus), konfidencialumo nesilaikymas, kontrolės praradimas posėdžių metu, kultūriniai skirtumai. Tyrimo dalyviams vidinių dvejonių sukėlė pasiūlymo nutraukti nėštumą pateikimas, o taip pat pranešimas apie galimą neblaivumo faktą. Nustatyta, kad etinės problemos, kylančios santykyje su vadovais ir kitais specialistais palyginti retos. Etinių dilemų atvejo vadybininkams kelia konfidencialumas, interesų konfliktai bei mobingo apraiškos. Identifikuotų problemų įveikai būtinas asmeninių vertybių, tokių kaip šeima, teisingumas, pagarba žmogui, atsakomybė, šališkumas, pagarba gyvybei, apsvarstymas. Be vertybių apsvarstymo etines problemas atvejo vadybininkams tenka pasitelkti ir ribų brėžimą, o taip pat ir dalyvauti supervizijose.

      47
  • Item type:ETD,
    Etinės problemos ir jų sprendimas socialiniame darbe su vaikais, gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose
    [Ethical problems and their resolution in social work with children living community orphanages]
    master thesis[2024][S005]
    Aleksandravičienė, Eglė

    Tyrimo tikslas- išanalizuoti etines problemas ir jų sprendimą socialiniame darbe su vaikais, gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinio darbo su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose ypatumus. 2. Teoriniame lygmenyje išnagrinėti etines problemas, kylančias socialiniame darbe su vaikais ir jaunimu. 3. Išanalizuoti su vaikais dirbančių BVGN socialinių darbuotojų patirtis sprendžiant etines problemas. Tiriamieji: socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, turintys socialinio darbo išsilavinimą, turintys ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo 9 socialiniai darbuotojai, dirbantys skirtingose savivaldybėse esančiuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tyrimo metodai: teoriniai- mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Empiriniai- kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu su socialiniais darbuotojais. Tyrimo metu gautiems duomenims analizuoti pasirinkta kokybinio tyrimo duomenų analizė taikant Content analizės metodą. Tyrimo rezultatai. Empirinis tyrimas atskleidė, kad su vaikais dirbantys BVGN socialiniai darbuotojai su etinėmis problemomis praktikoje susiduria trimis lygmenimis: sąveikos su paslaugų gavėjais lygmeniu (su neteisingu elgesiu su vaikais, emocijų valdymo sunkumais, neaiškiomis atsakomybių ribomis darbinėse situacijose, iššūkiais kuriant saugią bei įtraukią aplinką šeimynoje, nelygiu vaikų traktavimu ir kt.), organizacijos lygmeniu (su klausimu, kas atsakys už paliktus vaikus, bendravimo su biologine vaiko šeima problemomis, neaiškiomis atsakomybėmis pildant dokumentus, konfidencialumo užtikrinimo sunkumais, informacijos apie vaikus trūkumu, neetišku administracijos elgesiu ir kt.) bei tarpinstituciniu lygmeniu (su perdėta kitų institucijų kontrole, pagarbos iš kitų institucijų specialistų trūkumu, netinkamu požiūriu į globojamus vaikus, bendradarbiavimo trūkumu, skirtingomis nuomonėmis ir kt.). Išanalizavus BVGN socialinių darbuotojų patirtis, atsiskleidė, kad etinės problemos sprendžiamos asmeniniu, organizacijos lygmeniu ir pasitelkiant pagalbą iš šalies, už BVGN ribų: asmeniniu lygmeniu etinių problemų sėkmė priklauso nuo socialinio darbuotojo gebėjimo dirbti su savimi, analizuoti situacijas, mokantis emocijų kontrolės. Teigiamą įtaką turi savarankiška informacijos paieška, gaunama patirtis kvalifikacijos kėlimo seminaruose, žinias pritaikant praktikoje; organizacijos lygmeniu, etinių problemų sprendimo procese, reikšminga gerosios patirties sklaida tarp kolegų, bendradarbiavimas, komandinis darbas, į problemų sprendimų paiešką įtraukiant įstaigos vadovus bei visą BVGN bendruomenę. Svarbus kolegų palaikymas, kuris padeda sumažinti abejones priimant etinių problemų sprendimus; pasitelkiant pagalbą iš šalies, efektyvios supervizijos, savipagalbos grupės, etinių problemų sprendimai priimami bendraujant ir bendradarbiaujant su švietimo įstaigų, kitų institucijų specialistais.

      61
  • Item type:ETD,
    Vertybių konfliktai socialiniame darbe su šeimomis: socialinių darbuotojų patirtys
    [Value Conflicts in Social Work With Families: Social Workers‘ Experiences]
    master thesis[2024][S005]
    Knabikas, Tomas

    Socialinio darbo profesija, socialinis darbuotojas ir paslaugų gavėjas yra atskiros sistemos, kurių vertybės dažnai nesutampa (Spano ir Koenig, 2007; Checzak, 2015). Moksliniai tyrimai rodo, kad moralinių iššūkių keliančiose situacijose socialiniai darbuotojai patiria moralinį distresą, kuris pasireiškia įvairiais fiziniais ir emociniais simptomais (Fourie, 2017; Strom-Gottfried, 2019) ir gali lemti mažesnį pasitenkinimą darbu ar net norą keisti profesiją (Švedaitė-Sakalauskė ir Gevorgianienė, 2019). Be to, socialinio darbuotojo asmeninės vertybės bei savijauta turi įtakos ir jo darbo kokybei, priimamiems sprendimams, nuo kurių savo ruožtu priklauso tolesnis paslaugų gavėjo gyvenimas. Taigi tyrimo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, patirtis moralinių iššūkių keliančiose situacijose, dažniausias etines dilemas bei moralinio distreso įveikos strategijas. Tyrimo dalyviai: 6 socialiniai darbuotojai (moterys), dirbantys Vilniaus socialinių paslaugų centruose. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 47 metai, amžiaus ribos – 33-51 metai, socialinio darbo stažo vidurkis – 10 metų. Tyrimo metodas – kokybinis tyrimas, duomenų rinkimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis socialinių paslaugų centruose, dažnai atsiduria moralinių iššūkių keliančiose situacijose. Vertybių konfliktai yra patiriami socialinio darbuotojo santykyje su paslaugų gavėju ir yra asimetriški: socialinis darbuotojas juos patiria, o paslaugų gavėjas – nebūtinai arba kitokius. Tyrimas atskleidė du vertybių konfliktų tipus: asmeninių ir profesinių vertybių konfliktą bei profesinių vertybių konfliktą. Vertybių konfliktuose socialiniai darbuotojai patiria moralinį distresą ir taiko įvairias vertybių konfliktų įveikos strategijas. Kaip padedančios nuostatos tyrime išskirtos tolerancija, savo ir paslaugų gavėjo ribotumo suvokimas, viltis ir asmeninių bei profesinių ribų brėžimas. Kaip padedantis elgesys tyrime išskirtas pasitikėjimo kūrimas, atvejo perdavimas, kolegų parama ir supervizijos, pagalbos poreikio kūrimas, atsirėmimas į reglamentą, galios naudojimas, rūpinimasis psichikos sveikata, artimųjų įtraukimas, retais atvejais – reglamento pažeidimai.

      103  39
  • Item type:ETD,
    Etinės problemos ir jų sprendimas socialiniame darbe su globėjais
    [Ethical problems and their solution in social work with guardians]
    master thesis[2024][S005]
    Dubicka, Natalja

    Magistro baigiamojo darbo tema – etinės problemos ir jų sprendimas socialiniame darbe su globėjais. Vaikui dėl tam tikrų priežasčių netekus tėvų globos, jo globą įstatymo nustatyta tvarka perima globėjas. Vaiko patekimas pas globėjus (rūpintojus) kelia nemažai iššūkių tiek vaikui, tiek jo globėjams (rūpintojams), tad išskilusių problemų sprendime dažnai prireikia socialinio darbuotojo, kaip profesionalo, pagalbos. Socialinis darbuotojas vertina globėjų pasirengimą, motyvaciją ir stipriąsias globėjų puses ugdyti, auklėti ir globoti vaikus, taip pat atvirumą grįžtamajam ryšiui bei pokyčiams, siekiant, kad būtų įvykdyti globos procesui keliami uždaviniai. Teikiant socialines paslaugas globėjų šeimoms dažnai susiduriama su probleminiais iššūkiais ir etinėmis dilemomis. Norint užtikrinti kokybiškas, efektyvias ir aukštais etikos standartais paremtas socialines paslaugas vaikus globojančioms šeimoms, svarbu pažinti socialiniams darbuotojams kylančius iššūkius bei etines dilemas ir jų sprendimo būdus. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kylančias etines problemas ir jų sprendimo būdus socialiniame darbe su globėjais. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisinį vaiko globos reglamentavimą, bei socialinės pagalbos vaiko globos procese aspektus; 2. Apžvelgti etinių problemų pobūdį ir jų sprendimo kompetenciją socialiniame darbe su globėjais; 3. Atskleisti etines problemas su kuriomis susiduria globos centrų darbuotojai ir jų sprendimo būdus. Siekiant atskleisti etines problemas ir jų sprendimo būdus socialiniame darbe su globėjais, pasirinktas kokybinis tyrimas, apklausiant devynis socialinius darbuotojus, dirbančius su globėjų šeimomis. Tyrimas atskleidė, kad socialiniams darbuotojams, dirbant su globėjų šeimomis kyla profesinės etikos problemų, kurios dažniausiai yra susijusios su paslaugų gavėjais pagalbos proceso metu: konfidencialumo, pagalbos teikimo nepažeidžiant paslaugų gavėjo teisių, įtampos dėl paslaugų gavėjo jausmų, smerkimo, santykio su paslaugų gavėju, nuostatų, vertybių nesutapimo, institucijų nelankstumo, bei darbo neatitinkančio pareigų. Dirbant socialinį darbą, profesinės etikos problemoms efektyviausi būdai spręsti yra kompromiso ieškojimas, bendradarbiavimas, rėmimasis etikos kodeksu ir globos aprašu, tęstiniai mokymai globėjams, bendras problemų aptarimas įstaigoje, bei darbuotojų požiūris į vertybes. Sprendžiant etines problemas, būtina vadovautis moralinėmis, etinėmis, kultūrinėmis ir bendražmogiškomis vertybėmis, priimti kompetencija ir situacijos unikalumu pagrįstus sprendimus, o norint tai daryti kuo geriau, reikia nuolat tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti diskusijose, supervizijose, siekti naujų žinių tiek praktiniame, tiek teoriniame lygmenyse, bei tobulinti savo etines žinias ir gebėjimus.

      42  64