Merfeldaitė, Odeta

Disertacijoje nagrinėjamas priešmokyklinio amžiaus vaikų kultūrinio raštingumo ugdymas, pasitelkiant bežodžius tekstus – bežodes paveikslėlių knygas ir bežodžius animacinius filmus. Kultūrinis raštingumas darbe apibrėžiamas kaip dinamiškas gebėjimas kurti prasmes, interpretuoti situacijas, atpažinti save ir kitą, priimti kultūrinę įvairovę, dalyvauti dialoge ir atsakingai veikti bendruomenėje. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip reiškiasi priešmokyklinio amžiaus vaikų kultūrinis raštingumas mokytojams tikslingai organizuojant ugdymo veiklas su bežodžiais tekstais, ir nustatyti pagrindinius šios raiškos elementus. Tyrimas grindžiamas socialinio konstruktyvizmo prieiga; taikyta kokybinė kolektyvinė atvejo analizė. Empiriniai duomenys rinkti keturiose Lietuvos ugdymo įstaigose, stebint 58 vaikų veiklas, naudojant garso įrašus, vinječių užrašus ir mokytojų refleksijas. Duomenys analizuoti taikant refleksyviąją teminę analizę. Tyrimo rezultatai atskleidė keturias tarpusavyje susijusias kultūrinio raštingumo raiškos sritis: empatinio santykio su kitu plėtotę, priklausymo socialinei ir kultūrinei aplinkai konstravimą, dialogiškų santykių ir bendradarbiavimo plėtotę bei gyvenimo drauge įvairovėje konstravimą. Nustatyta, kad bežodžiai tekstai yra reikšminga edukacinė terpė, sudaranti sąlygas vaikų interpretacinių gebėjimų, dialogiškumo, empatijos ir bendro prasmių kūrimo plėtotei.

Magistro darbo tikslas – atskleisti profesinės refleksijos vaidmenį ir reikšmę socialinių darbuotojų praktikoje teikiant pagalbą globėjams ir įtėviams. Tikslui pasiekti buvo iškelti tokie darbo uždaviniai: atlikus mokslinės literatūros analizę, išanalizuoti profesinės refleksijos sampratą ir jos pagrindines formas socialinio darbo kontekste; atskleisti profesinės refleksijos taikymo ypatumus socialinių darbuotojų veikloje dirbant su globėjais ir įtėviais; empiriškai ištirti profesinės refleksijos reikšmę socialinių darbuotojų praktikoje dirbant su globėjais ir įtėviais. Tyrime taikytas kokybinis tyrimo metodas. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu metodu, o gautų duomenų analizei taikyta teminė analizė. Tiriamieji – socialiniai darbuotojai, dirbantys su globėjais ir įtėviais. Tyrimas atskleidė, kad profesinė refleksija socialinių darbuotojų praktikoje yra svarbi profesinės veiklos dalis, padedanti analizuoti sudėtingas darbo situacijas, vertinti priimamus profesinius sprendimus ir mokytis iš profesinės patirties. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesinė refleksija socialinių darbuotojų praktikoje vyksta tiek individualiai, tiek kolegialiai. Individuali refleksija dažniausiai pasireiškia situacijų apmąstymu ir savianalize, o kolegiali – komandinių aptarimų, intervizijų ir supervizijų metu. Tyrimas taip pat parodė, kad profesinė refleksija prisideda prie pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grindžiamo pagalbos santykio su globėjais ir įtėviais kūrimo bei padeda socialiniams darbuotojams giliau suvokti globėjų patirtis ir pasirinkti tinkamesnes pagalbos strategijas. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad profesinė refleksija yra reikšminga socialinių darbuotojų profesinio tvarumo prielaida, padedanti atpažinti emocinį krūvį, išlaikyti profesines ribas ir mažinti profesinio perdegimo riziką. Nustatyta, kad refleksijos taikymo galimybės priklauso ir nuo organizacinės aplinkos bei joje sudaromų sąlygų refleksyviai profesinei praktikai.

Baigiamajame darbe analizuojamos socialinių darbuotojų santykio kūrimo patirtys dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Temos aktualumą lemia tai, kad socialinę riziką patiriančios šeimos Lietuvoje išlieka viena sudėtingiausių socialinio darbo sričių. Santykio tarp socialinio darbuotojo ir šeimos kokybė turi tiesioginę įtaką pagalbos proceso veiksmingumui. Socialinę riziką patiriančios šeimos dažnai susiduria su kompleksinėmis problemomis: skurdu, nedarbu, priklausomybėmis, socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, smurtu, emociniu nestabilumu ir ribota pagalbos išteklių prieiga. Dėl to socialinis darbas su šiomis šeimomis reikalauja ne tik profesinių žinių bei praktinių įgūdžių, bet ir gebėjimo kurti pasitikėjimu, pagarba ir bendradarbiavimu grindžiamą santykį. Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų santykio kūrimo patirtys dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų santykio kūrimo patirtis dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Tyrime siekta išanalizuoti socialinės rizikos sampratą, socialinę riziką patiriančių šeimų ypatumus ir socialinės rizikos formavimosi veiksnius, aptarti santykio kūrimo teorinius aspektus socialiniame darbe, atskleisti socialinių darbuotojų praktines patirtis kuriant santykį su šeimomis bei identifikuoti pagrindinius iššūkius ir praktinius sprendimus, padedančius santykį kurti bei palaikyti. Darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje dalyje nagrinėjama socialinės rizikos samprata, aptariama socialinę riziką patiriančių šeimų apibrėžtis, analizuojami socialinės rizikos formavimosi veiksniai ir šių šeimų paplitimas Lietuvoje. Antrojoje dalyje analizuojami teoriniai socialinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis aspektai: santykio kūrimo reikšmė, etapai, pagrindiniai iššūkiai, jų įveikos galimybės bei socialinio darbuotojo praktiniai įgūdžiai. Trečiojoje dalyje pristatoma tyrimo metodologija, empirinio tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Tyrime taikyta kokybinė tyrimo prieiga. Teorinei daliai parengti naudota mokslinės literatūros analizė, leidusi atskleisti pagrindinius socialinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ir santykio kūrimo aspektus. Empiriniai duomenys rinkti taikant pusiau struktūruotą interviu metodą. Tyrime dalyvavo 9 socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Surinkti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių darbuotojų santykio kūrimo patirtys yra daugialypės ir atskleidžia, jog santykio kūrimas yra nuoseklus, laipsniškas ir jautrus procesas. Informantai pabrėžė, kad kokybiško santykio pagrindą sudaro abipusis pasitikėjimas, atviras ir nuoširdus bendravimas, pagarba, empatija, palaikymas ir aiškios profesinės ribos. Nustatyta, kad santykio kūrimo procesas apima pirmąjį kontaktą, šeimos situacijos pažinimą, bendradarbiavimo stiprinimą, šeimos įgalinimą ir nuolatinį palaikymą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad santykio kūrimą apsunkina šeimų nepasitikėjimas institucijomis, ankstesnės neigiamos patirtys, pasipriešinimas pagalbai, emocinis uždarumas, taip pat kompleksinės socialinės problemos. Siekdami įveikti šiuos sunkumus, socialiniai darbuotojai taiko aktyvų klausymąsi, aiškų ir pagarbų bendravimą, priėmimą be vertinimo, konfliktų ir emocijų valdymą, šeimos motyvavimą, atsakomybės skatinimą, refleksiją ir nuoseklų palaikymą. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad santykio kūrimas yra viena svarbiausių socialinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis sąlygų. Santykio kokybė lemia šeimos įsitraukimą į pagalbos procesą, bendradarbiavimą su specialistu ir socialinio darbo veiksmingumą. Darbas reikšmingas tuo, kad atskleidžia socialinių darbuotojų profesines patirtis ir prisideda prie gilesnio santykiu grįsto socialinio darbo supratimo Lietuvoje.

Tema: Virtualus anglų kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimas mokymui ir mokymuisi. Tikslas: Atskleisti anglų kalbos mokytojų virtualaus kvalifikacijos tobulinimosi patirtis. Metodologija: Siekiant ištirti anglų kalbos mokytojų virtualaus kvalifikacijos tobulinimo patirtis, jų suvokimą ir suteikiamas prasmes pasirenkamoms tobulinimosi formoms bei būdams, buvo atliktas kokybinis tyrimas. Rezultatai: Literatūros analizė atskleidė, kad virtualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimas yra nuolatinis, refleksija ir praktika grindžiamas procesas. Virtualus mokymasis suteikia lankstumo, prieinamumo ir platesnių mokymosi galimybių. Tačiau kartu kelia interakcijos, motyvacijos bei kokybės užtikrinimo iššūkių. Teorinėje dalyje išryškėjo, kad virtualus mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas yra glaudžiai susiję su technologijų integracija, savarankišku mokymusi ir profesinių kompetencijų plėtra. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai išskiria tris pagrindines virtualaus kvalifikacijos tobulinimo formas: ilgalaikes programas, trumpalaikius mokymus ir savarankišką mokymąsi. Taip pat nustatyta, kad virtuali mokymosi aplinka yra vertinama dėl prieinamumo, lankstumo ir tarptautinių mokymosi galimybių. Tačiau tuo pačiu buvo ir kritikuojama dėl socialinės sąveikos stokos, didelio darbo krūvio ir nevienodos mokymų kokybės. Tyrimas taip pat atskleidė, kad virtualus mokymasis prisideda prie mokytojų profesinių kompetencijų stiprinimo, savarankiškumo stiprinimo bei profesinio tobulėjimo, tačiau jo efektyvumas priklauso nuo mokymų struktūros, turinio kokybės ir praktinio pritaikomumo. Taip pat buvo nustatyta, kad mokytojai turi rimtą požiūrį į mokymų lektorių parinkimą ir jų turimą kvalifikaciją, gebėjimus bei kompetencijas, bei išreiškia susirūpinimą dėl stipresnės kontrolės rengiant mokymus, tvarkos aprašų ir kitų oficialių dokumentų rengimo, kurie reglamentuotų ir užtikrintų aukštą mokymų kokybės lygį.

-.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – atskleisti profesinės refleksijos vaidmenį X rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių darbuotojų veikloje. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie darbo uždaviniai: aptarti refleksijos charakteristiką; išanalizuoti refleksijos svarbą, strategijas socialinio darbuotojo profesinėje veikloje; empiriniu tyrimu nustatyti profesinės refleksijos vaidmenį X rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių darbuotojų praktikoje. Tiriamieji – 10 socialinių darbuotojų, dirbančių X rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje. Empirinis tyrimas atskleidė, kad refleksijos charakteristika apima: pažinimo procesą – tai įsitikinimų, vertybių, nuostatų ir reakcijų suvokimas; mokymąsi per patirtį – tai kritinis veiksmų vertinimas identifikuojant silpnybes bei stiprybes; ir asmeninį bei profesinį tobulėjimą, vedantį į tikslingą ir efektyvų pokytį. Socialinių darbuotojų profesinėje veikloje refleksijos svarba atsispindi asmeniniu, profesiniu ir organizaciniu lygmeniu, pasireiškiančiu tiek geresne socialinių darbuotojų emocine ir psichologine būsena, tiek efektyvesniu profesinės veiklos funkcijų atlikimu, tiek kokybiškesne teikiamų paslaugų kokybe. Profesinės refleksijos vaidmuo X rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių darbuotojų praktikoje vertinamas kaip efektyvi priemonė, padedanti spręsti profesinėje veikloje kylančius asmeninius, profesinius, organizacinius ir kolektyvinius sunkumus. Tyrimo rezultatai parodė, kad X rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių darbuotojų profesinės veiklos reflektavimo stipriosios pusės yra emocinės gerovės užtikrinimas, kylančių profesinių sunkumų sprendimų identifikavimas, kolektyvinių santykių stiprinimas, asmeninis ir profesinis tobulėjimas, o silpnosios – nenumatomas reflektavimo tikslas, keliami perdėti lūkesčiai, procesas identifikuojamas kaip papildoma veiklos funkcija, trūksta konkretaus laiko reflektavimui, atskleidžiamos ribotos galimybės įgytas žinias pritaikyti profesinėje veikloje.

Ikimokyklinio įstaigos laikoma kaip svarbi ugdymo grandis, ugdanti pirmuosius vaikų įgūdžius, socialinę ir emocinę kompetenciją, todėl labai svarbu, kad tokiose įstaigose vyrautų sveika, pozityvi atmosfera, kurioje ir pedagogai, ir vaikai jaustųsi saugūs ir motyvuoti. Darbo objektas – vadovo lyderystės raiška kuriant pozityvų mikroklimatą ikimokyklinėje įstaigoje. Darbo tikslas – atskleisti vadovo lyderystės raišką kuriant pozityvų mikroklimatą ikimokyklinėje įstaigoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti lyderystės sampratą, bruožus ir lyderystės stilius. 2. Išanalizuoti pozityvaus mikroklimato charakteristiką ir svarbą ikimokyklinėje įstaigoje. 3. Ištirti vadovo lyderystės ir pozityvaus mikroklimato sąsajas mikroklimato kūrimui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, remiantis gautais tyrimo rezultatais. Probleminiai klausimai: 1. Koks lyderio vaidmuo kuriant pozityvų mikroklimatą ikimokyklinėje įstaigoje? 2. Kaip/ kokias būdais ir priemonėmis ikimokyklinio ugdymo lyderis gali kurti ir užtikrinti pozityvų mikroklimatą? Teoriniai ir empiriniai metodai. 1. Mokslinės literatūros analizės metodo pagrindu atskleista lyderystės samprata ir bruožai, pozityvaus mikroklimato charakteristika ir poveikis vaikų ugdymui, pozityvaus mikroklimato kūrimo būdai ikimokyklinėje įstaigoje bei lyderio vaidmuo, kuriant pozityvų mikroklimatą ikimokyklinėje įstaigoje. 2. Kiekybinio tyrimo metodas suteikia galimybę įsigilinti į tyrimo dalyvių nuomonę apie lyderystės raišką, kuriant pozityvų mikroklimatą ikimokyklinėje įstaigoje. Išvados. Palankus, motyvuojantus ir saugus mikroklimatas skatina bendruomenės narius jaustis vertinamais ir palaikomais. Ikimokyklinėse įstaigose toks mikroklimatas tiesiogiai veikia tiek darbuotojų, tiek vaikų gerovę, skatinant jų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir aukštą pedagoginio proceso kokybę. Transformaciniai lyderiai skatina pozityvų mikroklimatą, kur darbuotojai jaučiasi motyvuoti ir saugūs, o autoritariniai lyderiai gali sukelti demotyvaciją. Pozityvus mikroklimatas prisideda prie efektyvesnės lyderystės ir aukštų darbo rezultatų.

Temos aktualumas. Palankus mikroklimatas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje – tai gero, pozityvaus kolektyvo telkimas, darnus darbuotojų darbas, įsitraukimas į įstaigos valdymą ir teigiami tarpusavio santykiai. Pažymėtina, kad mikroklimatas ugdymo įstaigoje yra susijęs su tokiais reikšmingais ir svarbiais įstaigos rezultatams veiksniais, kaip mokytojų įsitraukimas ir įsipareigojimas įstaigai, pasitenkinimas darbu, o tai reiškia, kad netinkamo mikroklimato sukūrimas gali turėti įtakos ne tik pedagogų emocinei būsenai, nuotaikai, bet ir visos ugdymo įstaigos veiklai bei veiklos rezultatams. Šiame darbe siekiama atsakyti į šiuos pagrindinius tyrimo klausimus: kaip mokytojų lyderystė reiškiasi ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, siekiant kurti ir palaikyti palankų mikroklimatą? Kokie mokytojų lyderystės veiksniai, turi svarbiausias sąsajas su palankaus mikroklimato formavimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose? Tyrimo objektas – mokytojo lyderystė kuriant palankų mikroklimatą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Tyrimo tikslas – išnagrinėti mokytojų lyderystės veiksnius ir jų sąsajas su palankaus mikroklimato kūrimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje analizuojama mokytojo lyderystės samprata ir svarba ugdymo kontekste, aptariami mokytojo lyderio bruožai ir savybės, nagrinėjami teoriniai mokytojų lyderystę lemiantys veiksniai ir jų raiška ugdymo įstaigose. Antroje dalyje apibrėžiama mikroklimato sąvoka ir jos komponentai, nagrinėjama mikroklimato svarba ikimokyklinės ugdymo įstaigos aplinkoje, siekiant užtikrinti ugdymo kokybę bei bendruomenės gerovę. Trečioje dalyje pateikiamas empirinis tyrimas – aprašoma tyrimo metodologija, pristatomi gauti duomenys bei jų analizė ir interpretacija. Išvados. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad kolegų bendradarbiavimas užtikrina darbo efektyvumą ir produktyvumą, įstaigos atmosfera prisideda prie pedagogų profesinio tobulėjimo ir savijautos darbe bei pedagogų darbo aplinkoje vyrauja saugi ir palanki atmosfera. Įvertinus lyderystės ir mikroklimato sąsajas nustatyta, jog dažniausiai respondentai sutinka, jog prie palankaus įstaigos mikroklimato kūrimo įstaigos aplinkoje prisideda lyderio gebėjimas telkti bendruomenę, lyderio pasitikėjimas ir lyderio rizikos inicijavimas ir prisiėmimas. Koreliacinės bei regresinės analizės rezultatai taip pat patvirtino, kad lyderystė turi teigiamą poveikį įstaigos mikroklimatui. Taigi, labiausiai su mikroklimatu susiję veiksniai yra: vadovybės palaikymas, pasitikėjimas, refleksija, iniciatyvos prisiėmimas ir bendradarbiavimas.

Per pastarąjį dešimtmetį didėjantis specialiųjų poreikių turinčių vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose rodo, kad pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai susiduria su didesniais iššūkiais teikiant kompleksinę pagalbą jau ankstyvajame amžiuje. Siekiant užtikrinti švietimo pagalbos kokybę, būtina specialistų, tėvų, pedagogų ir įvairių institucijų komandinė sąveika. Komandinis darbas tampa viena svarbiausių švietimo pagalbos teikimo sąlygų, tačiau kiekviena ugdymo įstaiga komandinį darbą, teikiant visapusišką pagalbą vaikui ir šeimai, organizuoja skirtingai, priklausomai nuo specialistų skaičiaus, vadovavimo stiliaus, įstaigos vidinės kultūros ar kitų veiksnių. Todėl, siekiant užtikrinti švietimo pagalbos veiksmingumą ir ugdymą pagal poreikius, tampa aktualu išsiaiškinti švietimo pagalbos teikimo vaikui ir šeimai situaciją esamomis sąlygomis. Šiame darbe keliami probleminiai klausimai: Kaip organizuojamas komandinis darbas, siekiant užtikrinti kokybišką švietimo pagalbos teikimą, X ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje? Kaip švietimo pagalbos specialistai vertina komandinio darbo svarbą teikiant švietimo pagalbą? Su kokiais iššūkiais susiduria švietimo pagalbos specialistai, dirbdami komandoje? Tyrimo objektas: komandinio darbo organizavimas X ikimokyklinėje įstaigoje. Tikslas – atskleisti komandinio darbo organizavimo ypatumus teikiant švietimo pagalbą ikimokyklinėje įstaigoje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti švietimo pagalbą teoriniu aspektu. 2. Atskleisti komandinio darbo, teikiant švietimo pagalbą, ypatumus. 3. Ištirti komandinio darbo, teikiant švietimo pagalbą, organizavimo ypatumus X ikimokyklinėje įstaigoje. Tyrimo metodai: teisinių dokumentų bei mokslinės literatūros analizė. Siekiant atskleisti švietimo pagalbos specialistų patirtis dirbant komandoje, atliktas kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimui pasirinktas pusiau struktūrizuotas interviu metodas, duomenų analizė atlikta turinio analizės metodu. Atlikus empirinį tyrimą nustatyta, kad švietimo pagalbos specialistai komandinį darbą suvokia, kaip būtiną veiksnį siekiant užtikrinti kokybišką švietimo pagalbą vaikui ir jo šeimai. Atskleista, kad švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimas grindžiamas bendru tikslu, pozityviais tarpusavio santykiais, atviru bendravimu ir bendradarbiavimu. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti visapusišką švietimo pagalbą vaikui, tačiau jo įgyvendinimas šioje įstaigoje reikalauja aiškesnės komunikacijos ir veiklos koordinavimo. Nustatyta, kad komandinės veiklos, teikiant švietimo pagalbą, organizavimą ir sprendimų priėmimą apsunkina: švietimo pagalbos specialistų nuomonių išsiskyrimas, laiko stoka užduotims atlikti ir specialistų darbo laiko nesuderinamumas. Darbo struktūra. Darbą sudaro: įvadas, švietimo pagalbos teikimo ikimokyklinėje įstaigoje ir komandinio darbo teoriniai aspektai, tyrimo metodika, tyrimo rezultatai ir jų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas mokyklos vadovo vaidmuo įgyvendinat įtraukaus ugdymo principus bendrojo ugdymo mokyklose. Darbo tikslas. Tеоriškаi ir еmpiriškаi аtsklеisti vadovo vaidmenį siekiant įgyvendinti įtraukaus ugdymo principus mokyklos vadovo vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti įtraukųjį ugdymą ir jo reglamentavimą Lietuvoje. 2. Išnagrinėti mokyklos vadovo vaidmenį ir pagrindines veiklos kryptis siekiant integruoti į įtraukųjį ugdymą. 3. Išskirti pagrindines vadovo savybes ir veiklos kryptis reikalingas efektyviam įtraukiąjam ugdymui. Baigiamasis magistro darbas sudarytas iš įvado, teorinės, metodologinės, empirinės dalies, išvadų, rekomendacijų, diskusijos, literatūros sąrašo ir priedų. Darbe naudojami 129 šaltiniai. Teorinėje darbo dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė, kurioje nagrinėjamas įtraukiojo ugdymo konceptas. Taip pat analizuojamas mokyklos vadovo vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose. Teorinis pagrindas sudarė prielaidas empirinio tyrimo struktūrai ir klausimų formulavimui. Empirinėje dalyje atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu naudotas pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Tyrimo imtį sudarė 6 mokyklų vadovai, kurie aktyviai įsitraukia į įtraukios mokyklos kūrimą. Interviu metu siekta išsiaiškinti vadovų suvokimą apie įtraukųjį ugdymą, iššūkius bei sunkumus su kuriais susiduria mokyklų vadovai, vadovo vaidmenį bei gerąsias patirtis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokyklų vadovai įtraukiajame ugdyme užima svarbiausią poziciją. Vadovas, kaip lyderis, išskiria kiekvieno vaiko unikalių gebėjimų svarbą, teisę būti įtrauktam į bendruomenę ir gauti kokybišką ugdymą Nuo mokyklos vadovo priklauso: tiek ugdymo kokybė, tiek tarpusavio santykiai mokyklos bendruomenėje. Sėkmingam įtraukios mokyklos kūrimui mokyklos vadovai vykdo vidines ir išorines veiklos kryptis, kuriomis užtikrinami ilgalaikiai ir sėkmingi rezultatai įtraukiajame ugdyme.