Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20055
Rodoma1 - 10 iš 87
  • Item type:ETD,
    Slapti (neviešo pobūdžio) ikiteisminio tyrimo veiksmai: teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika Lietuvoje
    [Secret (Non-public) Pre-Trial Investigation Actions: Legal Regulation and Practice of Its Application in Lithuania]
    magister thesis[2026][S001]
    Daukša, Nojus

    Šiame magistro darbe remiantis teisės aktų analize, teismų praktika ir teisės doktrina, buvo siekiama sistemiškai bei kompleksiškai įvertinti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimas ir kaupimo, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir slapto sekimo teisinį reglamentavimą, jų sankcionavimo ir taikymo ypatumus, santykį su asmens teisių apsauga ir proporcingumo principu bei nurodyti teismų praktikoje kylančias problemas. Atlikta analizė parodė, kad šių veiksmų pagrindu gauti duomenys visuomet privalomai turi būti vertinami per teisėtumo bei proporcingumo prizmę, taip pat privalomai vertinamas šių veiksmų būtinumas konkrečioje situacijoje.

      3  12
  • Item type:ETD,
    Neatsargi kaltė Lietuvos baudžiamojoje teisėje
    [Negligent Fault in Lithuanian Criminal Law]
    magister thesis[2026][S001]
    Kumža, Tautvydas

    Šių dienų teisės mokslininkų akiratyje dominuoja tyčinės kaltės formos problematikos klausimai, todėl neatsargi kaltė nesulaukia pakankamai tyrėjų dėmesio. Šiuo magistro baigiamuoju darbu siekta, remiantis teisės mokslo doktrina ir Lietuvos teismų praktika, atskleisti nusikalstamo pasitikėjimo ir nusikalstamo nerūpestingumo intelektinį bei valinį kaltės momentą, išryškinant jų esminius požymius ir identifikuoti praktikoje kylančias problemas susijusias su šios kaltės formos nustatymu. Atlikta Lietuvos teismų praktikos analizė parodė, kad teismai klaidingai nustato vieną arba kitą neatsargios kaltės rūšį dėl klaidingo intelektinio momento interpretavimo, be to, tyrimas parodė, kad visapusiškai pagrįstam netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimui valinis kaltės momentas yra nepakankamas kriterijus. Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais asmuo atsako už formalios sudėties nusikalstamos veikos padarymą veikiant neatsargia kaltės forma, tačiau teisinės literatūros ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos apžvalga atskleidė, kad atsakomybė už formalias veikas galima veikiant nusikalstamai nerūpestingai, tiek nusikalstamo pasitikėjimo forma.

      4  15
  • Item type:ETD,
    Korupcijos apraiškų kriminalistinės prevencijos problemos nevyriausybinių organizacijų veikloje
    [Problems of Criminalistic Prevention of Corruption Manifestations in the Activities of Non-Governmental Organizations]
    magister thesis[2026][S001]
    Razvadauskienė, Greta

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamos korupcijos apraiškų kriminalistinės prevencijos problemos nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikloje. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama korupcijos ir kyšininkavimo samprata NVO sektoriuje, aptariamos pagrindinės korupcijos formos, NVO veiklos ypatumai bei tarptautiniai skaidrumo ir atsakomybės standartai. Antrame darbo skyriuje analizuojamas kyšininkavimo NVO veikloje teisinis ir kriminalistinis vertinimas, Lietuvos teisinis reguliavimas, NVO valdymo specifika bei tipiniai korupcinių veikų modeliai. Trečiajame skyriuje pateikiamas empirinis tyrimas, atskleidžiantis praktines korupcijos prevencijos problemas, tyrimų eigą bei ekspertų įžvalgas dėl veiksmingiausių prevencijos priemonių. Tyrimas pagrįstas mokslinės literatūros, teisės aktų, teismų praktikos, tarptautinių dokumentų analize, kriminalistiniu ir lingvistiniu metodais bei pusiau struktūruotais interviu su ekspertais. Remiantis tyrimo rezultatais pateikti siūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, skaidrumo standartų stiprinimo, vidaus kontrolės priemonių diegimo ir specializuotų prevencijos metodikų taikymo NVO sektoriuje.

      6  8
  • Item type:ETD,
    Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje: procedūriniai aspektai
    [Civil Action in a Criminal Case: Procedural Aspects]
    magister thesis[2026][S001]
    Nemuraitė, Virginija

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamas civilinio ieškinio institutas baudžiamajame procese, nagrinėjant teisę į žalos atlyginimą, žalos rūšis, civilinio ieškinio dalyvių teisinį statusą baudžiamojoje byloje, civilinio ieškinio pareiškimo, įrodinėjimo, garinėjimo ir išsprendimo procedūrinius aspektus. Magistro darbo tikslas - išsamiai ištirti civilinio ieškinio pareiškimo, įrodinėjimo ir išsprendimo baudžiamajame procese reguliavimo ir teisės taikymo problemas, ir pasiūlyti galimus teisinio reguliavimo bei taikymo praktikos tobulinimo būdus. Darbo tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: Išanalizuoti civilinio ieškinio, kaip žalos atlyginimo būdo, paskirtį baudžiamajame procese; Ištirti civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo procesinį statusą bei jų teisių ir pareigų įgyvendinimą baudžiamajame procese; Nustatyti, kaip paskirstoma įrodinėjimo našta ir taikomi įrodinėjimo standartai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamajame procese; Įvertinti procesinių palūkanų priteisimo praktiką; Įvertinti civilinio ieškinio išsprendimo būdus baudžiamajame procese. Rezultatai: Civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra svarbi nukentėjusiojo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo priemonė, leidžianti viename procese spręsti tiek baudžiamosios atsakomybės, tiek žalos atlyginimo klausimus. Tačiau tyrimas parodė, kad šio instituto taikymas nėra pakankamai aiškiai ir nuosekliai reglamentuotas. Civilinio ieškinio dualistinė prigimtis, kai taikomos tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso normos, praktikoje sukelia teisės taikymo problemų ir teisinio neapibrėžtumo. Dėl BPK ir CPK normų sąveikos ne visada užtikrinamas vienodas procesinių klausimų sprendimas. Nustatyta, kad civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo procesinis statusas bei įrodinėjimo naštos paskirstymas baudžiamajame procese nėra pakankamai aiškūs, todėl teismų praktikoje kyla skirtingas šių klausimų aiškinimas. Tyrimas taip pat atskleidė problemas, susijusias su procesinių palūkanų priteisimu, ieškinio senaties termino taikymu bei civilinio ieškinio išsprendimu nutraukus baudžiamąją bylą. Magistro darbą sudaro įvadas, santrumpų sąrašas, du dėstomosios dalies skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas, santrauka lietuvių kalba ir santrauka anglų kalba. Darbe taikyti tokie metodai: sisteminė analizė, teismų praktikos analizė.

      9  16
  • Item type:ETD,
    Laisvės atėmimas iki gyvos galvos
    [Life Custodial Sentence]
    magister thesis[2026][S001]
    Mikalauskaitė, Gerda

    Šiame magistro baigiamajame darbe atskleidžiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vieta bausmių sistemoje ir jos teisinio reguliavimo raida Lietuvoje. Taip pat nagrinėjamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme sąlygos bei peržiūros ir pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme modeliai. Nagrinėjamas Lietuvos valstybės pasirinktas bausmės peržiūros mišrus modelis. Nustatyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės instituto formavimuisi esminę reikšmę turėjo mirties bausmės panaikinimas Lietuvoje. Nustatyta, kad pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme yra griežtas procesas. Teismais vertina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslų pasiekimą ir žalos atlyginimo klausimus. Šios sąlygos yra vertinamojo pobūdžio ir vertinamos kiekvienu atveju individualiai, tad sprendimas dėl bausmės sušvelninimo paliekamas teismo diskrecijai. Taip pat analizė atskleidė Lietuvos valstybės pasirinkto mišraus modelio problematiką, kuri siejama su būdingu griežtumu, ko pasėkoje reali galimybė pasinaudoti bausmės sušvelninimu ar lygtiniu paleidimu dažnai tampa sudėtinga. Ilgas bausmės švelninimo procesas gali mažinti nuteistųjų motyvaciją keistis, didinti valstybės finansinę naštą dėl ilgalaikio asmenų laikymo įkalinimo įstaigose.

      7  21
  • Item type:ETD,
    Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai: kriminologiniai aspektai
    [Violations of Road Traffic Safety or Vehicle Operation Rules: Criminological Aspects]
    magister thesis[2026][S001]
    Sarapinaitė, Kornelija

    Magistro baigiamojo darbo „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai: kriminologiniai aspektai“ tikslas - ištirti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų kriminologinius aspektus ir pateikti siūlymus prevencijai bei kontrolei. Pirmajame skyriuje aptariama kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų samprata, atskleidžiant vairuotojo ir transporto priemonės sąvokas. Antrajame skyriuje, remiantis registruoto nusikalstamumo statistika nagrinėjama kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų raiška Lietuvoje 2019 - 2025 m. Trečiajame skyriuje remiantis užregistruoto nusikalstamumo statistiniais duomenimis pateikiama kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidėjo charakteristika. Ketvirtajame skyriuje remiantis užregistruoto nusikalstamumo statistiniais duomenimis analizuojama nukentėjusiųjų nuo kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų charakteristika. Penktajame skyriuje analizuojami kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų veiksniai. Šeštajame skyriuje nagrinėjama kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų prevencija ir kontrolė.

      3  10
  • Item type:ETD,
    Išlaidų gynėjui pripažinimas ir jų atlyginimas baudžiamajame procese
    [Reimbursement of Defense Counsel Costs in Criminal Proceedings]
    magister thesis[2026][S001]
    Osokinė, Kristina

    Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas išlaidų gynėjui atlyginimo institutas baudžiamajame procese. Tyrime siekiama atskleisti advokato darbo apmokėjimo ir išlaidų gynėjui sampratą, jų vietą baudžiamojo proceso išlaidų sistemoje, konstitucinį ir įstatyminį šio instituto pagrindimą, taip pat nustatyti kriterijus, pagal kuriuos gynėjo išlaidos gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir atlyginamos priklausomai nuo bylos baigties. Darbe taikomi lingvistinis, sisteminis, analitinis, loginis, lyginamasis ir dokumentų analizės metodai, remiamasi baudžiamojo proceso teisės normomis, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teismų praktikos analizė parodė, kad išlaidų gynėjui atlyginimo klausimas negali būti vertinamas vien kaip techninis proceso išlaidų paskirstymo aspektas, nes jis tiesiogiai susijęs su teise į gynybą, teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu. Nustatyta, kad praktikoje reikšmingiausi išlaidų gynėjui pripažinimo ir atlyginimo kriterijai yra jų realumas, būtinumas ir pagrįstumas, tačiau šių kriterijų taikymas ne visada yra nuoseklus. Darbe daroma išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas turi būti orientuoti į teisingą valstybės ir proceso dalyvio interesų pusiausvyrą, o išlaidų gynėjui atlyginimo modelis turi užtikrinti ne formalų, bet realų asmens teisės į gynybą įgyvendinimą.

      1  9
  • Item type:ETD,
    Kyšininkavimo kriminologinė charakteristika Lietuvoje
    [Criminological Characteristics of Bribery in Lithuania]
    magister thesis[2026][S001]
    Norkutė, Indrė

    Magistro baigiamojo darbo tikslas – atskleisti kyšininkavimo kriminologinę charakteristiką Lietuvoje ir pateikti siūlymų kyšininkavimo prevencijai bei kontrolei. Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje nagrinėjama kyšininkavimo nusikalstamų veikų samprata. Antrajame skyriuje aptariama kyšininkavimo nusikalstamų veikų Lietuvoje raiška 2019- 2024 m. Trečiajame skyriuje pristatoma asmenų, įtariamų ar kaltinamų kyšininkavimu, charakteristika. Ketvirtajame skyriuje analizuojami vidiniai ir išoriniai veiksniai, turintys įtakos kyšininkavimo atsiradimui bei paplitimui. Penktajame skyriuje apžvelgiama kyšininkavimo kontrolė ir prevencija. Šeštajame darbo skyriuje pristatoma empirinio tyrimo metodika ir gauti rezultatai.

      3  10
  • Item type:ETD,
    Supaprastintos/derybinės baudžiamojo proceso rūšys - lyginamoji analizė
    [Simplified/Negotiable Types of Criminal Procedure: a Comparative Analysis]
    magister thesis[2026][S001]

    Šiame baigiamajame darbe atlikta Lietuvos, Lenkijos, JAV ir Vokietijos supaprastintų bei derybinių baudžiamojo proceso rūšių lyginamoji analizė. Nustatyta, kad Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinėje doktrinoje suformuluotos praktiškai analogiškos supaprastintų baudžiamojo proceso rūšių sampratos. Pažymėtina, kad derybinės baudžiamojo proceso rūšys pagrįstai pripažįstamos supaprastinto baudžiamojo proceso dalimi. Lietuvos ir Lenkijos supaprastintų baudžiamojo proceso rūšių lyginamoji analizė parodė, kad nepaisant jų sampratų panašumo, įstatymų leidėjas įtvirtina skirtingas jų taikymo sąlygas. Nepaisant to, prieita išvados, kad Lenkijos teisinis reguliavimas nenumato esminių privalumų, kurie pagrįstų poreikį keisti Lietuvos baudžiamojo proceso teisinį reglamentavimą. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos baudžiamojo įsakymo procese civilinio ieškovo procesinių teisių reglamentavimas nėra pakankamai aiškus. Dėl to kyla poreikis stiprinti civilinio ieškovo procesinių garantijų užtikrinimą.

      3  14
  • Item type:ETD,
    Smurto artimojoje aplinkoje nusikalstamos veikos: ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumai
    [Domestic Violence Offences: Peculiarties of Pre-Trial Investigation and Criminal Proceedings]
    magister thesis[2026][S001]
    Vaičiūnaitė, Gabija

    Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena iš aktualiausių žmogaus teisių problemų. Teisinėje doktrinoje išskirtos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys – fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis, Nors Lietuvoje yra kriminalizuotos iš esmės visos minėtos smurto rūšys, tačiau praktiškai , dažniausiai inkriminuojamas yra fizinis smurtas, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Valstybė turi pozityviąją pareigą ne tik efektyviai tirti bei nagrinėti šio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti efektyvią nukentėjusiųjų apsaugą baudžiamojo proceso metu. Šio baigiamojo darbo tikslas – įvertinti smurto artimoje aplinkoje tyrimo ir nagrinėjimo baudžiamosiose bylose baudžiamojo proceso ypatumus, analizuojant valstybės pozityviosios pareigos vykdymą, aukų procesinių garantijų užtikrinimą ir jų suderinamumą su kaltinamojo teise į gynybą. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą buvo iškelti 5 uždaviniai: analizuoti smurto artimoje aplinkoje baudžiamąjį teisinį vertinimą, identifikuoti valstybės pozityviosios pareigos procesinius aspektus, nustatyti aukų procesinės apsaugos garantijas ir jų taikymo apribojimus, įvertinti teisinės pagalbos aukoms ir procesinių prievartos priemonių kaltininkams taikymo užtikrinimą bei įvertinti valstybės pozityviosios pareigos vykdymą smurto artimoje aplinkoje bylose. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, 2 skyriai, išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis. Įvade nurodoma tiriama problema, jos aktualumas bei naujumas, išskiriama darbo reikšmė, nurodomas tyrimo tikslas. Supažindinama su darbo uždaviniais, naudojamais metodais bei darbo struktūra. Pirmajame skyriuje atliekama smurto artimoje aplinkoje baudžiamosios teisinės charakteristikos analizė. Apžvelgiamas smurto artimoje aplinkoje pavojingumas bei kriminalizavimas, šeimos nario sąvokos taikymas tokio pobūdžio bylose, taip pat aptariamas atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas. Valstybės pozityviosios pareigos procesinio aspekto vykdymas tiriant ir nagrinėjant smurto artimoje aplinkoje bylas atskleidžiamas antrajame skyriuje. Šiame skyriuje nagrinėjami ikiteisminio tyrimo pradėjimo iššūkiai, aukų apsaugos bei atstovavimo užtikrinimo klausimai, procesinių prievartos bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir bausmių skyrimas. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad smurto artimoje aplinkoje bylose valstybė savo pozityviąsias pareigas įgyvendina tik iš dalies. Nors baudžiamasis procesas pradedamas operatyviai ir yra vykdomas efektyvus tyrimas, o pasirinkto supaprastino proceso tvarka užtikrina greitą bylų išnagrinėjimą, tačiau reali nukentėjusiųjų ir jų interesų apsauga išlieka nepakankama. Teisinio reguliavimo prieštaravimai ir neapibrėžtumas dėl nevienodo šeimos nario sąvokos aiškinimo bei nenuoseklaus mažareikšmiškumo instituto taikymo apsunkina nusikalstamų veikų tinkamą kvalifikavimą. Teismų skiriamos procesinės prievartos, baudžiamojo poveikio priemonės bei bausmės, kurios dažniausiai nėra susijusios su realiu laisvės atėmimu, yra orientuotos į smurtautojo elgesio kontrolę bei korekciją, o ne jo izoliavimą nuo aukos, kas neužkerta kelio smurto pasikartojimo rizikai ir nevisapusiškai apsaugo aukas.

      3  15