Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20068
Rodoma1 - 10 iš 11
  • Item type:ETD,
    Asmenybės bruožų, stiprių pojūčių siekimo ir kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirčių sąsajos
    [Relationship between Personality Traits, Sensation Seeking, Cyberbullying and Victimization]
    magister thesis[2025][S006]
    Strončikaitė, Vasarė

    Sparčiai besivystančios skaitmeninės technologijos lėmė tai, kad didžioji dalis tarpasmeninio bendravimo persikėlė į virtualią erdvę, kurioje anonimiškumo galimybė ir menka atsakomybė sudarė vartotojams sąlygas nepaisyti moralės bei etikos normų ar net pažeidinėti įstatymus, tad tampa vis svarbiau suvokti, kokios žmogaus savybės lemia į įsitraukimą į panašų elgesį kibernetinėje erdvėje. Šiuo pagrindu buvo suformuluotas tyrimo tikslas - įvertinti ar tam tikri asmenybės bruožai bei polinkiai, tokie kaip stiprių pojūčių siekimas, gali sietis su kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Tyrime dalyvavo 333 respondentai (241 moteris ir 91 vyras), užpildę internete paskelbtą apklausą. 77,7 % dalyvavusiųjų apklausoje buvo 18–40 metų. Tyrime buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems ištirti: Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2 (BFI-2)), Soto & John (2017), Stiprių pojūčių siekimo skalė (angl. Sensation Seeking Scale (SSS-V)) (Zuckerman et. al., 1978) ir Kibernetinių patyčių bei viktimizacijos patirčių skalė (angl. Cyber Bullying Behaviors and Victimization Experiences Measure), sukurta Holfeld & Leadbeater (2015). Tyrimas atskleidė, kad kai kurie asmenybės bruožai siejasi su kibernetinio tyčiojimosi ir kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Sąmoningumas bei sutarumas neigiamai siejosi su kibernetiniu tyčiojimusi, o tuo tarpu ekstraversija teigiamai. Su kibernetine viktimizacija neurotiškumas ir atvirumas patirčiai siejosi teigiamai, o sąmoningumas neigiamai. Taip pat nustatyta, kad kai kurie asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija, atvirumas patirčiai (teigiamai), sąmoningumas bei sutarumas (neigiamai), siejasi su stiprių pojūčių siekimu. Galiausiai nustatyta, kad stiprių pojūčių siekimas yra reikšmingas mediatorius tarp kibernetinio tyčiojimosi ir kai kurių asmenybės bruožų, tokių kaip ekstraversija, sąmoningumas, atvirumas patirčiai.

      54
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų pasitenkinimo darbu, įsitraukimo į darbą ir perfekcionizmo sąsajos
    [The Relationship between Job Satisfaction, Work Engagement and Perfectionism]
    magister thesis[2025][S006]
    Grigelytė, Neringa

    Tyrimo tikslas yra atskleisti sąsajas tarp darbuotojų pasitenkinimo darbu, įsitraukimo į darbą ir perfekcionizmo. Tyrime dalyvavo 148 žmonių, kurie pildė apklausą internete. Amžiaus vidurkis buvo 27,97 metų (SD=7,63). Visi tyrimo dalyviai tuo metu buvo dirbantys. Buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems įvertinti: Pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. The Job Satisfaction Survey) (Spector, 1994), Beveik tobulumo skalė (pataisyta) (angl. Almost Perfect Scale – Revised (APS-R)) (Slaney, Mobley, Trippi, Ashby ir Johnson, 2001) ir Utrechto Įsitraukimo į darbą klausimynas (angl. Utrecht Work Engagement Scale (UWES)) (Schaufeli ir Bakker, 2003). Tyrimas parodė, kad perfekcionizmas teigiamai prognozuoja darbuotojų pasitenkinimu darbo pobūdžiu ir darbuotojų įsitraukimą į darbą. Taip pat nustatyta, jog pasitenkinimas darbo pobūdžiu teigiamai prognozuoja darbuotojų įsitraukimą į darbą. Galiausiai, pasitenkinimas darbo pobūdžiu dalinai medijuoja ryšį tarp perfekcionizmo ir įsitraukimo į darbą.

      119  6
  • Item type:ETD,
    Mokytojų, patyrusių mokinių patyčias, įsitraukimo į mokinių patyčias ir santykių su kolegomis bei mokiniais sąsajos su pasitenkinimu gyvenimu
    [Associations of Involvement in Students' Bullying and Relationships with Colleagues and Students with Life Satisfaction among Teachers Who Experienced Bullying by Students]
    magister thesis[2025][S006]
    Šinkonis, Dominykas

    Tyrime nagrinėjama mokytojų patiriamos viktimizacijos sąsajos su mokytojų santykiais su kolegomis ir mokiniais, įsitraukimu į patyčias mokykloje bei pasitenkinimu gyvenimu. Tyrimo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp įsitraukimo į mokinių patyčias ir santykių su kolegomis bei mokiniais su pasitenkinimu gyvenimu mokytojų, patyrusių patyčias, imtyje. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. 3 ketvirtį, vykdant internetinę anketinę apklausą naudojant netikimybinę, patogiosios imties atranką. Apklausos duomenys buvo filtruojami, toliau naudojant tik mokytojų, nurodžiusių, kad patyrė patyčias iš mokinių, duomenis. Galutinę tyrimo imtį sudarė 422 respondentai (31 vyras ir 391 moteris), kurių amžiaus vidurkis buvo 50.30 metų. Didžioji dalis respondentų dirbo mieste (65%), turėjo bakalauro (47%) arba magistro (46%) laipsnį, ir didesnį nei 20 metų darbo stažą (69%). Dažniausios pareigybės buvo mokytojas metodininkas ir vyr. mokytojas. Dauguma respondentų dirbo gimnazijose (35%) ir progimnazijose (46%). Tyrimui naudoti šie instrumentai: daugiamatė mokytojų viktimizacijos skalė, mokytojų santykių kokybės skalė, pasitenkinimo gyvenimu skalė (SWLS), ir autorių sudaryta 4 teiginių skalė mokytojo įsitraukimui į patyčias nustatyti. Pateikiami patenkinami instrumentų patikimumo rodikliai, atlikta patvirtinamoji faktorinė analizė instrumentų struktūriniam validumui nustatyti. Nustatytas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp bendros mokytojų patiriamos viktimizacijos ir pasitenkinimo gyvenimu. Regresinė analizė parodė, kad viktimizacija prognozuoja mažesnį pasitenkinimą gyvenimu. Taipogi rastas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų santykių su kolegomis. Pastebėtas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų santykių su mokiniais. Nustatytas reikšmingas, silpnas teigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų įsitraukimo į mokinių patyčias. Stebimas reikšmingas, teigiamas ryšys tarp santykių su kolegomis ir aukštesnio pasitenkinimo gyvenimu. Patvirtintas reikšmingas, teigiamas ryšys tarp santykių su mokiniais ir aukštesnio pasitenkinimo gyvenimu. Nepasitvirtino hipotezė dėl reikšmingo ryšio tarp mokytojų įsitraukimo į mokinių patyčias ir pasitenkinimo gyvenimu. Galiausiai, mediacinė analizė parodė, jog santykiai su kolegomis ir santykiai su mokiniais veikė kaip reikšmingi medijuojantys veiksniai tarp viktimizacijos ir pasitenkinimo gyvenimu. Šis tyrimas suteikia svarbių įžvalgų apie mokytojų patiriamos viktimizacijos sąsajas ir pabrėžia teigiamų tarpasmeninių santykių mokyklos bendruomenėje svarbą mokytojų gerovei.

      21  21
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų asmenybės bruožų, suvokiamos organizacinės paramos ir klestėjimo darbe sąsajos
    [Relationships between Employee Personality Traits, Perceived Organizational Support and Thriving at Work]
    magister thesis[2025][S006]
    Kulkytė, Ieva

    Darbuotojų kaitos ir išlaikymo klausimai vis dar išlieka vieni aktualiausių organizacijų vidinės dinamikos kontekste. Tyrimai apžvelgia skirtingus kintamuosius, turinčius įtaką šiems procesams. Organizacijoje klestintis darbuotojas galimai bus mažiau linkęs keisti darbdavį dėl juntamo gyvybingumo, galimybės nuolat mokytis ir iš to sekančio pasitenkinimo darbu, įsipareigojimo organizacijai. Tam, kad klestėjimas būtų patiriamas, reikia žinoti, kaip su juo yra susijusi darbuotojo asmenybė bei kiti svarbūs veiksniai, pavyzdžiui, suvokiama organizacinė parama. Šio darbo tikslas – atskleisti darbuotojų asmenybės bruožų, patiriamos organizacinės paramos ir klestėjimo darbe sąsajas. Tyrime dalyvavo 141 dirbantis asmuo: 103 moterys ir 38 vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 34 metai (M=33.9, SD=10.6). Tiriamieji pildė internetinę apklausą. Pagrindiniams tyrimo kintamiesiems įvertinti naudoti trys instrumentai: Soto & John (2017) Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2, BFI-2), Eisenberger ir kitų (1986) Suvokiamos organizacinės paramos klausimyno (angl. Survey of Perceived Organizational Support, SPOS) trumpoji 8 teiginių versija ir Porath ir kitų (2012) Klestėjimo darbe skalė (angl. Thriving at Work scale). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ekstraversija ir sąmoningumas teigiamai prognozuoja tiek mokymąsi, tiek gyvybingumą, atvirumas patirčiai teigiamai prognozuoja mokymąsi, o neurotiškumas neigiamai prognozuoja gyvybingumą. Ekstraversija ir sutarumas teigiamai siejasi su suvokiama organizacine parama, o neurotiškumas – neigiamai. Suvokiama organizacinė parama yra reikšmingas tarpininkas tarp darbuotojų asmenybės bruožų (ekstraversijos, sutarumo, neurotiškumo) ir klestėjimo darbe.

      35  16
  • Item type:ETD,
    Specialistų patirtys dirbant su vaiko ir vieno iš tėvų ryšio atstatymu
    [Specialists’ Experiences in Rebuilding the Relationship Between a Child and One Parent]
    magister thesis[2025][S006]
    Sorokinaitė, Jolita

    Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos specialistų patirtys taikant susitaikymo terapiją (angl. reunification therapy) atstatant nutrūkusį vaiko ir vieno iš tėvų ryšį. Teorinėje dalyje aptariamos tėvų atstūmimo ir realistinio susvetimėjimo sampratos, vaiko vaidmenys, specialistų taikomi metodai, susitaikymo terapijos principai, formatai bei jos taikymas Lietuvoje ir pasaulyje. Analizuojami galimi iššūkiai: vaiko pasipriešinimas, emociniai sunkumai, tėvų bendradarbiavimo stoka, institucinių resursų trūkumas ir etinės dilemos. Taip pat nagrinėjamas pasirinktojo ir atstumtojo tėvo vaidmuo bei jų įtaka terapijos eigai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti specialistų taikytus metodus ir strategijas, kliūtis ir iššūkius, pasiektus rezultatus. Empirinėje dalyje taikytas kokybinis tyrimo metodas – atlikti pusiau struktūruoti interviu su keturiais specialistais. Duomenys analizuoti teminės analizės būdu sukuriant temas, potemes ir mini temas. Rezultatai atskleidė, kad specialistai remiasi įvairiomis terapinėmis paradigmomis – nuo kognityvinės elgesio terapijos iki sisteminės šeimos ir psichodinaminės terapijos. Išryškinta terapinio ryšio svarba, psichoedukacijos reikšmė, individualių ir bendrų sesijų taikymas bei žaidybiniai metodai dirbant su vaikais. Pabrėžiama vieningo modelio stoka Lietuvoje. Viena iš išgrynintų idėjų – „Taikos namas“ kaip galimas intervencijos modelis. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl susitaikymo terapijos taikymo tobulinimo Lietuvoje: būtinybė parengti aiškias gaires, mažinti specialistų perdegimo riziką, stiprinti teisinį reguliavimą, užtikrinti abiejų tėvų įsitraukimą ir plėtoti naujus intervencinius modelius.

      23  28
  • Item type:ETD,
    Vaikystėje patirto smurto sąsajos su agresija ir savikontrole nuteistųjų ir bendros populiacijos imtyse
    [Relationship of Childhood Abuse to Aggression and Self Control in Convicted and General Population Groups]
    magister thesis[2025][S006]
    Šilobrit, Viktorija

    Šio tyrimo tikslas - nustatyti sąsajas tarp vaikystėje patirto smurto, agresijos, savikontrolės ir nusikalstamo elgesio. Tyrime sudarytos dvi imtys: nuteistųjų ir bendros populiacijos. Nuteistųjų imtį sudarė 100 tyrimo dalyvių. Bendros populiacijos imties tyrimo dalyvių skaičius – 174. Tyrime naudojamos 4 skalės: Netinkamo elgesio ir smurto poveikio chronologijos skalė; Reaktyvios ir proaktyvios agresijos klausimynas; Trumpoji savikontrolės skalė - 8 elementų versija; Daugiamatė suvokiamos socialinės paramos skalė. Gauti tyrimo rezultatai: nuteistųjų imtyje visos vaikystėje patirto smurto dimensijos statistiškai reikšmingai teigiamai susijusios su reaktyvia ir proaktyvia agresija. Bendros populiacijos imtyje rastas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys, tarp visų vaikystėje patirto smurto dimensijų ir reaktyvios agresijos bei tik statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys tarp fizinio, verbalinio ir matyto smurto tarp tėvų bei proaktyvios agresijos. Vienintelis reikšmingas koreliacijų skirtumas tarp imčių: vaikystėje patirto seksualinio smurto ir matyto smurto tarp tėvų sąsajos su proaktyvia agresija ir ryšys stipresnis nuteistųjų imtyje. Taip pat už smurtinį ir nesmurtinį nusikalstamą elgesį nuteistų asmenų reaktyvios ir proaktyvios agresijos lygiai statistiškai reikšmingai nesiskiria. Atlikus moderacinę analizę, vienintelė reikšminga moderacija su socialine parama nuteistųjų imtyje – tarp vaikystėje matyto smurto ir reaktyvios agresijos, o bendros populiacijos imtyje - tarp vaikystėje patirto fizinio, verbalinio, seksualinio, matyto smurto tarp tėvų ir proaktyvios agresijos. Taip pat nustatyta, kad mažėjant savikontrolės lygiui didėja tikimybė nusikalsti.

      46  13
  • Item type:ETD,
    Vaikų trauminės patirties, emocinės savijautos ir disociacinių simptomų ypatumai
    [Children's Traumatic Experiences, Emotional Well-Being and Dissociative Characteristics]
    magister thesis[2025][S006]
    Ramanauskas, Aurelijus

    Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų trauminės patirties, emocinės savijautos ir disociacinių simptomų ypatumus; Taip pat siekiama išnagrinėti, ar pagal trauminių patirčių pobūdį galima identifikuoti skirtingus traumų profilius, bei įvertinti vaikystėje patirtų trauminių įvykių ryšį su vaikų disociacijos simptomais bei emocinės savijautos kaip mediatoriaus vaidmenį. Tyrime dalyvavo 133 tyrimo dalyviai. Iš jų, 50 tiriamųjų apklausti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriuje, o likusieji 83 tyrimo dalyviai buvo apklausti mokyklose. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 10 iki 17 abiejose imtyse. Tyrimo tikslą nagrinėti buvo pasirinktas kiekybinis metodas, o pats tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš 3 dalių: nuotaikos ir jausmų klausimyno (trumpoji versija) (SMFQ), vaikystės traumos klausimynas (CTQ), paauglio disociacinių patirčių skalė (A-DES-II). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad klinikinės imties vaikai pasižymėjo statistiškai reikšmingai aukštesniais vaikystės traumų, disociacijos, depresijos simptomų rodikliais nei neklinikinė grupė. Pagal trauminės patirties poskalių įverčius sudaryti du latentiniai profiliai tarp kurių emocinė savijauta ir disociacijos simptomai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Emocinė savijauta veikia kaip dalinis mediacinis veiksnys tarp vaikų trauminių patirčių ir disociacinių simptomų sąsajoje.

      43  22
  • Item type:ETD,
    Nepalankių vaikystės patirčių sąsajos su romantiniais santykiais suaugus: aistros stilių ir religingumo vaidmuo
    [Links between Adverse Childhood Experiences and Romantic Relationships in Adulthood: The Role of Passion Styles and Religiosity]
    magister thesis[2025][S006]
    Roževič, Justyna

    Tyrimo tikslas - ištirti, kaip nepalankios vaikystės patirtys, prieraišumo dimensijos, seksualinės aistros stiliai siejasi su įsitraukimu į rizikingą seksualinį elgesį, intymaus partnerio smurto patirtimis ir religingumu suaugusiųjų romantiniuose santykiuose. Tyrime dalyvavo 248 respondentai (197 moterys, 49 vyrai, 2 “kita”), surinkti patogiosios atrankos principu (amžiaus vidurkis 25 m., SD = 5.1). Naudoti metodai: Vaikystės traumų trumpasis klausimynas (angl. Childhood Trauma Questionnaire – Short Form; Bernstein ir kt., 2003), Artimų santykių patirties trumpasis klausimynas (angl. Experience in Close Relationship Scale – Short Form; Wei ir kt., 2007), Seksualinės aistros skalė (angl. Sexual passion scale; Philippe ir kt., 2017), Rizikingo seksualinio elgesio skalė (angl. The Sexual Risk Behaviors Scale; Fino ir kt., 2021), Intymaus partnerio smurto rūšių ir dažnumo sąrašas (angl. The checklist for frequency of IPV; Žukauskienė ir kt., 2021), Duke universiteto religingumo indeksas (angl. The Duke University Religion Index; Koenig ir kt., 2010). Rezultatai atskleidė, kad fizinis apleistumas ir fizinis smurtas patirtas vaikystėje reikšmingai prognozuoja fizinį intymaus partnerio smurtą suaugusiųjų santykiuose, fizinis smurtas patirtas vaikystėje prognozuoja ir seksualinį intymaus partnerio smurtą, o emocinis apleistumas neigiamai prognozuoja fizinį intymaus partnerio smurtą. Obsesyvi seksualinė aistra medijuoja ryšį tarp prieraišumo nerimo ir rizikingo seksualinio elgesio, bet nemedijuoja ryšio tarp prieraišumo vengimo ir rizikingo seksualinio elgesio. Religingumas moderuoja ryšį tarp patirto fizinio apleistumo vaikystėje ir psichologinio intymaus partnerio smurto ir moderuoja ryšį tarp patirto fizinio smurto vaikystėje ir suaugystėje patiriamo fizinio ir seksualinio intymaus partnerio smurto, didesnis religingumas stiprina šiuos ryšius.

      83  42
  • Item type:ETD,
    Moterų, turinčių tatuiruotes, perfekcionizmo ir tamsiosios triados sąsajos
    [Associations between Perfectionism and Dark Triad Personality Traits in Tattooed Women]
    magister thesis[2025][S006]
    Jankūnaitė, Birutė

    Šio tyrimo tikslas – nustatyti moterų, turinčių tatuiruotes, perfekcionizmo ir tamsiosios triados sąsajas. Įtraukimo į imtį kriterijais pasirinkta moteriška lytis ir bent vienos tatuiruotės turėjo faktas. Šiame tyrime tiriamųjų imtį sudarė 180 moterys, turinčios tatuiruočių. Vidutinis amžius tyrimo imtyje buvo 31,81 metai. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis metodas, o tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš trijų dalių: sociodemografinių klausimų, Didžiojo trejeto perfekcionizmo skalės (angl. Big Three Perfectionism Scale - Short Form, BTPS-SF; Feher et al., 2020) versija, sudarytos iš 16 teiginių bei Trumpojo tamsiosios triados skalės (angl. Short Dark Triad, SD3; Jones & Paulhus, 2013), sudarytos iš 27 teiginių. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnis perfekcionizmo lygis reikšmingai susijęs su stipresniu makiavelizmo ir psichopatijos bruožų pasireiškimu, tačiau ryšys tarp perfekcionizmo ir narcisizmo nebuvo nustatytas. Amžiaus grupių palyginimas atskleidė, kad bendras perfekcionizmo lygis nesiskyrė, tačiau vyresnės moterys pasižymėjo aukštesniu narcisistinio perfekcionizmo lygiu. Seksualinė orientacija, tatuiruočių skaičius bei jų matomumas nesusiję su reikšmingais perfekcionizmo, narcisizmo ar makiavelizmo skirtumais, tačiau psichopatijos bruožas buvo reikšmingai stipresnis tarp moterų, turinčių tatuiruotes matomose kūno vietose. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad tatuiruotės, kaip saviraiškos forma, yra labiau susijusios su specifiniais asmenybės bruožais (pvz., psichopatija), o ne su visais perfekcionizmo ar tamsiosios triados aspektais.

      61  18
  • Item type:ETD,
    Vaiko teisių apsaugos specialistų antrinio trauminio streso sąsajos su psichologiniu atsparumu: emocijų reguliavimo strategijų vaidmuo
    [The Relationship between Secondary Traumatic Stress and Psychological Resilience in Child Right Protection Workers: The Role of Emotion Regulation Strategies]
    magister thesis[2025][S006]
    Baudzis, Justina

    Tikslas: Nustatyti sąsajas tarp antrinio trauminio streso ir psichologinio atsparumo bei įvertinti adaptyvių ir neadaptyvių kognityvinių emocijų reguliacijos strategijų vaidmenį šiame ryšyje tarp vaiko teisių apsaugos specialistų. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 119 23-62 metų amžiaus (M = 42,6, SD = 10,40) vaiko teisių apsaugos specialistų (111 moterų, 8 vyrai). Metodikos: Antriniam trauminiam stresui vertinti buvo naudojama Bride ir kt. (2004) sukurta antrinio trauminio streso skalė (ang. Secondary traumatic stress scale, STSS), emocijų reguliavimo strategijoms – Garnefski ir kt. (2001) sukurtas Kognityvinės emocijų reguliacijos klausimynas (ang. Cognitive Emotion Regulation Questionnaire, CERQ). Psichologiniam atsparumui matuoti buvo naudojama Psichologinio atsparumo skalė (ang. Connor-Davidson Resilience Scale, CD-RISC-25). Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad intensyvesni antrinio trauminio streso simptomai yra susiję su žemesniu psichologiniu atsparumu. Didesnis antrinio trauminio streso simptomų intensyvumas yra susijęs su polinkiu dažniau emocijoms reguliuoti naudoti savęs kaltinimą, priėmimą, ruminaciją, katastrofizavimą bei kitų kaltinimą ir mažesniu polinkiu naudoti teigiamą persvarstymą. Taip pat buvo pastebėta, kad teigiamos orientacijos, planavimo, teigiamo persvarstymo ir perspektyvos suvokimo naudojimas yra susijęs su aukštesniu psichologiniu atsparumu. Tuo tarpu priėmimas bei ruminacija siejasi su žemesniu psichologiniu atsparumu. Tyrime taip pat buvo nagrinėjama, ar emocijų reguliacijos strategijos medijuoja ryšį tarp antrinio trauminio streso ir psichologinio atsparumo. Tyrimas parodė, kad teigiamo persvarstymo strategija sušvelnina antrinio trauminio streso poveikį psichologiniam atsparumui.

      30  258