Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20056
Rodoma1 - 10 iš 182
  • Item type:ETD,
    A reimagined arm’s length standard
    [Naujas požiūris į ištiestos rankos standartą]
    doctoral thesis[2026][R1][S001]

    The study proposes a reimagination of the arm’s length standard, putting forward a series of integrated solutions, based on a combined systematic introduction of both rational business conducts and formula-based alternatives to the arm’s length praxis. This reimagination effort is necessary to tackle the main identified challenges to the different core elements of the arm’s length standard, i.e., rationale, results, compliance requirements, roles and coordination nature, which, as the study demonstrates, render the current arm’s length variant a random and inefficient standard, severely undermining the fulfilment of its roles. With a strong legal theory backbone, but a tax policy orientation, the study assesses both the time and space evolutions of the arm’s length standard, establishing, therefore, the content of and limits to the arm’s length core elements, based on which the proposed solutions are designed, respecting a feasibility framework of implementation, for short-term action.

      20  19
  • Item type:ETD,
    Veiksmingo restruktūrizavimo proceso užtikrinimo problemos
    [Problems in ensuring effective restructuring proceedings]
    doctoral thesis[2026][R1][S001]

    Disertacijoje tiriamos restruktūrizavimo proceso veiksmingumo užtikrinimo problemos Lietuvos nemokumo teisės sistemoje. Tyrime veiksmingas restruktūrizavimas suprantamas kaip priemonių visuma, nukreipta į įmonės finansinio gyvybingumo atkūrimą (išsaugojimą), derinant kreditorių ekonominius interesus ir socialinį interesą išsaugoti veikiantį ūkio subjektą. Darbe analizuojama restruktūrizavimo samprata, jo santykis su bankroto procesu, prevencinio restruktūrizavimo vieta nemokumo teisėje, taip pat teismo, kreditorių ir akcininkų teisinės padėties reikšmė restruktūrizavimo tikslui pasiekti. Atskleidžiama, kad Lietuvoje galiojantis reguliavimas neužtikrina pakankamai ankstyvo, lankstaus ir konfidencialaus mokumo problemų sprendimo, o ikiteisminė restruktūrizavimo inicijavimo tvarka, kuri šiuo metu laikoma privaloma ir reguliuojama imperatyviomis teisės normomis, gali tapti reikšminga kliūtimi, siekiant pasinaudoti įstatymo suteikiamomis apsaugomis, reikalingomis finansiniams sunkumams įveikti. Disertacijoje pagrindžiama, kad restruktūrizavimo procese taikomos priemonės turi būti diferencijuojamos pagal bendrovės finansinę būklę: mokioms, bet finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms būtina sudaryti sąlygas naudotis prevencinėmis restruktūrizavimo sistemomis, o nemokių įmonių restruktūrizavimas turi būti vykdomas užtikrinant teisminę kontrolę, restruktūrizavimo bylas nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka. Tiek kreditorių, tiek akcininkų teisinė padėtis restruktūrizavimo procese skiriasi, priklausomai nuo to, kokiai – mokiai ar nemokiai įmonei – restruktūrizavimo procesas inicijuojamas. Disertacijoje pateikiami siūlymai, kuriais siekiama didinti restruktūrizavimo proceso aiškumą, nuoseklumą ir praktinį veiksmingumą.

      16  28
  • Item type:ETD,
    Skaitmeninės transformacijos poveikis finansinių paslaugų rinkai: teisinio reglamentavimo iššūkiai
    [The Impact of Digital Transformation on the Financial Services Market: Challenges of Legal Regulation]
    magister thesis[2026][S001]
    Gudavičienė, Andriana

    Šiame magistriniame darbe analizuojamas skaitmeninės transformacijos poveikis finansinių paslaugų rinkai, ypatingas dėmesys skiriamas debesijos sprendimų reikšmei geopolitinių ir reguliacinių iššūkių kontekste. Tyrimo tikslas yra įvertinti, kaip debesijos sprendimų integracija į finansų sektoriaus veiklą rizikų valdymo struktūrą, priklausomybių pobūdį ir ES priežiūros institucijų vaidmenį. Darbe nagrinėjami ES strateginiai dokumentai, reguliacinė iniciatyvos ir priežiūros institucijų praktika, taip pat vertinami ES valstybių narių nacionaliniai rizikų valdymo modeliai. Tyrimas atskleidė, kad debesijos infrastruktūros priklausomybė nuo ne ES tiekėjų peržengia operacinės rizikos ribas ir įgyja geopolitinį matmenį, kurio esamos sutartinės ir reguliacinės priemonės neišsprendžia. ES reguliacinis atsakas išlieka struktūriškai ribotas, o rinkos dalyvių taikomi hibridiniai modeliai tik sušvelnina, bet nepanaikina koncentracijos problemos. Daroma išvada, kad veiksmingas šių rizikų valdymas reikalauja koordinuoto teisinio, techninio ir investicinio atsako, papildant DORA infrastruktūros architektūros reikalavimais, užtikrinant ES jurisdikciją kritinės infrastruktūros tiekėjų lygmeniu ir remiant ES alternatyvios debesijos infrastruktūros plėtrą per planuojamą CAIDA.

      6  21
  • Item type:ETD,
    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tendencijos bylose dėl sklypų ribų tikslinimo
    [The Tendencies of the Judicial Practice of the Supreme Court of Lithuania in the Cases on Land Plots Boundaries Revision]
    magister thesis[2026][S001]
    Kuniauskė, Irena

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tendencijos bylose dėl žemės sklypų ribų nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį. Tiriami pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant žemės sklypų ribų ginčus: dokumentinių duomenų, faktinio naudojimo, proporcingumo, istorinio ribų susiformavimo, įrodymų visumos vertinimo bei ultima ratio principo. Vertinamas šių kriterijų taikymo nuoseklumas, teismo diskrecijos ribos ir motyvavimo pareiga. Taip pat atliekama lyginamoji analizė su kitų kontinentinės Europos valstybių teismų praktika. Tyrimas parodė, kad CK 4.45 straipsnis taikomas kaip subsidiari priemonė, skirta ne naujai ribai sukurti, bet istoriškai ir teisiškai egzistuojančiai ribai nustatyti.

      13  20
  • Item type:ETD,
    The Pre-Pack Mechanism in Insolvency
    [Išankstinio paketo (pre-pack) mechanizmas nemokumo atveju]
    magister thesis[2026][S001]
    Hirniak, Marta

    The research of this Thesis has been dedicated to the pre-pack proceeding regulation which has been recently introduced by Directive harmonising certain aspects of insolvency law. The esssence of the pre-pack procedure, its advantages and problemaric issues have been investigated. The Thesis demonstrated the practice of the pre-pack in different countries which have already imposed into their insolvency legislation this tool. The investigation has been mostly focused on the analysis of the stages of the pre-pack proceeding and its main standards established by Directive harmonising certain aspects of insolvency law. Having conducted the thorough research of the pre-pack regulation on the EU level and having explored the theoretical background of this tool, the preparatory stage, the liquidation phase and common provisions of the pre-pack proceeding have been analyzed. The research has revealed that although Directive harmonising certain aspects of insolvency law address main issues of the pre-pack, some concerns still may arise during its real application in MS. It was explored that the some adjustements to the EU legal instrument should be made in order to strengthen the position of the unsecured creditors. Additionally, the Thesis demonstrated that employees are not provided with sufficient and fair safeguards during the pre-pack. In order to create the well-designed insolvency regime, it has been proposed to establish the company viability assessment as an obligatory one during the pre-pack proceeding.

      8  21
  • Item type:ETD,
    Žalos ar nuostolių numatymas kaip verslininko sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga
    [Anticipation of Damage or Damages as a Condition for the Entrepreneur's Contractual Civil Liability]
    magister thesis[2026][S001]
    Pakštytė, Orinta

    Teisės sistemoje nėra vieningo požiūrio į tai, kokią vietą nuostolių numatymo doktrina užima sutartinės atsakomybės ribojimo sistemoje ir kokių teisinių subjektų atžvilgiu minima doktrina tūrėtų būti taikoma. Atitinkamai, baigiamajame darbe siekiama atskleisti sutartinės atsakomybės ribojimo būtinybę. Taip pat pateikiama nuostolių numatymo doktrinos kilmė, tiriama šios doktrinos reikšmė ir vertinimo elementų turinys skirtingų valstybių teisinėse sistemose. Taip pat analizuojamas nuostolių numatymo savarankiškumas kitų sutartinės atsakomybės ribojimo mechanizmų atžvilgiu. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad nuostolių doktrina yra savarankiškas sutartinės ribojimo mechanizmas, kuris nėra išimtinai siejamas su specifiniu teisės subjektu. Tačiau sutiktina, kad tam tikrose valstybėse numatomumas veikia kaip instrumentas kituose sutartinės atsakomybės ribojimo mechanizmuose. Siekiant išlaikyti minimos doktrinos savarankiškumą, Lietuvos teisėje, visų pirma, siūlytina vienodinti numatomumo doktrinos taikymą, atsisakant jos taikymo išimtinai tik verslininkams, o paskui plėtoti ir nuostolių numatymo doktrinos vertinimo elementų turinį teismų praktikoje.

      9  58
  • Item type:ETD,
    Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo įgyvendinimo užtikrinimo problematika: priežiūros, audito ir sankcijų taikymo mechanizmai pagal Europos Parlamento ir tarybos direktyvą (ES) 2024/1760
    [Issues Related to Ensuring the Implementation of Corporate Sustainability Due Diligence: Mechanisms for Supervision, Audit and Application of Sanctions under Directive (EU) 2024/1760 of the European Parliament and of the Council]
    magister thesis[2026][S001]
    Sapagovaitė, Edita

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo pareigų vykdymo užtikrinimo problematika pagal Direktyvą (ES) 2024/1760, atsižvelgiant į vėlesnius jos pakeitimus. Tyrimo esmė – nustatyti, kaip nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinta priežiūros, tyrimų, patikrinimų, atitikties tikrinimo, sankcijų taikymo ir teisminės kontrolės sistema, kad rizika grindžiamos pareigos, susijusios su realiu ir galimu neigiamu poveikiu žmogaus teisėms ir aplinkai, netaptų deklaratyvia atitiktimi. Tyrimo tikslas – nustatyti reguliavimo sprendimus, kurie užtikrintų išsamaus patikrinimo pareigų vykdymą, mažintų nevienodo Direktyvos perkėlimo ir taikymo riziką ir nepakeistų Direktyvoje visiškai suderintų bendrųjų pareigų turinio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad veiksmingas Direktyvos įgyvendinimas priklauso ne nuo papildomų materialiųjų pareigų nustatymo, o nuo nuoseklios procedūrinės vykdymo užtikrinimo sistemos. Nacionalinėje teisėje būtina aiškiai reglamentuoti priežiūros institucijų kompetenciją, nepriklausomumą, įgaliojimus ir išteklius, pagrįsto susirūpinimo nagrinėjimą, tyrimų pradėjimo pagrindus, patikrinimų tvarką, įrodymų vertinimą, atitikties tikrinimo priemonių įrodomąją reikšmę, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sankcijų individualizavimą, sprendimų dėl sankcijų skelbimą ir teisminę kontrolę. Tokia sistema ribotų deklaratyvios atitikties praktiką, sudarytų sąlygas skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas ir stiprintų teisinį tikrumą, nekeičiant Direktyvoje visiškai suderintų bendrųjų pareigų turinio.

      4  12
  • Item type:ETD,
    Bendrovės akcijų privalomas pardavimas ir išpirkimas pagal Akcinių bendrovių įstatymo 46¹ straipsnį: teorinės ir praktinės problemos
    [Mandatory Squeeze-out and Sell-out under Article 46¹ of the Law on Companies: Theoretical and Practical Issues]
    magister thesis[2026][S001]
    Gelžinis, Edvinas

    Magistro baigiamajame darbe siekiama išanalizuoti dabar ABĮ 461 straipsnyje įtvirtinto priverstinio akcijų išpirkimo ir pardavimo instituto teorines ir praktines problemas. Pirmojoje dalyje yra aptariamos bendros galimybės pasitraukti iš juridinio asmens dalyvių sąrašo, kurios įtvirtintos Lietuvoje, bei aptariami ir kitų pasirinktų valstybių (Švedijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų) pavyzdžiai artimi ABĮ 461 straipsniui. Antrojoje dalyje yra koncentruojamasi į teorines ir praktines problemas. Nemaža darbo dalis yra skirta teisingos kainos nustatymo mechanizmui, kaip jis užtikrinamas ir kaip jį būtų galima patobulinti. Atkreipiamas dėmesys į kitas galimas problemas: informavimo, galimų nuolaidų taikymo akcijų paketui, susipažinimo su turto vertinimo ataskaita negalimumu, išlaidų paskirstymo, pasiūlymo pateikimo termino neadekvatumas ir būtinybė stabdyti procesą ginčijant kainą. Siūloma sumažinti nustatytą ribą, t, y. institutą taikyti ne nuo 95 procentų, bet nuo 90 procentų. Atlikus tyrimą yra pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui kaip būtų galima patobulinti esamą reglamentavimą, kad būtų galima išvengti teorinių ir praktinių problemų ateityje.

      3  14
  • Item type:ETD,
    Strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) problematika ir perspektyvos Lietuvos civiliniame procese
    [Problems and Prospects of Strategic Lawsuits against Public Participation (SLAPP) in Lithuanian Civil Proceedings]
    magister thesis[2026][S001]
    Kažemikaitis, Andrius

    Baigiamajame darbe kristalizuoti pagrindinius SLAPP požymiai, kurie svarbūs norint atskirti pažeistų teisių gynimo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutus. Tyrimo tikslas yra ištirti strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) reiškinį. Darbe keliama problema, ar LR CPK 951 str. pakankamai užtikrina apsaugą nuo SLAPP ieškinių, nepažeidžiant konstitucinės žmogaus teisės kreiptis į teismą? Daroma išvada, jog SLAPP ieškiniai nėra skirti realiam pažeistų teisių gynimui, o priešingai - naudojami kaip priemonė daryti spaudimą žiniasklaidai, aktyvistams ar kitiems viešojo intereso dalyviams. Toks SLAPP ieškinių pobūdis iškraipo civilinio proceso paskirtį ir prieštarauja jo tikslui - sąžiningai ir efektyviai spręsti teisinius ginčus. Nors Lietuvos teisėje jau yra įtvirtintos specialios kovos su SLAPP ieškiniais normos, praktinis jų taikymas nėra pakankamai aiškus ir nuoseklus - egzistuoja neapibrėžtumas, vieningos teismų praktikos stoka ir sunkumai ankstyvoje stadijoje identifikuoti SLAPP bylas.

      8  12
  • Item type:ETD,
    Viršnacionalinės kolektyvinės sutartys: teoriniai ir praktiniai teisiniai aspektai
    [Collective Agreements of Supranational Level: Theoretical and Practical Legal Aspects]
    magister thesis[2026][S001]
    Gražulienė, Liudvika

    Darbe analizuojami Europos socialinių partnerių autonominiai susitarimai, sudaryti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnio pagrindu ir pasirenkami įgyvendinti pagal valstybėms būdingą praktiką ir procedūras. Daroma prielaida, kad šie susitarimai yra viršnacionalinio lygmens kolektyvinės sutartys, kurias privalo įgyvendinti susitarimus pasirašiusių šalių narės – nacionaliniai socialiniai partneriai. Tyrime identifikuojama autonominių susitarimų sudarymo ir turinio atitiktis pagrindiniams kolektyvinių sutarčių aspektams.

      5  12