Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20071
Now showing1 - 10 of 10
  • Item type:ETD,
    Dirbtinio intelekto naudojimo Lietuvos gimnazijose mąstai, rizikos ir galimybės
    [Scales, risks, and opportunities of AI use in Lithuanian gymnasiums]
    magister thesis[2026][S003]
    Morkūnienė, Lina

    -.

      26
  • Item type:ETD,
    Vadovo komunikacijos poveikis progimnazijos organizacijos kultūrai
    [The Impact of Managerial Communication on the Culture of a Lower Secondary School Organization]
    magister thesis[2026][S003]
    Ručytė, Greta

    Baigiamojo magistro darbo tema - Vadovo komunikacijos poveikis progimnazijos organizacijos kultūrai. Aktualumas, Įvairūs tyrimai parodė, kad vadovo komunikacija yra labai svarbus aspektas, turintis reikšmės organizacijos ir bendruomenės įsitraukimui, tarpusavio bendradarbiavimui, mokyklos vertybėms. Komunikacija veikia darbuotojų tapatinimąsi su organizacijos kultūra. Tinkamai komunikuodamas vadovas perduoda organizacijos vertybes, normas, lūkesčius, o tokiu būdu skatina darbuotojų motyvaciją ir susitelkimą. Komunikacijai pasireiškiant vienpusės informacijos teikimu, teikiant nepakankamai grįžtamojo ryšio, bendruomenė gali jaustis nepakankamai įvertinta ir įtraukta į organizacijos kultūros procesus, kas stipriai mažina pasitikėjimą vadovu ir organizacija. Kyla klausimai: Kaip vadovo komunikacija veikia organizacijos kultūrą? Kokie yra pagrindiniai komunikaciniai iššūkiai mokyklos vadovo veikloje? Kokie vadovo komunikacijos stiliai, būdai ir formos, galėtų teigiamai prisidėti prie progimnazijos kultūros? Tyrimo objektas – Vadovo komunikacijos poveikis Tyrimo tikslas – nustatyti vadovo komunikacijos poveikį progimnazijų organizacijos kultūrai Uždaviniai: 1. Išnagrinėti mokyklos organizacinės kultūros ir vadovo komunikacijos teorinius aspektus. 2. Atskleisti organizacijos kultūros formavimo veiksnius bei iššūkius. 3. Išsiaiškinti kaip progimnazijų mokytojai vertina vadovo komunikaciją ir mokyklos organizacijos kultūrą. 4. Nustatyti ryšius tarp mokyklos vadovo komunikacijos ir organizacijos kultūros. 5. Išanalizuoti kaip įvairūs komunikacijos komponentai, stiliai, būdai veikia organizacijos kultūrą. Siekiant ištirti vadovo komunikacijos poveikį organizacijos kultūrai bei atskleisti išsikeltus uždavinius, pasirinktas kiekybinis tyrimas. Naudoti duomenų rinkimo metodai: literatūros analizė, anketinė apklausa progimnazijų mokytojams. Taikyti šie statistiniai duomenų analizės metodai: dispersinė analizė, Pearsono koreliacinė analizė, tiesinė regresijos analizė. Tyrime dalyvavo 357 Vilniaus progimnazijų mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad visi mokyklos vadovo komunikacijos komponentai yra statistiškai reikšmingai bei teigiamai susiję su mokyklos organizacinės kultūros komponentais. Išryškėjo, kad vadovo santykiniai bei emociniai komunikacijai priskiriami komponentai turi stipresnį ryšį su organizacijos kultūra nei informacinei komunikacijai priskiriami komponentai. Kuo mokytojai geriau įvertino progimnazijos vadovo komunikacijos komponentus, tuo palankiau vertino ir visus mokyklos organizacinės kultūros komponentus. Tokiu atveju progimnazijoje išryškėjo aukščiausios kultūros formos, kuriose vyrauja bendras tikslas, savarankiškas atsakomybės prisiėmimas, prasmės pajautimas ir tuo mažiau pastebima kultūra, kurioje vyrauja baimė, spaudimas, prasti tarpusavio santykiai. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad vadovo komunikacija turi stiprų poveikį mokyklos organizacijos kultūrai.

      65
  • Item type:ETD,
    Duomenimis grįstų sprendimų priėmimas Vilniaus miesto valstybinėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose
    [Data-Driven Decision-Making in Public Preschool and Pre-Primary Education Institutions in the City of Vilnius]
    magister thesis[2026][S003]
    Mikulec, Irina

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas duomenimis grįstų sprendimų priėmimas Vilniaus miesto valstybinėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Aptariamos pagrindinės teorinės prielaidos, duomenimis grįsto sprendimų priėmimo samprata, pagrindiniai teoriniai modeliai, tarptautinis ir nacionalinis kontekstas, empiriniai tyrimai bei specifiniai duomenų naudojimo aspektai ikimokyklinio ugdymo institucijose. Nors švietimo politikoje akcentuojama įrodymais grįsto valdymo svarba, praktikoje ankstyvojo ugdymo sektoriuje duomenų naudojimas išlieka nevienodas. Dažnai apsiribojama duomenų rinkimu, tačiau jie ne visada integruojami į pedagoginį planavimą ar vadybinius sprendimus. Todėl šiame tyrime siekta nustatyti, kokie duomenys naudojami, kaip jie taikomi kasdienėje veikloje ir kokios kliūtys trukdo sistemingam duomenų analizavimui. Tyrimas atliktas taikant kiekybinę anketinę apklausą. Joje dalyvavo 80 Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginių darbuotojų, dirbančių valstybinėse įstaigose. Klausimynas sudarytas remiantis tarptautiniais tyrimais apie duomenų naudojimą švietime ir pritaikytas Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kontekstui.

      15
  • Item type:ETD,
    Mokytojo profesijos patrauklumą lemiantys veiksniai pedagogų pritraukimui ir išlaikymui Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose
    [Factors Determining the Attractiveness of the Teaching Profession for the Recruitment and Retention of Teachers in General Education Schools of Kaunas City]
    magister thesis[2026][S003]
    Jonaitis, Marius

    Darbe analizuojami mokytojo profesijos patrauklumą lemiantys veiksniai ir jų poveikis pedagogų pritraukimui bei išlaikymui Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrime taikoma mišri metodologija, derinant mokytojų anketinę apklausą ir pusiau struktūruotus interviu su mokyklų vadovais. Gauti rezultatai sudaro prielaidas formuoti pagrįstas rekomendacijas savivaldybės švietimo politikos formuotojams ir mokyklų vadovams, siekiant stiprinti mokytojo profesijos patrauklumą.

      11
  • Item type:ETD,
    Lietuvos tautinių mažumų švietimo kokybės užtikrinimo politika ir problemos
    [Quality Assurance Policy and Problems in the Education of National Minorities in Lithuania]
    magister thesis[2026][S003]
    Czerniawska, Iwona

    Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje kokybiškas švietimas žmogui, visuomenei, valstybei yra labai svarbus reiškinys. Jis skatina žmonių kūrybiškumą, inovatyvumą. Be prieinamo kokybiško švietimo valstybės tampa mažiau konkurencingos. Kokybiškas švietimas taip pat yra labai svarbus socialinei lygybei ir pažangai. Ugdymo rezultatų tyrimų duomenys rodo, kad mokinių, besimokančių tautinių mažumų kalbomis pasiekimai dažnai yra žemesni. Tai liudija švietimo kokybės skirtumus tarp mokyklų ir išryškina iššūkius tautinių mažumų švietimo srityje. Darbe keliama problema – kokie veiksniai gali lemti tautinių mažumų mokyklų mokinių švietimo kokybės užtikrinimą, t. y. tautinių mažumų mokinių pasiekimų augimą? Tyrimo objektas – Lietuvos lenkų tautinės mažumos švietimo kokybės užtikrinimo politika ir problemos. Tyrimo tikslas – identifikuoti veiksnius, lemiančius lenkų tautinės mažumos mokyklų, ugdymą organizuojančių vien lenkų kalba, švietimo kokybę. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1. Apžvelgti tarptautinę praktiką ir Lietuvos švietimo politiką tautinių mažumų atžvilgiu; 2. Išanalizuoti švietimo kokybės parametrus, lemiančius mokinių pasiekimus; 3. Aptarti lenkų tautinės mažumos švietimo sąlygas ir mokinių pasiekimus; 4. Identifikuoti, kaip galima būtų pagerinti Lietuvos lenkų tautinės mažumos mokinių pasiekimų rezultatus. Suformuluoti ginamieji teiginiai: 1. Ugdymo metodų ir priemonių, pritaikytų lietuvių kalbos ir literatūros mokymui(-si) mokyklų, ugdymo procesą organizuojančių lenkų kalba, mokiniams stoka veikia jų pasiekimus šioje srityje; 2. Vilniuje, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajono vietovėse, kuriose veikia atskiros lenkų ir lietuvių kalba ugdymo procesą organizuojančios įstaigos, mokinių pasiekimų rezultatai iš esmės yra panašūs. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, nacionalinių ir tarptautinių dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, antrinių duomenų analizė, ekspertų interviu. Duomenims apdoroti naudotas turinio (content) analizės metodas. Tiriamajame darbe apžvelgta tarptautinė ir Lietuvos švietimo politika tautinių mažumų atžvilgiu, išanalizuoti švietimo kokybės sampratos elementai bei jų įtaką mokinių pasiekimų rezultatams, aptartos mokyklų, ugdančių lenkų kalba, sąlygos ir mokinių pasiekimai. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymas dėl atitinkamai paruoštų ugdymo priemonių, metodų ir atitinkamai paruoštų mokytojų stokos vis dar kelia nemažai iššūkių ir daro įtaką mokinių rezultatams. Ekspertų nuomone, būtina taisyti šitą situaciją. Ekspertai taip pat pažymi, kad tų pačių vietovių mokyklų, ugdančių lenkų arba lietuvių kalba, mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai nesiskiria. Darbo struktūra – darbą sudaro lentelių, paveikslų sąrašai, įvadas, 4 skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka ir priedai.

      10  30
  • Item type:ETD,
    Švietimo skaitmenizavimas Lietuvoje: palankios sveikatai skaitmeninės mokymo(si) aplinkos kūrimas Vilniaus miesto pradinio ugdymo mokyklose
    [Digitalization of Education in Lithuania: Creating a Health-Promoting Digital Teaching and Learning Environment in Primary Schools of the City of Vilnius]
    magister thesis[2026][S003]
    Kolpak, Liucija

    Dinamiškas švietimo skaitmenizavimas Lietuvoje išryškina būtinybę užtikrinti, kad skaitmeninių technologijų naudojimas mokymo procese neturėtų neigiamo poveikio mokinių fizinei ir emocinei sveikatai. Sveikatą stiprinanti skaitmeninė aplinka priklauso nuo mokytojų skaitmeninių kompetencijų, infrastruktūros kokybės ir nuoseklaus saugių technologijų politikos įgyvendinimo. Probleminis klausimas: Kaip intensyvios skaitmenizacijos sąlygomis Vilniaus pradinėse mokyklose užtikrinama mokinių sveikatai palanki skaitmeninė aplinka? Tyrimo objektas: sveikatą stiprinanti skaitmeninė aplinka Vilniaus pradinėse mokyklose. Tyrimo tikslas: ištirti, kaip Vilniaus pradinės mokyklos kuria skaitmeninę aplinką ir įvertinti jos santykį su mokinių fizine ir emocine sveikata. Tyrimo uždaviniai: 1. Remdamiesi literatūra šia tema, apibrėžkite švietimo skaitmeninimo sąvoką, pirminio ugdymo kontekstą ir sveikatai palankios skaitmeninės aplinkos kūrimo principus. 2. Išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius skaitmeninių technologijų naudojimą pradinėse mokyklose. 3. Ištirti ir įvertinti, kaip Vilniaus pradinės mokyklos iš tikrųjų sukuria mokinių sveikatai palankią skaitmeninę aplinką. 4. Statistiškai patikrinti mokytojų skaitmeninių kompetencijų, infrastruktūros kokybės ir saugių technologijų praktikos ryšius ir jų poveikį mokinių sveikatos elgsenai. Tyrime buvo naudojami teoriniai ir empiriniai metodai. Teoriniu lygmeniu buvo analizuojami nacionaliniai ir tarptautiniai dokumentai bei mokslinė literatūra apie švietimo skaitmenizavimą ir mokinių skaitmeninį saugumą. Empirinėje dalyje atliktas kiekybinis tyrimas – 203 Vilniaus mokyklų 1–4 klasių mokytojų apklausa. Statistiniai duomenys buvo sudaryti naudojant IBM SPSS Statistics 29.0.2.0 ir MS Excel. Rezultatai pateikiami lentelėse, diagramose ir koreliacijos analizėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojų skaitmeninės kompetencijos yra gana aukštos, o jų veikla glaudžiai susijusi su mokinių žinių ir elgesio lygiu saugaus technologijų naudojimo srityje (p. < 0,001). Mokyklų infrastruktūra daugumoje Vilniaus mokyklų pakankama, tačiau jos naudojimas nėra visiškai sistemingas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad skaitmeninės saugos politikos įgyvendinimas mokyklose yra fragmentiškas, o tai reiškia, kad praktiniai mokytojų veiksmai ne visuomet atspindi teisės aktuose nustatytus saugaus naudojimo reikalavimus. Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys teoriniai skyriai, empirinė dalis, rezultatų analizė, diskusija, išvados, rekomendacijos, bibliografija ir priedai.

      11  14
  • Item type:ETD,
    Pasirengimas dvikalbystės įgyvendinimui Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose: iššūkiai ir galimybės
    [Preparedness for the implementation of bilingualism in Vilnius preschool educational institutions: challenges and opportunities]
    magister thesis[2026][S003]
    Markevič, Jelena

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir ištirti pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokykliniame ugdyme iššūkių ir galimybių aspektai. Pirmoje darbo dalyje pateikiami dvikalbystės sampratos ir taikymo švietimo sistemoje teoriniai aspektai. Šioje dalyje plačiau apibrėžiama dvikalbystė samprata, analizuojama dvikalbystės įtaka vaiko raidai, apibendrinama vaikų dvikalbystė ir jos veiksniai, principai, modeliai, integravimo strategijos. Taip pat atliekama pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokykliniame ugdyme patirties analizė, apimanti užsienio šalių patirtį ir dvikalbystės ugdymo praktiką Lietuvoje. Antra dalis skirta pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose iššūkių ir galimybių tyrimo metodologijos aprašymui. Šioje dalyje dėmesys skiriamas tyrimo dizainui, tyrimo imčių charakteristikai ir tyrimo instrumento pagrindimui. Trečioje darbo dalyje pateikiami pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose iššūkių ir galimybių tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

      16  40
  • Item type:ETD,
    AI panaudojimo galimybės švietimo įstaigų vadyboje
    [The Possibilities of Applying AI in the Management of Educational Institutions]
    magister thesis[2026][S003]
    Žvikevičiūtė, Greta

    Šiuolaikinis švietimo sektorius susiduria su augančiu poreikiu efektyvinti vadybinius procesus ir priimti pagrįstus sprendimus, atitinkančius tiek organizacinius, tiek visuomeninius pokyčius. Viena iš aktualiausių inovacijų, galinčių prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo, yra dirbtinis intelektas (DI). DI technologijų plėtra sudaro prielaidas transformuoti švietimo įstaigų veiklą, tačiau jos diegimas susijęs su įvairiais iššūkiais – techniniais, organizaciniais, kompetenciniais ir etiniais. Šiame darbe keliama tyrimo problema: kokie yra pagrindiniai dirbtinio intelekto taikymo švietimo įstaigų vadyboje aspektai, ir kaip šios technologijos gali būti integruotos siekiant didesnio vadybinio efektyvumo bei strateginės pažangos? Remiantis atlikta analize, darbe pateikiamos rekomendacijos, apimančios keturias strategines sritis: technologinių gebėjimų ugdymą vadovybei, sistemingą pokyčių valdymą, duomenų saugumo politikos stiprinimą ir AI integracijos planavimą kaip strateginį procesą. Darbo tikslas – išanalizuoti dirbtinio intelekto taikymo galimybes švietimo įstaigų vadyboje, identifikuoti esminius pranašumus ir kliūtis bei pateikti praktines rekomendacijas šių sprendimų įgyvendinimui. Siekiant šio tikslo, darbe taikyti teorinės literatūros analizės, dokumentų analizės ir kokybinės turinio analizės metodai. Mokslinės literatūros analizė atlikta siekiant išgryninti pagrindinius DI sampratos aspektus, įvertinti globalias taikymo tendencijas bei teorinius vadybos modelius. Turinio analizė remiasi tiek moksliniais straipsniais, tiek institucinių ataskaitų ir praktikų analize, leidžiančia įvertinti realią DI integracijos patirtį švietimo srityje. Tyrime taikyti metodai: teorinės literatūros analizė, kurios metu sistemingai apžvelgti moksliniai šaltiniai apie DI sampratą, švietimo vadybos modelius ir pasaulines praktikas; dokumentų analizė, padėjusi įvertinti nacionalinius ir tarptautinius strateginius dokumentus, reglamentuojančius DI taikymą švietime; bei kokybinė turinio analizė, naudota sisteminant empirinę medžiagą iš atvejų studijų, mokslinių straipsnių ir institucinių ataskaitų. Taip pat taikyta lyginamoji analizė, leidusi identifikuoti sėkmės veiksnius bei kliūtis diegiant DI sprendimus skirtinguose švietimo kontekstuose.

      18  24
  • Item type:ETD,
    Užsieniečių švietimo iššūkiai Lietuvoje: Jonavos rajono savivaldybės atvejis
    [Challenges of education for foreigners in Lithuania: the case of Jonava district municipality]
    magister thesis[2026][S003]
    Svirskienė, Danguolė

    Darbo aktualumas. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su vis didėjančiais imigracijos srautais. Gausiausią grupę sudaro karo pabėgėliai iš Ukrainos, imigrantai, atvykę iš trečiųjų šalių ir grįžtantys iš emigracijos. Didėja būtinybė gerinti atvykusių į Lietuvą užsieniečių bei sugrįžusių su tėvais vaikų įtraukimą į šalies švietimo sistemą ir ugdymo įstaigas. Pritaikyti efektyvesnes integracijos priemones, sustiprinti pedagogų kompetencijas ir užtikrinti reikiamus finansinius bei materialinius resursus. Tyrimo objektas. Imigrantų, reemigrantų, pabėgėlių vaikų ugdymo organizavimas. Probleminiai klausimai: 1. Su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, integruojančios užsieniečius vaikus? 2. Kokios priemonės ir strategijos taikomos mokyklose, siekiant palengvinti užsieniečių vaikų ugdymą? Tikslas: ištirti imigrantų, reemigrantų ir pabėgėlių švietimo iššūkius Jonavos rajono savivaldybėje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos švietimo sistemos situaciją ir pokyčius imigracijos kontekste. 2. Išnagrinėti gerąsias ugdymo organizavimo praktikas Europoje ir Lietuvoje. 3. Nustatyti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama savivaldybės švietimo įstaigose dėl užsieniečių švietimo. 4. Identifikuoti gerąsias savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų praktikas, padedančias efektyviai integruoti atvykusius mokinius. Darbo rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai ugdymo sistemos iššūkiai su kuriais susiduriama tirtose Jonavos rajono savivaldybės švietimo įstaigose yra skirtingų mokinių grupių (imigrantų, reemigrantų ir pabėgėlių) ugdymo suvienodinimas, kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, nepakankamas mokytojų pasirengimas, metodinių ir mokymo priemonių trūkumas, akcentuojamas mokinio padėjėjų poreikis. Išryškėjo ir veiksmingi sprendimai taikomi savivaldybės mokyklose: mokiniai ugdomi kartu su bendraamžiais, lietuvių kalbos mokymui skiriamos individualios arba grupinės konsultacijos, ugdymo turinys pritaikomas pagal mokinio gebėjimus, atvykusiam mokiniui skiriamas adaptacijos laikotarpis, teikiamos pagalbos mokiniui specialistų konsultacijos.

      16  28
  • Item type:ETD,
    Pokyčių valdymas mokykloje įgyvendinant Tarptautinio Bakalaureato programą
    [Change Management in Schools Implementing the International Baccalaureate Program]
    magister thesis[2026][S003]
    Belovienė, Danutė

    Pastaruoju metu pokyčių tempas švietimo sistemoje, kaip ir kitose visuomenės srityse, nuolat didėja. Globalūs procesai, visuomenės lūkesčiai, technologijų raida skatina mokyklas nuolat tobulėti. Veiksmingas pokyčių valdymas tampa būtina sąlyga siekiant ugdymo kokybės ir mokyklos tobulėjimo. Šiuolaikiniame švietime ypač reikšmingu pokyčiu laikomas naujų ugdymo programų įgyvendinimas, kuris keičia mokyklos veiklos kryptį ir vidinę kultūrą. Novatoriškų Tarptautinio Bakalaureato (TB) programų kokybė pripažįstama tarptautiniu mastu. Šios programos padeda mokiniams ugdytis gebėjimus, reikalingus mokytis visą gyvenimą ir veikti šiuolaikiniame pasaulyje. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti pokyčių valdymo procesą mokykloje, diegiančioje TB programą, ir nustatyti veiksnius, užtikrinančius sėkmingą šios programos įgyvendinimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius pokyčių ir jų valdymo aspektus. 2. Įvardinti pokyčių valdymo iššūkius, su kuriais susiduria mokyklos, įgyvendindamos TB programą. 3. Išanalizuoti pagrindinius pokyčių valdymo veiksnius mokyklų praktikoje. 4. Nustatyti sėkmingo pokyčių valdymo prielaidas įgyvendinant TB programas. Tyrimo metodai. Teoriniai metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, lyginimas ir apibendrinimas. Empiriniai metodai: kokybinis tyrimas, interakcinės etnografijos prieiga. Tyrimo rezultatai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad Tarptautinio Bakalaureato programos diegimas yra sudėtingas procesas, keičiantis pedagoginę praktiką, organizacinę struktūrą ir kultūrą. Programa keičia tradicinį požiūrį į ugdymą, didina mokytojų kvalifikacijos kėlimo svarbą ir skatina kryptingą komandinę veiklą. Tyrimas išryškino, kad didžiausi iššūkiai kyla mokytojams prisitaikant prie naujų metodinių reikalavimų ir susiduriant su padidėjusiu darbo krūviu. Itin svarbų vaidmenį TB diegimo sėkmei atlieka mokyklos vadovybė, kurios aiški komunikacija, praktinė pagalba ir nuoseklus palaikymas padeda mokytojams lengviau prisitaikyti ir suprasti pokyčio naudą. Tyrimas taip pat parodė, kad ilgalaikėje perspektyvoje TB programos diegimas lemia pozityvius kultūrinius pokyčius: stiprėja tarpusavio pasitikėjimas, daugiau dėmesio skiriama refleksijai, o ugdymas tampa labiau orientuotas į mokinio patirtį ir aktyvų dalyvavimą.

      13  27