Viešojo administravimo institutas / Institute of Public Administration
Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovaisItem type:ETD, [The Significance of a Manager‘s Emotional Intelligence in Collaboration with Representatives of Different Generations]magister thesis[2026][S003]Buckienė, MelitaŠiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų bendradarbiavimui, organizacijos mikroklimatui bei efektyviai lyderystei. Švietimo įstaigose kartu dirba skirtingų kartų atstovai: Kūdikių bumo kartos, X kartos, Y kartos ir Z kartos. Šios kartos pasižymi skirtingomis vertybėmis, profesiniais lūkesčiais, požiūriu į darbą bei komunikacijos stiliais. Šia skirtumai galimai lemia bendradarbiavimo produktyvumą, sunkumus sprendžiant konfliktus bei komunikuojant tarpusavyje. Akcentuojama, kad vadovo emocinis intelektas tampa aktualus, nes padeda suprasti darbuotojų emocijas, jas valdyti, daryti teigiamą įtaką skirtingų kartų darbuotojų bendrystei, kurti palankų įstaigos mikroklimatą. Probleminiai klausimai. Kaip vadovo emocinis intelektas veikia skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimą švietimo įstaigose? Kokie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimo? Kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinio intelekto įtaką bendradarbiavimui? Objektas. Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendraujant su skirtingų kartų atstovais Lietuvos švietimo įstaigose. Tikslas. Ištirti vadovo emocinio intelekto poveikį skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Uždaviniai: 5. apibrėžti skirtingų kartų sampratą, jų klasifikaciją ir darbo ypatumus organizacijoje; 6. apibūdinti emocinio intelekto sampratą, struktūrą ir reikšmę vadovavimo praktikoje; 7. išanalizuoti vadovo emocinio intelekto ir darbuotojų bendradarbiavimo sąsajas skirtingų kartų kontekste; 8. empiriškai nustatyti, vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) raišką skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Hipotezės: 3. vadovo emocinis intelektas yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai susijęs su darbuotojų bendradarbiavimu visose kartose; 4. vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) reikšmingumas darbuotojų bendradarbiavimui skiriasi tarp skirtingų kartų. Teorinėje dalyje analizuojama kartų samprata, jų klasifikacija bei darbo ypatumai organizacijoje. Aptariama emocinio intelekto samprata, pagrindiniai emocinio intelekto modeliai ir vadovo emocinio intelekto reikšmė šiuolaikinėje vadovo praktikoje. Darbe nagrinėjama Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų ir vadovų kartų įvairovė bei emocinio intelekto svarba kuriant palankų organizacijos mikroklimatą. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, atliktas kiekybinis tyrimas – analizuojama vadovo emocinio intelekto raiška bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais švietimo įstaigose. Tyrimu siekiama nustatyti: kurie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus bendradarbiavimo; kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinį intelektą bei kokią reikšmę jis turi organizacijos mikroklimatui ir tarpusavio santykiams. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, torinė, metodologinė ir analitinė dalys, tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas (lietuvių ir anglų kalba) bei priedas (klausimynas).
7 15 Komunikacijos vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose Utenos miesteItem type:ETD, [The role of communication in implementing inclusive education in preschool educational institutions in the city of Utena]magister thesis[2026][S003]Arbočienė, LigitaMagistro baigiamajame darbe analizuojamas komunikacijos vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose Utenos mieste. Temos aktualumas siejamas su nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje įsigaliojusiomis visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostatomis, kurios įpareigoja ugdymo įstaigas užtikrinti kokybišką ugdymą visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų individualių ugdymosi poreikių. Įtraukusis ugdymas ikimokyklinėse įstaigose reikalauja ne tik ugdymo turinio pritaikymo ir švietimo pagalbos teikimo, bet ir veiksmingo pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, administracijos, tėvų, bei kitų institucijų bendradarbiavimo. Todėl komunikacija tampa esmine sąlyga koordinuojant pagalbos procesą ir priimant bendrus sprendimus. Darbo objektas – komunikacijos vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Darbo tikslas – išanalizavus teorinius komunikacijos ir įtraukiojo ugdymo aspektus, atlikti atvejo analizę ir nustatyti komunikacijos procesą lemiančius veiksnius ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Teorinėje darbo dalyje aptariama komunikacijos samprata, komunikacijos modeliai bei efektyvios komunikacijos elementai organizacijos kontekste. Pabrėžiama, kad komunikacija yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir reikšmių kūrimo, interpretavimo bei socialinės sąveikos procesas. Analizuojamos komunikacijos funkcijos ugdymo organizacijoje, išskiriant grįžtamojo ryšio, aktyvaus klausymosi, komandinio darbo ir palankaus komunikacijos klimato svarbą. Darbe taip pat nagrinėjama komunikacijos reikšmė įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai bei moksliniai tyrimai pabrėžia, kad veiksminga komunikacija ir bendradarbiavimas tarp pedagogų, specialistų, tėvų ir institucijų yra būtini atpažįstant vaikų poreikius, koordinuojant pagalbą ir užtikrinant nuoseklų ugdymo procesą. Aptariamas Vaiko gerovės komisijos bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaidmuo. Empirinėje darbo dalyje atliktas kokybinis tyrimas, taikant dokumentų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodus. Tyrime dalyvavo pedagogai, švietimo pagalbos specialistai bei savivaldybės atstovas. Tyrimo rezultatai parodė, kad veiksmingą komunikaciją stiprina komandinis darbas, reguliarūs susitikimai, aiškus atsakomybių pasiskirstymas ir sistemingas informacijos dalijimasis. Tačiau komunikacijos procesą apsunkina specialsitų trūkumas, riboti laiko ištekliai, informacijos fragmentiškumas, nevienodas darbuotojų įsitraukimas bei nepakankamas tėvų dalyvavimas. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad komunikacija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Veiksminga komunikacija stiprina tarpprofesinį bendradarbiavimą, padeda užtikrinti nuoseklų pagalbos organizavimą ir geresnį vaikų ugdymosi poreikių atliepimą.
8 20 Prevencinių programų poveikis mokinių saugumui mokykloje: Utenos savivaldybės atvejisItem type:ETD, [The impact of prevention programs on student safety at school: the case of Utena municipality]magister thesis[2026][S003]Kardonienė, RasaDažnėjančios žalingo elgesio apraiškos, nepakankamai teigiami statistiniai rodikliai dėl žalingo elgesio apraiškų mokyklose, rodo mokinių nesaugumą. Mokinių nesaugumas kyla dėl įvairių netinkamo, žalingo elgesio mokykloje priežasčių . Todėl mokykla yra institucija, kurioje jie turi įgyti žinių, gebėjimų, reikalingų prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos. Siekiant mokinių saugumo, mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos. Jų poveikis priklauso ne tik nuo įgyvendinimo proceso kokybės, bet ir nuo vaiko saugumą įtakojančių veiksnių sąveikos: šeimos, mokyklos vidinės ir išorinės aplinkos, santykių su mokytojais, bendraamžiais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Šiame darbe analizuojamas prevencinių programų poveikis vaikų saugumui. Darbo problema formuojama probleminiais klausimais: ar prevencinės programos yra įgyvendinamos realiai, ne formaliai?; ar užtikrinamas prevencinių programų tvarumas? ar prevencinių programų tvarumas daro poveikį mokinių saugumui? Tyrimo tikslas -įvertinti Utenos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinamų prevencinių programų poveikį mokinių saugumui. Tyrimo uždaviniai: atskleisti mokinių saugumo sampratą ir jį veikiančius veiksnius švietimo aplinkoje, išanalizuoti prevencinių programų sampratą, tipus bei jų teisinį ir teorinį pagrindimą, susiejant su galimu poveikiu mokinių saugumui, apibūdinti, kokios prevencinės programos įgyvendinamos Utenos savivaldybės mokyklose ir kokie jų poveikio aspektai išskiriami remiantis dokumentais ir praktika bei kiekybiniu ir jį papildančiu kokybiniu tyrimu identifikuoti prevencinių programų poveikį mokinių saugumui Utenos miesto mokyklose. Tyrimo metu buvo analizuojami mokslinės literatūros ir kitų literatūros šaltiniai. Empirinio kiekybinio ir kokybinio tyrimo būdu nustatyta prevencinių programų, įgyvendinamų mokyklose, poveikis mokinių socialiniam saugumui. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad mokyklose, kuriose nuosekliai ir ilgalaikiai įgyvendinamos prevencinės programos, mokinių saugumas yra didesnis, nes užtikrinamas prevencinių programų tvarumas. Utenos mokyklų mokytojai turi pakankamai žinių ir kompetencijų vykdyti prevencijos veiklas, jas periodiškai atnaujina. Tyrimai rodo, kad įgyvendinant prevencines programas, pagerėja vaikų elgesys, mokyklos lankomumas, suartinama bendruomenė, didėja vaikų saviveiksmingumas. Tyrimai patvirtino hipotezę, kad prevencinių programų tvarumas lemia stabilesnį poveikį mokinių saugumui.
24 Savivaldybių bendradarbiavimas: Alytaus regiono atvejisItem type:ETD, [Municipal Cooperation: the Case of Alytus Region]magister thesis[2025][S003]Valukonis, MantasPastaruoju metu, vykstant spartiems technologijų augimo ir globalizacijos procesams, kur visuomenė bei vietos valdžia susiduria su augančiais ekonominiais, socialiniais ir demografiniais iššūkiais, savivaldybių bendradarbiavimas tampa labai svarbiu veiksniu šiuolaikinėje viešojo administravimo sistemoje. Glaudus ir efektyvus bendradarbiavimas tarp savivaldybių vyksta, kai institucijos dirba kartu, geranoriškai bendrauja bei dalijasi žiniomis, patirtimi ir ištekliais, kartu vykdo įvairius projektus. Įvairių projektų vykdymas bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis leidžia efektyviau panaudoti finansinius bei žmogiškuosius išteklius, taip pat stiprina socialinius ryšius gerinant bendruomeniškumą, taip pat gerina įvairių paslaugų prieinamumą ir vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Atskleidžiant darbo problemą darbe iškeliamas darbo tikslas - apibrėžus savivaldybių bendradarbiavimo sampratą, formas ir modelius bei problemas, ištirti savivaldybių bendradarbiavimo modelį Alytaus regiono savivaldybėse ir nustatyti kaip pagerinti bendradarbiavimą. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) apibrėžti savivaldybių bendradarbiavimo sampratą teoriniu aspektu. 2) nusakyti savivaldybių bendradarbiavimo būdus, priežastis, problemas ir naudą.3) aptarti savivaldybių bendradarbiavimo modelius. 4) atlikti dokumentų, reglamentuojančių Alytaus regiono savivaldybių taikomus bendradarbiavimo modelius, analizę, įvertinant jų privalumus ir trūkumus. 5) taikant iš dalies struktūruoto interviu metodą, ištirti Alytaus regiono savivaldybių darbuotojų nuomonę apie Alytaus regiono savivaldybėse taikomus bendradarbiavimo modelius, nustatant jų privalumus bei trūkumus. Šiame darbe analizuotas savivaldybių bendradarbiavimo procesas, išryškinant jo svarbą, pagrindines problemas ir skirtingus bendradarbiavimo modelius. Nustatyta, kad efektyvus bendradarbiavimas stiprina viešąjį valdymą, leidžia teikti kokybiškesnes paslaugas bei gerinti visuomenės gerovę, tačiau tam būtinas aiškus teisinis reguliavimas, pasitikėjimas tarp savivaldybių ir tinkamai pasirinktas bendradarbiavimo modelis. Atlikus Alytaus regiono savivaldybių bendradarbiavimo modelių dokumentų analizę, nustatyta, kad taikomos formalios, neformalios ir tarpinstitucinės bendradarbiavimo formos. Įvertinus kiekvieno modelio privalumus ir trūkumus, išryškėjo, kad efektyvus bendradarbiavimas priklauso nuo tinkamai pasirinkto modelio, atitinkančio bendrus tikslus ir regiono poreikius. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad siekiant pagerinti savivaldybių bendradarbiavimą svarbu stiprinti skaitmenines komunikacijos priemones, aktyvinti vadovų ir bendruomenių dalyvavimą bei plėtoti įvairias bendradarbiavimo sritis. Nustatyta, kad Alytaus regiono bendradarbiavimo modelis atitinka mišrų – struktūruotą ir horizontalų – modelį, kuriame dera formalūs ir neformalūs bendradarbiavimo elementai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro keturios dalys: įvadas, teorinė, metodologinė ir empirinė dalis, bibliografinių šaltinių sąrašas, priedai, išvados, rekomendacija, anotacijos ir santraukos lietuvių ir anglų kalbomis.
13 21 Ikimokyklinių įstaigų mokytojų taikomi lyderystės veiksmai ir strategijos, skatinant bendradarbiavimą įtraukiojo ugdymo procese informacinių technologijų pagalbaItem type:ETD, [Leadership Actions and Strategies Implemented by Preschool Teachers to Foster Collaboration in the Inclusive Education Process Through the Use of Information Technology]magister thesis[2025][S003]Petrauskienė, JustinaMagistro darbe identifikuoti konkretūs veiksmai ir strategijos, kurias taiko ikimokyklinės pakopos pedagogai, siekdami skatinti bendradarbiavimo procesą bei taikyti informacines komunikacines technologijas įtraukiojo ugdymo procese. Pirmoje darbo dalyje išanalizuota lyderystės samprata, transformacinė ir bendradarbiaujanti, etiška lyderystė, aptartos lyderiui būdingos savybės švietimo aplinkoje. Antroje darbo dalyje išnagrinėtas technologijų vaidmuo švietime, IKT panaudojimo galimybės įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Trečioje darbo dalyje išanalizuotos bendradarbiavimo formos ir šio proceso reikšmė. Ketvirtoje darbo dalyje pristatyta tyrimo metodika ir gauti rezultatai, kuriais siekta atskleisti, kaip praktikoje yra taikomi pokyčių lyderystės veiksmai, siekiant skatinti tarpusavio bendradarbiavimą naudojant informacines technologijas įtraukiojo ugdymo procese.
3 Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įgyvendinimas taikant bendradarbiavimo modelį, kaip kokybės užtikrinimo mechanizmąItem type:ETD, [Implementation of preschool and primary education using a collaborative model as a quality assurance mechanism]master thesis[2024][S003]Junevičienė, DovilėAuganti ikimokyklinio ugdymo aprėptis skatina ieškoti būdų ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(si) kokybei užtikrinti. Investicijos į švietimo kaitos procesus ne visada yra efektyvios ir atitinkančios švietimo ekspertų lūkesčius. Todėl ugdymo įstaigų vadovams tenka ieškoti inovatyvių ugdymo įstaigos veiklos vadybos būdų, o pedagogams gilinti metodikos žinias norint efektyviai gerinti mokinių pasiekimus ir užtikrinti jiems mokymosi sėkmę ateityje. Šiandien sudėtinga įvardinti ugdymo kokybės požymius. Kiekviena šalis yra pasirinkusi skirtingus aspektus pagal jos švietimo politiką ir ugdymo sistemos vientisumą. Taigi žengiant kokybės įgyvendinimo keliu svarbu turėti platesnę ugdymo kokybės sampratą išplečiant paieškas už klasės ir mokyklos ribų. Lietuvos ir Europos švietimo ekspertų ir edukologų nuomone partnerysčių kūrimas, kolegialus pedagogų bendradarbiavimas bei ugdymo įstaigos ir tėvų sąveika sukuria galimybę tobulinti ugdymą(si) pasitelkiant institucinį bendradarbiavimą kaip priemonę. Todėl šiame darbe keliami šie probleminiai klausimai: kaip vyksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas? Kiek reikšmingas bendradarbiavimas geresniam ugdymo proceso kūrimui? Kaip vadovai palaiko bendradarbiavimo idėją, kaip priemonę padedančią kurti veiksmingą įstaigos vadybą? Kiek vadovų ir pedagogų lyderystė bei siekis įgyti naujų kompetencijų tarnauja bendradarbiavimui? Darbo tikslas: ištirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas vykdančių mokyklų institucinio bendradarbiavimo ypatumus ir atskleisti jų reikšmingumą vaiko ugdymosi kokybei. Tyrimo objektas: institucinis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų bendradarbiavimas ir jo reikšmingumas vaiko ugdymo(si) kokybei. Darbo uždaviniai: atlikti ugdymo įstaigų institucinio bendradarbiavimo sampratos teorinę analizę ir atskleisti jo reikšmingumą ugdymo kokybei; identifikuoti kiek sėkmingų partnerysčių kūrimas padeda bendradarbiaujančių ugdymo įstaigų vadovams siekti įstaigos veiklos kokybės taikant pusiau struktūruoto interviu metodą; ištirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų pedagogų bendradarbiavimo tikimybę ir formas taikant tikslinės grupės metodą; remiantis moksline literatūra ir gautų duomenų analize, sukurti bendradarbiavimo modelį užtikrinantį sėkmingą ugdymos(si) tęstinumą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir kokybinio tyrimo individualaus interviu bei tikslinės grupės diskusijos strategija. Tyrimo rezultatai. Atvejo tyrime dalyvavo dvi ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo programas vykdandčios ugdymo įstaigos. Išanalizavus vadovų interviu duomenis paaiškėjo, kad bendruomenės sutelktumas užtikrina sklandesnį ugdymo įstaigos tikslų įgyvendinimą. Vadovai įžvelgia bendradarbiavimo prasmę kaip vieną iš būdų tobulinti ugdymo kokybę ypač tais atvejais kai reikia užtikrinti vaikui sklandų ikimokyklinio ugdymo pakopos baigimą ir perėjimą į pradinį ugdymą. Didesnė tėvų įtrauktis į ugdymo procesą pastebima A įstaigoje, tuo tarpu B įstaiga apsiriboja informavimu apie vaiko ugdymą(si). Vaikų darželį ir mokyklą bendradarbiauti skatina ugdytinių pažangos ir pasiekimų klausimai. Ryškesnė lyderystės raiška būdinga mokyklos pedagogams.
141 Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo priimant Švenčionių rajono savivaldybės sprendimus analizėItem type:ETD, [Analysis of the Participation of Non-Governmental Organizations in Decision-Making of Švenčionys Strict Municipality]master thesis[2024][S003]Jakubėnienė, RamunėNVO dalyvavimas viešojo valdymo procesuose atspindi visuomenės aktyvumą, piliečių poreikių atspindėjimą priimtuose sprendimuose. NVO dalyvavimas savivaldybėms yra ypač svarbus, nes jos yra arčiausiai piliečių esančios institucijos. Formuojant atvirą ir sąmoningą visuomenę būtina stiprinti NVO sektorių: įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesus bei sudaryti sąlygas spręsti visuomenės problemas, prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai, svarbu analizuoti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo savivaldybių sprendimų priėmimo procese mechanizmus ir aspektus, remiantis mokslinės literatūros analize ir atliekant tyrimus. Šiame darbe nagrinėjama tema yra aktuali, nes nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas valstybės valdyme yra svarbus demokratiškos visuomenės bruožas, nepaisant to, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas savivaldybės valdyme kelia nemažai iššūkių ir tampa diskusijų tema tiek moksliniame kontekste, tiek praktiškai įgyvendinant šį procesą. Siekiant atlikti NVO ir Švenčionių rajono savivaldybės bendradarbiavimą priimant sprendimus, keliamas probleminis klausimas: kokie veiksniai sąlygoja NVO dalyvavimą Švenčionių rajono savivaldybėje priimant sprendimus? Baigiamojo darbo tyrimo objektas – veiksniai darantys poveikį NVO dalyvavimui Švenčionių rajono savivaldybėje priimant sprendimus. Darbo tikslas – išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą sąlygojančius veiksnius ir įgalinimą dalyvauti Švenčionių rajono savivaldybėje priimant sprendimus. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų sampratą, veikimo principus ir veiklos sritis, NVO veiklos teisinį reglamentavimą Lietuvoje; išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų ir viešojo administravimo institucijų sąveiką: bendradarbiavimo būdus ir nevyriausybinių organizacijų įgalinimo dalyvauti viešojo valdymo procesuose Lietuvoje ypatumus; įvertinti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo Švenčionių rajono savivaldybėje priimant sprendimus situaciją; teorinių ir empirinių tyrimų rezultatų pagrindu pateikti rekomendacijas ir praktinius pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo Švenčionių rajono savivaldybėje priimamų sprendimų veiklos tobulinimo. Šiam darbui atlikti naudoti tyrimo metodai: lyginamoji mokslinės literatūros analizė – Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinių publikacijų ir darbų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų įgalinimu dalyvauti priimant sprendimus procese; teisės aktų, dokumentų ir antrinių statistinių duomenų analizė; Švenčionių rajono savivaldybės dokumentų ir teikiamos informacijos analizė, kiekybinis (anketinė apklausa) ir kokybinis metodas (pusiau struktūrizuotas interviu), siekiant apklausti savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir Švenčionių rajono savivaldybės atstovus, kurie dirba su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tyrimo metu gauti rezultatai gali būti naudingi ir kitoms savivaldybėms, kurios skiria dėmesį NVO dalyvavimui viešajame valdyme.
47 Vietos bendruomenių funkcionavimas: Švenčionių rajono atvejisItem type:ETD, [The Functioning of Local Communities: the Case of Svencionys District]master thesis[2021][S003]Urbanavičienė, AušraMagistro darbe siekta atskleisti kas lemia vietos bendruomenių funkcionavimą. Analizuojant funkcionalumo problemą, buvo nagrinėta vietos bendruomenių ir savivaldybės bendradarbiavimo procesas. Darbo tikslas – išnagrinėti bendruomenės ir bendruomeniškumo sampratas, nustatyti bendruomenių veiklos kliūtis su kuriomis jos susiduria savo veikloje, bei išanalizuoti bendruomenių veiklos funkcionalumo galimybes. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) Išnagrinėti bendruomenės ir bendruomeniškumo sampratų teorinius bei teisinius aspektus; 2) Atskleisti vietos bendruomenės funkcionalumo svarbą ir ypatumus; 3) Aptarti savivaldybės ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo esmę; 4) Išanalizuoti bendruomenių funkcionavimo galimybes Švenčionių rajone. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; dokumentų analizė; statistinių duomenų analizė; apibendrinimo metodas; interviu (kokybinis tyrimas); logografinis metodas.
41 15 Besimokančios organizacijos raiška bendrojo ugdymo mokyklose: vadovų veiklos ir požiūrio analizėItem type:ETD, [Indications of the Learning Organisation in the General Education School: Analysis of the Governors’ Attitude and Practice]master thesis[2020][S003]Jundo, AnaDabartiniu spartaus visuomenės vystymosi laikotarpiu bei intensyvaus kultūrinio bei socialinio gyvenimo pokyčių metu, ugdymo organizacijos turi padėti bręsti įvairiapusiškai, demokratiškai, gebančiai kritiškai mąstyti, galinčiai adaptuotis besikeičiančioje visuomenėje asmenybei. Taigi organizuojamo mokymosi proceso centre turi būti ugdytinis, bręstantis žmogus bei jo poreikiai, interesai, patirtis. Ugdant žmogų, nepakanka tik žinių teikimo, kurios suteiks galią sėkmingai funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje. Mokykla turi užtikrinti sąlygas, kad mokiniai galėtų atsiskleisti kaip kūrybiškos, savarankiškos asmenybės, o mokytojai, turėtų galimybę nuolat tobulinti savo įgūdžius ir gebėjimus. Valstybinės Švietimo 2013-2022 metų strategijos pagrindinis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.
42 10 Savivaldybės, vietos bendruomenės ir seniūnaičių partnerystėItem type:ETD, [The Partnership of a Municipality, local Community and Elders]master thesis[2020][S003]Anužienė, AlinaVienas iš pagrindinių demokratijos pagrindinių uždavinių – reali savivalda, kuri įmanoma tik aktyviu piliečių dalyvavimu valdžios priimamų sprendimų procese, kurio vystymuisi ir efektyvumui didelę įtaką turi valdžios atstovų susikalbėjimas su vietos bendruomene ir jos išrinktais atstovais. Šio darbo mokslinė problema – įgyvendinus aspektus ir veiksnius, kurie skatina bendradarbiavimą tarp Savivaldybės, vietos bendruomenės ir seniūnaičių, kursis partnerystės sistema. Atskleidžiant darbo mokslinę problemą darbe iškeliamas darbo tikslas – apibūdinus vietos savivaldos sampratą, jos įvairovę, teisinį reglamentavimą, išsiaiškinti Savivaldybės, vietos bendruomenės ir seniūnaičių santykį, jų bendradarbiavimo formas ir galimybes. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Apibūdinti vietos savivaldos sampratą, vietos savivaldos teisinį reglamentavimą išskiriant vietos savivaldos realizavimo principus Lietuvoje. 2. Apžvelgti vietos bendruomenių ir seniūnaitijų sampratų įvairovę, jų vykdomas funkcijas. 3. Išanalizuoti bendradarbiavimo sampratą ir atskleisti Savivaldybės, vietos bendruomenių ir seniūnaičių bendradarbiavimo teorines ir teisines galimybes. 4. Įvertinti Savivaldybės, vietos bendruomenių ir seniūnaičių bendradarbiavimo galimybes Skuodo rajono savivaldybėje. Išanalizavus literatūrą išsiaiškinta, kad Savivaldybės, vietos bendruomenės ir seniūnaičių partnerystė – tai bendradarbiavimas turint bendrų tikslų, poreikių ar problemų, kurias kartu bendrystėje stengiasi jas įveikti. Bendradarbiaudami tarpusavyje – vietos valdžios atstovai tenkina vietos gyventojų poreikius, o seniūnaičiai ir bendruomeninės organizacijos veikia sutelktai siekiant vietos bendruomenei svarbių projektų ir tikslų įgyvendinimo. Darbe atskleidžiami pagrindiniai bendradarbiavimo aspektai ir veiksniai be kurių neįmanomas bendradarbiavimas. Vieni svarbiausi aspektai ir veiksniai, įtakojantys bendradarbiavimo procesą: abipusė pagarba, pasitikėjimas, susikalbėjimas, komunikabilumas, aiškaus tikslo nusistatymas ir vienodas požiūris, reguliarūs susitikimai, kurių metu kalbamasi, tariamasi ir atsižvelgiama į kiekvieno nuomonę bei priimami bendri sprendimai. Siekiant realios savivaldos itin svarbus Savivaldybės, vietos bendruomenės ir seniūnaičių glaudus bendradarbiavimas, kuris empirinio tyrimo metu paaiškėjo įmanomas kai jis remiasi vadybos fazėmis: planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole. Magistro baigiamąjį darbą sudaro keturios dalys: įvadas, teorinė, metodologinė ir empirinė dalis, literatūros sąrašas bei priedai, išvados ir rekomendacijos.
21 68