Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Formula 1 Consumption in the Digital Age: A Qualitative Study of Young Fans’ Consumption Motivations Across Digital ChannelsItem type:ETD, [Formulės 1 vartojimas skaitmeniniame amžiuje: kokybinis jaunų gerbėjų vartojimo motyvų tyrimas skaitmeniniuose kanaluose]magister thesis[2026][S003]Scholl, Anna VerenaFormula 1 (F1) has undergone a fundamental digital transformation since its acquisition by Liberty Media in 2016/17, now attracting a younger and more diverse global fan base. Despite significant industry interest in this demographic shirt, academic studies have yet to examine the consumption motivations of young F1 fans across digital channels – precisely the gap that this qualitative study addresses. Drawing on U&G Theory and SDT as a theoretical basis, as well as the MSMSC and MSSOC scales that operationalise them, 14 semi-structured interviews were conducted with self-identified F1 fans aged 15 to 28. Data was analysed in MAXQDA by combining deductive and inductive coding approaches. The findings reveal that entertainment functions as the primary consumption driver. It manifests not as a singular construct, but across four separate mechanisms: emotional arousal, narrative engagement, cognitive stimulation, and holistic sporting appreciation. Moreover, emotional and social attachment are found to sustain fandom and stabilise long-term consumption even when entertainment value fades. Rather than relying on a single platform to consume F1, fans strategically navigate digital channels according to their needs and structural barriers, which were found to produce adaptive rather than disengaging behaviour. The only factor that could not be compensated through platform affordances was motivational decline, which is often driven by reduced sporting excitement. This study proposes a motivational hierarchy across these three areas, with emotional entertainment as the primary and generative motivator, social attachment as the sustaining factor, and platform affordances as a facilitating aspect. Herein, the study makes its central theoretical contribution, otherwise extending and partially challenging existing scales and frameworks in their application to the F1 context. Practical implications for F1 stakeholders and sports management practitioners are discussed as well.
25 Supervision and Liability of Insolvency PractitionersItem type:ETD, [Nemokumo administratorių priežiūra ir atsakomybė]magister thesis[2026][S001]Khorkutsa, SofiiaThis Master Thesis is dedicated to the research of problematic issues pertaining to supervision mechanisms and civil liability standards of IPs in following jurisdictions: Poland, the UK, Germany, the Netherlands, and Australia. Besides, the research is dedicated to the jurisdictional limits of supervisory and disciplining powers towards IPs acting in cross-border insolvency and potential harmonization challenges in this area. This research examines relevant legislation, as well as soft-law instruments, and best practices. Beginning with an examination of international and EU legislative frameworks, the research delves into the peculiarities of legislation of national jurisdictions, outlining divergences and practical challenges. The research revealed that there was made the first effort to harmonize liability of IPs in the Directive (EU) 2026/799, subsequently, providing recommendations for implementation. Also revealed that in terms of supervision and liability of IPs the most up-to-date and effective legislation framework, out of all examined jurisdictions, is in the UK. The central problematic identified, in regard to cross-border insolvency, is the lack of a coherent and effective mechanism for supervising and disciplining foreign IPs when they act outside their home jurisdiction. The solution proposed is to make a request by court to the court that appointed the IP to replace the practitioner within a reasonable period. This approach balances comity, cooperation, and accountability. It preserves the primary role of the court of home jurisdiction while ensuring that foreign representative remains subject to effective control when operating abroad.
13 Privataus sektoriaus darbuotojų gamtai draugiško elgesio prognozavimas remiantis Planuoto elgesio teorija į ją įterpiant transformacinę lyderystęItem type:ETD, [Predicting Private Sector Employees’ Pro-Environmental Behavior Based on an Extended Theory of Planned Behavior Incorporating Transformational Leadership]magister thesis[2026][S006]Macevič, IngridaIšteklių taupymas – tai gamtai draugiškos elgsenos forma, kuria sąmoningai siekiama sumažinti įvairių išteklių vartojimą (Steg et al., 2019). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kaip transformacinė lyderystė prognozuoja darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas, suvokiamą elgesio kontrolę ir prisideda prie asmenų ketinimų ir elgesio taupyti išteklius darbo vietoje. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 151 tiriamasis. Šiame tyrime duomenys buvo analizuojami patvirtinamosios faktorinės analizės CFA (angl. Confirmatory Factor Analysis) ir struktūrinių lygčių modeliavimo SEM (angl. Structural Equation Modeling) metodais. Rezultatai parodė, kad transformacinė lyderystė teigiamai prognozuoja privataus sektoriaus darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas ir suvokiamą elgesio kontrolę darbo vietoje. Subjektyvios normos veikia dirbančių asmenų ketinimus taupyti išteklius darbo vietoje. Priešingai, nei nurodo Planuotos elgesio teorijos autorius Ajzen (1991), šiame tyrime nebuvo aptiktas nuostatų ir suvokiamos elgesio kontrolės prognostinis ryšys darbuotojų elgesio ketinimams. Kaip ir buvo tikėtasi ketinimai reikšmingai prognozuoja išteklių taupymo praeities elgseną. Aptiktas netiesioginis subjektyvių normų prognozuojantis ryšys išteklių taupymo elgsenai per ketinimus. Šiame darbe pateikiamos išvados patvirtina, jog Planuoto elgesio teorija kartu su transformacinės lyderystės veiksniu tinkama nagrinėti išteklių taupymo elgseną, o transformacinė lyderystė svarbus organizacinis veiksnys turintis reikšmingą poveikį žmogaus psichologiniams aspektams, kurie prisideda prie ketinimų ir elgesio formavimo darbo vietoje. Šio tyrimo aptikti ryšiai suteikia įžvalgų ateityje planuojamiems tyrimams, bei veiksmams, kurių reiktų imtis norint keisti darbuotojų nedraugišką elgseną aplinkos atžvilgiu.
5 Vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigojeItem type:ETD, [Advocacy of the rights of lonely nursing home residents during treatment in a health care institution]magister thesis[2026][S005]Švedaitė, GabrielėViena pagrindinių socialinio darbo misijų − plėtoti, organizuoti bei teikti kokybiškas socialines paslaugas visiems specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, jų grupėms ir bendruomenėms, ugdant bei gerinant jų gyvenimo kokybę ir propaguojant sanglaudą ir socialinę įtrauktį. Todėl svarbu ir aktualu yra analizuoti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus bei, siekiant pagerinti socialinio darbo efektyvumą, ieškoti būdų, kaip šias patirtis paversti kiek įmanoma pozityvesnėmis. Objektas – vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, atstovaujant vienišų globos namų gyventojų teises gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Uždaviniai: 1. Atskleisti vienišų asmenų globos institucinės sistemos ypatumus Lietuvoje. 2. Išanalizuoti pacientų teisių atstovavimo teisinį reglamentavimą. 3. Atskleisti praktinius atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje aspektus. 4. Atskleisti vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimą gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi.. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė buvo taikoma siekiant atskleisti vienišų asmenų globos institucinės sistemos specifiką Lietuvoje. Teisinių dokumentų turinio analizė taikoma analizuojant pacientų teisų atstovavimą reglamentuojančius pagrindinius nacionalinius teisės aktus bei tarptautinius žmogaus teisių standartus. Šis metodas buvo taikytas siekiant atskleisti paciento atstovavimo gydymo įstaigoje įtvirtinimą dokumentuose bei teisinio reguliavimo ypatumus. Empirinėje darbo dalyje taikomas kokybinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu su globos namų socialiniais darbuotojais, atstovaujančiais vienišus globos namų gyventojus gydymo įstaigose. Tyrimo duomenys analizuojami taikant kokybinės turinio analizės metodą, kurio metu sistemingai analizuoti surinkti interviu duomenys, juos koduojant ir grupuojant į kategorijas ir subkategorijas. Darbo struktūra: įvadas, teorinė darbo dalis, susidedanti iš trijų dalių, empirinė dalis, išvados, rekomendacijos, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas. Pirmoje teorinėje darbo dalyje aptariama vienišų asmenų globos institucinės sistemos specifika Lietuvoje, atskleidžiant socialinės globos sistemos ir teikiamų paslaugų ypatumus; atskleidžiama vienišumo samprata ir jo poveikis sveikatai. Antroje teorinėje darbo dalyje analizuojami pacientų teisų atstovavimą reglamentuojantys pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai ir tarptautiniai žmogaus teisių standartai bei atstovavimo sveikatos priežiūros srityje formos ir galimybės. Trečioje teorinėje analizuojami praktinius atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje aspektus analizavę tyrimai, aptariant institucinis bendradarbiavimas tarp globos ir gydymo įstaigų bei konfliktines situacijas ir jų sprendimų praktikas. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, rezultatų analizė bei rezultatų apibendrinimas. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai, dirbantys socialinės globos įstaigose. Tyrimu nustatyta, Tyrimo metu apibendrinus informantų atsakymus nustatyta, kad informantai pacientų atstovavimą gydymo įstaigoje supranta kaip vieną svarbiausių socialinio darbo vaidmenų ir funkcijų. Šiuo atveju socialinių darbuotojų, kaip vienišų asmenų funkcijos apima ligonio situacijos tyrimą, pagalbą ligoniams ir jų artimiesiems suteikiant informaciją apie gydymo ypatumus ir galimybes, ligonio psichologinį palaikymą, ligonio atstovavimą, dokumentų tvarkymą, bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis socialinis darbuotojas atlieka tarpininko, pagalbininko, gynėjo, įgaliotojo vaidmenis. Paslaugos gavėjo atstovavimas sveikatos priežiūros įstaigoje socialinius darbuotojus įpareigoja suteikti pacientams saugumą, padėti spręsti kylančias problemas gydymo metu bei įgalinti ligonį spręsti su sveikimu susijusias problemas. Tyrime atliktų interviu rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai, atstovaudami vienišus globos namų gyventojus, gana dažnai susiduria su gydymo įstaigos darbuotojų priešišku nusiteikimu tiek paciento, tiek paties socialinio darbuotojo atžvilgiu.
12 Vaikų socialinės įtraukties stiprinimas taikant STEAM veiklas neformaliojo švietimo įstaigoje: Kauno moksleivių techninės kūrybos centro atvejisItem type:ETD, [Enhancing Children's Social Inclusion through STEAM activities in a Non-Formal Education Institution: a Case Study of the Kaunas Schoolchildren's Technical Creativity Center]magister thesis[2026][S005]Vaidelis, GiedriusAktualumas. Nors neformalusis švietimas dažniausiai siejamas su vaikų kompetencijų ugdymu, socialinio darbo požiūriu jis analizuotinas kaip svarbi vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir saviraiškos, socialinių ryšių ir gerovės stiprinimo erdvė. STEAM veiklos sudaro prielaidas vaikams grupėje, bendradarbiauti, kurti, spręsti problemas, patirti sėkmę ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Šie aspektai yra reikšmingi ne tik ugdymo, bet ir socialinio darbo kontekste, nes prisideda prie vaikų įgalinimo, socialinės atskirties mažinimo ir pozityviosios socializacijos. Darbo objektas. Vaikų socialinės įtraukties stiprinimo galimybės STEAM veiklose neformaliojo švietimo įstaigoje. Darbo tikslas. Atskleisti vaikų socialinės įtraukties stiprinimo galimybės STEAM veiklose Kauno moksleivių techninės kūrybos centro atveju. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir gerovės stiprinimo nuostatų raišką neformalųjį švietimą reglamentuojančiuose ir įstaigos veiklos dokumentuose. 2. Atskleisti neformalųjį švietimą vykdančių įstaigų darbuotojų požiūrį į STEAM principais grįstų veiklų reikšmę vaikų socialinės įtraukties stiprinimui. 3. Ištirti, kokias vaikų socialinės įtraukties stiprinimo dimensijas neformalųjį švietimą vykdančių įstaigų darbuotojai atpažįsta STEAM veiklose. Darbo metodai. Teoriniai metodai – mokslinės, psichologinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, apibendrinimas bei sintezė; kiekybiniai empiriniai tyrimo metodai – anoniminė anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė, duomenų apdorojimas, lyginamoji analizė; duomenų analizės metodai – SPSS 26, Office 365, MS Word, MS Excel, apklausa.lt., Zotero. Tyrimo hipotezės. 1 hipotezė - Specialistai palankiai vertina STEAM principais grįstų veiklų raišką neformaliojo švietimo įstaigoje ir jų sąsajas su vaikų XXI a. kompetencijų ugdymu; 2 hipotezė - Specialistų vertinimai apie STEAM principais grįstų veiklų raišką statistiškai reikšmingai skiriasi pagal jų amžių; 3 hipotezė - Specialistų vertinimai apie STEAM principais grįstų veiklų raišką statistiškai reikšmingai skiriasi pagal jų darbo stažą. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad STEAM veiklos neformaliojo ugdymo aplinkoje reikšmingai prisideda prie vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir XXI amžiaus kompetencijų ugdymo. Tyrime dalyvavę specialistai akcentavo praktinių veiklų, kūrybinės saviraiškos ir bendradarbiavimo svarbą stiprinant vaikų socialinius bei emocinius gebėjimus. Nustatyta, kad neformaliojo švietimo aplinka vaikams suteikia daugiau saugumo, lankstumo ir mažiau formalumų, o STEAM veiklos sudaro prielaidas vaikų aktyvesniam įsitraukimui į bendruomeninį gyvenimą, savivertės stiprinimui ir socialinės atskirties mažinimui.
2 Socialinių darbuotojų profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajosItem type:ETD, [The Relationship between Professional Burnout and Occupational Self-Efficacy Among Social Workers]magister thesis[2026][S005]Mejerienė, LinaŠiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose, profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos. Darbo objektas - socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos. Darbo tikslas – nustatyti socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajas. Darbe keliami keturi uždaviniai: (1) teoriškai išanalizuoti profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sampratas, (2) identifikuoti profesinio saviveiksmingumo veiksnius, kurie turi įtakos socialio darbuotojo perdegimo prevencijai; (3) nustatyti socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose, profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo raišką; (4) nustatyti profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajas socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose. Darbą sudaro teorinė ir empirinė dalys: pirmojoje dalyje aptariama profesinio perdegimo samprata, jo veiksniai ir specifika socialiniame darbe, antrojoje – profesinio saviveiksmingumo teoriniai pagrindai ir šių reiškinių sąsajų teorinis pagrindimas, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse pristatoma tyrimo metodologija ir empirinio tyrimo rezultatai. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis empirinis tyrimas. Empirinėje dalyje naudota anketinė apklausa, kuria siekta įvertinti socialinių darbuotojų profesinio perdegimo raišką, profesinį saviveiksmingumą ir perdegimo rizikos veiksnius. Tyrime dalyvavo 160 socialinių darbuotojų. Duomenų analizei taikyti statistinės analizės metodai, leidę nustatyti ryšius tarp tiriamų kintamųjų, įvertinti skirtumus tarp grupių bei nustatyti skalių patikimumą. Imtyje dominavo moterys, dauguma respondentų buvo vidutinio amžiaus, turėjo aukštąjį išsilavinimą, o vidutinis darbo stažas siekė 13,70 metų. Tyrimas atskleidė, kad socialinių darbuotojų profesinio perdegimo raiška yra vidutinė, tačiau ryškiausiai išreikštas jo komponentas yra emocinis išsekimas. Psichologiniai simptomai buvo labiau išreikšti nei fiziologiniai, todėl galima teigti, kad profesinis perdegimas tarp tirtų socialinių darbuotojų pirmiausia reiškiasi per emocinį ir kognityvinį nuovargį, laiko stoką, skubėjimą ir susikaupimo sunkumus. Nors daugumai respondentų nebuvo nustatytas aiškiai išreikštas profesinis perdegimas, daliai jų būdingas aukštas emocinio išsekimo lygis. Bendras profesinio perdegimo lygis buvo aukštas tik daliai tiriamųjų. Tuo tarpu socialinių darbuotojų patiriamas profesinis saviveiksmingumas buvo aukštas, rodantis, kad dauguma socialinių darbuotojų palankiai vertina savo profesinius gebėjimus ir pasitikėjimą savimi darbe. Profesinis saviveiksmingumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su dalimi profesinio perdegimo rodiklių. Nustatyta, kad didėjant psichologinių simptomų intensyvumui, emociniam išsekimui ir bendram profesinio perdegimo lygiui, profesinis saviveiksmingumas mažėja. Taip pat nustatyta teigiama sąsaja tarp saviveiksmingumo ir asmeninių pasiekimų, rodanti, kad geresnis savo profesinių gebėjimų ir darbo rezultatų vertinimas siejasi su aukštesniu saviveiksmingumu. Fiziologinių simptomų intensyvumas ir depersonalizacija su profesiniu saviveiksmingumu statistiškai reikšmingai nesusiję. Profesinis saviveiksmingumas labiausiai susijęs su psichologine perdegimo dimensija, ypač emociniu išsekimu ir bendru profesinio perdegimo lygiu.
5 1 Pedagoginių priemonių taikymas įveikiant kibernetinių patyčių reiškinį progimnazijoseItem type:ETD, [The Application of Pedagogical Measures in Overcoming Cyberbullying in Pre-gymnasiums]magister thesis[2026][S007]Urbelienė, Ieva-.
10 Ūkio subjektų veiklos priežiūros energetikos sektoriuje teisinio reglamentavimo ir jo įgyvendinimo problemosItem type:ETD, [Problems of Legal Regulation and its Implementation of the Supervision of Activities of Economic Entities in the Energy Sector]magister thesis[2026][S001]Prokopjeva, AleksandraMagistro baigiamajame darbe išanalizuotos teisinio reglamentavimo, numatančio energetikos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą, problemos ir įvertintos nenuoseklaus ir skubotai keičiamo teisinio reglamentavimo, numatančio ūkio subjektų veiklos priežiūrą, įtaka energetikos įmonių ir vartotojų teisėms. Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje aptariama ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslo samprata energetikos sektoriuje. Antroje dalyje analizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą energetikos sektoriuje reglamentuojančių įstatymų raida, ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančių įstatymų energetikos sektoriuje sistema, aptartos ūkio subjektų veiklos priežiūrą energetikos sektoriuje vykdančios institucijos bei galima šių institucijų kompetencijų kolizija, taip pat išanalizuotas Viešojo administravimo įstatymo suderinamumas su energetikos sektoriaus įstatymais. Trečioji baigiamojo darbo dalis skirta per teismų praktikos analizę atskleisti nenuoseklaus ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinio reglamentavimo įtaką ūkio subjektų ir vartotojų teisėms. Atlikus tyrimą, pasitvirtino ginamasis teiginys, kad teisinio reglamentavimo nuoseklumo stoka ūkio subjektų veiklos priežiūroje energetikos sektoriuje ir įstatymų leidybos skuba daro neigiamą poveikį energijos vartotojų ir ūkio subjektų interesams.
3 Skaitmenizacija socialiniame darbe: dirbtinio intelekto galimybės ir iššūkiaiItem type:ETD, [Digitalization in Social Work: Opportunities and Challenges of Artificial Intelligence]magister thesis[2026][S005]Simsonienė, LijanaTemos aktualumas. Skaitmeninių technologijų plėtra ir dirbtinio intelekto taikymas vis labiau keičia socialinio darbo praktiką. DI siejamas su administracinės naštos mažinimu, darbo procesų optimizavimu ir paslaugų kokybės gerinimu ir naujomis pagalbos organizavimo galimybėmis. Kartu DI taikymas kelia reikšmingų iššūkių, susijusių su duomenų saugumu, profesine atsakomybe, algoritmų šališkumu ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Lietuvoje DI taikymas socialinio darbo praktikoje vis dar nėra pakankamai išplėtotas, todėl aktualu tirti socialinių darbuotojų patirtis, atskleidžiančias DI taikymo galimybes ir iššūkius socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizuoti DI taikymo galimybes ir iškylančius iššūkius socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Tyrimo objektas – DI taikymo galimybės ir iššūkiai socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Metodologija. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė ir kokybinio tyrimo prieiga. Empiriniai duomenys surinkti atliekant pusiau struktūruotus interviu su 8 socialinio darbo specialistais. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę, naudojant „QDA Miner Lite“ programinę įrangą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad skaitmenizacija socialiniame darbe yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik informacijos perkėlimą į skaitmeninę formą, bet ir platesnius organizacinės kultūros, paslaugų teikimo bei profesinės veiklos pokyčius. DI šiame procese gali būti taikomas kaip pagalbinė priemonė, tačiau jo naudojimas turi būti derinamas su profesinėmis vertybėmis, duomenų apsauga ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Empirinis tyrimas parodė, kad socialinių darbuotojų žinios yra fragmentiškos ir dažniausiai siejamos su konkrečių įrankių žinojimu bei praktiniu jų išbandymu. DI naudojimo patirtys formuojasi individualios iniciatyvos, savarankiško mokymosi ir kasdienės praktikos poreikių pagrindu, nesant sistemingo organizacinio palaikymo. Požiūris į DI išlieka atsargus ir pragmatiškas: socialiniai darbuotojai įžvelgia DI naudą, tačiau kartu abejoja DI patikimumu, duomenų saugumu ir poveikiu profesinei kompetencijai. Tyrime išryškėjo ir tylaus naudojimo fenomenas, kai specialistai linkę slėpti DI pasitelkimą profesinėje veikloje dėl neapibrėžtos baimės, kad bus kvestionuojama jų kompetencija. Nustatyta, kad DI taikymo galimybės pirmiausia siejamos su administracinės naštos mažinimu: duomenų tvarkymu, ataskaitų rengimu, tekstų redagavimu ir informacijos sisteminimu. DI taikymo galimybės siejamos su prevencinių sistemų kūrimu, ankstyvojo įspėjimo sistemomis šeimų krizėms numatyti, ir naujų paslaugų vystymu bei prieinamumo didinimu. Pagrindiniai DI taikymo iššūkiai socialinio darbo praktikoje susiję su informacijos tikslumu, duomenų saugumu, profesine atsakomybe ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Išskirti psichologiniai iššūkiai siejami su baime prarasti profesinį savarankiškumą. Duomenų saugumo iššūkiai išryškino algoritmų šališkumą ir neaiškias socialinių darbuotojų atsakomybės ribas bei poreikį specializuotiems mokymams.
12 Socialinė parama šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse: Marijampolės apskrities patirtysItem type:ETD, [Social support for families whose members live in different countries: experiences of Marijampolė County]magister thesis[2026][S005]Staskevičienė, GintarėMagistro baigiamajame darbe analizuojama socialinės paramos sistema šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse, Marijampolės apskrities kontekste. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti socialinės paramos taikymą Marijampolės apskrities šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse. Darbo uždaviniai: (1) atskleisti transnacionalinių šeimų sampratą ir jų socialinės situacijos ypatumus; (2) išanalizuoti šeimų su nariais, gyvenančiais skirtingose šalyse, patiriamus ekonominius, socialinius ir emocinius iššūkius; (3) išnagrinėti socialinės paramos taikymo Marijampolės apskrityje gyvenančioms šeimoms su skirtingose šalyse gyvenančiais nariais ypatumus, atliekant empirinį tyrimą. Darbe taikomi tokie tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, kokybinis socialinis tyrimas naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą empiriniams duomenims surinkti, ir kokybinė turinio analizė šiems duomenims išanalizuoti. Šis tyrimo modelis leido giliau išanalizuoti tyrimo dalyvių subjektyvias patirtis ir jausmus. Kokybinis tyrimas atliktas 2026 m. kovo mėnesį, atlikti 10 interviu su 5 transnacionalinių šeimų atstovais ir 5 socialinio darbo specialistais, dirbančiais Marijampolės apskrities savivaldybių administracijose ar viešojo sektoriaus įstaigose. Magistro darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje atliekama šeimų, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse, teorinė analizė, nagrinėjant transnacionalinių šeimų sampratą bei joms kylančius ekonominius, socialinius ir emocinius iššūkius. Antroje dalyje analizuojami socialinės paramos šeimai teoriniai ir praktiniai aspektai: apžvelgiami teisiniai pagrindai, paramos formos, teikėjų įvairovė bei Marijampolės apskrities socioekeonominė situacija. Trečioje dalyje pristatomas empirinis tyrimas, kuriame analizuojamos Marijampolės apskrities transnacionalinių šeimų socialinės paramos patirtys, pateikiama rezultatų analizė bei jų aptarimas. Darbas baigiamas išvadomis, rekomendacijomis, literatūros sąrašu ir priedais. Tyrimas atskleidė, kad šeimos nario išvykimas dirbti į kitą užsienio valstybę iš principo transformuoja šeimos struktūrą. Lietuvoje likusi motina lieka pagrindine šeimos grandimi, kuri prisiima dvigubą atsakomybę už buitį, vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Vaikai išgyvena emocijų šuolius, kurie įvardijami kaip „sūpynių efektas“, pasireiškiantis nuotaikų kaita dėl tėvo grįžimo ir išvykimo ciklų. Nustatyta, kad Marijampolės regione egzistuoja stiprus socialinis barjeras – gyventojai jaučia gėdą kreiptis paramos. Sistemos lygmeniu išryškėjo RINA sistemos nepatikimumas bei poreikis transformuoti socialinį darbą iš administracinio į proaktyvų tarptautinį koordinavimą, orientuotą į vaiko interesų apsaugojimą bei šeimos ryšių išsaugojimą.
10 1