Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20040
Rodoma1 - 10 iš 630
  • Item type:ETD,
    Globojamų vaikų socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuose
    [Development of social skills of children in family based home]
    magister thesis[2026][S005]
    Kedienė, Rimantė

    Magistrinio darbo tikslas - atskleisti vaikų socialinių įgūdžių ugdymo šeiminiuose namuose teorinius ir praktinius aspektus. Pagrindiniai uždaviniai: 1. Apibrėžti socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir taikomus metodus juos ugdant šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. 2. Identifikuoti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, ugdydami socialinius įgūdžius. 3. Išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis ugdant socialinius įgūdžius šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, siekiant aptarti socialinių įgūdžių ugdymo šeiminiuose namuose sampratą, jų raišką vaiko gyvenime, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą, poveikio sritis ir kylančius iššūkius. Empiriniams duomenims surinkti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas - pusiau struktūruotas interviu metodas, kurio tikslas išanalizuoti socialinių darbuotojų, dirbančių šeiminiuose namuose patirtis, identifikuojant kylančius iššūkius ugdant socialinius įgūdžius. Tyrimo metu apklausti 8 socialiniai darbuotojai, dirbantys skirtinguose šeiminiuose namuose. Tyrimo duomenų analizei pasitelkiama turinio analizė. Tyrimo rezultatai: Atlikus kokybinį tyrimą apie socialinių įgūdžių ugdymo svarbą šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams paaiškėjo, kad į šeiminius namus atvykę vaikai stokoja bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimų, savikontrolės įgūdžių. Vaikai apsigyvenę šeiminiuose namuose stokoja atsakomybės jausmo, jų elgesyje pasireiškia savęs pažinimo bei savarankiškumo įgūdžių stoka. Socialinių įgūdžių stoką įtakoja artimos aplinkos veiksniai – tėvų nepriežiūra, apleistumas; biologinės šeimos tarpusavio konfliktai, įtampa namuose; socialinių įgūdžių trūkumas patiems tėvams; tėvų turimos priklausomybės ir nepakankamas artimųjų dėmesys vaikui. Socialiniai darbuotojai, dirbantys šeiminiuose namuose mato svarbą ir prasmę ugdydami globotiniams bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimų, savikontrolės, atsakomybės jausmo, savęs pažinimo socialinius įgūdžius. Socialiniai įgūdžiai yra ugdomo individualių ir grupinių metodų pagalba, kūrybinių ir praktinių veiklų metu, modeliuojant elgesį bei planuojant socialinių įgūdžių ugdymą. Globotiniams socialiniai įgūdžiai yra ugdomi ne tik šeiminiuose namuose, tačiau ir ugdymo įstaigoje, būreliuose, vasaros stovyklose, viešose ir kultūrinėse veiklose, bei dalyvaujant bendruomenės organizuojamose veiklose. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems šeiminiuose namuose yra svarbu su globotiniu sukurti pasitikėjimu grįstą santykį, gebėti išklausyti, valdyti neigiamų emocijų raišką globotinių atžvilgiu bei sklandžiai dirbti komandoje. Socialiniams darbuotojams yra svarbi empatija globotinių atžvilgiu, pagarbūs santykiai, savitvarda krizinėse situacijose, gebėjimas prisitaikyti prie kintančių situacijų darbe ir kantrybė ugdant socialinius įgūdžius šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. Profesinės kompetencijos yra tobulinamos dalyvaujant vidiniuose įstaigos mokymuose, komandiniuose pasitarimuose, seminaruose, supervizijose bei savarankiškai tobulėjant užsiimant asmenine savirefleksija, savišvieta. Socialiniams darbuotojams ugdant vaikams, gyvenantiems šeiminiuose namuose socialinius įgūdžius iššūkiu tampa neigiama biologinės šeimos įtaka vaikui, globotinių bendravimo ir elgesio sunkumai, visuomenėje vyraujantys neigiami stereotipai globotinių atžvilgiu. Socialinių įgūdžių ugdymą apsunkina dažna socialinių darbuotojų kaita, įtakojanti globotinių manipuliacijas, sklandaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo sunkumai ir socialinių darbuotojų patiriama perdegimo rizika.

      18
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo patirtys dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais pertvarkos kontekste
    [Social workers’ experiences of working with residents with psychosocial disabilities in group living homes in the context of institutional care reform]
    magister thesis[2026][S005]
    Ramanauskienė, Vaida

    Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje nemažai dėmesio skiriama deinstitucionalizacijos, bendruomeninių paslaugų, psichosocialinės negalios ir socialinio darbo su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis temoms. Moksliniuose šaltiniuose analizuojama psichosocialinės negalios samprata, žmogaus teisių užtikrinimas, bendruomeninės įtraukties reikšmė, bendruomeninių paslaugų poveikis asmens gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir dalyvavimui visuomenėje. Taip pat nagrinėjamas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant kasdienę pagalbą, stiprinant asmens savarankiškumą ir palaikant jo gyvenimą bendruomenėje. Vis dėlto Lietuvoje vis dar trūksta tyrimų, kurie atskleistų, kaip institucinės globos pertvarką savo kasdienėje profesinėje veikloje patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais gyventojais. Darbo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų patirtis dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais institucinės globos pertvarkos kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti psichosocialinę negalią turinčių asmenų sampratą ir jų socialinės integracijos ypatumus. 2. Išanalizuoti institucinės globos pertvarkos esmę, tikslus ir poveikį paslaugų gavėjams bei specialistams. 3. Apibūdinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus dirbant grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis. 4. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, susijusias su darbu grupinio gyvenimo namuose, teikiant pagalbą psichosocialinę negalią turintiems gyventojams institucinės globos pertvarkos kontekste. Tyrimo dalyviai – socialiniai darbuotojai, tiesiogiai dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais suaugusiais asmenimis. Empirinėje darbo dalyje analizuotos šešių socialinių darbuotojų patirtys. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginimas bei apibendrinimas. Empirinio tyrimo duomenys rinkti taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, o gauti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad psichosocialinė negalia yra susijusi ne tik su asmens psichikos sveikatos sunkumais, bet ir su socialiniais, instituciniais bei aplinkos barjerais, ribojančiais žmogaus savarankiškumą ir dalyvavimą bendruomenėje. Tyrimu nustatyta, kad socialinio darbuotojo vaidmuo grupinio gyvenimo namuose yra platus: jis apima kasdienio gyvenimo organizavimą, santykio su gyventojais kūrimą, savarankiškumo ugdymą, saugumo užtikrinimą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Socialiniai darbuotojai susiduria su nenuspėjama darbo eiga, skirtingais gyventojų poreikiais, dokumentacijos našta, krizinėmis situacijomis, pagalbos atsisakymu, priklausomybių keliamais sunkumais ir emocine įtampa. Tyrimas taip pat parodė, kad institucinės globos pertvarka vertinama nevienareikšmiškai: ji sudaro galimybes kurti humaniškesnę ir labiau individualizuotą pagalbą, tačiau jos įgyvendinimą riboja netinkama gyventojų atranka, išteklių stoka, dokumentuose numatytų tikslų ir kasdienės praktikos neatitikimas bei padidėjusi atsakomybė socialiniams darbuotojams.

      4
  • Item type:ETD,
    Dramos terapijos metodų taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis
    [Application of Drama Therapy Methods in Social Work with People with Intellectual Disabilities]
    magister thesis[2026][S005]
    Strazevičienė, Vida

    Socialinio darbo disciplina nuo pat savo atsiradimo įtraukė įvairius kūrybinius metodus, šio baigiamojo darbo aktualumas pasireiškia tuo, jog siekiama atskleisti dramos terapijos panaudojimo galimybes socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Lietuvoje dramos terapijos taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis dar nėra plačiai paplitęs. Nors dauguma socialinės globos įstaigų įgyvendina įvairias menines veiklas, tačiau dramos terapijos užsiėmimai vis dar yra taikomi tik nedidelėje dalyje įstaigų, todėl trūksta šios metodikos integravimo į socialinio darbo praktiką. Tai rodo poreikį giliau analizuoti dramos terapijos taikymo galimybes ir efektyvumą šioje srityje. Socialinio darbo su intelekto negalią turinčiais asmenimis srityje trūksta žinių apie dramos terapijos metodų taikymo galimybes ir šių metodų poveikį minėtų asmenų socialiniams įgūdžiams bei emocinei gerovei. Tyrimo objektas – dramos terapijos metodų taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Tyrimo tikslas – atskleisti dramos terapijos metodų taikymo socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu ir kokybinė turinio analizė, siekiant atskleisti dramos terapijos taikymo praktinius aspektus socialiniame darbe. Išvados. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai dramos terapijos metodus vertina kaip veiksmingą, lankstų ir praktiškai pritaikomą priemonę dirbant su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Informantų patirtys parodė, jog šie metodai padeda užmegzti ryšį su paslaugų gavėjais, ypač tais atvejais, kai žodinė komunikacija yra ribota. Socialiniai darbuotojai susiduria su iššūkiais, susijusiais su skirtingais gebėjimų lygiais, motyvacijos svyravimais, emociniu jautrumu, laiko ir priemonių trūkumu bei metodinės pagalbos stoka. Nepaisant to, informantai pabrėžė, kad net paprasti dramos terapijos elementai, taikomi kasdienėje praktikoje, gali turėti reikšmingą poveikį asmenų emocinei gerovei ir socialinei raidai.

      4
  • Item type:ETD,
    Asmenų su intelekto negalia, gyvenančių grupinio gyvenimo namuose, savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumai
    [Special features of teaching independent living skills to people with intellectual disabilities living in group homes]
    magister thesis[2026][S005]
    Medelienė, Violeta

    Asmens su intelekto negalia socialinių darbuotojų ir kito personalo, dirbančio grupinio gyvenimo namuose gebėjimas formuoti ir tvirtinti savarankiškus gyvenimo įgūdžius, atskleidžiant asmens stipriąsias puses, suteikiant pasirinkimo, sprendimų priėmimo laisvę, didinti socialinį dalyvavimą plečiant žmonių ratą neapsiribojant vien paslaugų tiekėjais. Nors daugelyje mokslinių tyrimų aptariama savarankiško gyvenimo įgūdžių koncepcija tarp neįgaliųjų, analizuojamas socialinės paramos poveikis savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymui, tačiau moksliniai tyrimai, skirti intelekto negaliai, vis dar yra riboti. Tiriama problema apibrėžiama probleminiu klausimu: kokie yra asmenų, turinčių intelekto negalią bei gyvenančių grupinio gyvenimo globos namuose, savarankiškų gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumai? Tyrimo objektas – asmenų, turinčių intelekto negalią, gyvenančių grupinio gyvenimo namuose, gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumai. Tyrimo tikslas –išanalizuoti asmenų su intelekto negalia, gyvenančių bendruomenėje grupinio gyvenimo namuose, savarankiškų gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumus. Tyrime taikomi metodai: mokslinės literatūros lyginamosios analizės metodas taikytas atsakant į pirmuosius du uždavinius. Kokybinis tyrimas –socialinių darbuotojų interviu taikyta atsakant į trečiąjį uždavinį. Tyrimo rezultatai analizuojami taikant turinio analizės metodus. Ištyrus socialinių darbuotojų požiūrį į savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumus intelekto negalią turintiems asmenims grupinio gyvenimo namuose, nustatyta, kad socialiniai darbuotojai savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo procesą suvokia kaip ilgalaikį, individualizuotą ir nuolat vykstantį procesą. Savarankiško gyvenimo įgūdžiai efektyviausiai ugdomi per realias kasdienes veiklas, taikant nuoseklų mokymą, kartojimą, skatinant teigiamą intelekto negalią turinčių asmenų palaikymą ir pasitikėjimą asmens individualiomis galimybėmis. Tyrimo metu taip pat išryškėjo organizaciniai ir sisteminiai iššūkiai – didelis darbo krūvis, riboti laiko ir transporto ištekliai, biurokratinė našta – kurie apsunkina nuoseklų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą. Tyrimo metu socialiniai darbuotojai pabrėžė, kad kantrybė, komandinis darbas ir palaikanti aplinka leidžia pasiekti reikšmingų pokyčių intelekto negalią turinčių asmenų savarankiškume, pasitikėjime savimi ir socialinėje integracijoje.

      10
  • Item type:ETD,
    Socialinės pagalbos iniciatyvų vaidmuo Ukrainos pabėgėlių integracijos procese Neringos savivaldybėje
    [The Role of Social Assistance Initiatives in the Integration Process of Ukrainian Refugees in Neringa Municipality]
    magister thesis[2026][S005]
    Kučinskienė, Viktorija

    -.

      7
  • Item type:ETD,
    Pagalbos šeimai vertinimas sprendžiant tėvystės įgūdžių ugdymą
    [Assessment of Family Support in Addressing the Development of Parenting Skills]
    magister thesis[2026][S005]
    Burimaitė, Akvilė

    -.

      6  5
  • Item type:ETD,
    Nusikalstamų veikų registravimas ikiteisminio tyrimo įstaigoje - policijoje: procesinio ir organizacinio pobūdžio problematika
    [Registration of Criminal Offenses at Pre-Trial Investigation Institutions – the Police: Procedural and Organizational Issues]
    magister thesis[2026][S001]
    Gecevičius, Nedas

    Magistro darbe nagrinėjamos nusikalstamų veikų registravimo policijoje problemos. Darbo aktualumą lemia tai, kad nusikalstamų veikų registravimo stadija yra viena svarbiausių baudžiamojo proceso etapų, nuo kurios priklauso tolimesnė baudžiamojo proceso eiga, asmens teisių užtikrinimas ir visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai pranešimai apie galimas nusikalstamas veikas nėra registruojami laiku arba jų registravimas vilkinamas, todėl kyla klausimų dėl teisės normų taikymo nuoseklumo ir proceso teisėtumo. Darbo tikslas – išanalizuoti nusikalstamų veikų registravimo policijoje problemas ir nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką šiam procesui. Tyrimo metu buvo analizuojami teisės aktai, teismų praktika ir mokslinė literatūra, taip pat atliktas empirinis tyrimas, kurio metu apklausti 119 policijos pareigūnų ir 68 asmenys, kurie kreipėsi į policiją dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Tyrimo rezultatai parodė, kad nusikalstamų veikų registravimo praktikai įtaką daro tiek procesinio, tiek organizacinio pobūdžio veiksniai. Praktikoje pareigūnai neretai susiduria su sunkumais vertindami nusikalstamos veikos požymius registravimo etape, o tai gali lemti nevienodą teisės normų taikymą. Taip pat nustatyta, kad didelis policijos pareigūnų darbo krūvis, vidaus norminių dokumentų taikymo ypatumai ir informacinių sistemų veikimas gali turėti įtakos registravimo proceso operatyvumui ir kokybei. Darbe taip pat aptariama vadinamoji nusikalstamų veikų registravimo „pilkoji zona“, kai pranešimai apie galimas nusikalstamas veikas nėra aiškiai nei registruojami, nei formaliai atmetami. Remiantis atlikta analize ir empirinio tyrimo rezultatais, darbe pateikiamas autorinis „raudonų vėliavų“ modelis, skirtas identifikuoti situacijas, kuriose kyla didžiausia nusikalstamų veikų registravimo problemų rizika, bei siūlomos pagrindinės nusikalstamų veikų registravimo policijoje tobulinimo kryptys.

      6
  • Item type:ETD,
    Sukčiavimai Lietuvoje: kriminologiniai aspektai
    [Frauds is Lithuania: Criminological Aspects]
    magister thesis[2026][S001]
    Stalčinskij, Aleksandr

    Magistro baigiamojo darbo „Sukčiavimo nusikalstamos veikos Lietuvoje: kriminologiniai aspektai“ tikslas – išanalizavus sukčiavimo nusikalstamų veikų sampratą, raišką ir kriminologinius ypatumus Lietuvoje pateikti pasiūlymus jų prevencijos ir kontrolės tobulinimui. Baigiamajame darbe analizuojama sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, samprata ir teisinis reglamentavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Didelis dėmesys skiriamas sukčiavimo nusikalstamų veikų raiškai tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje, aptariant dažniausiai pasitaikančias sukčiavimo formas – telefoninius, investicinius, internetinius bei socialinės inžinerijos pagrindu vykdomus sukčiavimus. Darbe taip pat nagrinėjami sukčiavimus darančių asmenų motyvai, elgsenos modeliai ir būdingi bruožai, analizuojamas sukčiavimo aukų socialinis pažeidžiamumas bei veiksniai, sudarantys palankias sąlygas šių nusikalstamų veikų plitimui. Tyrimo metu vertinamos Lietuvoje taikomos sukčiavimų prevencijos ir kontrolės priemonės, akcentuojant institucijų bendradarbiavimo, technologinių sprendimų ir visuomenės informavimo svarbą. Darbe pateikiama ekspertų, dirbančių sukčiavimo nusikaltimų tyrimo srityje, struktūrizuoto kokybinio interviu analizė. Išanalizavus teisės aktus, mokslinę literatūrą, statistinius duomenis bei tyrimo metu gautą informaciją, pateikiamos išvados ir pasiūlymai, skirti sukčiavimo nusikalstamų veikų prevencijos ir kontrolės Lietuvoje tobulinimui.

      3
  • Item type:ETD,
    Nekaltumo prezumpcija baudžiamajame procese
    [Presumption of Innocence in Criminal Proceedings]
    magister thesis[2026][S001]
    Gajauskaitė, Dainora

    Baudžiamajame procese nekaltumo prezumpcija atlieka esminį vaidmenį užtikrinant asmens teisių ir laisvių apsaugą, nustatydama, kad asmens kaltė gali būti konstatuojama tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Analizuojant teisės doktrina bei teismų praktika, darbe atskleidžiama nekaltumo prezumpcijos samprata, jos turinio elementai bei identifikuojamos pagrindinės problemos. Nustatyta, kad įrodinėjimo našta baudžiamajame procese tenka kaltinančiai šaliai, o kaltinamasis neprivalo įrodyti savo nekaltumo. Taip pat pažymima, kad visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu. Be to, išskirtose bendrininkų bylose teismas, vertindamas vieno iš kaltinamųjų atsakomybę, privalo neperžengti ribos, kuri leistų iš anksto konstatuoti kitų bendrininkų kaltę. Nustatyta, kad praktikoje, ypač finansinio pobūdžio bylose, pastebimos situacijos, kai kaltinamajam faktiškai tenka pareiga pagrįsti turto teisėtą kilmę, o taip pat ne visais atvejais užtikrinamas visapusiškas įrodymų vertinimas, dėl ko gali likti ir nepašalintų abejonių. Išskirtose bendrininkų bylose pažymima, kad teismas, vertindamas vieno kaltinamojo bendrininko baudžiamąją atsakomybę, neišvengiamai pasisako apie kitų bendrininkų veiksmus, tačiau tokie pasisakymai negali sudaryti prielaidos manyti, kad jų kaltė jau yra nustatyta.

      7
  • Item type:ETD,
    Tęstinė nusikalstama veika ir jos problemos Lietuvos teismų praktikoje
    [Continuous Criminal Act and its Problems in Lithuanian Court Practice]
    magister thesis[2026][S001]
    Šutavičiūtė, Greta

    Magistro baigiamajame darbe analizuojama tęstinės nusikalstamos veikos samprata ir jos požymių taikymo problematika Lietuvos teismų praktikoje. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos pasirinktų užsienio valstybių tęstinės nusikalstamos veikos koncepcijos, taikomi požymiai bei jų turinys. Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos tęstinės nusikalstamos veikos sampratai ir požymiams. Analizuojama dviejų ar daugiau veikų požymio turinys, bendros tyčios samprata ir jos ribos, taip pat kitų požymių – vieno šaltinio, to paties nukentėjusiojo, dalyko tapatumo, trumpo laiko tarpo ir kitų – vaidmuo pagrindžiant veikų vienovę. Vertinamas šių požymių taikymo nuoseklumas ir įtaka tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

      7